- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- e2-1338-798/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01564-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo ir / ar klaidos ištaisymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, SIA „Tilts“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Žemkasa“, tenkino ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį ir priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 170 203,12 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą 170 203,12 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019 m. spalio 31 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 123,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
2. 2020 m. birželio 4 d. teisme gautas ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymas dėl rašymo apsirikimo ištaisymo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendime. Prašyme nurodė, kad priteisdamas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas nepridėjo teisinės pagalbos išlaidų 580 Eur sumai. Paaiškino, kad ieškovė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus pateikė dviem skirtingais 2020 m. sausio 6 d. prašymais, tačiau vienas iš jų liko neįvertintas. Atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartį dėl trūkumų šalinimo, ieškovas papildomai pateikė lentelę, kurioje išskaidytos mokėtinos sumos, jų dydžiai, sąskaitų numeriai, paslaugų aprašymai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 17 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir / ar klaidos ištaisymo. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė prašymą ištaisyti rašymo apsirikimą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendime, nurodydama, kad priimdamas sprendimą teismas neįvertino vieno iš 2020 m. sausio 6 d. ieškovės pateikto prašymo dėl 580 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad prašyme iš esmės nėra nurodyti rašymo apsirikimai, o keliamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios, ieškovės įsitikinimu, nebuvo priteistos teismo sprendimu, atlyginimo, teismas taikė ne rašymo apsirikimų šalinimo, o papildomo sprendimo priėmimo institutą. Todėl netenkindamas prašymo dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, tačiau atsižvelgdamas į tai, kokio procesinio rezultato ieškovė siekia, teismas pateiktą pareiškimą vertinto kaip prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 23 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino bei išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Ieškovė, atstovaujama advokato, papildomų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą iškėlė 2020 m. birželio 4 d., kuomet pateikė prašymą dėl rašymo apsirikimo klaidos ištaisymo, tačiau iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, kad 20 dienų terminas praleistas dėl objektyviai pateisinamų priežasčių. Be to, nors Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartyje buvo siūloma ieškovui pateikti duomenis, kurie pagrįstų nurodytas aplinkybės, kad byloje esantys duomenys įrodo atstovavimo išlaidų apmokėjimo klausimą, t. y. 2019 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaitos – faktūros Serija GA Nr. 2019/66 apmokėjimą, ieškovė apsiribojo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo lentelės pateikimu, nenurodant, kokie byloje esantys įrodymai įrodo, kad šie duomenys buvo pateikti kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų, kurių paskirstymo, ieškovės teigimu, teismas neišsprendė. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis ieškovės nurodytais argumentais ir aplinkybėmis, teismas sprendė, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo spręsti klausimą dėl rašymo apsirikimo klaidos ištaisymo bei priimti papildomą sprendimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskirajame skunde ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartį ir klausimą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas prašymas dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, o ne dėl papildomo sprendimo priėmimo. Teismas tai aiškiai suprato, kadangi nustatydamas terminą trūkumams pašalinti net nekėlė klausimo dėl praleisto 20 dienų termino papildomo sprendimo priėmimui atnaujinimo. Remiantis šiuo institutu, būtų buvę privaloma teikti kartu ir prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo. Tačiau pateikus trūkstamus duomenis, teismas atmetė prašymą, nes praleistas 20 dienų terminas. Jei teismas padarė prielaidą, kad ginčo atveju taikytinas kitas institutas, jis turėjo nutartimi dėl trūkumų pašalinimo tai konstatuoti ir nustatyti dar vieną trūkumą prašymo dėl termino atnaujinimo nebuvimo. Nepaisant to, ieškovė laikosi pozicijos, kad teismas sprendime padarė rašymo apsirikimą, nes sprendimo 21 punkte apskaičiuodamas ieškovės patirtas teisinės pagalbos išlaidas nurodė 580 Eur mažesnę sumą nei iš tikrųjų buvo patirta teisinės pagalbos išlaidų. Apeliantės teigimu, jei pirmosios instancijos teismas sprendime būtų apskritai neišsprendęs išlaidų advokato pagalbai apmokėti klausimo, o tik pasisakęs dėl žyminio mokesčio priteisimo, tuomet būtų taikytinas papildomo sprendimo priėmimo institutas. Šiuo atveju susiklostė priešinga situacija, todėl taikytinas rašymo apsirikimo ištaisymo institutas. Advokato išlaidų priteisimo klausimas nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas, tačiau nurodytas neteisingas jų dydis. Apeliantė pažymi, kad kartu su 2020 m. sausio 6 d. prašymu dėl 580 Eur išlaidų teisines pagalbai apmokėti priteisimo buvo pateiktas ir mokėjimo nurodymas, kuriuo ši sąskaita apmokėta, tačiau dėl ribotos galimybės mokėjimo nurodymo paskirtyje nurodyti neribotą skaičių žymenų, visos sąskaitos, kurios yra apmokamos šiuo mokėjimo nurodymu nebuvo išvardintos. Tačiau, apeliantės teigimu, iš mokėjimo nurodymo yra aiškiai matyti, kad mokėjimo paskirtyje nurodytų sąskaitų dydžių suma yra ženkliai mažesnė nei mokėjimo dydis. Vadinasi labiau tikėtina, kad ši sąskaita buvo apmokėta, jei kartu su ja yra teikiamas ginčo mokėjimo pavedimas. Jei teismas sprendimo priėmimo metu būtų manęs, kad apmokėjimą patvirtinantys duomenys yra nepakankami, teismas tai būtų nurodęs sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, tačiau to nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl atskirojo skundo netenkinimo
7. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo ir / ar klaidos ištaisymo, teisėtumo klausimas.
