- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-29
- Bylos Nr.
- e2A-1743-343/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis, Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Solanika“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-990-775/2019 pagal ieškovo E. S. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Solanika“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas patikslintame ieškinyje dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovės 3412,20 Eur skolą, 136,86 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2018 10 03 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino. Atsakovė pateikė prieštaravimus, prašydama panaikinti 2018 10 03 preliminarų sprendimą. Ieškovas su atsakovės prieštaravimais nesutiko, prašė minėtą preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Ieškovas ir jo atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad šalys 2017 04 04 sudarė Maistinių bulvių auginimo sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovei pakrovė 23 500 kg maistinių bulvių „Soraya“ už 3 412,20 Eur sumą. Paruošus bulves, 2018 02 21 buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra. Kitą dieną buvo pasirašytas prekių priėmimo-perdavimo aktas. Tvirtina, jog pretenzijų atsakovė dėl maistinių bulvių kokybės ar kiekio, nepareiškė. Pirkėja į raginimus atsiskaityti nereagavo, iki šiol už bulves nesumokėjo.
Atsiliepimas
4. Atsakovės atstovas posėdžio metu nurodė, jog pagal maistinių bulvių auginimo sutartį, atsakovė pateikė ieškovui užauginti maistinių bulvių sėklas, o ieškovas įsipareigojo už kiekvieną gautų bulvių toną užauginti ir pateikti atsakovei keturias tonas pirmos kategorijos maistinių bulvių. Pagal sutartį šalys nenumatė apmokėjimo už maistines bulves, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja, kad atsakovė už jas atsiskaitytų. Dėl šios priežasties preliminarus sprendimas privalo būti panaikintas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 06 12 sprendimu preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo valstybės naudai 3,46 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
6. Nustatė, kad šalys 2017 04 04 Maistinių bulvių auginimo sutartimi Nr. 03/2017, dėl maistinių bulvių apmokėjimo nesitarė ir jų kainos nenustatė. Šio susitarimo esmė buvo ta, jog už atsakovės pateiktas sėklines bulves, ieškovas atsiskaito perduodamas atsakovei atitinkamą kiekį užaugintų tam tikros kokybės maistinių bulvių. Minėtas susitarimas buvo sudarytas dėl to, kad ieškovas 2017 metų pavasarį buvo nepajėgus sumokėti atsakovei už sėklines bulves, todėl atsakovė sutiko sėklines bulves perduoti ieškovui pavasarį be apmokėjimo, o ieškovas įsipareigojo atsakovei iš jų užauginti atitinkamą kiekį maistinių bulvių.
7. Ieškovas pripažino, kad dėl nepalankių tais metais gamtinių sąlygų jam nepavyko užauginti nustatyto kiekio ir kokybės maistinių bulvių. 2018 02 21 ieškovas atkrovė atsakovei vieną sunkvežimį išaugintų bulvių, kurios neatitiko sutartyje nurodytų kokybės reikalavimų, tačiau atsakovė pagal 2018 02 22 priėmimo-perdavimo aktą šį kiekį priėmė ir pretenzijų dėl jų nereiškė. Likusį nekokybiškų bulvių kiekį atsakovė atsisakė priimti ir, remdamasi 2017 04 04 Maistinių bulvių auginimo sutarties Nr. 03/2017 2.4 punktu, kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo (bylos Nr. 2-262-569/2019).
8. Teismas nesutiko su ieškovo ir jo atstovo argumentais, jog pagal 2018 02 22 priėmimo-perdavimo aktą atsakovei buvo perduotos žemesnės kokybės bulvės, negu buvo aptarta 2017 m. balandžio 4 d. Maistinių bulvių auginimo sutarties 2.1 punkte, todėl laikė, kad šios bulvės buvo perduotos ne pagal Maistinių bulvių auginimo sutartį, o pagal atskirą užsakymą ir 2018 02 21 išrašytą sąskaitą-faktūrą Nr. 02865, kurią atsakovė ir turi apmokėti.
