- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-21
- Bylos Nr.
- II-701-1165/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00487-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vita Padriezaitė
- Pažeidėjas
- D. M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. M. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2024 m. gegužės 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje D. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2024 m. balandžio 13 d. 9.21 val. Kaune, Marijampolės pl.–Raudonojo Kryžiaus g. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas pirmu tikrinimu 0,87 prom., o antru tikrinimu 0,76 prom. neblaivumas. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Už šio nusižengimo padarymą jam paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundžia šį nutarimą ir prašo jį pakeisti: vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti jam švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta ANK specialiosios dalies sankcijoje. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Alkoholį vartojo iš vakaro, o ryte sėdo prie automobilio vairo pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui, nesijausdamas neblaivus. Jis buvo sustabdytas ne dėl KET pažeidimų, o tikrinant vairuotojų blaivumą, jokių išorinių jo neblaivumo požymių nekonstatuota.
Šalies argumentai
Pareiškėjas davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė atsakomybės. Išgyveno gėdos jausmą dėl nusižengimo padarymo. Iki šio įvykio analogiško nusižengimo nebuvo padaręs. Yra doras visuomenės narys, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai. Dirba prekybininku-prekių tiekėju pagal individualią veiklą, darbo funkcijų atlikimui jam būtinas vairuotojo pažymėjimas. Teisė vairuoti taip pat reikalinga vykdant žemdirbystės veiklą. Netekęs teisės vairuoti, negalės pasirūpinti savo dukromis, kurias turi pristatyti į mokymo įstaigas. Gyvena (duomenys neskelbtini), kur viešasis susisiekimas nėra gerai išvystytas. Be to, turi pasirūpinti savo sutuoktine, kurią dėl galvos svaigimo priepuolių turi pristatyti į gydymo įstaigas. Dėl sveikatos būklės ji negali pati vairuoti. Dėl to ilgalaikis teisės vairuoti atėmimas jam ir jo šeimai sukeltų neproporcingai dideles neigiamas pasekmes. Papildomi mokymai, kuriuos turės išklausyti siekdamas atgauti teisę vairuoti, turės jam pakankamą auklėjamąjį poveikį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjo skundą Institucijos atstovas prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Taip pat atsiliepime prašoma skundą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, kad savo poziciją atstovas išdėstė atsiliepime, apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, skundas išnagrinėtas Institucijos atstovui posėdyje nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio. Jo gyvenimo būdas yra glaudžiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, važiuojant į kitus miestus, turi dar du darbuotojus, o teisės vairuoti neturėjimas jam sukelia neigiamas pasekmes. Iš vakaro išgėrė šampano ir viskio. Iš ryto jautėsi gerai. Norėtų, kad galėtų po trijų mėnesių vairuoti automobilį su antialkoholiniais variklio užraktais. Šiuo metu teisė vairuoti jam yra sustabdyta nuo balandžio 13 d. Darbo veiklą vykdo, jį vežioja uošvis, nes yra senjoras, važiuoja taksi. Mieste labai geras susisiekimas, galima suderinti.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmetamas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Šiuo atveju, iš byloje esančių duomenų matyti, kad skundžiamu Institucijos nutarimu D. M. buvo pripažintas padariusiu ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir už jo padarymą jam buvo skirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Ginčo dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo nėra, skunde keliamas tik nubaustajam paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant pritaikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Posėdžio metu pareiškėjas patikslino, kad jį prašo sutrumpinti iki 3 mėnesių. Apylinkės teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma pareiškėjo skunde.
ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta, jog asmeniui, pripažintam kaltu padarius šio straipsnio dispozicijoje numatytą nusižengimą, gali būti skiriama bauda nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Be to, šio straipsnio 6 dalyje imperatyviai nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinio poveikio priemonės asmeniui skyrimo tvarka. Pagal šio straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytų minimalios ir maksimalios specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinių nuobaudų, tame tarpe ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau sprendžiant asmeniui skirtinos nuobaudos klausimą, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą/ administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto administracinio nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-8/2013, 2AT-5-303/2017).
