Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-20660-863/2017 pagal pareiškėjo T. T. (T. T.) skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstoliui I. G., suinteresuotam asmeniui SĮ „Susisiekimo paslaugos“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas T. T. pateikė skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, prašydamas panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Antstolis I. G. 2017 m. balandžio 3 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skundą persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi pareiškėjo T. T. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų tenkino iš dalies. Panaikino antstolio I. G. 2017 m. sausio 24 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu antstolis I. G. skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį dalyje, kurioje pareiškėjo T. T. skundas patenkintas, prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjo skundą atmesti.Nurodė, kad nesutinka su teismo pozicija, kad skolininko iš artimųjų gautinos lėšos turėtų būti kvalifikuojamos kaip gaunamos kitos skolininko pajamos, todėl išskaitoms iš tokio pobūdžio pajamų turėtų būti taikomos proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 733-743 straipsniai), kurių dydis nereglamentuojamas CPK 736 straipsnyje.Pažymi, kad į sąskaitą įkalinimo įstaigoje gautinos piniginės lėšos nėra prilygintinos darbo užmokesčiui, ir tokio prilyginimo negali būti, kadangi dažnai būna neaiški skolininko galimai į sąskaitą gautinų piniginių lėšų kilmė. Tokios lėšos taip pat nėra laikytinos ir daviniais.Teigia, jog teismas neatsižvelgė ir vadovavosi deklaratyviais skolininko skunde išdėstytais teiginiais, neturėdamas jokių duomenų apie skolininko į sąskaitą galimai gautinų piniginių lėšų kilmę ar jų dydį.Pažymi, kad tiksliai laikėsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir priėmė Sprendimų vykdymo instrukcijos prieduose nurodytos formos patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.Akcentuoja, jog įstatymai leidžia vykdyti išieškojimą iš skolininko į sąskaitą gaunamų lėšų, o kilus ginčui dėl piniginių lėšų kilmės skolininkas turi ne tik teisę, tačiau ir pareigą pateikti antstoliui piniginių lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Tik turint duomenų apie sąskaitoje esančių ar galimai gautinų piniginių lėšų kilmę, jų dydį galima spręsti apie išieškojimui iš tokių lėšų taikomus apribojimus. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas T. T. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo T. T. skundą ir panaikino antstolio I. G. 2017 m. sausio 24 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Dėl kitos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria likusi pareiškėjo skundo dalis atmesta, ginčo byloje nekyla, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią civilinę bylą pateikto atskirojo skundo ribose.Kaip matyti iš antstolio I. G. atskirojo skundo, esminis argumentas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies neteisėtumo yra tas, kad iš skolininko artimųjų gaunamos lėšos neturėtų būti kvalifikuojamos, kaip gaunamos kitos skolininko pajamos, kadangi nėra aiški tokių pajamų kilmė. Atsižvelgiant į tai, anot apelianto, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, t.y. CPK 668 straipsnį, bei nepagrįstai sprendė, kad išskaitoms iš skolininko lėšų turi būti taikomi MMA apribojimai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka.Pirmiausia pažymėtina tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ieškojimas tiek iš skolininko darbo užmokesčio, tiek iš lėšų, nepriskirtų darbo užmokesčiui ar jam prilygintoms pajamos, turi būti vykdomas laikantis CPK 688 nuostatų, kadangi išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, vykdomas būtent pagal CPK 688 straipsnio nuostatas, kuris taip pat nustato ribojimus. Pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis pirmą kartą neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą. Todėl savo patvarkyme jis turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vieną MMA dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Nagrinėjamu atveju 2017 m. sausio 24 d. antstolio I. G. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) šis apribojimas nebuvo nurodytas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi visiškai pagrįstai pripažinta, kad šiuo patvarkymu buvo nukreiptas išieškojimas į visas skolininko lėšas, išieškojimo pradžioje galbūt buvusias Alytaus pataisos namų sąskaitoje, kas prieštarauja šiuo metu formuojamai teismų praktikai dėl CPK 668 straipsnio taikymo. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog ginčo patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo visiškai pagrįstai buvo panaikintas.Kartu apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentą dėl nesutikimo su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad skolininko iš artimųjų gautinos lėšos turėtų būti kvalifikuojamos, kaip gaunamos kitos skolininko pajamos, kaip nepagrįstą. Pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, suformulavo tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę – skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, yra suformavęs praktiką dėl CPK 736 straipsnio nuostatų taikymo skolininkui, esančio laisvės atėmimo vietoje, kitų asmenų pervedamoms lėšoms. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas plačiau nenagrinėja ir nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su skolininko gautų lėšų kilme, t.y. kad lėšos gautos jas pervedant iš kitų asmenų.Įvertinęs visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o jos naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį nepakeistą.