9. Sprendė, jog ginčo PVM sąskaitą - faktūrą dėl 3 412,20 Eur sumos ieškovas išrašė be jokio teisinio pagrindo, todėl jis neturi teisės reikalauti ją apmokėti. Nurodė, jog 23 500 kg maistinių bulvių atsakovei buvo perduota pagal 2017 04 04 Maistinių bulvių auginimo sutartį už ieškovui be apmokėjimo suteiktą tam tikrą kiekį sėklinių bulvių.
10. Teismas, atmetęs ieškinio reikalavimą dėl skolos, išvestinį reikalavimą dėl palūkanų priteisimo taip pat atmetė.
11. Teismas atsakovės prašymą dėl baudos skyrimo ieškovui atmetė, kadangi nenustatė aplinkybių, jog ieškovas ieškinį teismui teikė sąmoningai ir tyčia.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 06 12 sprendimą, palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2018 10 03 preliminarų sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nepagrįstai bei pažeisdamas imperatyvias įstatymo nuostatas sprendė, jog ieškovas ginčo PVM sąskaitą-faktūrą dėl 3 412,20Eur sumos atsakovei išrašė nepagrįstai. Teigia, jog byloje nėra ginčo, kad šalys yra ūkio subjektai, kuriuos sieja komerciniai santykiai. Pasak apelianto, nepriklausomai nuo sudarytų sutarčių pobūdžio, ieškovui ir atsakovei yra privalomos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios mokestinius santykius. Dėl to, tiek atsakovas, patiekęs sėklinęs bulves, tiek apeliantas, patiekęs maistines bulves, pagal įstatymo nuostatas privalėjo išrašyti atitinkamas PVM sąskaitas-faktūras. Tuo atveju, jei atsakovė būtų išrašiusi PVM sąskaitą-faktūrą už patiektas sėklines bulves, šalys būtų galėjusios atlikti tarpusavio įsipareigojimų įskaitymą. Priešingu atveju, abi sandorio šalys, neišrašydamos PVM sąskaitų-faktūrų, išvengtų pareigos apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą pridėtinės vertės mokestį, už ką yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, už piktnaudžiavimą teise ieškovui skirti 3000,00 Eur baudą, pusę šios baudos skiriant atsakovei bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Iš ieškovo kartu su ieškiniu pateikto priedo - 2018 02 22 Prekių perdavimo-priėmimo akto Nr. AD001, matyti, jog maistinės bulvės perduodamos - priimamos, vadovaujantis Maistinių bulvių auginimo sutartimi Nr. 03/2017, todėl bet kokie kitokie žodiniai paaiškinimai yra absurdiški bei turintys aiškius piktnaudžiavimo teise požymius. Nagrinėjamu atveju ieškovo pateiktos bulvės atsakovei yra atsikaitymas už prievoles, todėl ieškovo lūkestis, kad už pateiktas bulves reikia atsiskaityti pinigais, yra nepagrįstas.
13.2. Nors ieškovas teismo motyvus apie tai, kad PVM sąskaita – faktūra buvo išrašyta nepagrįstai įvardija, kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo nuostatoms, tačiau nurodo tik įstatymus, reglamentuojančius PVM sąskaitų – faktūrų institutą. Ieškovas visiškai nepasisako dėl kokių priežasčių PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta bei įtraukta į registrą ne iš karto po sandorio, kaip numato įstatymai, bet praėjus maksimaliam įstatymo numatytam terminui, kodėl 2018 02 22 Prekių perdavimo-priėmimo akte Nr. AD001, nurodoma, kad maistinės bulvės perduodamos – priimamos vadovaujantis Maistinių bulvių auginimo sutartimi Nr. 03/2017, t. y. atsiskaitant už paimtas prekes, o ne pateikiant naujas prekes.
