- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-12
- Bylos Nr.
- 2A-1594-560/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00457-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- P. K.
- Atsakovas
- L. K.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei L. K. dėl pažeistos teisės gynimo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, N. K., S. M. K., 414-oji daugiabučių namų savininkų bendrija „Gabija“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:
1.1 įpareigoti atsakovę L. K. duoti ieškovui P. K. buto (duomenys neskelbtini), raktą nuo pakeistos spynos;
1.2 įpareigoti atsakovę be ieškovo raštiško sutikimo nekeisti buto (duomenys neskelbtini), spynos;
1.3 leisti ieškovui priverstinai patekti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pasinaudojant antstolio paslaugomis;
1.4 priteisti iš atsakovės 1 490,40 Eur nuostolius, 5 procentų procesines palūkas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys yra buto (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Atsakovė pakeitė ginčo buto durų spyną ir ieškovui ne tik neperdavė rakto, bet ir neįsileidžia į butą. Ieškovas butu negali naudotis nuo 2015 m. gruodžio mėnesio, tačiau per šį laikotarpį privalėjo apmokėti net 1 490,40 Eur sumą, susijusią su buto išlaikymu (šildymas, geriamas vanduo, šiukšlių išvežimas ir kita). Ieškovas privalėjo šią sumą sumokėti nepaisant to, kad nei šaltu vandeniu, nei šiukšlių išvežimu nesinaudoja.
Atsiliepimas
3. Atsakovė L. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo teiginiai neatitinka tikrovės, kadangi įėjimo į butą durys buvo įstatytos 2012-12-13. Ieškovas savo buto dalimi leido naudotis dukroms. Kad P. K. yra sumokėta 1 490,40 Eur, įrodymų nepakanka. Ieškinys atmestinas, nes ieškovas leido dukroms naudotis jo buto dalimi neatlygintinai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-01-05 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovę perduoti ieškovui buto (duomenys neskelbtini), raktą nuo pakeistos spynos ir be ieškovo raštiško sutikimo nekeisti buto spynos, o kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Nurodė, kad aplinkybės, kad atsakovė pakeitė ginčo buto durų spyną ir neduoda ieškovui rakto nuo buto yra įrodytos ieškovo paaiškinimais, 2016-05-13 antstolio D. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kitų byloje esančių rašytinių įrodymų visetu. Šią aplinkybę yra konstatavęs ir Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2016-12-23 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-25772-912/2016. Atsakovei neduodant ieškovui rakto nuo ginčo buto ir dėl šios priežasties ieškovui negalint naudotis ir kitaip disponuoti savo turtu yra pažeidžiamos ieškovo, kaip bendraturčio, teisės. Kadangi tarp šalių yra nesutarimai dėl naudojimosi ginčo butu, atsakovė vienašališkai pakeitė ginčo buto durų spyną ir neduoda ieškovui rakto nuo buto, todėl siekiant išvengti konfliktų ateityje ir užtikrinti ieškovui realią galimybę naudotis savo turto dalimi, ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę be ieškovo raštiško sutikimo nekeisti buto (duomenys neskelbtini), spynos, tenkinamas.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-10 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10395-534/2016 vykdymas negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku, nes minėtos nutarties vykdymo klausimai turi būti sprendžiami vykdymo procese vykdomojoje byloje, joje gali būti taikomos priverstinės vykdymo priemonės ir sankcijos asmenims, nevykdantiems teismo procesinio sprendimo, o ne reiškiant naują ieškinį teisme. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad buvo patenkinti ieškovo reikalavimai dėl rakto davimo ir įsipareigojimo be ieškovo raštiško sutikimo nekeisti spynos, ieškovo reikalavimas leisti ieškovui priverstinai patekti į butą pasinaudojant antstolio paslaugomis, vertintinas kaip perteklinis.
