Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-09-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-71-337/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-08
Bylos Nr.
AN2-71-337/2017
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00368-2017-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Evaldas Vanagas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-71-337/2017
Proceso Nr. 4-08-3-00368-2017-2Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugsėjo 8 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – Institucija, VMI) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-07-10 nutarimu V. Š. (toliau - Pažeidėjas) buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso ( toliau –ANK) 120 str. 1 d. ir jam skirta 1 500 Eur bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „ (duomenys neskelbtini)“ (toliau – bendrovė) vadovas ir žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką (bendrovės mokestinė nepriemoka tikrinamojo laikotarpio pabaigai valstybės biudžetui 2017 m. sausio 31 d. buvo 7004,83 Eur, 2017 m. kovo 3 d. 7917,17 Eur, 2017 m. gegužės 9 d. 8499,56 Eur), privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d., nustatyta, kad minėtu laikotarpiu buvo gauta 17457,64 Eur pajamų, 2017 m. liepos 1 d. kasos likutį sudarė 4088,44 Eur. Tuo tarpu 2017 m. sausio 31 d. kasos likutis buvo 0,00 Eur. Minėtu laikotarpiu bendrovė disponavo 21546,08 Eur, tačiau V. Š. pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais bendrovės kreditoriais, o ne su kreditoriumi VMI bei tokiais savo veiksmais pažeidė VMI, kaip kreditoriaus, interesus. Minėtu teismo nutarimu Institucijos prašymas dėl nuostolių priteisimo iš V. Š. atmestas.

Panevėžio miesto apylinkės teismas padarė išvadą, kad byloje V. Š. kaltė padarius ANK 120 str. 1 d. nurodytą administracinį nusižengimą pilnai įrodyta, administracinės nuobaudos paskirtis gali būti įgyvendinta Pažeidėjui už administracinio nusižengimo padarymą paskyrus artimą minimaliai sankcijoje numatyta baudą. Dėl Institucijai administraciniu nusižengimu galimai padarytos žalos dydžio teismas nurodė, jog Institucijos reikalavimas dėl nuostolių priteisimo yra atmestinas, kadangi civilinėje byloje EB2-434-280/2017 yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo šis klausimas jau išspręstas.

Šalies argumentai

Institucijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja G. Vainauskienė aukštesnės instancijos teismui pateikė skundą, kuriuo prašoma panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2017-07-10 nutarimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl žalos atlyginimo ir priimti naują nutarimą bei iš UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ ( įm. k. (duomenys neskelbtini)) buvusio vadovo V. Š. ( a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 7409,21 Eur žalos atlyginimą Institucijai. Skunde teigiama, kad iš ANK įtvirtinto teisinio reglamentavimo galima daryti išvadą, kad administraciniu nusižengimu asmeniui padaryta turtinė žala gali būti priteista toje pačioje byloje, kurioje yra nagrinėjamas administracinis nusižengimas. Toliau skunde cituojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje yra visos įstatymuose ir teismų praktikoje išvardintos sąlygos reikalingos tam, kad būtų atlyginta administraciniu nusižengimu padaryta žala. Skunde nurodoma, kad Bendrovė laikotarpyje nuo 2016-007-01 iki 2017-01-31 disponavo piniginėmis lėšomis. Toliau teigiama, kad remiantis CK 6.930¹ bei atsižvelgiant į tai, kad minėtu laikotarpiu Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką, Bendrovės paskesnės eilės kreditoriams sumokėtos sumos turėjo būti panaudotos atsiskaitymui su Institucija. Skunde nurodoma, kad remiantis šiais duomenimis Bendrovė buvo pajėgi bent iš dalies atsiskaityti su Institucija, todėl Institucijos negautos piniginės sumos laikytinos nuostoliais. Toliau skunde teigiama, kad ANK 120 str. 1 d. numatyto nusižengimo sudėtis atitinka visas būtinąsias sąlygas tam, kad Institucijos patirti nuostoliai būtų vertinami kaip negautos pajamos. Toliau skunde cituojamas skundžiamas nutarimas ir teigiama, jog apylinkės teismo išvada, kad žalos padarymo dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas turi būti sprendžiama analogiškai, kaip ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas įmonės bankroto atveju, yra nepagrįsta, kadangi pajamos ( mokesčiai) buvo numatytos gauti iš anksto. Skunde teigiama, kad mokesčiai deklaruoti ir turėjo būti sumokėti nusižengimo padarymo momentu. Skunde taip pat nurodoma, kad nepagrįsta teismo išvada, jog Institucijos kreditinis reikalavimas bankroto byloje jau yra patvirtintas ir į patvirtinto reikalavimo sumą įeina ir prašoma priteisti žala, o šis klausimas jau yra išspręstas. Skunde nurodoma, kad žalos priteisimo iš vadovo atveju būtų atitinkamai sumažintas Institucijos pateiktas kreditorinis reikalavimas bankroto byloje.

