Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2019-02-12 · Civilinė byla Nr. e2A-224-661/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-12
Bylos Nr.
e2A-224-661/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22834-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vaclovas Paulikas, Alvydas Barkauskas (pran.), Rūta Petkuvienė
Ieškovas
UAB „Energovia“
Atsakovas
UAB „Olmekis“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-224-661/2019Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-22834-2017-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.4.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m vasario 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Vaclovo Pauliko ir Rūtos Petkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „Olmekis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Energovia“ ieškinį atsakovui UAB „Olmekis“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas UAB „Energovia“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Olmekis“ 4119,84 EUR nuostolių atlyginimui, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 6 procentus metinių palūkanų sumą, kuri sudaro 16,16 EUR už atsakovo 2018-01-11 atlygintus nuostolius 434,87 EUR sumoje, paskaičiuotą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki reikalavimo įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas (e.b. 1t., b.l. 59-65, 2t., b.l. 145-146).

2. Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad atsakovas yra sulaikęs transporto priemones Volvo bei puspriekabę, nuosavybės teise priklausančias UAB ,,Kogeneracija“, kurias nuomojosi ieškovas. Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus - sulaikęs UAB ,,Kogeneracija“ nuosavybės teise priklausančias transporto priemones Volvo bei puspriekabę, kurių nuomininkas buvo ieškovas UAB ,,Energovia“, elgėsi neteisėtai, nes kartu sulaikė ir daiktus, esančius šiose transporto priemonėse, priklausančius UAB ,,Energovia“ – padangas, reduktorių, kurą, nors neturėjo reikalavimo teisės į faktiškai sulaikyto turto savininką. Savo neteisėtais veiksmais atsakovas padarė ieškovui žalą, kurią ieškovas įvertino 5419,88 Eur. Neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė tuo, kad jis neužtikrino sulaikytų transporto priemonių Volvo (joje buvusių degalų) bei puspriekabės (joje buvusių reduktoriaus, padangų) saugumo tokiu būdu, kad nebūtų prarastas ieškovo turtas.

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti (e.b. 1 t., b.l. 93-96). Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiais, kad jis pasisavino transporto priemonėse buvusias transporto priemonių dalis. Nurodo, kad ieškovo nurodomų daiktų jis nepasisavino, visi ieškinyje nurodomi daiktai yra sudėti kaip tai ir buvo sudėta puspriekabėje Kraker, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi žiūrint į puspriekabėje esantį daiktų turinį, jame matyti paliktos padangos bei kitos transporto priemonių dalys, tarp kurių gali būti tyčia ieškovų paslėptos neva dingusios dalys, padangos. Dėl kaltinimų, jog atsakovas neteisėtai pasisavino kurą iš transporto priemonių, nurodė, jog tiek UAB „Kogeneracija“, tiek UAB „Energovia“ atstovai yra ir buvo ne kartą informuoti, kad dyzelinis kuras, esantis transporto priemonėje Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra vasarinio tipo, kas reiškia, jog kuras savo cheminėje sudėtyje turi parafino, dėl ko nuo -5 laipsnių celcijaus pradeda kristalizuotis, kas ypač padidina riziką šaltuoju metų laikotarpiu naudojant vasaros tipo kurą sugadinti jautrius dyzelinės transporto priemonės kuros sistemo elementus. Dėl šios priežasties, atsakovas saugodamas savo kliento transporto priemonę bei savo kaip verslininko dalykinę reputaciją, pašalino kurą iš transporto priemonės kuro sistemos ir jį iki šios dienos sandėliuoja savo patalpose iki užsakovo pareikalavimo. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų sukėlę žalą ieškovui, todėl ir dealiktinė atsakomybė negalima.

