- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-06
- Bylos Nr.
- 2-262-569/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00225-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- E. S., (duomenys neskelbtini)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Solanika‘‘ ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) E. S. dėl žalos atlyginimo ir netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė UAB ,,Solanika‘‘ ieškiniu prašo priteisti atsakovės 70 815,25 Eur žalą, 12 746,74 Eur netesybų, 0,2 procento delspinigių nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško prievolių iš skolos padengimo sutarties įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovės atstovas V. T. nurodė, kad šalys 2017 m. balandžio 04 d. sudarė maistinių bulvių auginimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2018 m. kovo 31 d., gavęs ieškovės užsakymą, pateikti jai tam tikrą kiekį ir asortimentą maistinių bulvių. Atsakovas sutarties neįvykdė dėl savo kaltės, todėl šiuo momentu ieškovė patiria žalą, taip pat yra realus pavojus, kad žala jai gali būti padaryta ir ateityje. Todėl ieškovė kreipiasi su ieškiniu į teismą, vadovaudamasi CK 6.255 straipsniu, siekdama užkirsti kelią didesniam žalos atsiradimui.
3. Vadovaujantis sutarties nuostatomis, 2018 m. vasario 19 d. ieškovė pateikė užsakymą atsakovui sutartyje numatytais terminais pateikti išsivežti tam tikrą kiekį ir asortimentą maistinių bulvių, tačiau, 2018 m. kovo 22 d. ieškovei atvykus pas atsakovą, transporto priemonės liko nepakrautos, nes atsakovas nurodyto kiekio ir asortimento maistinių paruošęs nebuvo ir vienašališkai atsisakė vykdyti sutartį. 2018 m. kovo 20 d. ieškovė taip pat pateikė atsakovui pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo užsakė paruošti tam tikro asortimento maistines bulves, tačiau atsakovas maistinių bulvių nepateikė.
4. Vadovaujantis 2017 m. balandžio 4 d. sudarytos maistinių bulvių auginimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.4 punktu, atsakovas, negalėdamas ieškovei pareikalavus atiduoti maistinių bulvių, įsipareigojo apmokėti jai atitinkamą kiekį įsigytų bulvių. Kadangi šiuo metu ieškovė yra susitarusi su trečiuoju asmeniu pirkti bulvių už 70 815,25 Eur, šią sumą ieškovė laiko atsakovo galimai padaryta jai minimalia žala. Pripažino, kad šiuo metu bulvės dar nėra nupirktos.
5. Vadovaujantis atsakovo 2018-03-29 pranešimu ir CK 6.258 straipsniu, atsakovas privalo mokėti 0,2 proc. delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško prievolės įvykdymo. Atsakovas vėluoja mokėti 90 dienų, todėl netesybos sudaro 12 745,74 Eur (70 815,25 Eur x 0,2 proc. x 90 d. = 12 746,74 Eur).
6. Prevencinio ieškinio dalyką ieškovė yra nurodžiusi labai tiksliai ir pateikusi rašytinius įrodymus, tačiau atsakovas tik nurodė, kad sutarties vykdyti nesiruošia. Šiuo atveju ieškovei nėra suprantama atsakovo pozicija, todėl atimama galimybė teismui teikti paaiškinimus dėl atsakovo atsikirtimų. Nagrinėjamoje byloje yra nagrinėjama ne reali atsakovo padaryta žala, bet prevencinis ieškinys, tai yra dėl konkrečių atsakovo veiksmų ateityje galima atsirasti žala. Prevencinio ieškinio pareiškimo atveju žala yra tik numanoma, tačiau ta žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta, o patį žalos realumo faktą patvirtina jau pradėti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, o taip pat pasirengimas tokiems veiksmams, atsakovo požiūris į teisę pažeidžiančius veiksmus, jų nepripažįstant, ir pan. Neteisėti veiksmai su žalos atsiradimo galimybe gali būti susiję netiesiogiai, bet sudaryti objektyvią galimybę teisių pažeidimui – žalai.
7. Atsakovas savo atsikirtimus grindžia tik nenoru vykdyti prievoles pagal sutartis, o ieškovė savo reikalavimą yra įrodžiusi rašytiniais dokumentais - bylos nagrinėjimo metu buvo įrodyta ir pagrįsta, kad 2017 m. balandžio 4 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo įvykdyta išskirtinai dėl atsakovo kaltės, o nagrinėjamos bylos dalyką sudaro sutartyje numatytos ir šalių parašais patvirtintos sankcijos. Ieškovė pripažįsta, kad atsisako išrašyti PVM sąskaitas faktūras už atsakovui pagal sutartį sėklai pateiktas bulves, nes mano, kad tokiu atveju praras teisę reikalauti nuostolių atlyginimo.