13.3. Ieškovas viso proceso metu klaidina teismą, nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, pateikė apeliacinį skundą, vadovaujantis LR CPK 95 straipsnio 1 dalies pagrindais, todėl už piktnaudžiavimą teise atsakovė prašo ieškovui skirti 3000,00 Eur baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovei.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
16. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Byloje nustatyta, kad šalys 2017 04 04 sudarė Maistinių bulvių auginimo sutartį Nr. 03/2017 ir priedą Nr. 1. Pagal minėtos sutarties 1.1 punktą atsakovė įsipareigojo nupirkti ir pristatyti ieškovui „Tacoma“, „Saraya“, „Agila“ ir „Samson“ bulvių veislių sertifikuotas A kategorijos sėklines bulves ne vėliau kaip iki einamųjų metų balandžio 20 d. Sutarties 1.2 punktu atsakovė taip pat įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2018 03 31 pagal perdavimo-priėmimo aktą pasiimti iš ieškovo jai priklausantį sufasuotų maistinių bulvių derlių. Ieškovas kaip vykdytojas pagal sutarties 2.1 punktą įsipareigojo už kiekvieną iš užsakovo gautą sertifikuotų sėklinių bulvių toną užauginti užsakovui po 4 tonas pirmos kategorijos maistinių bulvių ne smulkesnių 55–70 mm frakcijos ir perduoti pagal perdavimo-priėmimo aktą. Iš sutarties turinio matyti, kad šalys dėl maistinių bulvių apmokėjimo šioje sutartyje nesitarė ir jų kainos nenustatė. Ieškovas 2018 02 21 atsakovei išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Serija SE Nr. 02865 dėl 3 412,20 Eur apmokėjimo. 2018 02 22 šalys pasirašė prekių perdavimo-priėmimo aktą. Iš minėto akto turinio matyti, jog perduodama 23 500 kg antros kategorijos, 50-70 mm frakcijos maistinių bulvių rūšis „Soraya“. Minėtų bulvių rūšis perduodama - priimama vadovaujantis Maistinių bulvių auginimo sutartimi Nr. 03/2017, aktas pasirašytas abiejų šalių. Pažymėtina, jog perdavimo – priėmimo aktu perduotos bulvės neatitiko sutartyje nurodytų kokybės reikalavimų, tačiau atsakovė minėtą kiekį priėmė ir pretenzijų dėl jų nereiškė. Taip pat nustatyta, kad atsakovė likusį nekokybiškų bulvių kiekį atsisakė priimti ir vadovaujantis 2017 04 04 Maistinių bulvių auginimo sutarties Nr. 03/2017 2.4 punktu, kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo (civilinė byla Nr. 2-262-569/2019 ).
18. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė bei panaikino Kauno apylinkės teismo 2018 10 03 preliminarų sprendimą. Konstatavo, jog šalys 2017 04 04 Maistinių bulvių auginimo sutartimi Nr. 03/2017, dėl maistinių bulvių apmokėjimo nesitarė ir jų kainos nenustatė. Šio susitarimo esmė buvo ta, jog už atsakovės pateiktas sėklines bulves, ieškovas atsiskaito perduodamas atsakovei atitinkamą kiekį užaugintų tam tikros kokybės maistinių bulvių. Minėtas susitarimas buvo sudarytas dėl to, kad ieškovas 2017 metų pavasarį buvo nepajėgus sumokėti atsakovei už sėklines bulves, todėl atsakovė sutiko sėklines bulves perduoti ieškovui pavasarį be apmokėjimo, o ieškovas įsipareigojo atsakovei iš jų užauginti atitinkamą kiekį maistinių bulvių. Atsakovė, nors bulvės neatitiko sutartyje nurodytų kokybės reikalavimų, 2018 02 22 priėmimo-perdavimo aktu jas priėmė ir dėl jų pretenzijų nereiškė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ginčo PVM sąskaitą - faktūrą dėl 3 412,20 Eur sumos ieškovas išrašė be jokio teisinio pagrindo, nes 23 500 kg maistinių bulvių atsakovei buvo perduota pagal 2017 04 04 Maistinių bulvių auginimo sutartį už ieškovui be apmokėjimo suteiktą tam tikrą kiekį sėklinių bulvių.
19. Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog teismas nepagrįstai bei pažeisdamas imperatyvias įstatymo nuostatas sprendė, jog ieškovas ginčo PVM sąskaitą-faktūrą dėl 3412,20 Eur sumos atsakovei išrašė nepagrįstai. Pasak apelianto, nepriklausomai nuo sudarytų sutarčių pobūdžio, ieškovui ir atsakovei yra privalomos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios mokestinius santykius. Dėl to, tiek atsakovas, patiekęs sėklinęs bulves, tiek apeliantas, patiekęs maistines bulves, pagal įstatymo nuostatas privalėjo išrašyti atitinkamas PVM sąskaitas-faktūras, kadangi šalys yra ūkio subjektai, kurias sieja komerciniai santykiai.
20. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo spendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovas PVM sąskaitą - faktūrą dėl 3 412,20 Eur sumos apmokėjimo atsakovei išrašė nepagrįstai. Tokią išvadą apeliacinės teismas daro įvertinęs tarp šalių sudarytos 2017 04 04 Maistinių bulvių auginimo sutarties turinį ir grindžia žemiau nurodytais argumentais.
21. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarties turinio ir sąlygų, dėl kurių tarp jos šalių kyla ginčas, išaiškinimas pagal sutarčių aiškinimo taisykles, taip identifikuojant tikrąjį šalių susitarimą, pasiektą joms disponuojant laisve savanoriškai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valią, koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiškia šio principo pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-701/2018, 52 punktas).
22. Sutarčių aiškinimo taisyklės, reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo yra išplėtota ir nuosekli (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2014; 2014 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2014; 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2014; kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentuose konkrečiose bylose suformuotą praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus (subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas), o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvaus sutarties aiškinimo metodas); sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes; aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu; kai ginčo šalys siejamos sutartinių santykių, kilusių iš kelių skirtingų sutarčių, pastarosios, vadovaujantis sisteminiu sutarčių aiškinimo principu, analizuojamos kartu; turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus; pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize; nepaisant pirmiausia įtvirtinto subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo, sutarties aiškinimo metodo taikymo prioriteto konkrečioje byloje, neabejotinai yra svarbūs visi CK 6.193 straipsnyje nustatyti sutarčių aiškinimo principai, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-701/2018, 54 punktas).
23. Minėta, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, sprendė, jog PVM sąskaitą-faktūrą dėl 3 412,20 Eur sumos ieškovas atsakovei išrašė be jokio teisinio pagrindo, nes 23500kg maistinių bulvių atsakovei buvo perduota pagal 2017 04 04 Maistinių bulvių auginimo sutartį už ieškovui be apmokėjimo suteiktą tam tikrą kiekį sėklinių bulvių. Su šia išvada nėra pagrindo nesutikti, kadangi iš 2017 04 04 Maistinių bulvių auginimo sutarties Nr. 03/2017 turinio matyti, kad šalys dėl maistinių bulvių apmokėjimo šioje sutartyje nesitarė ir jų kainos nenustatė. Taip pat pagal minėtos sutarties 1.1 punktą atsakovė įsipareigojo nupirkti ir pristatyti ieškovui „Tacoma“, „Saraya“, „Agila“ ir „Samson“ bulvių veislių sertifikuotas A kategorijos sėklines bulves ne vėliau kaip iki einamųjų metų balandžio 20 d. Sutarties 1.2 punktu atsakovė taip pat įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2018 03 31 pagal perdavimo-priėmimo aktą pasiimti iš ieškovo jai priklausantį sufasuotų maistinių bulvių derlių. Iš prie minėtos sutarties pridėto priedo Nr. 1 matyti, kad 2017 04 28 atsakovė ieškovui perdavė šių sėklinių bulvių kiekius – „Saraya“ – 23,1 t., „Wendi“ – 7,7 t., „Tacoma“ - 16,5 t. ir „Samson“ – 22 t. Ieškovas pagal 2017 04 04 Maistinių bulvių auginimo sutarties 2.1 punktą kaip vykdytojas įsipareigojo už kiekvieną iš užsakovo gautą sertifikuotų sėklinių bulvių toną užauginti užsakovui po 4 tonas pirmos kategorijos maistinių bulvių ne smulkesnių 55–70 mm frakcijos ir perduoti pagal perdavimo-priėmimo aktą. Iš šių sutarties sąlygų seka išvada, jog už atsakovės ieškovui be apmokėjimo perduotas bulvių sėklas, ieškovas įsipareigoja iš jų užauginti maistines bulves ir atitinkamą jų kiekį perduoti atsakovei. Faktą, kad ieškovo minimas maistinių bulvių kiekis – 23500 kg atsakovei buvo perduotas vadovaujantis 2017 04 04 Maistinių bulvių auginimo sutarties Nr. 03/2017 pagrindu, patvirtina byloje pateiktas 2018 02 22 prekių perdavimo – priėmimo aktas Nr. ED001. Iš jo taip pat matyti, jog yra perduodamos antros kategorijos, 50-70 mm frakcijos maistinės bulvės „Soraya“ (bulvės, dėl kurių ieškovas pareiškė ieškinį). Pažymėtina, kad, nors 2018 02 22 prekių perdavimo - priėmimo aktu Nr. ED001 perduodamos maistinės bulvės neatitiko sutartyje nurodytų kokybės reikalavimų, tačiau atsakovė jas priėmė ir pretenzijų dėl jų nereiškė (dėl likusio nekokybiškų bulvių kiekio, kurį atsakovė atsisakė priimti, vadovaudamasi minėtos sutarties 2.4 punktu ji kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo (civilinė byla Nr. 2-262-569/2019 )).