4. Ieškovas pateikė dubliką palaikydamas ieškinyje pareikštą reikalavimą (e.b.1 t., b.l. 112-115). Dublike nurodoma, kad atsiliepimu atsakovas neginčija ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad jis sulaikė puspriekabėje Kraker, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)buvusias transporto priemonės dalis, įskaitant ir reduktorių bei 2 vnt. dygliuotų ,,DUNLOP SP362“ padangų, nors neturėjo reikalavimo teisės į faktiškai sulaikyto turto savininką, t.y. ieškovą pagal 2016-09-27 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 160061 išrašytą už transporto priemonės Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbus, taip pat neginčija, kad 2016-12-07 atsisakė atiduoti puspriekabėje buvusias dalis atvykusiems ieškovo darbuotojams. Puspriekabę buvo sulaikęs atsakovas, taigi jis turėjo galimybę kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikti šią aplinkybę pagrindžiančius įrodymus t.y., kad puspriekabėje neva yra tyčia paslėptas reduktorius ir 2 vnt. dygliuotų padangų, kurių vertę prašo atlyginti ieškovas, tačiau tokių įrodymų atsakovas nepateikė. Atsakovo pozicija dėl kuro yra nenuosekli ir prieštaringa, kas sudaro pagrindą abejoti jo sąžiningumu. Atsakovas piktnaudžiavo savo teisėmis dėl 2016-09-27 PVM sąskaitos – faktūros Nr. Nr. 160061 išrašytos UAB ,,Kogeneracijai“ naudodamas savigyną ne tik UAB ,,Kogeneracija“, bet ir ieškovo atžvilgiu, neteisėtai laikydamas ieškovui priklausančius daiktus, jų negrąžindamas, elgėsi neprotingai ir neatidžiai bei jų neišsaugojo, todėl yra pagrindas jam taikyti civilinę atsakomybę, todėl atsakovas turi atlyginti ieškovui prarasto turto vertę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 14 d. nusprendė ieškinį patenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo UAB „Olmekis“ ieškovui UAB „Energovia“ 4119,84 EUR nuostolių atlyginimui, 16,16 EUR procesinių palūkanų bei 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos -2017-06-09, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2132,95 EUR bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas konstatavo, jog ieškovas į bylą pateikė sulaikytų transporto priemonių dalių įsigijimą patvirtinančius dokumentus, iš kurių nustatyta, kad ieškovas pagal 2016-06-27 PVM sąskaitą – faktūrą Serija DOJ Nr. 0194613 įsigijo reduktorių, kurio vertė be PVM 3331,02 Eur (vertė su PVM 4030,53 Eur) (e.b. 1 t., b.l. 51) bei pagal 2015-11-23 PVM sąskaitą – faktūrą Serija TREV15 Nr. 1676 ieškovas buvo įsigijęs padangas “385/65R22.5 DUNLOP SP 362”, 2 vienetų padangų vertė – 992,01 EUR su PVM be PVM 819,84 Eur (e.b.1 t., b.l. 52). Bylos nagrinėjimu metu atsakovas įvykdė dalį ieškovo pareikšto reikalavimo bei padengė ieškovui nuostolius dalyje dėl dyzelinio kuro, sumokėdamas ieškovui 434,87 Eur (e.b. 2 t., b.l. 117). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas įvykdė ieškovo pareikštą reikalavimą ginčo dalyje dėl nuostolių atlyginimo už dyzelinio kuro sulaikymą bei jo negrąžinimą neliko. Teismas priimdamas sprendimą taip pat rėmėsi į bylą pateiktas elektroninis siusirašinėjimas tarp ieškovo bei atsakovo patvirtina, kad ieškovas reikalavo, jog atsakovas grąžintų pas jį esančius ieškovui priklausančius daiktus (padangas, detales), tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti. Į bylą pateiktas 2017-03-15 aktas Nr. S058562 (e.b. 1 t. b.l. 50), surašytas antstolio D. J., kuriame patvirtinta, kad 2017-03-15 antstolis D. J. su išieškotojo UAB ,,Kogeneracija“ direktoriumi J. M. nuvyko adresu Vokės g. 20A, Lentvaris, teritorijoje stovėjo priekaba Kraker CF200, v.n. FV 422. Kartu su direktoriumi buvo UAB ,,Energovia“ darbuotojai A. S. ir D. M.. D. M. nurodė, kad nėra priekaboje palikto reduktoriaus 8000 EUR vertės, 4 vnt. padangų (1 padangos vertė 400 EUR).

7. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, kad ieškovui priklausantį reduktorių, už kurio praradimą ieškovas reikalauja nuostolių atlyginimo, buvo pakeitęs vienoje iš ieškovui priklausančių priemonių. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pateikė neginčijamus įrodymus - faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame aiškiai išvardintos detalės, kurios rastos puspriekabėje ir joje nėra nei reduktoriaus, nei 2 vienetų padangų. Sprendime nurodoma, kad įvertinęs pateiktų sąskaitų faktūrų turinį teismas negali pripažinti įrodyta aplinkybę, kad reduktorius buvo pakeistas ieškovui priklausančiame mechanizme.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8. Apeliantas (atsakovas) UAB „Olmekis“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti visiškai. Apeliantas skundą grindžia šiais argumentais:

Atsiliepimas

8.1. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nes netinkamai vertino įrodymus bei pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas (CPK 185 straipsnio 1 dalis) ir dėl to netinkamai nustatė reikšmingas bylai aplinkybes.