Atsiliepimas

Panevėžio apygardos teisme taip pat buvo gautas V. Š. atsiliepimas į Institucijos apeliacinį skundą. Atsiliepimu teismo prašoma netenkinti Institucijos apeliacinio skundo bei tvirtinama, kad Bendrovės direktorius pirma išmokėdavo atlyginimus bendrovės darbuotojams, tada piniginės lėšos buvo naudojamos Bendrovės veiklai vykdyti. Atsiliepime nurodoma, kad Bendrovės skolininkams atsiskaičius už jiems suteiktas paslaugas bei pardavus UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turtą bus atsiskaityta ir su Institucija. Toliau skunde nurodoma, kad 2017-05-30 Panevėžio apygardos teismas nutartimi patvirtino bankrutuojančios UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kreditorių finansinius reikalavimus. Teigiama, kad Institucija buvo paskirta II eilės kreditoriams, kurios reikalavimas 8499,56 Eur, o teismo posėdžio metu pati Institucijos atstovė nurodžiusi, jog apie šią nutartį žino taip pat nurodžiusi, kad į šią sumą įeina prašoma priteisti žala. Atsiliepime tikinama, kad atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, kasacinio teismo formuojamą praktiką bei faktą, kad bankroto byloje yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, pateiktas apeliacinis skundas bei jo reikalavimas yra perteklinis ir nepagrįstas, todėl atmestinas.

Apeliacinis skundas netenkinamas

ANK 652 str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu neginčijama V. Š. padaryto teisės pažeidimo kvalifikacija ir nustatytos administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 str. 1 d., faktinės aplinkybės. Skundu nesutinkama su Panevėžio apylinkės teismo 2017-07-10 nutarimo dalimi, kuria Institucijai nepriteistas nuostolių atlyginimas.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 120 str. 1 d. numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą.

Kaip jau minėta, V. Š. pagal ANK 120 str. 1 d. buvo nubaustas už tai, kad būdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovas pažeidė CK 6.930¹ str. 1 d. įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, t. y. kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems bendrovės kreditoriams, o ne Institucijai.

Ginčo teisiniams santykiams yra aktualios CK 6.930¹ str. nuostatos, kur nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. Š. neneigė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra susidariusi mokestinė nepriemoka, kad bendrovė atsiskaitinėjo pirmiausia su kitais kreditoriais, kurie vadovaujantis CK 6.930¹ straipsnio nuostatomis neturėjo pirmumo teisės patenkinti kreditorinius reikalavimus pirmiau nei būtų sumokėtos įmokos į valstybės biudžetą. V. Š. teisme bei atsiliepime į apeliacinį skundą savo veiksmus aiškino kaip veiksmus, kurie tuo metu buvo naudingi įmonei, stengiantis, kad įmonė galėtų vykdyti veiklą.

Apeliaciniu skundu yra siekiama iš V. Š. priteisti 7 409,21 Eur dydžio nuostolių atlyginimą Institucijos naudai, minėtą instituciją pripažinus nukentėjusiuoju asmeniu šioje byloje, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks Institucijos prašymas negali būti tenkinamas dėl žemiau nurodytų priežasčių.

