Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal V. D. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – UAB „Splius“, AB „Šiaulių energija“, UAB „Sergel“, UAB „4finance“, AB „Swedbank“, UAB „IPF Digital Lietuva“, UAB „Kreedex“, antstolis T. U..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja V. D. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą ir paskirti bankroto administratorių. Pareiškėja nurodė, kad negali įvykdyti turimų skolinių įsipareigojimų, kurių suma viršija 9500,00 Eur ir kurių mokėjimo terminai yra suėję, t. y. ji yra nemoki.

Nurodė, kad ji 2013 - 2016 metais dirbo keliose darbovietėse (duomenys neskelbtini). Jos darbo patirtis ir užmokestis jai leido pagrįstai tikėtis, kad paimtos paskolos ir vartojimo kreditai būsto remontui ir buitinei technikai įsigyti bus grąžinti laiku. 2016 metais, pasikeitus padėčiai darbo rinkoje ir įvykus darbo organizavimo pertvarkai darbovietėse, ji šiuo metu dirba tik (duomenys neskelbtini) pirmininke ir yra registruota Šiaulių teritorinėje darbo biržoje ir intensyviai ieškosi papildomo darbo, taip siekdama gauti papildomą darbo užmokestį, leisiantį sumažinti skolinius įsipareigojimus kreditoriams ir padengti bankroto administratoriaus išlaidas.

Suinteresuotas asmuo antstolis T. U. pateiktame atsiliepime nurodė, jog su pareikštu skolininkės pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nesutinka, kadangi vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)realizavus turtą už 14500,00 Eur, pakanka gautų lėšų atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi UAB „Kreedex”, padengti vykdymo išlaidas, kurios šiuo metu sudaro 1056,17 Eur, bei kitų kreditorių, nurodytų skolininkės pareiškime, reikalavimus.

Suinteresuotas asmuo UAB „Kreedex“ pateiktame atsiliepime nurodė, jog su pareikštu skolininkės pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nesutinka ir mano, kad jis nepagrįstas, todėl atmestinas. Nurodė, kad, kreditoriaus vertinimu, pareiškėja V. D. elgėsi nesąžiningai tiek prisiimdama kreditorinius įsipareigojimus, tiek juos vykdydama, dėl ko turi būti konstatuotas jos nesąžiningumas ir pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atmestas. Grįsdamas pareiškėjos V. D. nesąžiningą elgesį nurodė, jog pareiškėja laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki šios dienos dirbo net keliose darbovietėse, tačiau visas darbovietes paliko DK 127 str. 1 d. pagrindu, t. y. pareiškėja darbo santykius baigė savo noru, o ne dėl atsiradusių ne nuo jos priklausančių aplinkybių. Vienintelė darbovietė, kurioje pareiškėja ilgą laiką dirbo ir dirba šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), tačiau iš šios darbovietės pareiškėjos gaunamos pajamos yra neįprastai mažos.

Suinteresuoti asmenys UAB „Splius“, AB „Šiaulių energija“, UAB „Sergel“, UAB „4finance“, AB „Swedbank“, UAB „IPF Digital Lietuva“ atsiliepimų į pareiškėjos pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartimi atsisakė iškelti V. D. fizinio asmens bankroto bylą, priteisė suinteresuotam asmeniui UAB „Kreedex“ iš pareiškėjos 200 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja turi 17 100 Eur vertės turto. Duomenų, leidžiančių spręsti, kad šis turtas yra nelikvidus, nenustatė. Sprendė, kad realizavus turtą už kainą, atitinkančią jo vidutinę vertę, ir gautas lėšas panaudojus atsiskaityti su kreditoriais, pareiškėjai nebeliktų skolų sumos, kuri numatyta Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau ­– FABĮ), t.y. 25 MMA sumos. Pažymėjo, kad Lietuvos A. T. praktikoje pabrėžiama, kad fizinio asmens bankroto procesu neturi būti piktnaudžiaujama ir jis neturi pakeisti priverstinio vykdymo proceso tais atvejais, kai nustatoma, kad pareiškėjo (skolininko) turimo turto ir (ar) gaunamų pajamų dydis gali būti (yra) pakankamas jo įsipareigojimams padengti vykdymo nustatyta tvarka. Teismas nustatė, kad pareiškėjos mėnesinės pajamos sudaro 56,66 Eur, t. y. pragyvenimui pareiškėja turi mažesnę sumą nei pareiškėjos nurodyta pragyvenimui reikalinga suma, tačiau sprendė, kad ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas pripažinti asmenį nemokiu, nes pareiškėja turi objektyvias galimybes susirasti geriau apmokamą darbą ir gauti pajamų, pakankamų jos pačios būtiniesiems poreikiams patenkinti. Nustatė, kad pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų, jog jos sveikatos būklė yra prasta, jog jai būtų nustatytas netektas darbingumas. Pažymėjo, kad jos turimo darbo grafikas yra pakankamai lankstus, darbo valandos neilgos, tai leidžia pareiškėjai laisvu nuo darbo laiku susirasti kitą darbą, gauti daugiau pajamų ir taip pagerinti savo finansinę padėti. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja FABĮ taikymo prasme nelaikytina nemokia ir sprendė, jog pareiškėjos bandymas inicijuoti bankroto procesą yra išankstinis; ji iš esmės šiuo metu siekia priverstinį vykdymo procesą pakeisti bankroto procesu, tačiau tokia situacija negalima remiantis (CPK 185 str.).