8.2. Atsakovui buvo perduotos remontui dvi transporto priemonės: VOLVO valst. Nr.(duomenys neskelbtini) ir puspriekabė Kraker, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nepateikė įrodymų, kad kartu su šiomis transporto priemonėmis atsakovui buvo perduotas jam priklausantys daiktai: reduktorius ir dvi padangos. Atsakovas puspriekabėje esančių daiktų nepriiminėjo, todėl negali atsakyti už jų saugojimą.

8.3. Pažymėtina, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole išvardintos detalės, kurios rastos puspriekabėje, tarp jų nėra reduktoriaus ir 2 vienetų padangų Dunlop. Šis protokolas nepatvirtina faktinės aplinkybės, kad puspriekabės Kraker perdavimo atsakovui metu puspriekabėje buvo šios detalės (reduktorius ir 2 padangos Dunlop). Akivaizdu, kad ieškovas, kaip rūpestingas ir apdairus juridinis asmuo, perduodamas atsakovui transporto priemonę remontui, kurioje laikomi brangiai kainuojantys daiktai (reduktorius 4030 Eur vertės ir kt.), turėjo pasirūpinti, jog tokių daiktų perdavimas atsakovui būtų tinkamai įformintas (pvz. perdavimo priėmimo aktu). Šiuo atveju ieškovas tokių įrodymų nepateikė, todėl negali reikalauti iš atsakovo atsakyti už neperduotų (atsakovo nepriimtų) daiktų saugojimą.

8.4. Pažymėtina, kad reduktoriaus ir 2 padangų Dunlop įsigijimo dokumentai (PVM sąskaitos- faktūros) patvirtina tik tą faktą, jog šie daiktai priklausė ieškovui, bet nepatvirtina šių daiktų perdavimo atsakovui ar jų buvimo Kraker puspriekabėje fakto.

8.5. Iš elektroninio susirašinėjimo matyti, kad ieškovas reikalavo, jog atsakovas grąžintų pas jį esančius daiktus: padangas, detales. Tačiau nei viename iš ieškovo rašytų elektroninių laiškų nėra nurodyta, jog ieškovas reikalauja iš atsakovo grąžinti reduktorių (pvz. ieškovo 2016 12 07, 2016 12 16 elektroniniai laiškai). Apeliantas pažymi, kad ieškovo 2016 12 07 elektroniniame laiške nurodoma: „šiandien buvo darbuotojai nuvažiavę pasiimti Brukso dygliuotų padangų iš Olmekio“. Tuo tarpu ieškovas pateikė PVM sąskaitą-faktūrą apie Dunlop dygliuotu padangų įsigijimą, t.y. visiškai kitokio padangų pavadinimo.

8.6. Antstolio D. J. 2017 03 15 akte užfiksuota, kad kartu su direktorium buvo UAB „Energija“ darbuotojai A. S., D. M.. D. M. nurodė, kad nėra priekaboje palikto reduktoriaus 8000,00 Eur vertės, 4 vnt. padangų, 1 padangos vertė 400,00 Eur. Kaip matyti D. M. nenurodė, kokių padangų (jų pavadinimai) nėra priekaboje, o tik nurodė jų skaičių 4 vnt., nors ieškinyje nurodyta jog nėra 2 vnt. padangų. Teismas turėjo atsižvelgi į šiuos neatitikimus.

8.7. Iš minėto darytina išvada, kad teismas negalėjo pripažinti įrodyta aplinkybę, jog ieškovo naudojamoje priekaboje Kraker, kai ji stovėjo atsakovo teritorijoje, buvo laikomos ieškovo daiktai: reduktorius ir 2 padangos Dunlop.

8.8. Teismas neteisingai aiškino atsakovo atsiliepime į ieškinį parašytą sakinį, kad „visi ieškinyje nurodomi daiktai yra sudėti kaip tai ir buvo sudėta puspriekabėje Kraker“. Atsakovas nurodė, kad iš puspriekabės Kraker jokių daiktų nepasisavino, puspriekabėje yra sudėti visi daiktai, kurie joje buvo priimant puspriekabę remontui.

8.9. Atsakovas paaiškino, kad ieškovo pagal 2016 06 27 PVM sąskaitą-faktūrą įsigytas reduktorius buvo pakeistas ieškovui priklausančiame mechanizme - mobiliame medienos smulkintuve, sumontuotame ant transporto priemonės MAN, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas reduktoriaus pakeitimo fakto neįrodė. Atsakovas mano, kad esantys byloje rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai patvirtina reduktoriaus pakeitimo faktą.