Šalies argumentai
8. Atsakovas (duomenys neskelbtini) E. S. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė tiekdavo jam bulves sėklai. Kadangi 2017 metais lėšų bulvių sėklai trūko, ieškovė pasiūlė sudaryti sutartį, pagal kurią pateiks jam bulves sėklai, o jis atsiskaitys už ją produkcija. Kadangi tokios sąlygos jam tiko, 2017-04-04 sudarė sutartį. Pasirašydamas sutartį, kitų sąlygų neperskaitė ir jų neanalizavo. 2017 metų pavasarį jis atkrovė vieną mašiną ieškovei, antrą kartą ieškovė atvyko su antstoliu. Kadangi produkcijos pakankamai neturėjo, siūlė ieškovei sudaryti taikos sutartis, mokėti delspinigius, tačiau taikiai su ieškove susitarti nepavyko. Ieškovė nepateikė jam dokumentų apie iš kitų ūkininkų pirktas bulves, kurias jis tuo metu būtų apmokėjęs. Be to, ieškovė neišrašė sąskaitų nei už jam parduotas, nei už jos nupirktas bulves, dėl ko jis negalėjo ūkinių operacijų atvaizduoti savo buhalterijoje ir pasidaryti pelno mokesčio atskaitą. Kadangi 2017 metai buvo lietingi, negalėjo nuimti 47 procentus bulvių derliaus ir patyrė didelį nuostolį, produkcijos ieškovei nebepateikė.
9. Atsakovo (duomenys neskelbtini) E. S. atstovas advokatas E. M. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė ieškinį grindžia 2017-04-04 Maistinių bulvių auginimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.4. punktu, kuris numato, kad vykdytojas užsakovui pareikalavus atiduoti jam priklausančios maistinių bulvių dalies negalėdamas to įvykdyti dėl neaptartų priežasčių, įsipareigoja apmokėti tą kiekį bulvių, užsakovo nupirktą iš kito ūkininko. Todėl pagal šią sutarties sąlygą ieškovė turėjo nupirkti jai reikiamą maistinių bulvių kiekį iš kito ūkininko ir pateikti tai įrodančius dokumentus atsakovui, kad jis apmokėtų. Tokių veiksmų ieškovė neatliko, todėl byloje nėra jokių įrodymų ne tik apie menamos žalos dydį, bet ir apie kokios nors realios žalos ieškovei egzistavimą.
10. Ieškovė teismui su ieškiniu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)" 2018-06-19 išankstinę sąskaitą apmokėjimui Nr. (duomenys neskelbtini) už 234,10 t maistinių I kategorijos 50-70 bulvių 70 815,25 Eur sumai. Tačiau iš viešai skelbiamos informacijos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" nieko bendro su bulvių auginimu ar kita žemės ūkio veikla neturi (įmonės veikla - statyba, medžiagos, nekilnojamasis turtas, administravimas). Be to, išankstinė sąskaita neįrodo, kad ieškovas iš šios įmonės maistines bulves tikrai nupirko. 2017-04-04 Maistinių bulvių auginimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.4. punktu atsakovas buvo įsipareigojęs atlyginti tik tokias išlaidas, kurias atsakovas būtų patyręs, pirkdamas bulves iš kito ūkininko, t.y. asmens, betarpiškai besiverčiančio bulvių auginimu, o ne tarpininko, perpardavinėtojo ar kito asmens.
11. Atsakovas niekada nevengė vykdyti pasirašytos sutarties, priešingai - būtent ieškovė vilkino užsakymų pateikimą ir juos pateikė tik prieš sutartyje numatyto termino pabaigą. Į atsakovo pasiūlymus tęsti sutarties vykdymą, protingai pratęsiant tiekimo terminą, ieškovė nereagavo. Atsakovas pagal sudarytą sutartį gavo iš ieškovės bulvių sėklai, tačiau už jas negali atsiskaityti su ieškove todėl, kad ji atsisako išrašyti PVM sąskaitą faktūrą.