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos nesąžiningumo prisiimant kreditorinius įsipareigojimus, tiek juos vykdant, pritarė suinteresuoto asmens UAB „Kreedex“ pastebėjimui, jog pareiškėja paskolą iš kreditoriaus paėmė 2016 m. balandžio 14 d., o 2016 m. gegužės 23 d. savo noru nutraukė darbo sutartį su tuometiniu savo darbdaviu UAB (duomenys neskelbtini), tačiau, šios aplinkybės nelaikė pagrindžiančia pareiškėjos nesąžiningumą. Nustatė, jog pareiškėja laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2016 m. gegužės 20 d. buvo nedarbinga ir jai buvo mokama ligos išmoka, t. y. iš darbo savo noru išėjo būdama laikinai nedarbinga. Be to, atkreipė dėmesį, kad pareiškėja dėjo pastangas, siekdama gauti papildomai pajamų ir po 2016 m. balandžio 14 d. paimto kredito ir 2016 m. gegužės 23 d. išėjimo iš UAB (duomenys neskelbtini), jau nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. dirbo naujame darbe (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad pareiškėja logiškai pagrindė, dėl ko savo noru išėjo iš buvusių darbų, t. y. dėl sveikatos problemų; praėjus numatytam terminui ir naujai neperrinkus į DNSB pirmininko pareigas; įvykus įmonės pertvarkymui ir t. t.. Teismas darė išvadą, jog pareiškėja paėmusi vartojimo kreditą iš UAB „Kreedex“, siekė išvengti didesnių skolų susidarymo.

Teismas, vertindamas pareiškėjos nesąžiningumą per visą 3 metų laikotarpį, nustatė, jog pareiškėja 2015 m. sausio 7 d. pasirašė vartojimo kredito sutartį su AB banku „Swedbank“, kurioje nurodyta teikiamo 2 600 Eur kredito paskirtis – būsto remontui ir/ar baldams įsigyti. Tokiu būdu pareiškėja nenurodė minėtam kreditoriui tikslios kredito paskirties, t. y. veikė nesąžiningai. Taip pat nustatė, kad nepraėjus nė metams nuo iš AB banko „Swedbank“ paimto vartojimo kredito, t. y. kas mėnesį iš skirtingų kredito bendrovių pareiškėja ėmėsi kitus vartojimo kreditus. Iš pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą nustatė, jog tuo laikotarpiu, kuomet pareiškėja ėmė vartojimo kreditą iš AB banko „Swedbank“, ji dirbo net 4 darbovietės, todėl manė, jog pareiškėja gaudama nuolatines pajamas, turėjo galimybę toliau nebesiskolinti ir mažinti savo turimus įsiskolinimus. Be to, iš pateiktų duomenų nustatė, jog 2015 m. metais nepertraukiamai pareiškėja dirbo net 4 darbovietėse, todėl kritiškai vertino pareiškėjos nurodytą aplinkybę, jog skolos susidarė dėl prarastų darbų.

Pažymėjo ir tai, jog 2015 m. lapkričio 9 d. vartojimo kredito sutartyje pareiškėja klaidingai nurodė, jog kredito bendrovei savo vidutinę įsipareigojimų sumą pagal visas kredito sutartis, t. y. nurodė, jog yra 100 Eur, tuo tarpu iš pateiktų kreditų grąžinimo grafikų nustatė, jog įsipareigojimai buvo apie 128 Eur, tokiu būdu pareiškėja sąmoningai klaidino kredito įstaigą. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjos 2016 m. balandžio 14 d. paimta paskutinė 6000,00 Eur vartojimo paskola iš UAB „Kreedex“ buvo skirta įsipareigojimų refinansavimui, tačiau pareiškėja su visais savo kreditoriais taip ir neatsiskaitė, tuo dar labiau pablogindama savo finansinę padėtį. Be to, iš byloje esančiu duomenų nėra aišku ir nebuvo galima nustatyti, jog pareiškėja pasiskolintas lėšas naudojo būtiniausiems, esminiams poreikiams tenkinti bei kokia apimtimi pareiškėja savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie šių poreikių atsiradimo ar padidėjimo, ar šių poreikių nebuvo galima patenkinti kitais būdais. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjos atliktus veiksmus pripažino nesąžiningais FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. prasme.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantė (pareiškėja) atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos prašymą ir iškelti pareiškėjai – fiziniam asmeniui, V. D., bankroto bylą. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja nededa pakankamai pastangų, kad gautų didesnes pajamas, kas neleidžia jai sumažinti savo įsipareigojimų. Pareiškėja nevengia darbo, pastoviai savarankiškai ir Darbo biržos pagalba ieško papildomo darbo, tačiau, įvertinus jos amžių, papildomo darbo paieška užsitęsė. Bankroto bylos iškėlimas suteiktų galimybę sustabdyti skolos augimą ir sudarytų sąlygas pareiškėjai sąžiningai atkurti jos mokumą kreditoriams.

Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) nuo 2017-06-01 mokamas 177, 26 Eur atlyginimas, kas patvirtina, kad pareiškėjos pajamos didėja.

Varžytinėse yra gautas pasiūlymas pareiškėjai priklausantį butą parduoti už 14 500 Eur. Parduoto buto kaina leistų pareiškėjai atsiskaityti su kreditoriais, tačiau pareiškėja netektų vienintelio gyvenamojo būsto į kurį ir yra investavusi gautus pinigus.

Kreditorius UAB „Kreedex“ suteikdamas pareiškėjai paskolą žinojo apie jos turimas skolas ir esamus turtinius įsipareigojimus, prisiėmė skolininkės nemokumo riziką, tačiau paskolą suteikė, o 2016-12-21 iniciavo skolos išieškojimą iš pareiškėjos turto, nors paskolos terminas buvo iki 2023-04-25, tai akivaizdžiai įrodo kreditoriaus nesąžiningumą pareiškėjos atžvilgiu, o šioje byloje ir nepagrįstą reikalavimą atmesti pareiškėjos pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo.

Pareiškėjos įsiskolinimų kreditoriams bendra suma yra 12979,99 Eur, pareiškėja per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą padavimo dienos kreditorių atžvilgiu yra sąžininga (nėra sudariusi CK 6.67 straipsnyje nurodytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių), žalingų įpročių neturi, nėra bausta už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus LR BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 str., bankroto bylos pareiškėjos atžvilgiu iškeltos nebuvo.

Suinteresuotas asmuo antstolis T. U. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apeliantės (pareiškėjos) atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog skolininkė turi likvidaus turto, kurį realizavus už kainą, atitinkančią jo vidutinę vertę, ir gautas lėšas panaudojus atsiskaityti su kreditoriais, pareiškėjai nebeliktų skolų sumos, kuri numatyta LR FABĮ, t.y. 25 MMA sumos.

Aplinkybė, kad pareiškėjai šiuo metu pragyvenimui reikalinga suma yra didesnė nei jos turimos mėnesinės pajamos, nėra pakankamas pagrindas pripažinti asmenį nemokiu, nes pareiškėja turi objektyvias galimybes susirasti geriau apmokamą darbą ir gauti pajamų, pakankamų jos būtiniausiems poreikiams tenkinti.

Iš su išieškotoju UAB „Kreedex“ 2016-04-14 sudarytos sutarties 1.3 punkto matyti, kad tikslinės paskolos paskirtis – įsipareigojimų refinansavimas, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad skolininkė su savo kreditoriais taip ir neatsiskaitė, tuo dar labiau pablogindama savo finansinę padėtį.

Suinteresuotas asmuo UAB „Kreedex“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti apeliantės (pareiškėjos) V. D. atskirąjį skundą ir palikti galioti skundžiamą nutartį bei jo naudai iš pareiškėjos priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindė šias esminiais argumentais:

Byloje nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes, jog pareiškėja serga liga, kuri daro įtaką jos galimybei susirasti darbą.

2015 m. nepertraukiamai pareiškėja dirbo net 4 darbovietėse, todėl kritiškai vertinama pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog skolos susidarė dėl prarastų darbų.

Apeliaciniame skunde pareiškėja nepagrindė ir neaiškino dėl kokių priežasčių imdama naujus kreditus neteisingai nurodė savo įsipareigojimus.

Pareiškėjos 2016-04-14 d. paimta paskutinė 6000 Eur vartojimo paskola iš kreditoriaus buvo skirta įsipareigojimų refinansavimui, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja su visais savo kreditoriais taip ir neatsiskaitė, tuo dar labiau pablogindama savo finansinę padėtį.