8.10. Atsakovas pagal ieškovo užsakymą atliko medienos mobilaus smulkintuvo (Pezzolato), sumontuoto ant transporto priemonės MAN valst. Nr.(duomenys neskelbtini) remonto darbus, kurių metu buvo remontuojamas reduktorius ir už šiuos darbus išrašė ieškovui 2016 06 27 sąskaitą-faktūrą Nr. 160047. Šioje faktūroje 9-10 punktuose nurodyti reduktoriaus remonto darbai. Kadangi mechanizmas dažnai gesdavo, atsakovas pagal ieškovo užsakymą pakeitė medienos smulkintuvo reduktorių ieškovo pagal 2016 06 27 PVM sąskaitą-faktūrą nupirktu reduktoriumi, už šiuos atliktus darbus atsakovas 2016 09 28 išrašė PVM sąskaitą -faktūrą Nr. 160063. Ieškovas PVM sąskaitą -faktūrą Nr. 160063 apmokėjo, jokių pretenzijų dėl atliktų darbų ieškovas nepateikė iki šiol.

Šalies argumentai

8.11. Apeliantas taip pat nurodo, kad apklaustas liudytojas L. B., kuris dirbo su ieškovo medienos smulkintuvu (Pezzolato) nurodė, kad mechanizmas dažnai gesdavo, tad buvo nupirktas naujas reduktorius ir jam po ligos grįžus į darbą rugsėjo / spalio mėn. pakeistasis mechanizmas veikė nepriekaištingai.

Atsiliepimas

9. Ieškovas UAB „Energovia“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas iš esmės sutiko su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame išdėstytais argumentais. Ieškovo manymu byloje esantys įrodymai – el. pašto susirašinėjimas patvirtina reduktoriaus buvimo faktą pas atsakovą. Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovo į bylą pateiktos sąskaitos 2016-06-27 Nr. 160047 bei 2016-09-28 Nr. 160063 neįrodo, kad buvo atliekami reduktoriaus keitimo darbai. Į bylą pateiktas 2018-02-07 UAB „Dojus agro“, oficialaus „Pezzolato" prekinį ženklą atstovaujančio ir aptarnaujančio asmens, išaiškinimas dėl reduktoriaus funkcinės paskirties, montavimo galimybių ir Atsakovų sąskaitų 2016-06-27 Nr. 160047 bei 2016-09-28 Nr. 160063 eilučių, kuriomis remiasi Atsakovas, kurio nustatyta, kad „<...> teigti, kad taip išvardinti darbai galėtų reikšti naujo reduktoriaus įdėjimą (montavimą) negalima.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

11. Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimą. CK 6.245 str. 1 d. civilinę atsakomybę apibrėžia kaip turtinę prievolę, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas. CK 6.263 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.246-6.249 str. yra numatytos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti. Būtinos civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, taip pat kaltė. Žalą padariusio asmens kaltė civilinėje teisėje preziumuojama (CK 6.248 str.1 d.), tačiau kitas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti žalos atlyginimo reikalaujantis asmuo, t.y. ieškovas. Pagal CK 6.249 str. 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), o taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

12. Ieškovas ieškinį šioje byloje grindė tuo, jog atsakovas sulaikė transporto priemones Volvo bei puspriekabę, nuosavybės teise priklausančias UAB ,,Kogeneracija“, kurias nuomojosi ieškovas. Ieškovo manymu, apeliantas (atsakovas) atliko neteisėtus veiksmus - sulaikęs UAB ,,Kogeneracija“ nuosavybės teise priklausančias transporto priemones Volvo bei puspriekabę, kurių nuomininkas buvo ieškovas UAB ,,Energovia“, elgėsi neteisėtai, nes kartu sulaikė ir daiktus, esančius šiose transporto priemonėse, priklausančius UAB ,,Energovia“ – padangas, reduktorių, kurą, nors neturėjo reikalavimo teisės į faktiškai sulaikyto turto savininką. Savo neteisėtais veiksmais atsakovas padarė ieškovui žalą, kurią ieškovas įvertino 5419,88 Eur. Neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė tuo, kad jis neužtikrino sulaikytų transporto priemonių Volvo (joje buvusių degalų) bei puspriekabės (joje buvusių reduktoriaus, padangų) saugumo tokiu būdu, kad nebūtų prarastas ieškovo turtas. Teismo proceso metu ieškinys buvo patikslintas ir ginčas išliko tik dėl reduktoriaus ir dviejų padangų.

