Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, vertėjaujant Jekaterinai Chvatovai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. D., jo atstovei advokato padėjėjai Gintarei Demir, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) įgaliotajai atstovei Vaidai Matulionei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo

bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. būdamas UAB „Aura LT“, įmonės kodas 300600877 (toliau – Bendrovė), vadovas ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos bei tai, kad mokesčių administratorius jau vykdo priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nes bendrovė turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui, laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais bei mokėjo darbo užmokestį darbuotojams. Tuo jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje A. D. paaiškino, kad UAB „Aura Lt“ direktoriumi dirbo septynerius metus. Įmonė užsiėmė tekstile (užuolaidų verslu) ir turėjo restoraną. Paskutiniais įmonės veiklos metais tapo labai sunku padengti visas jos skolas. Pati bendrovė jam asmeniškai yra skolinga daugiau nei 30 000 Eur, kuriuos įmonės veiklai skyrė jo šeimos nariai. Pastaruoju metu įmonės vardu darė mokėjimus iš savo asmeninių lėšų. Dalis tų pinigų ėjo ir valstybei – buvo mokami mokesčiai Sodrai. Matydamas prastą įmonės padėtį, kai kurių kreditorių (VMI, buhalterines paslaugas teikiančios firmos) prašė leisti išmokėti skolas dalimis, leisti jam asmeniškai perimti skolas. Gyvena ir toliau ketina gyventi Lietuvoje, nenori turėti problemų su valstybinėmis institucijomis. Su kreditoriumi UAB „Audifina“ pavyko susitarti, kad jis pasirašys vekselį, pats padengs šiai įmonei UAB „Aura LT“ skolą ir perims kreditorinius įsipareigojimus. Šiai dienai skola yra padengta. Kreipėsi į VMI su prašymu leisti sumokėti mokestinę nepriemoką dalimis, siūlė net pats asmeniškai sumokėti skolą už įmonę (tik prašė leisti tai daryti dalimis), tačiau gavo neigiamą atsakymą. Jis nevengia atsakomybės, bando spręsti įmonės problemas. Nori padengti įmonės skolas. Šiai dienai įmonė veiklos nebevykdo. Jis pats yra išlaikomas šeimos. Asmeninių skolų neturi. Su nusižengimu iš esmės sutinka, tačiau prašo atsižvelgti, kad darė viską, ką galėjo. Su VMI ieškiniu nesutinka. Savo laiku jis siūlė pats padengti mokestinę nepriemoką per tam tikrą laiką. Kol bendrovė veikė, jis būtų ką nors sugalvojęs dėl tos nepriemokos. VMI tuomet su pasiūlymu nesutiko. Šiai dienai situacija yra pasikeitusi. Įmonė bankrutuoja, veiklos nebevykdo.

