Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB „Unikresta“, vairuotoju-tiekėju, teistas:

2017-03-01 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d., 140 str. 3 d. 12 MGL dydžio bauda, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 7 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, o būtent:

kaltinamasis 2017 m. spalio 1 d., apie 17.35 val., Elektrėnų sav., Vievyje, Kauno g. 26, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 1,89 promilės etilo alkoholio.

Šiais savo veiksmais D. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Konstatuotina, kad nėra sąlygų taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir baudžiamąją bylą nutraukti pagal laidavimą, todėl prašymas atmestinas.

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuomone, sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2012 ir kt.).

Taigi, padaryto nusikaltimo kontekste D. P. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą kelia abejonių, todėl atsižvelgiant į tai, ir į visa kas išdėstyta aukščiau, laidavimo instituto taikymas šioje byloje prieštarautų teisingumo principui. Be to, atsižvelgiant į šios veikos kriminalizavimu siektinus valstybės baudžiamosios politikos tikslus, tokio pobūdžio bylose net ir esant formalioms sąlygoms, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymas turėtų būti daugiau išimtis, o ne taisyklė tam, kad šiuo atveju būtų realiai formuojama, ne bausmės griežtumo, o baudžiamosios atsakomybės ir bausmės neišvengiamumo praktika, taigi D. P. baudžiamosios atsakomybės, kaltės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, ir bausmės parinkimo bei jos paskyrimo klausimai spręstini iš esmės.

D. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

LR BK 67 str. įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – neatsargus nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio neblaivumo laipsnio (1,89 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma - tyčia), motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, o būtent į tai, kad yra teistas ir turi galiojantį teistumą, administracine tvarka baustas 8 kartus, tačiau galiojančių nuobaudų neturi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skiriama bausmė – bauda.

Kaltinamasis D. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

D. P. laikotarpyje nuo 2017-10-01, 17 val. 35 min. iki 2017-10-03, 11 val. 36 min., vadovaujantis LR BPK 140 str., buvo laikinai sulaikytas, todėl šis laikas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, įskaitytinas į skiriamą bausmę.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, termino.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad D. P. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Kaltinamojo gynėjas prašo teismo skirti D. P. kuo trumpesnį teisių atėmimo terminą arba visai jo neskirti.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad D. P. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas ANK, bet pagal BK nuostatas. Teismas neabejoja, kad neteisėti D. P. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų D. P. veiksmų padarinių nebuvo, eismo įvykio metu jokie asmenys sužaloti nebuvo. Be to, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos D. P. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, anksčiau buvo teistas ir turi galiojantį teistumą, o už tokio pobūdžio baudžiamąjį nusižengimą yra teisiamas pirmą kartą. Nors teisę vairuoti transporto priemones D. P. įgijo 2011-03-17, administracinėmis nuobaudomis baustas buvo 8 kartus, dirba, charakterizuojamas teigiamai.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų ir taip pat skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Taigi ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas nėra griežtesnis nei BK 68 straipsnio 2 dalyje, t. y. numato ilgesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl šiuo atveju visai neskirti arba skirti 1 vienerių metų specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju, sprendžiant kaltininkui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės klausimą, humaniškumo bei teisėtumo principo reikalavimai turi būti kruopščiai derinami su proporcingumo principu. Žmogaus teisių laikymasis baudžiamojo proceso metu garantuojamas ne vien tik įstatymuose nustatant kokios priemonės, kokiais atvejais gali būti taikomos, bet ir kiekvienu konkrečiu prievartos priemonių taikymo atveju, vadovaujantis proporcingumo principu. Žmogaus teisės yra pažeidžiamos, jei asmeniui taikomos nors ir įstatyme numatytos priemonės, tačiau tai daroma nesilaikant proporcingumo principo. Proporcingumo principas reikalauja: 1) kad baudžiamojo proceso metu būtų taikomos tik procesinių tikslų pasiekimui būtinos ir tinkamos priemonės; 2) kad būtų taikomos švelnesnės prievartos priemonės, jei jas taikant įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir taikant griežtesnes priemones; 3) kad suvaržymai, kuriuos tenka patirti asmenims dėl prievartos priemonių taikymo, nebūtų per daug ribojantys žmogaus teises, palyginus su rezultatais, kurie gaunami pritaikius prievartos priemones. Nagrinėjamu atveju, įvertinus aukščiau išdėstytas D. P. padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, daroma išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, netaikymas arba taikymas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, neabejotinai neatitiktų ir aptarto proporcingumo principo reikalavimo.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad, kaip nustatyta, kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,89 promilių neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Esant tokioms aplinkybėms kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais.

