- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-30
- Bylos Nr.
- eB2-1177-852/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01333-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Pareiškėjas
- D. K., H. K., viešosios įstaigos „Baltų teisių gynimo fondas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Sala Energy“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. K. ir H. K. pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Baltų teisių gynimo fondas“ pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sala Energy“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 31 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Sala Energy“ ir nutarė nagrinėti atsakovės bankroto bylą supaprastinta tvarka (toliau – ir LUAB „Sala Energy“). Nutartis įsiteisėjo 2025 m. vasario 11 d. Nemokumo administratoriumi paskirtas Valdas Rakauskas.
2. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo patikslintas 2025 m. birželio 5 d., 2026 m. birželio 23 d. ir 2025 m. spalio 27 d. nutartimis.
3. Teisme 2025 m. spalio 22 d. gauti nemokumo administratoriaus Valdo Rakausko prieštaravimai dėl pareiškėjų D. K. ir H. K. pareiškimo patvirtinti kreditorių finansinį reikalavimą 108 835,67 Eur sumai.
4. Nesutikimą su pareikštu kreditoriniu reikalavimu nemokumo administratorius motyvuoja tuo, jog pareiškėjai savo reikalavimą grindžia aplinkybėmis, kurios buvo tiriamos Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1181-855/2025. Šioje byloje teismas 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, tačiau atmetė visus ieškovų reikalavimus atsakovei LUAB „Sala Energy“ ir priteisė iš ieškovų atsakovei LUAB „Sala Energy“ 2 950 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 1 475 Eur. Nemokumo administratorius pažymi, kad pareiškėjų prašymas patvirtinti 108 835,67 Eur dydžio finansinį reikalavimą grindžiamas tokiais pačiais pagrindais, kurie buvo nurodyti 2025 m. vasario 20 d. patikslintame ieškinyje.
5. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 14 d. nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą iki kol bus priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1181-855/2025, kadangi vertinant pareiškėjų kreditorinio reikalavimo pagrįstumą, reikšmingi prejudiciniai faktai pirmiausia turi būti patikrinti apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjančio ieškovų D.ir H. K. bei R. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo, atsižvelgiant į tai, jog tiek pareiškimas dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, tiek pareiškėjų apeliacinis skundas yra grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis.
6. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių ši civilinė byla buvo sustabdyta, Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 26 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas ir šalims pasiūlyta per 14 dienų nuo nutarties įteikimo dienos pateikti papildomus rašytinius paaiškinimus. Šalys per teismo nustatytą terminą nuomonės nepateikė.
Kreditorinis reikalavimas patvirtinamas
Dėl kreditorinio reikalavimo
7. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jei kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas dar nėra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).
8. Teismų praktikoje išaiškinta, jog teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tuo atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).
Žemesnės instancijos teismas
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021, 24 punktas).
10. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai, prašydami LUAB „Sala Energy“ bankroto byloje patvirtinti 108 835,67 Eur dydžio finansinį reikalavimą jį kildina iš jungtinės veiklos sutarties Nr. 20210627/1 sudarytos tarp pareiškėjų ir BUAB „Panauja“ direktoriaus R. R., pagal kurią BUAB „Panauja“ įsipareigojo BUAB „Dolika“ priklausančiame sklype pastatyti ir parduoti pareiškėjams namą, o išvystyti, pastatyti ir parduoti Baltų projektą, kuriame turėjo būti pastatytas ir namas pareiškėjams, susitarė UAB „Sala Energy“ su partnerėmis UAB „Panauja“ ir UAB „Dolika“. Pareiškėjai nurodė, jog kadangi UAB „Panauja“ ir UAB „Dolika“ bankrutavo, o sklypas, kuriame turėjo būti pastatytas pareiškėjų namas buvo įkeistas hipotekos kreditoriui – UAB „Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“, partnerės, kurių viena ir skolininkė, savo įsipareigojimų pareiškėjams nebeįvykdys ir ginčo namo neparduos.
11. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-12-516/2026, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė iš dalies ir nutarė priteisti pareiškėjams 108 835,67 Eur žalos atlyginimą iš LUAB „Sala Energy“, nustatant, kad ji yra solidariai atsakinga su BUAB „Panauja“ ir BUAB „Dolika“, bei iš R. R., nustatant, kad jis yra subsidiariai atsakingas pareiškėjams su BUAB „Panauja“, BUAB „Dolika“ ir LUAB „Sala Energy“.
12. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad bankroto byloje pareiškiami kreditorių reikalavimai pagal jų apibrėžtumo lygį ir įgyvendinimo etapą gali būti skirtingi. Pirma, tai kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas arba vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko. Antra, tai kreditorių reikalavimai, kurie pareikšti savarankiškose civilinėse bylose, kuriose teismų sprendimai nėra priimti iki skolininkui iškeliant bankroto bylą. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodama civilinė byla, kurioje skolininkui pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Trečia, tai nauji kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo skolininkui dienos. Tokiu atveju teismui perduodamas kreditoriaus reikalavimas bei jį patvirtinantys dokumentai, o teismas sprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti. Pastaruoju atveju kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jeigu skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021).
13. Teisės doktrinoje taip pat laikomasi nuostatos, kad tam tikrų kreditorių reikalavimų bankroto bylą nagrinėjantis teismas ne tik kad neprivalo, bet ir neturi teisės tikrinti. Jeigu kreditoriaus reikalavimas kyla iš įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties ar įsakymo, tokiu procesiniu dokumentu jau yra konstatuota skolininko prievolė kreditoriui. Teismo sprendimo res judicata galia draudžia kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Dėl to pakartotinis kreditoriaus reikalavimo, kuris patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tikrinimas reikštų ankstesnio teismo sprendimo res judicata galios paneigimą. Tokį kreditoriaus reikalavimą bankroto byloje teismas turi tvirtinti automatiškai, nereikalaudamas pridėti dokumentų, patvirtinančių pirminį reikalavimo pagrindą, nes reikalavimas kyla iš teismo sprendimo (Kavalnė S., Norkus R. Bankroto teisė. Antroji knyga. Vilnius: Justitia, 2011, p. 160).
Motyvuojamoji dalis
14. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Tai yra viena iš esminių teisinio stabilumo prielaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019; 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-943/2022).
15. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Lietuvos apeliaciniam teismui 2026 m. kovo 24 d. nutartimi pripažinus, jog LUAB „Sala Energy“ pareiškėjams turi sumokėti 108 835,67 Eur žalos atlyginimą, nustatant, kad ji yra solidariai atsakinga su BUAB „Panauja“ ir BUAB „Dolika, pareiškėjų D. K. ir H. K. pareikštas 108 835,67 Eur dydžio kreditorinis (finansinis) reikalavimas yra pagrįstas, todėl tvirtintinas LUAB „Sala Energy“ bankroto byloje.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Patenkinti pareiškėjų D. K. ir H. K. prašymą patvirtinti kreditorinį (finansinį) reikalavimą.
Patvirtinti pareiškėjos D. K. ir H. K. 108 835,67 Eur (vieno šimto aštuonių tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt penkių eurų ir 76 ct) dydžio kreditorinį (finansinį) reikalavimą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Sala Energy“ bankroto byloje Nr. eB2-590-852/2026.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.