A. D. atstovė advokato padėjėja Gintarė Demir papildomai paaiškino, kad jos atstovaujamasis neginčija padaryto nusižengimo. LR CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumas bendrovei vykdant mokėjimus tikrai buvo pažeistas. VMI atlikto operatyvaus patikrinimo metu VMI tikrino bendrovės sąskaitos judėjimus ir kasos knygą. Ji konstatavo, kad bendrovės AB DNB banko atsiskaitomojoje sąskaitoje per laikotarpį nuo 2016-10-01 iki 2017-05-31 buvo gauta 2253,29 Eur pajamų ir praktiškai visa ši suma buvo išleista įmokoms biudžetui - 1756,39 Eur pervesta VMI, o 439,18 Eur – Sodrai. Ir tik keletas smulkių įmokų padaryta kitiems kreditoriams – antstoliui (greičiausiai antstolis nusiskaičiavo ją pats), VĮ Registrų centrui, bankui. Ir per tą patį laikotarpį padaryta 8773,35 Eur išlaidų pagal Kasos knygą, iš kurių 4141,43 Eur - darbo užmokesčiui, o 4631,92 Eur – ūkio išlaidoms išmokėta atskaitingam įmonėje asmeniui – A. D.. Patikrinus atsiskaitymus grynaisiais pinigais bendrovėje (vykdomus per jau minėtą atskaitingą asmenį), nustatyta, kad per minėtą laikotarpį A. D. išleido 6851,03 Eur atsiskaitydamas su tiekėjais, t.y. visus ūkio reikmėms gautus pinigus bei dar dalį savų, nuo ko padidėjo bendrovės įsiskolinimas jam pačiam iki 33402,48 Eur. Nors valstybė turi pirmumo teisę pagal jau minėtą atsiskaitymų eiliškumą, tačiau bendrovės darbuotojams taip pat reikėjo iš kažko pragyventi, išlaikyti šeimas, todėl buvo mokamas darbo užmokestis darbuotojams. Taip pat didžioji įmonės disponuojamų lėšų dalis buvo mokama įmonės buhalterei, kuri dėl pakankamai didelės skolos jau buvo atsisakiusi teikti buhalterines paslaugas, be kurių įmonė negalėtų vykdyti veiklos. Jos paslaugos buvo būtinos ir keliant įmonei bankroto bylą, nes reikėjo rengti finansines ataskaitas, pateikti apskaitos dokumentus. Likusios sumos pakankamai nedidelės. Padengti jomis įsiskolinimą VMI nebūtų buvę įmanoma. Nepaisant to, kad bendrovės turtas ir jos vadovo turtas yra visiškai atskiri, tačiau norėdamas atsiskaityti su biudžetu ir užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, A. D. VMI siūlėsi asmeniškai padengti įsiskolinimą, perimdamas skolą. Tačiau kadangi jis negalėjo pateikti jokio skolos užtikrinimo (neturėjo nekilnojamojo turto), prašymas nebuvo patenkintas. Atsižvelgdami į šias aplinkybes prašo skirti mažesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą. Taip pat prašo netenkinti VMI ieškinio. Pagal teismų (ypač aukštesnės instancijos teismų) praktiką šios rūšies bylose (pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį), įmonių vadovams pažeidus atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo tvarką, VMI ieškininių reikalavimų teismai netenkina, konstatuodami, kad mokestinė prievolė negali būti tapatinama su turtine žala.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį bei jo atstovę, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, teismas konstatuoja, kad A. D. kaltė padarius Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą įrodyta byloje surinktais duomenimis.

VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017 m. rugpjūčio 18 d. duomenimis, UAB „Aura LT“ mokestinė nepriemoka buvo 7852,09 Eur, iš jų: 25 Eur mokestis už aplinkos teršimą, 70 Eur pelno mokestis bei 15,15 Eur delspinigių, 821 Eur pelno mokesčio avansas, 6861,22 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 59,72 Eur šio mokesčio delspinigių (b.l. 13-14). Mokestinė priemoka susidarė bendrovei Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymuose ir jų pagrindais priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus aukščiau paminėtų mokesčių už 2016 metus (b.l. 15-18).

Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką, VMI prie FM viršininkas 2016 m. gruodžio 29 d. priėmė nurodymą Nr. (23.31-08) 467-277280 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų, o nepavykus išieškoti mokestinės nepriemokos iš UAB „Aura Lt“ banko sąskaitų, 2017 m. vasario 6 d. priimtas sprendimas Nr. (23.31-08)- 467-37039 išieškoti mokestinę nepriemoką iš UAB „Aura Lt“ turto (b.l. 19, 21).

VMI prie FM pagal 2017 m. birželio 6 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR1043-3377 atliko UAB „Aura LT“ patikrinimą, kurio metu tikrintas mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymas mokesčių sumokėjimo srityje už laikotarpį nuo 2006-10-01 iki 2017-05-31. Iš minėto patikrinimo pažymos Nr. (23.30-08)-FR1042-4413 (b.l. 58-60) matyti, kad Bendrovė įregistruota mokesčių mokėtojų registre 2006-09-20, kaip PVM mokėtoja įregistruota 2007-05-10. Bendrovės direktorius nuo 2008-10-02 yra A. D.. 2017-06-20 VSDFV duomenimis, Bendrovėje dirba du darbuotojai (vadovas ir darbuotoja, esanti vaiko priežiūros atostogose). VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017 m. birželio 6 d. duomenimis, UAB „Aura LT“ mokestinė nepriemoka buvo 7775,39 Eur. Bendrovė patikrinimui pateikė dokumentus apie piniginių lėšų judėjimą kasoje ir sąskaitoje laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d.