Pareiškėja imdama paskolą iš kreditoriaus jo neinformavo apie savo ligą ir planus palikti darbą, be to teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus pareiškėja nurodė, kad jai jau iš anksto buvo žinoma, jog darbo santykiai nutrūks. Kreditorius žinodamas aplinkybes apie tai, kad pareiškėja neteks darbo nebūtų su ja sudaręs paskolos sutarties.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos pareiškimas dėl bankroto bylos jai iškėlimo. Teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė, kad nėra pagrindo apeliantei iškelti bankroto bylos.

FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti įvertinamos dvi aplinkybių grupės. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų vienai iš sąlygų, kuriai esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.

Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (FABĮ 2 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią nuostatą, pažymėjo, kad, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi būti taikomi šie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015, Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-690/2016).

Bylos duomenimis nustatyta, kad teikiant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėja nurodė, jog pareiškėjos V. D. įsiskolinimų kreditoriams (UAB ,,Kreedex“ - 9327,47 Eur; UAB ,,4finance“ - 1676,65 Eur; AB bankas ,,Swedbank“ - 213,27 Eur; UAB ,,IPF Digital Lietuva“ - 163,97 Eur; UAB ,,Sergel“ - 251,50 Eur; AB ,,Šiaulių energija“ - 243,09 Eur; UAB ,,Splius“ - 47,87 Eur; antstoliui T. U. - 1056,17 Eur (b. l. 1-3, 33, 34-35, 36, 37, 47, 48-49, 52-53, 54-55)) bendra skola yra 12979,99 Eur, kas žymiai viršija 25 MMA (9500 Eur). Taigi, atsižvelgiant į pareiškėjos pradelstų skolinių įsipareigojimų dydį, galima daryti išvadą, kad pareiškėjos skolų suma viršija 25 MMA, tačiau tam, kad galima būtų konstatuoti pareiškėjos nemokumą, pareiškėja faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto – butą (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad 2015-01-20 šio buto vidutinė rinkos vertė buvo 12 100 Eur (b.l. 9–10). Antstolio T. U. 2017-02-27 turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) minėtas turtas yra areštuotas ir pradėtos varžytinės. Turto arešto akte nurodyta, jog minėto areštuojamo buto vertė yra 17 100,00 Eur (b.l. 26–28).

Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teisme 2017 m. gegužės 24 d. išnagrinėta civilinė byla Nr. 2YT-5823-1004/2017 pagal pareiškėjos skundą dėl antstolio T. U. veiksmų teisėtumo ir pareiškėjos V. D. skundas netenkintas (nutartis įsiteisėjusi). Iš Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. 2YT-5823-1004/2017 matyti, jog vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikta ekspertizė pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini)rinkos vertei nustatyti. 2017 m. vasario 6 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad buto (duomenys neskelbtini) rinkos vertė vertinimo dieną yra 17100 Eur.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja neatitinka nemokios statuso, kadangi jai priklausančio turto vertė – 17 100,00 Eur, kas viršija visų nurodytų įsipareigojimų vertę (12 979,99 Eur), todėl jai negali būti keliama bankroto byla. Teismas pažymi, jog norint nustatyti, kad asmuo yra nemokus, asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės padengti savo skolų. Nagrinėjamu atveju vertinant pareiškėjos perspektyvą grąžinti skolas, galima daryti išvadą, jog pareiškėja turi objektyvią galimybę atsiskaityti su kreditoriais, kadangi jos turto vertė viršija įsipareigojimų dydį.

Minėta, kad sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti įvertinamos dvi aplinkybių grupės, t. y. fizinio asmens nemokumas ir patikrinama ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų sąlygų. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju nenustatytas pareiškėjo nemokumas, t. y. nenustatyta viena iš būtinos sąlygos keliant fizinio asmens bankroto bylą, nėra aktualu vertinti FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų sąlygų taikymo pagrįstumą, kurioms esant pareiškėjo bankroto byla negali būti keliama. Pažymėtina, kad apeliantė atskirajame skunde nepateikė argumentų, kuriais vadovaujantis būtų paneigtos pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjos nesąžiningumo.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010).

Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai atsisakė pareiškėjai iškelti bankroto bylą (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 337 str. 1 d. 1 p.). Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantės (pareiškėjos) V. D. atskirasis skundas turi būti atmestas, o Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis palikta nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Suinteresuotas asmuo UAB „Kreedex“ prašo iš apeliantės priteisti 498,52 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu. Teismas atkreipia dėmesį, kad šios išlaidos viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, nustatytus dydžius (8.16 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į parengto procesinio dokumento turinį, apimtį, byloje spręstų klausimų sudėtingumą, pagrįstomis tokio procesinio dokumento parengimo išlaidomis pripažįsta 300 Eur sumą, kuri priteistina iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Suinteresuotam asmeniui UAB „Kreedex“, j. a. k. 303322187, priteisti iš apeliantės V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.