8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, SIA „Tilts“, BUAB „Žemkasa“, tenkino ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį ir priteisė iš atsakovės 170 203,12 Eur ieškovės naudai draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą 170 203,12 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019 m. spalio 31 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 123,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
9. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 25 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą 2020 m. kovo 23 d. sprendime ir iš atsakovės priteisė trečiojo asmens SIA „Tilts“ naudai 798,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodytoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priimti papildomo sprendimo, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimo 22 punkte teismas išsprendė trečiojo asmens SIA „Tilt“ patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, tačiau dėl minėto klausimo nepasisakė sprendimo rezoliucinėje dalyje, t. y. padarė rašymo apsirikimą.
10. 2020 m. birželio 4 d. išnagrinėtoje byloje gautas ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymas dėl rašymo apsirikimo ištaisymo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendime. Prašyme nurodė, kad priteisdamas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas nepridėjo teisinės pagalbos išlaidų 580 Eur sumai. Paaiškino, kad ieškovė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus pateikė dviem skirtingais 2020 m. sausio 6 d. prašymais, tačiau vienas iš jų liko neįvertintas.
11. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 8 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti per 7 dienas nuo šios nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos. Teismas nurodė, kad iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad 2020 m. sausio 6 d. ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė du skirtingus prašymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriais prašė priteisti 871,20 Eur pagal 2019 m. spalio 25 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija GA Nr. 2019/56 (DOK-581) ir 580,80 Eur pagal 2019 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija GA Nr. 2019/66 (DOK-569). Tačiau iš pateiktų duomenų nėra aišku, ar 2019 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaita – faktūra Serija GA Nr. 2019/66 (580,80 Eur sumai) yra apmokėta, nes kartu su 2020 m. sausio 6 d. prašymu DOK-569 yra pateiktas 2019 m. gruodžio 18 d. mokėjimo nurodymas 6 788,10 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant: „Pagal paraišką Nr. SA 1873, data 2019-12-17, apmokama už GA 2019/64 data 2019-11-27 suma 2795.10, GA 2019/65 data 2019-11-27 suma 1452.00“. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, siekiant teisingai išspręsti procesinį klausimą, ieškovei teismas pasiūlė pateikti duomenis, kurie pagrįstų nurodytas aplinkybės, jog byloje esantys duomenys įrodo atstovavimo išlaidų apmokėjimo klausimą, t. y. 2019 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaitos – faktūros Serija GA Nr. 2019/66 apmokėjimą.
12. Kadangi ieškovė teismo įpareigojimo neįvykdė, nepateikė duomenų, kurie pagrįstų 2019 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaitos – faktūros Serija GA Nr. 2019/66 apmokėjimą, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. ginčijama nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir / ar klaidos ištaisymo, nurodydamas, kad iš prašymo turinio akivaizdu, kad ieškovė prašo teismo ne klaidos ištaisymo, o papildomo sprendimo priėmimo; ieškovė apsiribojo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo lentelės pateikimu, nenurodant, kokie byloje esantys įrodymai įrodo, kad šie duomenys buvo pateikti kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų, kurių paskirstymo, ieškovės teigimu, teismas neišsprendė; ieškovė praleido 20 dienų terminą pateikti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir nepateikė prašymo šį terminą atnaujinti.