12. Prevencinio ieškinio, kaip civilinių teisių gynimo būdo, tenkinimo sąlyga - neteisėti veiksmai - suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių padarinys - žalos padarymas ateityje. Ieškovas turi įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas dėl prevencinio ieškinio sąlygų, yra nurodęs, kad prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas - užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas - uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos. CK 6.255 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prevencinio ieškinio taikymo galimybė, kai jau padaryta žala ir yra realus pavojus, kad dėl toliau vykdomos veiklos ji vėl gali būti padaryta. Tokiu atveju teismas ieškovo prašymu gali įpareigoti atsakovą sustabdyti ar nutraukti tokią veiklą. Reiškiant prevencinį ieškinį žala gali būti jau padaryta, bet gali būti dar nepadaryta, tuomet ieškovas turi įrodyti potencialią jos atsiradimo grėsmę ateityje, atsakovo veiksmų neteisėtumą, siekį pašalinti žalos grėsmę. Prevencinis ieškinys yra apsauginio-prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie realiai gali būti atlikti. Reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai - tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos yra: 1) siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje; 2) reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; 3) realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas; 4) kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga, nes šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų; 5) prevencinis ieškinys gali būti reiškiamas tol, kol egzistuoja grėsmė padaryti žalos, todėl ieškinio senaties terminas grėsmės egzistavimo metu nuolat atsinaujina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008). Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus, tokius kaip sandorių, sutarčių sudarymas, kurių neigiami ekonominiai padariniai nėra akivaizdūs, nes prevencinio ieškinio tenkinimo viena iš sąlygų - realus pavojus daryti žalą. Jis suprantamas kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras.
Šalies argumentai
14. Ieškovė nurodė, kad teikia teismui prevencinį ieškinį, tačiau iš paties ieškinio teksto nėra aišku, dėl kokių ir kieno neteisėtų veiksmų prevencinis ieškinys teikiamas, kokiais veiksmai ir kokia žala ieškovui gali būti ar yra daroma. Nepasisakydama dėl būtinų prevencinio ieškinio sąlygų ieškovė atėmė galimybę atsakovui atsikirsti į ieškinį.
15. Sudarydamos 2017-04-04 Maistinių bulvių auginimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) šalys tarpusavio įsipareigojimams užtikrinti nesitarė, nenustatė ir sutartimi neužfiksavo netesybų. Jokio kito susitarimo dėl galimų netesybų, kuriai nors šaliai neįvykdžius 2017-04-04 Maistinių bulvių auginimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė teismui nepateikė. Toks susitarimas nėra žinomas ir atsakovui, todėl reikalavimas dėl netesybų negali būti tenkinamas. Iš ieškinio teksto nėra aišku, kada ir kodėl atsakovas turėjo sumokėti ieškovei 70 815,25 Eur, už kokį kalendorinį laikotarpį netesybos paskaičiuotos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2017 m. balandžio 4 d. sudarė maistinių bulvių auginimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartimi ieškovė įsipareigojo nupirkti ir pristatyti atsakovui sėklines bulves iki einamų metų balandžio 20d., ne vėliau kaip iki 2018m. kovo 31d. pasiimti iš atsakovo ieškovei priklausantį sufasuotų maistinių bulvių derliaus kiekį. Atsakovas sutartimi įsipareigojo už kiekvieną iš ieškovės gautos sertifikuotos sėklinių bulvių toną užauginti po keturias tonas pirmos kategorijos maistinių bulvių, ne smulkesnių 55-70 frakcijos, ir perduoti ieškovei. Sutarties 2.4 punktu atsakovas, negalėdamas ieškovei pareikalavus atiduoti maistinių bulvių, įsipareigojo apmokėti jai atitinkamą kiekį, užsakovo nupirktą iš kito ūkininko.
17. Byloje nėra ginčo, kad pagal sutartį ieškovė atsakovui sėklines bulves pateikė. Ieškovė neginčijo, kad nėra iki šiol išrašiusi PVM sąskaitos faktūros dėl atsakovui pateiktų sėklinių bulvių ir atsisakė tokią sąskaitą išrašyti. Iš 2018-02-21 PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) ir 2018-02-22 prekių perdavimo - priėmimo akto matyti, kad atsakovas ieškovei perdavė 23 500 kg bulvių už 3412,20 Eur. Iš 2018-08-24 PVM sąskaitos faktūros matyti, kad atsakovas perdavė ieškovei dar 20 000 kg ir 1260 kg už 3086,95 Eur. 2018m. kovo 20d. pranešimo ieškovė paprašė atsakovo atkrauti 23 000 kg atitinkamų veislių sutartyje numatytos kokybės bulvių. Iš 2018m. kovo 22d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad, ieškovei atvykus pasiimti bulvių, atsakovas nurodė, kad pagal sutartį bulvių ieškovei pateikti negali, nes sutartyje numatytos kokybės bei rūšies bulvių neturi. Kad nebegalės įvykdyti sutartį, atsakovas informavo ieškovą ir 2018m. kovo 29d. pranešimu.
