Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – Institucija, VMI) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ANK 652 str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu neginčijama V. Š. padaryto teisės pažeidimo kvalifikacija ir nustatytos administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 str. 1 d., faktinės aplinkybės. Skundu nesutinkama su Panevėžio apylinkės teismo 2017-07-10 nutarimo dalimi, kuria Institucijai nepriteistas nuostolių atlyginimas.

Kaip jau minėta, V. Š. pagal ANK 120 str. 1 d. buvo nubaustas už tai, kad būdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovas pažeidė CK 6.930¹ str. 1 d. įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, t. y. kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems bendrovės kreditoriams, o ne Institucijai.

Ginčo teisiniams santykiams yra aktualios CK 6.930¹ str. nuostatos, kur nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. Š. neneigė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra susidariusi mokestinė nepriemoka, kad bendrovė atsiskaitinėjo pirmiausia su kitais kreditoriais, kurie vadovaujantis CK 6.930¹ straipsnio nuostatomis neturėjo pirmumo teisės patenkinti kreditorinius reikalavimus pirmiau nei būtų sumokėtos įmokos į valstybės biudžetą. V. Š. teisme bei atsiliepime į apeliacinį skundą savo veiksmus aiškino kaip veiksmus, kurie tuo metu buvo naudingi įmonei, stengiantis, kad įmonė galėtų vykdyti veiklą.

Apeliaciniu skundu yra siekiama iš V. Š. priteisti 7 409,21 Eur dydžio nuostolių atlyginimą Institucijos naudai, minėtą instituciją pripažinus nukentėjusiuoju asmeniu šioje byloje, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks Institucijos prašymas negali būti tenkinamas dėl žemiau nurodytų priežasčių.

Visų pirma, pažymėtina, jog nuostoliai yra piniginė žalos išraiška (CK 6.249 str. 1 d.). Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Žalos atlyginimo galimybę administracinio nusižengimo byloje numato N. Š. įstatymo 665 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nenurodytais atvejais teismas ar institucija, priimdami nutarimą, gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tačiau pastebėtina, kad žala yra priteisiama fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris, laikantis ANK 578 straipsnyje numatytų taisyklių, yra pripažįstamas nukentėjusiuoju. Nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi (ANK 578 str. 1 d.). Ir nors šioje nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiuoju yra pripažintas VMI prie FM, tačiau akivaizdu, kad susidarę nuostoliai yra nuolat kintantys ir žalos dydį nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą reiktų įrodinėti, o tai neatitinka ANK 665 str. 1 dalies normų. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nurodo, jog dėl nesumokėtų mokesčių Institucija patyrė turtinę žalą dėl V. Š. padaryto administracinio nusižengimo. Nurodoma, kad skola valstybės biudžetui – 7 409,21 Eur mokestinė nepriemoka - atsirado dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiku nesumokėtų mokesčių, t. y., laiku nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio, pelno mokesčio, mokesčio už aplinkos teršimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 11 p., mokesčio nepriemoka – mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto įstatymo lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėta mokesčio suma. Institucijos prašoma šioje byloje priteisti žala kildinama iš mokesčių mokėtojo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ mokestinės prievolės nevykdymo. Tačiau mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 20 p.). Šios prievolės dalykas yra mokestis, kurį privalo mokėti mokesčio mokėtojas. Tuo tarpu žala – viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, institucija nepagrįstai tapatina UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ mokestinę nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d., su turtine žala, už kurią, institucijos teigimu, atsakingas V. Š., nes padarė administracinį nusižengimą. Dar kartą pažymėtina, kad administracinį nusižengimą V. Š. padarė, kaip įmonės vadovas už tai, kad jis pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, nustatytą CK 6.930¹ str. Tačiau byloje nėra nustatyta, kad V. Š. veiksmai – neteisėtas veikimas VMI prie FM atžvilgiu būtų pasireiškęs mokesčių administratoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos jam teikimu ar kitokiais neteisėtais veiksmais mokesčių administravimo srityje. Dėl to Institucijos reikalavimas laikytinas teisiškai nepagrįstu. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 5 skirsnyje yra reglamentuota mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo tvarka, o minėto įstatymo 106 straipsnyje yra nurodyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai: 1) duodant kredito įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos. Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 str. nustatyta tvarka; 2) pateikiant laiduotojui arba garantui reikalavimą įvykdyti mokesčių mokėtojo prievolę ir už mokesčių mokėtoją sumokėti mokestinę nepriemoką (jeigu mokestinės prievolės įvykdymas užtikrintas laidavimu arba garantija); 3) duodant kredito įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš laiduotojo arba garanto sąskaitos, jeigu laiduotojas arba garantas nevykdo šio straipsnio 2 punkto reikalavimo. Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 str. nustatyta tvarka; 4) priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Įvertinus minėtąjį reglamentavimą, visiškai sutiktina su teismo sprendimu Institucijos prašymą dėl nuostolių atlyginimo atmesti, kadangi toks reikalavimas nagrinėtinas Civilinio proceso tvarka, o ne vadovaujantis ANK nuostatomis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės aktų reglamentuotas uždarosios akcinės bendrovės, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, teisinis statusas patvirtina, kad šios bendrovės turtas yra atskiras nuo šio juridinio asmens dalyvių turto ir nuostolių, kuriuos Institucija patyrė dėl įmonės kaltės. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenų matyti, kad įmonei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla. 2017-05-30 Panevėžio miesto apygardos teismas įsiteisėjusia nutartimi patvirtino UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kreditorių finansinius reikalavimus. VMI prie FM buvo priskirta II eilės kreditoriams, kurios reikalavimas yra 8499,56 Eur. Į šią sumą įeina 7409,21 Eur Institucijos patirta žala, tokiu būdu akivaizdu, kad nuostoliai, atsiradę dėl mokestinės nepriemokos, jau patvirtinti civilinio proceso tvarka.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl Panevėžio apylinkės teismo 2017-07-10 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 str. 1 d. 1 p. ir 654 str.,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjos pavaduotojos Giedrės Vainauskienės apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.