Visų pirma, pažymėtina, jog nuostoliai yra piniginė žalos išraiška (CK 6.249 str. 1 d.). Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Žalos atlyginimo galimybę administracinio nusižengimo byloje numato N. Š. įstatymo 665 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nenurodytais atvejais teismas ar institucija, priimdami nutarimą, gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tačiau pastebėtina, kad žala yra priteisiama fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris, laikantis ANK 578 straipsnyje numatytų taisyklių, yra pripažįstamas nukentėjusiuoju. Nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi (ANK 578 str. 1 d.). Ir nors šioje nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiuoju yra pripažintas VMI prie FM, tačiau akivaizdu, kad susidarę nuostoliai yra nuolat kintantys ir žalos dydį nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą reiktų įrodinėti, o tai neatitinka ANK 665 str. 1 dalies normų. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nurodo, jog dėl nesumokėtų mokesčių Institucija patyrė turtinę žalą dėl V. Š. padaryto administracinio nusižengimo. Nurodoma, kad skola valstybės biudžetui – 7 409,21 Eur mokestinė nepriemoka - atsirado dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiku nesumokėtų mokesčių, t. y., laiku nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio, pelno mokesčio, mokesčio už aplinkos teršimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 11 p., mokesčio nepriemoka – mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto įstatymo lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėta mokesčio suma. Institucijos prašoma šioje byloje priteisti žala kildinama iš mokesčių mokėtojo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ mokestinės prievolės nevykdymo. Tačiau mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 20 p.). Šios prievolės dalykas yra mokestis, kurį privalo mokėti mokesčio mokėtojas. Tuo tarpu žala – viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, institucija nepagrįstai tapatina UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ mokestinę nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d., su turtine žala, už kurią, institucijos teigimu, atsakingas V. Š., nes padarė administracinį nusižengimą. Dar kartą pažymėtina, kad administracinį nusižengimą V. Š. padarė, kaip įmonės vadovas už tai, kad jis pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, nustatytą CK 6.930¹ str. Tačiau byloje nėra nustatyta, kad V. Š. veiksmai – neteisėtas veikimas VMI prie FM atžvilgiu būtų pasireiškęs mokesčių administratoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos jam teikimu ar kitokiais neteisėtais veiksmais mokesčių administravimo srityje. Dėl to Institucijos reikalavimas laikytinas teisiškai nepagrįstu. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 5 skirsnyje yra reglamentuota mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo tvarka, o minėto įstatymo 106 straipsnyje yra nurodyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai: 1) duodant kredito įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos. Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 str. nustatyta tvarka; 2) pateikiant laiduotojui arba garantui reikalavimą įvykdyti mokesčių mokėtojo prievolę ir už mokesčių mokėtoją sumokėti mokestinę nepriemoką (jeigu mokestinės prievolės įvykdymas užtikrintas laidavimu arba garantija); 3) duodant kredito įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš laiduotojo arba garanto sąskaitos, jeigu laiduotojas arba garantas nevykdo šio straipsnio 2 punkto reikalavimo. Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 str. nustatyta tvarka; 4) priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Įvertinus minėtąjį reglamentavimą, visiškai sutiktina su teismo sprendimu Institucijos prašymą dėl nuostolių atlyginimo atmesti, kadangi toks reikalavimas nagrinėtinas Civilinio proceso tvarka, o ne vadovaujantis ANK nuostatomis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės aktų reglamentuotas uždarosios akcinės bendrovės, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, teisinis statusas patvirtina, kad šios bendrovės turtas yra atskiras nuo šio juridinio asmens dalyvių turto ir nuostolių, kuriuos Institucija patyrė dėl įmonės kaltės. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenų matyti, kad įmonei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla. 2017-05-30 Panevėžio miesto apygardos teismas įsiteisėjusia nutartimi patvirtino UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kreditorių finansinius reikalavimus. VMI prie FM buvo priskirta II eilės kreditoriams, kurios reikalavimas yra 8499,56 Eur. Į šią sumą įeina 7409,21 Eur Institucijos patirta žala, tokiu būdu akivaizdu, kad nuostoliai, atsiradę dėl mokestinės nepriemokos, jau patvirtinti civilinio proceso tvarka.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl Panevėžio apylinkės teismo 2017-07-10 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 str. 1 d. 1 p. ir 654 str.,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjos pavaduotojos Giedrės Vainauskienės apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Vanagas