13. CPK 276 straipsnyje yra reglamentuota rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų sprendime ištaisymo tvarka. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Ištaisymų klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka.
14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimu nustatė, kad ieškovė nepagrįstai kelia klausimą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo nurodytame sprendime, kadangi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimą neišsprendė klausimo dėl 580 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo ieškovei. Vadinasi, pritaikius rašymo apsirikimo ištaisymo institutą galima būtų teigti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė būtų pakeista, jei būtų patenkintas apeliantės prašymas dėl klaidos ištaisymo.
15. Visiškai yra nepagrįstas apeliantės teiginys, kad jei pirmosios instancijos teismas sprendime būtų apskritai nebūtų išsprendęs išlaidų advokato pagalbai apmokėti klausimo, o tik pasisakęs dėl žyminio mokesčio priteisimo, tuomet būtų taikytinas papildomo sprendimo priėmimo institutas. Šiuo atveju susiklostė priešinga situacija, todėl taikytinas rašymo apsirikimo ištaisymo institutas.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra numatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad ieškovė kelia klausimą ne dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, o dėl papildomo sprendimo priėmimo, kadangi teismas neišsprendė dalies bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei klausimo. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje yra numatyta, kad nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai ar neteisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas galutinai išsiaiškina ginčo esmę, šalių suformuluotus reikalavimus, ir, ginčą išnagrinėjęs, sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas ir koks neturėtų būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2014).
17. Be to, ieškovė pirmosios instancijos teismo sprendimo gavimo dieną buvo atstovaujama advokato, t. y. profesionalaus teisininko. Taigi, manytina, kad ieškovė žinojo arba turėjo žinoti civilinio proceso taisykles, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, todėl turėjo pareigą veikti tokiu būdu, kad byla būtų išnagrinėta greitai, teisingai, koncentruotai, bei pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus iki sprendimo priėmimo. Pažymėtina, kad to nepadarė net tuomet, kai pirmosios instancijos teismas įpareigojo tą padaryti 2020 m. birželio 8 d. nutartimi.
18. CPK 277 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Kai procesinis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi teisę jį atnaujinti suinteresuoto asmens prašymu ar savo iniciatyva (CPK 78 straipsnio 1 dalis).
19. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad apeliantė būtų prašiusi pirmosios instancijos teismą atnaujinti CPK 277 straipsnio 2 dalyje reglamentuotą terminą prašymui dėl papildomo teismo sprendimo pateikti ir / arba nurodžiusi svarbias priežastis dėl kurių minėtas terminas buvo praleistas. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 23 d. išnagrinėjęs bylą iš esmės, priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį patenkino. Prašymas dėl rašymo apsirikimo ištaisymo byloje gautas po beveik 2,5 mėnesių, t. y. 2020 m. birželio 4 d. ir šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovės elgesys nagrinėjamu atveju neatitiko rūpestingumo ir atidumo standartų.
20. CPK 265 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų (išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas), neperžengdamas byloje pareikštų reikalavimų ribų, išskyrus CPK numatytus atvejus. Jeigu kuris nors ieškovo ieškinio, atsakovo priešieškinio ar trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas dėl ginčo dalyko teismo sprendime yra neišsprendžiamas, tai laikytina sprendimo trūkumu, kuris gali būti ištaisytas byloje dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar teismo iniciatyva per papildomo teismo sprendimo priėmimą (CPK 277 straipsnis). Taip pat ir tuo atveju, kai asmuo objektyviai neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).
21. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sisteminis CPK 98 straipsnio 1 dalies ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, jog papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016). Vis dėlto, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tokiu atveju teismas CPK 277 straipsnio pagrindu turi priimti papildomą sprendimą ir spręsti dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).
22. Nagrinėjamu atveju, apeliantės pateiktos lentelės nėra pakankamas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrindimas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų 2019 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaitos – faktūros Serija GA Nr. 2019/66 apmokėjimą. Apeliantė, vykdydama teismo įpareigojimą, taip pat nenurodė, kokie byloje esantys duomenis, pateikti iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, patvirtina aukščiau nurodytos sąskaitos faktūros apmokėjimą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad iki galutinio teismo sprendimo pateikti duomenys apie apeliantės patirtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti nėra pakankamai pagrįsti. Kaip jau minėta, išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
23. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, aktualią nagrinėjamam klausimui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra teisinio pagrindo tenkinti apeliantės prašymo dėl rašymo apsirikimo ištaisymo arba dėl papildomo sprendimo priėmimo.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.