Iš AB DNB banko atsiskaitomosios sąskaitos LT094010042401411857 išrašų matyti, kad 2016-10-01 pinigų likutis sąskaitoje buvo 0,65 Eur. Per laikotarpį nuo 2016-10-01 iki 2017-05-31 gautos pajamos sudarė 2253,29 Eur, išlaidos - 2253,93 Eur, likutis 2017-05-31 – 0,01 Eur. Iš Bendrovės gautų pajamų VMI prie FM pervesta 1756,39 Eur, Sodrai – 439,18 Eur, antstoliui Audriui Bubliui – 18,67 Eur, mokestis už banko paslaugas – 18,27 Eur, VĮ Registrų centras piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos mokestis - 21,42 Eur.

Pagal pateiktą Kasos knygos išrašą (b.l. 24-29) per laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. nustatyta, kad pinigų likutis kasoje 2016 m. spalio 1 d. buvo 3322,53 Eur, gauta pajamų - 5450,82 Eur, padaryta išlaidų - 8773,35 Eur, iš jų atskaitingam asmeniui (direktoriui A. D.) - 4631,92 Eur ūkio išlaidoms ir 4141,43 Eur - išmokėtas darbo užmokestis, kasos likutis 2017 m. gegužės 31 d. - 0,00 Eur.

Patikrinus Bendrovės pateiktus duomenis apie atskaitingus asmenis laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. nustatyta, kad Bendrovėje atsiskaitymai grynaisiais pinigais vyksta per Bendrovės vadovą A. D.. Bendrovė 2016 m. spalio 1 d. buvo skolinga atskaitingam asmeniui A. D. 31182,77 EUR. Per laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. atskaitingam asmeniui Bendrovė išmokėjo 4631,92 Eur, per tą patį laikotarpį atskaitingas asmuo išleido 6851,03 Eur, lėšos skirtos atsiskaitymui su tiekėjais. Atskaitingam asmeniui A. D. 2017 m. gegužės 31 d. UAB „Aura LT“ buvo skolinga 33402,48 Eur.

Iš pateiktų UAB „Aura LT“ avanso apyskaitų (b.l. 30-35) matyti, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. atsiskaitė su šiais kreditoriais: UAB „Luktarna“ - 232,95 Eur, UAB „IKS forma“ - 1,20 Eur, UAB „Omnitel“ - 623,95 Eur, UAB „Ladersa“ - 349,83 Eur, UAB „DATEKS“ - 50,00 Eur, UAB „Statoil Fuel & Retail Lietuva“ - 72,94 Eur, UAB „Eurobiuras“ - 62,60 Eur, UAB „BALTIC PETROLEUM“ - 63,21 Eur, UAB „AUDIFINA“ - 1.550,00 Eur, UAB „BOIRA“ - 1.147,25 Eur, UAB „Biuro mašinos“ - 95,28 Eur, UAB „Alauša“ - 229,08 Eur, UAB „Rivilė“ - 353,17 Eur, UAB „Service State“ - 179,10 Eur, UAB „ASPA“ - 75,72 Eur, UAB „Martonas“ - 200,00 Eur, UAB „Lukoil Baltija“ - 28,64 Eur.

Pagal pateiktą preliminarų balansą už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-03-31 Bendrovė turėjo turto už 2087 Eur, iš jo: ilgalaikis turtas - 22 Eur, trumpalaikis turtas - 2065 Eur. Nuosavas kapitalas - (-197331) Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 199418 Eur (po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai - 0 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 199418 Eur). Iš pelno (nuostolių) ataskaitos 2017-03-31 dienai matyti, kad Bendrovės pardavimo pajamos sudarė 0,00 Eur, pardavimo savikaina - 0,00 Eur, nuostolis - 1042 Eur.

Pagal pateiktą suminį skolų žiniaraštį Bendrovės 2017-05-31 debitoriniai įsiskolinimai buvo 1939,77 Eur, iš jų didžiausi skolininkai yra UAB „AKARA“ (kodas 300096975) - 876,10 EUR, TOK GmbH (kodas 813925828) - 312,78 EUR ir UAB „RSE AUTO“ (kodas 300118304) - 248,06 Eur, 2017-05-31 kreditoriniai reikalavimai - 151589,02 EUR. iš jų didžiausi kreditoriai yra UAB „ALŠERA“ (kodas 302424285) - 126229,08 Eur ir UAB „IBRAHIM“ (kodas 111540333) - 16654,71 Eur.

VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „REGITRA“ 2017-06-20 duomenimis, Bendrovės vardu nėra įregistruota nekilnojamojo turto objektų bei transporto priemonių.

Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio pirmą dalį – skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Byloje esantys rašytiniai duomenys, tai yra operatyvaus patikrinimo pažyma, VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai, bendrovės kasos knygos išrašai, rašytinis žodinis administracinėn atsakomybėn traukiamo A. D. ir jo atstovės paaiškinimai teisme, patvirtina, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką VMI prie FM, tai yra būdama skolinga valstybės biudžetui bei neturėdama pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.

Bendrovės vadovas A. D., žinodamas apie Bendrovės sunkią finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, esančius įsipareigojimus VMI prie FM bei tai, kad mokesčių administratorius jau vykdo priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Bendrovei bankroto byla buvo iškelta tik 2017 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, tad atsiskaitant su kreditoriais laikotarpiu 2016 m. spalio 1 d. - 2017 m. gegužės 31 d., jai buvo privalu laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatų.

Bendrovės vadovas kaip atskaitingas asmuo, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus, nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, kas pagal Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalį, laikytina kreditoriaus teisių pažeidimu.

Vienas iš nuobaudos tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies (iki 2017-01-01 - ATPK 30¹ straipsnio) nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (nutartis byloje Nr. 2AT-37-2013, 2AT-54-2014).

Teismas atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes (tuo pačiu laikotarpiu pagal galimybes iš bendrovės sąskaitos įmokos buvo daromos ir VMI bei Sodrai, pusė lėšų iš bendrovės kasos buvo nukreipiama į darbuotojų užmokestį bei apmokėjimą už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, tikintis jos veikslo tęstinumo), į tai, kad A. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, lengvina jo atsakomybę, kad pažeidimą pripažino ir gailisi dėl jo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nebuvimą duomenų, kad jis būtų buvęs anksčiau traukiamas administracinėn atsakomybėn už šios rūšies pažeidimus, į pažeidėjo turtinę padėtį (šiuo metu darbinių pajamų negauna, pragyvena iš kitų šeimos narių pajamų) mano, kad šiuo atveju netgi minimali sankcijoje numatyta bauda neatitiktų padaryto pažeidimo pavojingumo, todėl atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir skirtina dvigubai mažesnė bauda nei sankcijos minimumas.

Dėl nuostolių atlyginimo

VMI atstovė tiek pareiškime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog teismui pripažinus, kad A. D. padarė Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą yra pagrindas konstatuoti, kad dėl šio nusižengimo valstybė patyrė 7707,00 Eur nuostolių, bei prašė šią sumą priteisti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens.

VMI pareiškime, tiek teismo posėdžio metu buvo teigiama, jog A. D. atliko neteisėtus veiksmus - atsiskaitė su kitais kreditoriais, nors turėjo mokestinę nepriemoką ir ne tik pirmiausiai turėjo atsiskaityti su VMI prie FM, tačiau pagal bendrovės disponuojamas ir kitiems kreditoriams paskirstytas lėšas netgi buvo pajėgi tai padaryti. Dėl kaltų A. D. veiksmų liko nepadengta mokestinė nepriemoka, kuri būtų buvusi padengta jeigu bendrovės direktorius būtų laikęsis Lietuvos Respublikos CK 6.930 ¹ str. numatytos kreditorių tenkinimo eilės. Nepadengta mokestinė nepriemoka vertintina kaip negautos pajamos CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme, todėl valstybė patyrė turtinę žalą. Anot VMI, minėto nusižengimo padarymas ir dėl to kilusi žala yra asmeninė direktoriaus atsakomybė, o dėl neteisėtų veiksmų likusi nepadengta mokestinė nepriemoka (nuostoliai) yra solidari Bendrovės ir direktoriaus atsakomybė. Tai reiškia, kad Bendrovei padengus nepriemoką, VMI prie FM nereikalaus iš A. D. žalos atlyginimo už jau padengtą nepriemoką.