18. Ieškovė kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu atsakovui ir pateikė 2018m. birželio 19d. išankstinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Sąskaitoje nurodyta pardavėja UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ ir pirkėja – ieškovė, sąskaita išrašyta už maistines bulves 70 815,25 Eur sumai. Ieškovė pripažino, kad prekių pagal šią sąskaitą iš pardavėjo nėra gavusi, prašo priteisti tokio dydžio nuostolius iš atsakovo, kad galėtų atsiskaityti už pirktą produkciją. Atsakovas atsisako atlyginti šiuos ieškovės nuostolius, nes ieškovė nepateikė jam apmokėti sąskaitų už pirktas bulves iš ūkininkų, produkcijos realiai nėra įsigijusi.
Dėl prevencinio ieškinio
19. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Tai vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, kurio tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos. Prevencinį ieškinį gali pareikšti asmuo, kuriam gresia žala. Jis turi įrodyti, kad atsakovo veikla kelia realų pavojų ir yra reali žalos tikimybė. Reiškiant prevencinį ieškinį žala gali būti jau padaryta, gali būti dar nepadaryta, bet turi būti ieškovo įrodoma potenciali žalos atsiradimo grėsmė ateityje, atsakovo veiksmų neteisėtumas ir siekiama žalos grėsmę pašalinti.
20. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra išskiriamos tokios prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos: 1) siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje; 2) reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; 3) realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas; 4) kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga, nes šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų; 5) prevencinis ieškinys gali būti reiškiamas tol, kol egzistuoja grėsmė padaryti žalos, todėl ieškinio senaties terminas grėsmės egzistavimo metu nuolat atsinaujina.
21. Prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atsakovui veiksmus, kurie kelia realų pavojų žalai ar nuostoliams atsirasti. Juo reikalaujama ne žalos ar nuostolių, o siekiama užkirsti kelią, kad jų ateityje neatsirastų. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo ieškinį grindžia aplinkybe, jog atsakovui neįvykdžius sutarties, ji jau patyrė nuostolius, kas neatitinka prevenciniam ieškiniui keliamų sąlygų. Nors ieškovė teigė, kad dėl sutarties neįvykdymo ir ateityje gali patirti žalą, tokių įrodymų teismui nepateikė.
22. Kaip jau buvo minėta, prevencinio ieškinio reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Tuo tarpu pats atsakovas neginčija, kad sudarytos su ieškovu sutarties jis negalėjo įvykdyti dėl to, jog dėl lietingo 2017 metų rudes negalėjo nuimti 47 procentus savo derliaus. Taigi, atsakovas pripažįsta, jog neįvykdė sutarties sąlygų – iki 2018m. kovo 31d. nepateikė ieškovei reikiamo bulvių kiekio. Kokie atsakovo būsimi neteisėti veiksmai galėtų ieškovei padaryti žalos – ieškovė nenurodė.
23. Įrodinėjant prevencinį ieškinį būtina nurodyti, kad egzistuoja realus pavojus, jog ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas. Realios grėsmės aplinkybė, kaip prevencinio ieškinio sąlyga, turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuojama. Ieškovas pagal prevencinį ieškinį įrodinėdamas realų pavojų turi įrodyti, jog jo teisėms gresia konkretus pavojus, jog yra faktų ir aplinkybių, kurie kelia jo teisių pažeidimo pavojų. Prevencinio ieškinio atveju paprastai nėra realios žalos, o ketinama užkirsti kelią potencialiai žalai. Kaip jau buvo minėta, ieškovė teigia, kad atsakovui neįvykdžius sutarties ji patyrė nuostolius. Kadangi ieškovė nenurodė, kokia žala jai gali būti padaryta ateityje, kokius būsimus neteisėtus veiksmus ketina atlikti atsakovas, nėra pagrindo daryti išvadų, kad egzistuoja realus pavojus, jog ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas.
24. Nors kaltė nėra būtina prevencinio ieškinio sąlyga, ieškovei neįrodžius kitų prevencinio ieškinio sąlygų, nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį kaip prevencinį ieškinį, kuris yra vienas iš pažeistų teisių gynimo būdų.
Dėl ieškovės reikalavimo priteisti žalą
25. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017, 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017).