7. Ieškovas pagal daiktinės teisės normas kaip daikto bendraturtis privalo apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms padengti, išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, administravimo išlaidas. Teismas darė išvadą, kad tarp ieškovo nurodomų patirtų 1 490,40 Eur išlaidų butui išlaikyti ir atsakovės nurodomų veiksmų nėra tiesioginio priežastinio ryšio, todėl šioje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pats ieškovas savo neveikimu prisidėjo, kad jis jau ilgą laikotarpį negali naudotis priklausančia buto dalimi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovas P. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-05 sprendimą dalyje dėl 1 490,40 Eur nuostolių ir išspręsti klausimą iš esmės.
9. Nurodo, jog kuomet bylą nagrinėjantis teismas sprendė nuostolių pagrįstumo klausimą, jis šiuo atveju neištyręs visų byloje įrodymų be jokių pagrįstų pagrindų konstatavo, kad tarp apelianto patirtų 1 490,40 Eur išlaidų butui išlaikyti ir atsakovės nurodomų veiksmų nėra tiesioginio priežastinio ryšio, t. y. byloje neįrodyta visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Bylą nagrinėjantis teismas ginčo situacijai šioje dalyje dėl nuostolių atlyginimo taikė formaliai įstatymines normas, neatsižvelgęs į byloje pateiktus įrodymus ir paaiškinimus.
10. Atsakovė piktybiškai vengė sudaryti sąlygas UAB „Vilniaus energija“ darbuotojams patekti į būstą. Dėl to, jog UAB „Vilniaus energija“ darbuotojai negalėjo patekti į būstą dėl atsakovės kaltės, butui (duomenys neskelbtini), nuo 2015 metų pabaigos karšto vandens suvartoto kiekio apskaičiavimui buvo pradėti taikyti karšto vandens suvartojimo normatyvai. Atsakovei neįsileidus UAB „Vilniaus energija“ darbuotojų susiklostė situacija, kad dėl jos kaltės, jos atliktų veiksmų šalių būstui už suvartotą karštą vandenį apmokėjimas taikytas ne pagal skaitiklių parodymus, tačiau, nepriklausomai nuo karšto vandens suvartoto kiekio, apskaičiavimui buvo pradėti taikyti karšto vandens suvartojimo normatyvai. Dėl atsakovės kaltės už karštą vandenį išaugo mokesčiai ir apeliantui, jis privalėjo mokėti didesniais tarifais už suvartotą karštą vandenį, dėl ko atsirado jo patirti nuostoliai. Atsakovės kalti veiksmai yra akivaizdūs, kadangi ji piktybiškai vengia į butą įsileisti UAB „Vilniaus energija“ darbuotojus, o tarp atsakovės veiksmų ir jo nuostolių yra priežastinis ryšys.
11. Nėra pagrįsta teigti, kad kai dėl kitų neteisėtų asmenų veikos asmuo negali patekti į butą ir juo naudotis (kaip kad šiuo atveju yra apelianto atžvilgiu) ne dėl savo kaltės, tas asmuo turi vis tiek apmokėti būsto išlaidas, nors būstu naudojosi tik vienas iš bendraturčių, o kitas juo naudotis negalėjo. Toks teismo sprendimas nėra teisėtas, pagristas ir neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Šiuo atveju pagrįsta teigti, kad apeliantas dėl atsakovės šių veiksmų ne tik patiria apribojimų, kuriuos įstatymas draudžia, bet ir nuostolių. Byloje esantys įrodymai sudaro pagrįstą pagrindą tenkinti apelianto reikalavimą dėl 1 490,40 Eur nuostolių atlyginimo.
12. Bylą nagrinėjantis teismas sudarė situaciją, kad apeliantas privalo išlaikyti atsakovę, nes pagal teismo priimtą sprendimą jam tenka pareiga dengti visas išlaidas, o ne tik bendrąsias išlaikymo išlaidas, kaip numato įstatymas, nepaisant butu naudojiesi ar ne. Teismas, priimdamas sprendimą, šių aplinkybių neanalizavo ir nevertino, o tik bendrai ir formaliai taikė daiktinės teisės normas, neišskirdamas bendrųjų išlaikymo išlaidų, kurie turi įtakos nuostolių atlyginimo klausimų pagrįstumui.