Taigi sprendžiant, ar Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, visų pirma turi būti įvertinamos bendrosios administracinio poveikio priemonės skyrimo nuostatos. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į analizuojamą situaciją, svarbu nustatyti, ar net ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonės skyrimas kartu su minimaliam terminui skirtu draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, D. M. prieštarautų teisingumo bei protingumo principams.
Nagrinėjamu atveju, D. M. buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui – 6 mėnesiams su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai minimaliam terminui – 1 metams. Teismo vertinimu, skundžiamame nutarime institucija atsižvelgė ir įvertino tiek administracinei nuobaudai, tiek administracinio poveikio priemonei individualizuoti reikšmingų aplinkybių visumą, tai yra skundžiamame nutarime buvo atsižvelgta į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, ir pagrįstai nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tačiau pareiškėjas, nesutikdamas su Institucijos atstovo nutarime išdėstytu jo administracinės atsakomybės individualizavimu, skunde prašo administracinio poveikio priemonę dar labiau sušvelninti, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos, D. M. 2024 m. balandžio 13 d. iš ryto vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas neblaivumo laipsnis antruoju tikrinimu beveik du kartus viršijo leistiną ribą. Šios aplinkybės teismui leidžia spręsti apie tai, kad pareiškėjas, nesant jokios objektyvios būtinybės, priėmęs sprendimą sėsti prie vairo būdamas neblaivus, netgi nepriklausomai nuo to, kada tiksliai jis baigė vartoti alkoholinius gėrimus, turėjo jausti objektyvius savo neblaivumo požymius. Be to, priešingai nei teigiama skunde, Neblaivumo nustatymo akte, su kuriuo pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas ir sutiko, esantys duomenys patvirtina, kad jam buvo nustatyti ir išoriniai neblaivumo požymiai, tai yra iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Be to, nors pareiškėjas skunde teigė, kad pareigūnams teikė nuoseklius paaiškinimus dėl padaryto nusižengimo ir atsakomybės nevengė, vis dėlto pažymėtina, kad jo pozicija apie tai, kada jis vartojo alkoholį, nėra pakankamai nuosekli. Skunde teigdamas, kad alkoholį vartojo iš vakaro, iš karto po įvykio, kaip matyti iš neblaivumo nustatymo akto, jis nurodė, kad alkoholį vartojo prieš vieną valandą. Ši aplinkybė, ją vertinant ryšium su tuo, kaip reikšmingai per 21 minutę nuo pirmojo tikrinimo pakito pareiškėjo neblaivumo laipsnis (sumažėjo net 0,11 prom.) sudaro pagrindą abejoti jo dėstomų aplinkybių apie alkoholio vartojimą tik iš vakaro nuoširdumu.
Be to, nors skunde teigiama, kad pareiškėjas yra aplinkinių charakterizuojamas teigiamai, yra doras bei visuomenėje priimtinų normų besilaikantis asmuo, iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad jis yra linkęs daryti administracinius nusižengimus. Per penkerių metų laikotarpį jis buvo daug kartų baustas už KET pažeidimus, daugiausiai, už leistino greičio viršijimą, o šių nusižengimų pakartotinis pobūdis rodo, kad D. M. paskirtos administracinės nuobaudos didesnio poveikio, kad sulaikytų jį nuo teisei priešingo elgesio, neturėjo.
Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kaip išimtinės aplinkybės, jo vertinimu, sudarančios pagrindą dar labiau švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę minimaliam terminui, yra jo darbo veiklos, susijusios su automobilio vairavimu, vykdymas ir būtinybė pasirūpinti savo šeimos nariais, sutuoktinę vežant į gydymo įstaigas, o vaikus – į ugdymo įstaigas. Teismo vertinimu, remiantis šiuo klausimu nuosekliai formuojama teismų praktika, šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme. Asmeniui, vairuojančiam transporto priemonę, be kita ko, ja naudojantis vykstant į gydymo, ugdymo įstaigas, taip pat vykdant darbo veiklą, teisės vairuoti netekimas neabejotinai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes. Vis dėlto, pažymėtina, kad šių pasekmių įtvirtinimo įstatyme tikslas ir yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų, šiuo atveju, priskirtinų itin šiurkštiems KET pažeidimams, darymo. Asmuo, neabejotinai žinodamas, kad vairuoti transporto priemones neblaiviems yra draudžiama, suvokdamas apie teisės vairuoti turėjimo būtinybę jo kasdienėje veikloje, savo elgesį privalo pasirinkti taip, kad teisės aktų nuostatų nepažeistų, o pasielgęs priešingai, asmuo turi prisiimti iš to kylančias neigiamas pasekmes, kurios, vien dėl pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų šiuo atveju nėra laikytinos neproporcingomis D. M. padaryto administracinio nusižengimo pobūdžiui ir pavojingumui. Nors pastarasis buvo sustabdytas vykdant prevencinę priemonę – tikrinant vairuotojų neblaivumą, o ne dėl kitų KET pažeidimų, tačiau tai visiškai nereiškia, kad vairuodamas neblaivus jis pavojaus eismo saugumui nekėlė.
Pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti motorines transporto priemones, ją sustabdžius, pareiškėjas neturi jau nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, daugiau kaip du mėnesius. Kaip paaiškino teismo posėdyje, dėl to jis darbo nėra netekęs, jį vežioja uošvis, kuris yra senatvės pensininkas ir turi teisę vairuoti. Be to, pareiškėjas nurodė, kad mieste jis gali naudotis ir naudojasi viešuoju transportu. Taigi jo darbo veikla netekus teisės vairuoti nenutrūko, o vien jo patiriami nepatogumai dėl tokios susidariusios situacijos nesuponuoja išvados, kad pareiškėjo patiriami sunkumai, netekus teisės vairuoti, yra neproporcingai per dideli ir nesudaro pagrindo spręsti apie skundžiamu nutarimu pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės neproporcingumą jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui bei jį patį charakterizuojančioms aplinkybėms. Aiškinant priešingai, būtų sukurtas iš esmės teisei priešingas precedentas, jog tuo atveju, kai asmens darbo veikla susijusi su transporto priemonių vairavimu ar kai poveikio priemonės taikymas jam sukeltų kitokių asmeninių nepatogumų, specialiosios teisės atėmimas jam nebūtų taikomas ar taikomas reikšmingai trumpesnį terminą, tokiu būdu išvengiant įstatyme numatytų savo priešingo teisei elgesio pasekmių, tačiau tokia išlyga nei įstatyme, nei teismų praktikoje nenumatyta.
Teismo vertinimu, pareiškėjo šeiminės ar darbo aplinkybės, apie kurias pažeidėjui buvo žinoma ir administracinio nusižengimo padarymo metu, net ir įvertinus jį teigiamai apibūdinančius duomenis, esančius byloje, šiuo atveju nelaikytinomis išimtinėmis bei sudarančiomis sąlygas taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir dar labiau sutrumpinti institucijos jam paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą.
Teismo vertinimu, tiek administracinio nusižengimo pavojingumas, tiek ir pareiškėją charakterizuojančių duomenų visuma neatitinka sąlygų, būtinų tam, kad analizuojamą situaciją būtų galima vertinti kaip išimtinę ir sudarančią pagrindą spręsti, jog net ir minimalaus dydžio administracinio poveikio priemonių paskyrimas pareiškėjui neatitiktų teisingumo bei proporcingumo principų. Kaip jau minėta, Institucija išsamiai ir visapusiškai įvertino D. M. atsakomybę ir jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens patiriami nepatogumai dėl jam paskirtos poveikio priemonės yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas. Tai, kad nubaustasis, būdamas patyręs vairuotojas ir brandi asmenybė, pavartojęs alkoholio ir neįsitikinęs savo galimybe vairuoti transporto priemones, sėdo prie vairo besijausdamas galinčiu vairuoti, tėra jo subjektyvus vertinimas, kurio nepatvirtina objektyviai nustatytos aplinkybės, kuomet jam buvo nustatytas beveik dvigubai leistiną normą viršijantis neblaivumo laipsnis.
Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad D. M. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl sutrumpinti jam administracinio poveikio priemonės terminą nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurios suponuotų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Institucijos nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, išsamiai ir visapusiškai įvertinus bylai reikšmingas aplinkybes, todėl jis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. M. skundo netenkinti.
Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylą (ROIK: (duomenys neskelbtini)), grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.