26. Prevencinis ieškinys panašus į kitą civilinių teisių gynimo būdą – žalos atlyginimą. Tačiau prevencinio ieškinio atveju teisės pažeidimas dar nėra padarytas. Skiriasi ir gynimo būdo taikymo tikslas. Žalos atlyginimo būdu iš esmės siekiama kompensuoti patirtus nuostolius, tuo tarpu prevenciniu ieškiniu – apsaugoti teisę nuo pažeidimo. Žalos atlyginimu siekiama pašalinti teisės pažeidimo padarinius, o prevenciniu ieškiniu – kad neatsirastų teisės pažeidimas.
27. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas jau yra pažeidęs sutartį, ko neginčija, o ieškovė teigia jau yra patyrusi nuostolius dėl sutarties neįvykdymo. Todėl ieškovės ieškinys yra reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Ieškovė savo ieškinį grindžia sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis.
28. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų.
29. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine. Šioje teisės normoje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis), sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje.
30. Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse numatytos sąlygos – skolininko neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, kaltė, žala. Įrodyti skolininko neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, žalos dydį yra ieškovo pareiga. CK 6.246 str. 1 d. reglamentuota neteisėtų veiksmų samprata – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.247 str. numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas turi įvertinti, kad nuostoliai pagal civilinės atsakomybės prigimtį būtų skolininko neteisėtų veiksmų rezultatas. Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, civilinei atsakomybei įtakos turi tik toks priežastinis ryšys, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo neteisėtų veiksmų ir yra pakankama sąlyga atsirasti atsakovo nurodytiems nuostoliams. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (CK 6.249str.). Taigi, nesant vienai iš įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima.
31. Kaip jau buvo minėta, atsakovas pripažino, kad negalėjo įvykdyti sutarties, t.y. pažeidė šalių sudarytos sutarties sąlygas. Tačiau pagal sutarties 2.4 punktą atsakovas, negalėdamas ieškovei pareikalavus atiduoti maistinių bulvių, įsipareigojo apmokėti jai atitinkamą kiekį, užsakovo nupirktą iš kito ūkininko.
32. Ieškovė pateikė teismui 2018m. birželio 19d. išankstinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pardavėja nurodyta UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘, pirkėja – ieškovė, sąskaita išrašyta už maistines bulves 70 815,25 Eur sumai. Tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas pripažino, kad bulvės pagal šią sąskaitą nėra perduotos, pinigai už jas nėra sumokėti. Šios aplinkybės rodo, kad sandoris tarp ieškovės ir UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ nėra sudarytas. Kaip jau buvo minėta, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, o bylos aplinkybės rodo, kad ieškovė pagal išankstinę sąskaitą bulvių nenupirko ir nuostolių šiuo metu nėra patyrusi. Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovės patyrė nuostolių dėl netesybų, kurias turės sumokėti kitiems verslo subjektams, tačiau negalėjo nurodyti nei jų dydžio, nei pateikti šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Teismas pažymi, kad ieškovė nepateikė atsakovui sąskaitų apie bulves, pirktas iš kitų ūkininkų dėl to, kad atsakovas neįvykdė sutarties. Todėl atsakovas apskritai neturėjo galimybės atlyginti nuostolius ieškovei tokiu būdu, kaip buvo numatyta sutartyje.
33. Atsakovas yra juridinis asmuo – verslininkas, todėl jis savo atliktas ūkines operacijas privalo įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t.y. buhalterinės apskaitos dokumentais (2003-04-23 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-544/2003m.). Tuo tarpu ieškovė nepateikė teismui buhalterinių dokumentų, kurie patvirtintų jai padarytą žalą. Todėl ir dėl šios priežasties nėra pagrindo daryti išvadų apie tai, kad ieškovė atsakovui neįvykdžius sutarties patyrė realią žalą.
34. Ieškovė neįrodė sutartinės atsakomybės sąlygos – žalos atsiradimo. Kiti šalių argumentai nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi sprendžiant ginčą ir neįtakoja teismo sprendimo pagrįstumo. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, daro išvadą, kad ieškovė nepagrįstai prašo iš atsakovo priteisti nuostolių atlyginimą bei delspinigius.
35. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Atmetus ieškovės ieškinį, bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos, o atsakovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė. Teismas byloje patyrė 8,78 Eur pašto išlaidų, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovės.
36. Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsakovo (duomenys neskelbtini) E. S. atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Solanika‘‘ ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) E. S. dėl žalos atlyginimo ir netesybų priteisimo atmesti.
Priteisti iš UAB ,,Solanika‘‘, juridinio asmens kodas 159861167, priteisti 8,78 Eur (aštuonis eurus 78 ct) pašto išlaidų valstybei, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai, gavėjo kodas 188659752, gavėjo sąskaitos Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis „Bylinėjimosi išlaidos“.
Įsiteisėjus sprendimui, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 22d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.