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad D. P. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sutinkamai su bylos duomenimis, transporto priemonė nuosavybės teise priklauso D. P.. Automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir turi būti konfiskuotas, tačiau D. P. ir jo gynėjas teisiamajame posėdyje prašė nekonfiskuoti transporto priemonės.

Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neabejotina, kad D. P. priklausančios transporto priemonės – automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas.

Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 7 d., nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, teismo įsitikinimu, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuomonę bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Abejonių tuo, jog nagrinėjamu atveju D. P. priklausanti transporto priemonė – automobilis atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, teismui nekyla. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam R. P. nusikalstamumui, jam priklausanti transporto priemonė turi būti konfiskuojama.

Civilinėje teisėje didesnio pavojaus šaltinis suprantamas kaip asmens valdomas objektas ar jo vykdoma veikla, kuri kelia didesnį nei įprasta pavojų aplinkiniams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad dėl tam tikro objekto ar veiklos, kaip keliančių didesnį pavojų aplinkiniams, pobūdžio sprendžiama pagal šiuos kriterijus: 1) itin didelę žalos atsiradimo riziką; 2) negalėjimą jos pašalinti atsargumo priemonėmis. Asmuo, vykdantis įstatymų neuždraustą, visuomeniškai naudingą, socialiai vertingą, pelningą, tačiau rizikingą veiklą, nes ši veikla (darbai, procesai) ir (ar) joje naudojami objektai dėl objektyvių savybių kelia didesnę žalos padarymo kitiems grėsmę ir šios grėsmės negalima pašalinti net laikantis visų įmanomų atsargumo priemonių, yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (2013 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Aptarto didesnio pavojaus šaltinio sąvokos išaiškinimo kontekste abejonių tuo, jog vertinamu atveju transporto priemonė iš tiesų priskiriama didesnio pavojaus šaltiniui, teismui nekyla, tačiau konstatuoti, kad tai yra pakankamas pagrindas nagrinėjamoje situacijoje nekonfiskuoti D. P. priklausančios transporto priemonės teisinio pagrindo nėra. Šiame kontekste pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme yra ne viena teisės norma, kurios aprašyme tiesiogiai nurodoma nusikaltimo padarymo įrankis, priemonė, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, jog dėl to jie negali būti konfiskuotinu turtu. Pažymėtina, kad ir ginklas, sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, taip pat priskiriamas padidinto pavojaus šaltiniui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014), tačiau jo konfiskavimas, pripažinus jį atitinkamos nusikalstamos veikos padarymo įrankiu/priemone (pvz. BK 180 straipsnio 3 dalis), yra būtinas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamojo ir jo gynėjo prašymas neskirti BK 72 straipsnyje numatyto baudžiamojo poveikio priemonės netenkinamas. Pažymėtina, kad sprendimo konfiskuoti D. P. priklausančią transporto priemonę nekeistų ir didelė transporto priemonės vertė. Ji, sprendžiant klausimą dėl asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo, jokios esminės reikšmės neturi, kadangi priešingu atveju susidarytų netoleruotina situacija, jog tą pačią veiką padariusių asmenų veiksmai būtų vertinami pažeidžiant asmenų lygybės prieš įstatymą konstitucinį principą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis).

Prokuroro 2017-10-03 nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas disponuoti automobiliu Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti taikomas iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

Dėl kardomųjų priemonių

Kaltinamajam D. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BK 40 str., BPK 297 str., 298 str., 304 – 305 str., 307 str., 313 str.,

nusprendžia:

D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti jam 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) skirti 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, į bausmę įskaityti D. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-10-01 iki 2017-10-03, (t.y. dvi paros) ir skirti D. P. galutinę bausmę - 36 MGL (1355,76 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, uždrausti D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, 2 (dvejus) metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalies 3 punktu, konfiskuoti D. P. priklausantį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vin kodas (duomenys neskelbtini).

Prokuroro 2017-10-03 nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Dokumentą – D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr. R1087446, išduotą 2013-03-25 – nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti valstybės įmonei Regitra.

Išaiškinti nuteistajam D. P., jog paskirtą baudą privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB (banko kodas 73000, įmokos kodas 6801) ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.