13. Teismo argumentai, jog apeliantas pats savo neveikimu prisidėjo, kad jau ilgą laikotarpį negali naudotis priklausančia buto dalimi, yra neteisingi, kadangi apeliantas bylą nagrinėjančiam teismui buvo pateikęs teismo sprendimus, iš kurių matyti, kad jis tose bylose buvo aktyvi šalis, teikė atsiliepimą kaip trečias asmuo, reiškė reikalavimą išduoti jam leidimą priverstinai patekti į butą, kuomet teismas tenkino šį jo prašymą pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus.
Atsiliepimas
14. Atsakovė L. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, kad ieškovo apeliacinio skundo teiginiai neatitinka tikrovės, kadangi įėjimo į butą durys buvo įstatytos 2012-12-13. Ieškovas sąmoningai nutyli tą faktą, kad jis savo priklausančia buto dalinio leido naudotis savo dukroms, kurios dabartiniu metu yra pilnametės. Pačių durų keitimas buvo sąlygotas dėl jo girtumo ir ko pasėkoje pats išlaužė duris, todėl teko jas pakeisti naujomis ir šarvuotomis. Šio aplinkybės buvo konstatuotos Vilniaus miesto 2003-02-04 teismo sprendime Nr. 2-1187-22/2003.
15. Ieškovas buvo suteikęs fiktyvią atsiskaitomąją sąskaitą Nr.V000162, o tariamos knygelės Nr. 9899378 atsakovė nėra gavusi ir pagal ją niekada nevykdžiusi jokių mokėjimų. Per ginčo laikotarpį atsakovės yra sumokėta - 484,92 Eur, o kad P. K. yra sumokėjęs 1 490,40 Eur - įrodymų nepakankama. Priskaitymus atlieka gyvenamojo namo eksploatavimo bendrija „Gabija“.
16. Nuomos/panaudos sutartis ilgesniam nei vienerių metų terminui turi būti rašytinė. Tarp ginčo šalių faktiškai susiklostė panaudos teisiniai santykiai, kurie nebuvo raštiškai įforminti.
17. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįžvelgė deliktinės atsakomybės pagrindo, kadangi ieškovui tenka pareiga mokėti ir išlaikyti jo turto dalį, nors šia dalimi naudojasi neatlygintinai dukros, kurios neturi kito gyvenamojo ploto. Ieškovas turi kitą šeimą, gyvenamąjį būstą ir tik vedamas savotiškų principų bei keršto, atsakovės, kaip buvusios sutuoktinės, atžvilgiu teikia teismams ieškinius, siekdamas finansiškai ir morališkai sužlugdyti.
18. Tretieji asmenys atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 50,35 kv. m ploto butas (duomenys neskelbtini). Ieškovo nuosavybės dalis yra 27/29 dalys (jos atitinka 46,88 kv. m), atsakovės – 2/29 dalys (jos atitinka 3,47 kv. m). 2016-05-13 antstolio D. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 35-16-13 nurodyta, kad „Bendraturtė L. K. ankstesnių teismo įpareigojimų ir UAB „Vilniaus energija“ prašymų neįvykdė. Pakeitė durų užraktą ir tokiu būdu kitam bendraturčiui (p. K.) atėmė galimybę disponuoti turima nuosavybe (lankytis bute, įleisti į jį komunikacijas aptarnaujančius darbuotojus ir kt.)“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-06-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10395-534/2016 leido ieškovui UAB „Vilniaus energija“ darbuotojams ir trečiajam asmeniui P. K. priverstinai patekti į butą (duomenys neskelbtini), ir atlikti jame karšto vandens skaitiklių patikrinimą, nustatyti jų techninę būklę bei įrengti naujus karšto vandens skaitiklius.