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, nutarties 23 punkte aptartos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė ir neturėjo pareigos sumokėti ieškovo reikalaujamos sumos pagal PVM sąskaitą – faktūrą, nes bulves ieškovas perdavė pagal 2017 04 04 Maistinių bulvių auginimo sutartį už ieškovui be apmokėjimo suteiktą tam tikrą kiekį sėklinių bulvių. Ši sutartis nėra nuginčyta, todėl šalims turi įstatymo galią.
25. Sutiktina ir su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, jog nors ieškovas pirmosios instancijos teismo motyvus apie tai, kad PVM sąskaita – faktūra buvo išrašyta nepagrįstai įvardija, kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo nuostatoms, tačiau nurodo tik įstatymus, reglamentuojančius PVM sąskaitų – faktūrų institutą, nenurodydamas, dėl kokių priežasčių PVM sąskaita – faktūra buvo išrašyta bei įtraukta į registrą ne iš karto po sandorio, kaip numato įstatymai, bet praėjus maksimaliam įstatymo numatytam terminui, kodėl 2018 02 22 Prekių perdavimo-priėmimo akte Nr. ED001, nurodoma, kad maistinės bulvės perduodamos – priimamos vadovaujantis Maistinių bulvių auginimo sutartimi Nr. 03/2017, t. y. atsiskaitant už paimtas prekes, o ne pateikiant naujas prekes. Taigi, apeliantas iš esmės nenurodė, kuo pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, atitinka faktinius bylos duomenis bei priimtas nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas užtikrino rungimosi principo laikymąsi, visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įvertino ieškovo bei atsakovės pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir išsamiai tai motyvavo, dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių pasisakė skundžiamame sprendime. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas PVM sąskaitą – faktūrą dėl 3412,20 Eur sumos apmokėjimo išrašė nepagrįstai, suformuluota taip pat nepaneigiant ir bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Pateikto vertinimo negali pakeisti aplinkybė, kad skundžiamame teismo sprendime ne visi įrodymai turi stiprią įrodomąją galią, nes tai nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo ir nesudaro pagrindo abejoti teismo išvada dėl tam tikrų faktų pripažinimo neįrodytais. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl baudos skyrimo ieškovui
27. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovui skirti 3000,00 Eur baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovei. Teigia, jog ieškovas viso proceso metu klaidina teismą - nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, pateikė apeliacinį skundą, vadovaujantis LR CPK 95 straipsnio 1 dalies pagrindais, kas pasak atsakovės, laikytina piktnaudžiavimu teise. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo skirti ieškovui atsakovės prašomą baudą, kadangi ieškovas turi įstatymo suteiktą teisę skųsti jam nepalankų teismo sprendimą ar nutartį. Be to, nenustatyta, kad ieškinį ieškovas teismui būtų teikęs tyčia.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
28. Ieškovas apeliaciniame skunde prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi apeliacinis skundas netenkintas, tai bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jų dydį pagrindžiančių dokumentų. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.