Prašymas dėl nuostolių atlyginimo paliktinas nenagrinėtas.

Įstatymų leidėjas tiesiogiai nėra įtvirtinęs juridinio asmens valdymo organo nario ar vienasmenio valdymo organo atsakomybės už nesąžiningus veiksmus juridinio asmens kreditoriams. Bet teismų praktikoje yra pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti civilinį ieškinį įmonės vadovui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras trečiųjų asmenų teisų apsaugos garantijas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-19/2012). Prastėjant įmonės finansinei būklei ir didėjant skoloms, atsiranda įmonės vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, suponuoja, jog vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Vis tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad iš įmonės vadovo galima reikalauti žalos tik tada, kai vadovo neteisėti veiksmai yra nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia visus įmonės kreditorius (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-211-469/2017). UAB „Aura LT“ yra iškelta bankroto byla, VMI nėra vienintelis bendrovės kreditorius, bendrovės nemokumas vienodai veikia visus jos kreditorius. Byloje nėra nustatyta, kad bedrovės direktoriaus veiksmai – neteisėtas veikimas VMI prie FM atžvilgiu būtų pasireiškęs mokesčių administratoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos jam teikimu ar kitokiais neteisėtais veiksmais mokesčių administravimo srityje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės aktų reglamentuotas uždarosios akcinės bendrovės, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, teisinis statusas patvirtina, kad šios bendrovės turtas yra atskiras nuo šio juridinio asmens dalyvių turto ir nuostolių, kuriuos kreditorius patyrė dėl įmonės kaltės. Vadovaujantis šia bendrovės vadovo ir pačios bendrovės turto atskirtinumo taisykle, mokestinės nepriemokos priteisimas tik iš bendrovės direktoriaus nėra galimas.

Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju VMI reikalaujama suma yra mokestinė nepriemoka, tuo tarpu A. D. traukiamas administracinėn atsakomybėn už kreditorinių reikalavimų patenkinimo eiliškumo pažeidimą, o ne už vengimą ar atsisakymą sumokėti mokesčius. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 5 skirsnyje yra reglamentuota mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo tvarka, o minėto įstatymo 106 straipsnyje yra nurodyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 11 p., mokesčio nepriemoka – mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto įstatymo lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėta mokesčio suma. Institucijos prašoma šioje byloje priteisti žala kildinama iš mokesčių mokėtojo UAB ,,Aura LT“ mokestinės prievolės. Tačiau mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 20 p.). Šios prievolės dalykas yra mokestis, kurį privalo mokėti mokesčio mokėtojas. Tuo tarpu žala – viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. Nagrinėjamoje byloje UAB „Aura LT“ ir VMI buvo mokesčių administravimo teisinio santykio dalyviai ir jiems turi būti taikomi mokesčius reglamentuojantys teisės aktai.

Teismo vertinimu, VMI nepagrįstai tapatina UAB “Aura LT” mokestinę nepriemoką su turtine žala, už kurią, VMI teigimu, atsakingas A. D., kaip minėtos bendrovės vadovas, nes jis padarė administracinį nusižengimą. Mokestinė nepriemoka nėra administracinio nusižengimo pasekmė, ji yra susidariusi iki A. D. padaryto nusižengimo pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir išieškoma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatyta tvarka.

VMI reikalavimas nagrinėtinas civilinio proceso tvarka, o ne vadovaujantis ANK nuostatomis. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo 2017-07-03 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. AN2-429-397/2017.; Kauno apygardos teismo 2017-05-18 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-345-478/2017 Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-71-337/2017).

Įstatymui aiškiai reglamentuojant mokestinės nepriemokos išieškojimo tvarką, siekimas šią nepriemoką išsiieškoti administracinio nusižengimo bylos proceso metu laikytinas netinkamu turimų teisių įgyvendinimo būdu, todėl prašymas dėl turtinės žalos, lygios bendrovės susidariusios mokestinės nepriemokos dydžiui, atlyginimo paliktinas nenagrinėtu, tokiu būdu neužkertant kelio VMI išsiieškoti susidariusią nepriemoką įstatymų nustatyta tvarka (t.y. civiline tvarka).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

A. D. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, skirti jam 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos prašymą dėl nuostolių priteisimo iš A. D., palikti nenagrinėtą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.