Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo T. D. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Novosibirsko srities Arbitražo teismo sprendimą ir nutartį byloje Nr. A45-13979/2018, suinteresuoti asmenys: akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė „Telia Lietuva“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniame teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo T. D. prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Novosibirsko srities Arbitražo teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimą byloje Nr. A45-13979/2018 dėl pareiškėjo pripažinimo nemokiu (bankrutavusiu) ir 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį dėl pareiškėjo turto realizavimo procedūros užbaigimo.

2. Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Telia Lietuva“ prašo teismo pareiškėjo prašymą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas iš dalies

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 810 straipsnio 1 dalį užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu, o minėtame straipsnyje nustatytos užsienio teismų sprendimų nepripažinimo sąlygos taikomos tik tais atvejais, kai užsienio valstybės su Lietuva nesieja tarptautinė sutartis.

7. Tarptautinių sutarčių pagrindu užsienio teismų sprendimai pripažįstami pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 straipsnio 5 dalis). Jomis valstybės iš esmės susitaria dėl kontrolės, kurią valstybių teisminės institucijos vykdo viena kitos atžvilgiu, ribų. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia patikrinimą, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009; 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-611/2020). Prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi diskrecijos tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo diskrecijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti. (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-4-381/2021; 2021 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-103-798/2021).

8. Pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – Dvišalė sutartis) 50 straipsnio 1 dalį susitariančiosios šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Dvišalės sutarties 52 straipsnyje nurodyti susitariančiosios šalies kompetentingam teismui su prašymu dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo pateikiami dokumentai. Prie minėto prašymo būtina pridėti: 1) teismo patvirtintą sprendimo nuorašą, oficialų dokumentą apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto; 2) dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą; 3) šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų patvirtintus vertimus.

9. Pareiškėjas kartu su prašymu pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui visus procedūrai dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti pagal Dvišalę sutartį inicijuoti reikalingus dokumentus, įskaitant dokumentus, patvirtinančius pareiškėjo nemokumo administratoriaus išsiųstą bei įteiktą pašto korespondenciją kreditoriams Lietuvoje.

10. Dvišalės sutarties 18 straipsnyje nustatyti atsisakymo suteikti teisinę pagalbą pagrindai, t. y. nustatyta, kad teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti susitariančiosios šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui arba prieštarauja pagrindiniams jos įstatymų principams. Be to, Tarptautinės sutarties 56 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti arba leisti vykdyti kitoje Susitariančioje Šalyje priimtus teismų sprendimus: 1) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; 2) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos Susitariančiosios Šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 3) jeigu pagal šią Sutartį, o šioje Sutartyje nenumatytais atvejais – pagal įstatymus Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.

11. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl analogiškos Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 51 straipsnio 3 punkte įtvirtintos nuostatos, yra išaiškinęs, kad nuostata „bent vieną kartą įteiktas teismo šaukimas“ turi būti aiškinama ne tik lingvistiškai, pažodžiui, bet ir atsižvelgiant į šios normos paskirtį ir tikslus. Reikalavimas dėl teismo šaukimo įteikimo bent vieną kartą iš esmės reiškia reikalavimą užtikrinti asmens teisę žinoti apie jam iškeltą civilinę bylą ir teisę pasisakyti, išdėstyti teismui savo poziciją dėl ieškovo jam keliamų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-403-611/2019, 26 punktas).

12. Kitoje byloje, spręsdamas dėl Baltarusijos teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo, kasacinis teismas išaiškino, kad prašymą dėl Baltarusijos teismo (arbitražo) sprendimo pripažinimo ir vykdymo nagrinėjantis teismas jį atmesti dvišalės tarptautinės sutarties 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (t. y. padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jiems arba jų įgaliotiniams (atstovams) nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą, arba dėl to, kad šaukimas buvo įvykdytas tik viešai paskelbiant arba būdu, neatitinkančiu šios sutarties nuostatų) gali tada, kai yra nustatyta, kad asmuo dėl netinkamo informavimo iš viso nedalyvavo teismo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009).

13. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pripažįsta, kad 2018 m. rugpjūčio 8 d. nemokumo administratoriaus buvo informuotas apie Rusijos Federacijos Novosibirsko srities Arbitražo teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimą byloje Nr. A45-13979/2018 (gavo sprendimą) pripažinti pareiškėją nemokiu ir pradėti jam nuosavybės teise priklausančio turto realizavimo procedūrą. Pastarajame teismo sprendime, be kita ko, nurodyta kito teismo posėdžio data – 2018 m. gruodžio 19 d., kuriame numatyta svarstyti pareiškėjo turto pardavimo rezultatų ataskaitą. Be to, nors suinteresuotas asmuo atskirai ir nepasisakė, tačiau ir nepaneigė, kad jam buvo įteikta (pagal kartu su prašymu pateiktą pažymą – 2018 m. gruodžio 27 d.) dar viena nemokumo administratoriaus išsiųsta pašto korespondencija, remiantis pareiškėjo paaiškinimais, būtent Rusijos Federacijos Novosibirsko srities Arbitražo teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis (įsakymas) dėl pareiškėjo turto realizavimo procedūros užbaigimo.

14. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad bankas buvo tinkamai informuotas apie pareiškėjui pradėtą nemokumo procesą ir turėjo galimybę jame dalyvauti. Nors suinteresuotas asmuo pažymi, kad išsiuntė nemokumo administratoriui kreditinį reikalavimą, tačiau negavo jokios informacijos dėl jo finansinio reikalavimo priėmimo, todėl neturėjo galimybės tinkamai dalyvauti fizinio asmens bankroto procese bei ginti savo teises ir teisėtus interesus, teismas sprendžia, kad šie suinteresuoto asmens argumentai nesudaro pakankamo pagrindo atsisakyti pripažinti užsienio teismo procesinius sprendimus. Net jeigu būtų laikoma, kad suinteresuotas asmuo išsiuntė nemokumo administratoriui prašymą patvirtinti jo finansinį reikalavimą (pažymėtina, kad tai patvirtinančių įrodymų suinteresuotas asmuo nepateikė), suinteresuotas asmuo neargumentavo, kad toliau būtų domėjęsis pareiškėjo bankroto proceso eiga, įskaitant pateikto prašymo išnagrinėjimo rezultatu, ir (ar) kokių veiksmų ėmėsi gavęs 2018 m. gruodžio 19 d. teismo nutartį užbaigti pareiškėjo nemokumo procesą. Atsižvelgdamas į tai, kad apie pagrindinius (ir prašomus pripažinti) pareiškėjo bankroto byloje priimtus teismų sprendimus suinteresuotas asmuo buvo tinkamai informuotas, teismas pritaria pareiškėjo nuomonei, kad suinteresuotas asmuo pareiškėjo nemokumo byloje buvo užėmęs iš esmės formalią poziciją, nors, įvertinus suinteresuoto asmens, kaip kredito įstaigos, žmogiškuosius ir finansinius išteklius, neabejotinai turėjo galimybių aktyviai ginti savo galimai pažeistas teises. Dėl išdėstytų priežasčių Dvišalės sutarties 18 straipsnyje nustatytų atsisakymo suteikti teisinę pagalbą pagrindų, taip pat Dvišalės sutarties 56 straipsnio 1 punkte įtvirtinto atsisakymo pripažinti užsienio teismo sprendimą pagrindo nagrinėjamu atveju nekonstatuojama.

15. Teismas nenustatė ir kitų Dvišalės sutarties 56 straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatytų atsisakymo pripažinti užsienio teismo sprendimą pagrindų, todėl pareiškėjo prašymas pripažinti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Novosibirsko srities Arbitražo teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimą ir 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį byloje Nr. A45-13979/2018 tenkinamas.

16. Tačiau pareiškėjo prašymas leisti vykdyti minėtus teismo sprendimus negali būti tenkinamas, nes tam nėra teisinio pagrindo. Teismas pažymi, kad pagal savo pobūdį prašomi pripažinti užsienio teismo sprendimai priskirtini prie nereikalaujančių vykdymo sprendimų kategorijos (juo teismas atlieka tam tikrus procesinius veiksmus – pradeda bankroto procedūrą, paskiria bankroto administratorių, kurį įpareigoja atlikti tam tikrus veiksmus, ir pan.). Kaip nurodoma teismų praktikoje, pagal tokį teismo sprendimą negalės būti išduotas vykdomasis raštas, kuris galėtų būti pateiktas vykdyti antstoliui CPK nustatyta tvarka (Sutarties 54 straipsnis, CPK 773– 779 straipsniai), todėl negali būti leidžiama vykdyti užsienio teismo sprendimą, kuris nereikalauja vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-34-370/2015).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 810 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo T. D. prašymą tenkinti iš dalies.

Pripažinti Lietuvos Respublikos teritorijoje Rusijos Federacijos Novosibirsko srities Arbitražo teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimą byloje Nr. A45-13979/2018, kuriuo pareiškėjas T. D. pripažintas nemokiu (bankrutavusiu), ir Rusijos Federacijos Novosibirsko srities Arbitražo teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį (teismo įsakymą) byloje Nr. A45-13979/2018, kuria užbaigta pareiškėjo T. D. turto realizavimo procedūra.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.