21. Antstolis D. B. 2016-07-11 patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo grąžino 2016-06-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-10395-534/2016 išieškotojui, kadangi vykdomoji byla buvo vykdoma per klaidą, civilinėje byloje Nr. 2-1039-534/2016 ieškovas yra UAB „Vilniaus energija“, todėl P. K. vykdomojo dokumento pateikti negalėjo kaip ieškovas. Iš antstolio G. B. 2016-08-05 patikslinto patvarkymo dėl informacijos pateikimo matyti, kad antstolis priėmė vykdymui 2016-06-10 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-10395-534/2016, kurį išdavė Vilniaus miesto apylinkės teismas, dėl įpareigojimo patekti į atsakovės L. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Buvo numatytas atvykimas į ginčo butą, tačiau dėl atsakovės atostogų teismo sprendimo vykdymas nukeltas iki atsakovės grįžimo. Kitų duomenų apie tolimesnį vykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0040/16/01866 teismui nepateikta.
22. Iš AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ 2016-12-22 pažymos apie įmokas matyti, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2016-12-21 sumokėjo 508,83 Eur už buto(duomenys neskelbtini), šildymą, 697,56 Eur „už kitas paslaugas“ ir 284,01 Eur už šaltą vandenį. Taigi, ieškovas viso yra sumokėjęs 1 490,40 Eur, kuriuos ir prašė priteisti iš atsakovės.
23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ieškovas kaip daikto bendraturtis privalo apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms padengti, taip pat, jog šiai taisyklei yra teisiškai nereikšmingos bendraturčio naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Byloje nėra duomenų, jog šalys būtų sudariusios nuomos ar panaudos sutartį, kas galėtų įpareigoti vien tik atsakovę mokėti komunalinius mokesčius. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo ieškinio reikalavimą dėl 1 490,40 Eur nuostolių priteisimo, nes teismas neanalizavo civilinės atsakomybės sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantu argumentu nesutinka ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas atmetė šį ieškovo reikalavimą remdamasis būtent tuo, jog ieškovas neįrodė visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų (darė išvadą, jog tarp ieškovo nurodomų patirtų išlaidų butui išlaikyti ir atsakovės nurodomų veiksmų nėra tiesioginio priežastinio ryšio).
24. Ieškovo ieškinyje įvardinti neva neteisėti atsakovės veiksmai – buto spynos pakeitimas, neturi tiesioginio priežastinio ryšio su ieškovo patirtais nuostoliais, kaip teisingai ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovas ieškinyje civilinės atsakomybės sąlygas įrodinėjo remdamasis tuo, jog atsakovė be ieškovo pritarimo pakeitė buto spyną ir ieškovui nedavė rakto, tačiau apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog atsakovė į butą neįsileido UAB „Vilniaus energija“ darbuotojų, dėl ko karšto vandens suvartoto kiekio apskaičiavimui buvo pradėti taikyti karšto vandens suvartojimo normatyvai. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog CPK 306 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinio skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. CPK 312 straipsnis numato, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nors aplinkybes dėl karšto vandens skaičiavimo pagal normatyvą ieškovas buvo įvardinęs ieškinyje, tačiau patirtus nuostolius grindė kitais argumentais – tai yra pakeistų durų rakto nedavimu.
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Nagrinėjamu atveju byloje visa apimtimi galioja rungtyniškumo ir dispozityvumo principai, todėl įrodinėjimo našta skirstytina pagal bendrąją taisyklę, teigiančią, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Tai reiškia, jog ieškovas, prašydamas priteisti nuostolius, turėjo įrodyti, kad jis juos patyrė dėl atsakovės kaltės, ko jis neįrodė.
26. Atsižvelgiant į apeliaciniame skunde dėstomus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors apeliantas įrodinėja, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų karšto vandens suvartojimas buvo pradėtas skaičiuoti ne pagal faktinį suvartojimą, bet pagal normatyvus, kas, pasak apelianto, ir lėmė jo patirtų nuostolių atsiradimą, tačiau iš apelianto pateiktų apmokėjimą už komunalines paslaugas patvirtinančių duomenų matyti, jog ieškovas nėra atlikęs apmokėjimo už karštą vandenį (pateikti įrodymai tik už mokėjimą už šilumą, kitas paslaugas, šaltą vandenį), todėl nesant tokių duomenų, pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl nuostolių priteisimo.
27. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
28. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovo P. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.