13. Ieškovas reduktoriaus buvimą sulaikytoje puspriekabėje įrodinėjo šiais įrodymais: 2016-06-27 PVM sąskaita – faktūra Serija DOJ Nr. 0194613, kuri patvirtina, kad jis įsigijo reduktorių, kurio vertė be PVM 3331,02 Eur (vertė su PVM 4030,53 Eur) (e.b. 1 t., b.l. 51), pateiktu elektroniniu susirašinėjimu tarp ieškovo bei atsakovo patvirtinančiu, kad ieškovas reikalavo, jog atsakovas grąžintų pas jį esančius ieškovui priklausančius daiktus (padangas, detales), tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti, į bylą pateiktu 2017-03-15 aktu Nr. S058562 (e.b. 1 t. b.l. 50), surašytu antstolio D. J., kuriame nurodyta, kad 2017-03-15 antstolis D. J. su išieškotojo UAB ,,Kogeneracija“ direktoriumi J. M. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), teritorijoje stovėjo priekaba Kraker CF200, v.n. (duomenys neskelbtini), kuriame, konstatuota, jog neaptikta reduktoriaus 8000 EUR vertės, 4 vnt. padangų (1 padangos vertė 400 EUR).

14. Taigi, šiuo atveju kilo ginčas dėl to, ar ginčo daiktai – reduktorius ir dvi padangos buvo ginčo puspriekabėje, kurią sulaikė apeliantas.

15. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v. UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; kt.). Teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodytas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, taip pat pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai).

16. Kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodynus, sprendžia, jog byloje nėra jokių įrodymų, kada ir kas būtų pakrovęs ginčo reduktorių ir dvi padangas į ginčo puspriekabę. Nėra jokių duomenų, apie tai, kada ieškovas ir kokiu tikslu patalpino ginčo reduktorių į ginčo puspriekabę. Šių aplinkybių nei patvirtinti, nei paneigti negalėjo ir apklausti liudytojai. Pateikti įrodymai patvirtina, kad Atsakovui buvo perduotos remontui dvi transporto priemonės: VOLVO valst. Nr.(duomenys neskelbtini) ir puspriekabė Kraker, valst.Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nepateikė įrodymų, kad kartu su šiomis transporto priemonėmis atsakovui buvo perduotas jam priklausantys daiktai: reduktorius ir dvi padangos. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju, reduktoriaus ir 2 padangų Dunlop įsigijimo dokumentai (PVM sąskaitos- faktūros) patvirtina tik tą faktą, jog šie daiktai priklausė ieškovui, bet nepatvirtina šių daiktų perdavimo atsakovui ar jų buvimo Kraker puspriekabėje fakto. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo, ieškovas reikalavo, jog atsakovas grąžintų pas jį esančius daiktus: padangas ir kitas detales. Tačiau nei viename iš ieškovo rašytų elektroninių laiškų nėra nurodyta, jog ieškovas reikalauja iš atsakovo grąžinti reduktorių (pvz. ieškovo 2016 12 07, 2016 12 16 elektroniniai laiškai).

17. Pažymėtina, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytos automobilio dalys, kurios rastos puspriekabėje, tarp jų nėra reduktoriaus ir 2 vienetų padangų Dunlop. Šis protokolas nepatvirtina faktinės aplinkybės, kad puspriekabės Kraker perdavimo atsakovui metu puspriekabėje buvo šios detalės. Kolegija, laiko pagrįstu apelianto argumentu, jog ieškovas, kaip rūpestingas ir apdairus juridinis asmuo, perduodamas atsakovui transporto priemonę remontui, kurioje laikomi brangiai kainuojantys daiktai – reduktorius 4030 Eur vertės ir padangos, turėjo pasirūpinti, jog tokių daiktų perdavimas atsakovui būtų tinkamai įformintas – perdavimo priėmimo aktu. Šiuo atveju ieškovas tokių įrodymų nepateikė ir šių daiktų atidavimo apeliantui fakto neįrodė, todėl negali reikalauti iš atsakovo atsakyti už neperduotų daiktų saugojimą.

18. Kitos ieškovo nurodytos aplinkybės neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija plačiau jų nekomentuoja.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ir nukrypo nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais. Įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas įrodė CK 6.246-6.249 str. sąlygas civilinei atsakomybei atsirasti. Tokia išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra netinkamai motyvuota, neatitinka faktinių bylos duomenų bei yra padaryta pažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tenkinus apeliacinį skundą, tenkintinas ir apelianto prašymas dėl apeliacinėje instancijoje patirtų 93 eurų bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio priteisimo iš ieškovo UAB „Energovia“ .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,

nusprendžia:

Apelianto (atsakovo) UAB „Olmekis“ skundą patenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovo UAB „Energovia“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš UAB „Energovia“ į.k. 300040909, atsakovui UAB „Olmekis“ 181274558, 93 eurus žyminio mokesčio.

Teisėjai Alvydas BarkauskasVaclovas PaulikasRūta Petkuvienė