- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-04-03
- Bylos Nr.
- 1-115-1072/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- L. B.
- Civilinis ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos Prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Kristina Sandaraitė, Aivaras Gylys, Česlovas Bakasėnas, Aleksandras Palamarčukas
- Kategorijos
- 1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
- 2.1.15.3.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos Prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui (toliau – Institucijos atstovui) Jonui Želviui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, pilietybė Lietuvos, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, vedęs, pensininkas, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu;
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu;
R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, vedęs, pensininkas, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu;
R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, išsiskyręs, užsiima individualia veikla ((duomenys neskelbtini)), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
L. B., A. K., R. M., R. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo kaltinami tuo, jog 2017 metų rugpjūčio mėnesį, turėdami vieningą nusikalstamą tikslą ir veikdami bendrininkų grupėje, turėdami skirtingus vaidmenis bei atlikdami tam tikras užduotis, L. B. įsteigus juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojo jį automobilių, skirtų pavėžėjimo (taksi) veiklai vykdyti, įgijimui lizingo būdu, o lizingo įmokas mokėti iš pavėžėjimo (taksi) veiklos gautų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pajamų, ir žinodami, kad juridinis asmuo, kurio 12 mėnesių pajamos viršija 45 000 eurus privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes ir paslaugas skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, taip pat apskaičiuoti ir į valstybės biudžetą sumokėti pelno mokestį, siekdami išvengti privalomų ir į valstybės biudžetą mokėtinų mokesčių, tyčia neorganizavo tinkamo UAB „(deltorus)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, o būtent:
L. B., A. K., R. M., R. S. sudarė bendrininkų grupę vykdyti pavėžėjimo veiklai oficialiai neįsidarbinant bendrovėje ir apgaulingai tvarkyti įgyto juridinio asmens buhalterinę apskaitą tikslu išvengti privalomų mokėti valstybei mokesčių. Tam tikslui visi bendrai parengė nusikalstamos veikos padarymo planą, aptarė apgaulingos apskaitos tvarkymo galimybes, būdą, laiką bei pasiskirstė vaidmenis, t.y. kad jis (L. B.) savo vardu įgis uždarąją akcinę bendrovę, A. K. suras fizinį asmenį, kuris sutiks būti fiktyviu įgytos akcinės bendrovės direktoriumi ir dalyvaus automobilių lizingo sutarčių sudaryme bei jas patvirtins savo parašu, tačiau bendrovės valdyme realiai nedalyvaus, taip pat A. K. sudarys pavėžėjimo paslaugai atlikti išduodamų automobilių naudojimo apskaitą (grafikus), R. M. atliks automobilių priežiūrą ir remontą bei už remonto paslaugas atsiskaitys iš pavėžėjimo veiklos gautais, buhalterinėje apskaitoje neapskaitytais grynais pinigais, R. S. suras pavėžėjimo (taksi) vairuotojus, kurie nebus įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, o vykdys pavėžėjimo paslaugą pagal individualios veiklos pažymas, taip jie vykdys darbinę veiklą ir iš jos gaus pajamų išvengdami išlaidų, t.y. prievolės mokėti privalomas Socialinio draudimo įmokas bei pridėtinės vertės ir pelno mokesčius.
Įgyvendindamas nusikalstamos veikos sumanymą, L. B. 2017 metų rugpjūčio mėnesio 17 dieną, (duomenys neskelbtini) notarų biuro patalpoje, (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėdamas 200 eurų įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), 100 vnt. akcijų bei iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. M. pagal banko sąskaitos, antspaudo, dokumentų, turto perdavimo-priėmimo aktą paėmė šios bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus (steigimo aktą, įstatus, išrašus iš VĮ Registrų centras, paskolos sutartį, banko sąskaitos sutartį, banko išrašą), A. K. surado asmenį (R. K.) nusikaltimui daryti, nežinantį apie daromą nusikalstamą veiką, jis (L. B.) duomenis apie R. K. paskyrimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas pateikė M. M., nežinojusiam apie daromą nusikalstamą veiką, kuris šiuos duomenis perdavė Juridinių asmenų tvarkytojui, po ko R. K. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė automobilių įgijimo lizingo būdu sutartis:
2017-10-13 lizingo sutartį 2017-10-13 Nr. (duomenys neskelbtini), dėl automobilio Toyota Prius Plius, kuriam buvo suteiktas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir 2017-10-13 priėmimo-perdavimo aktu pasiėmus naudojimui šią transporto priemonę, A. K. naudojo pavėžėjimo veikloje, o R. M. prižiūrėjo šią transporto priemonę ir sugedus organizavo remontą,
taip pat 2017-10-04 lizingo sutartį 2017-10-04 Nr. (duomenys neskelbtini), dėl automobilio Toyota Prius Plius, kuriam buvo suteiktas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir 2017-10-04 priėmimo-perdavimo aktu pasiėmus naudojimui šią transporto priemonę, A. K. naudojo pavėžėjimo veikloje, o R. M. prižiūrėjo šią transporto priemonė ir sugedus organizavo remontą,
taip pat 2017-09-28 lizingo sutartį 2017-09-28 Nr. (duomenys neskelbtini), dėl automobilio Toyota Prius Prius, kuriam buvo suteiktas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir 2017-09-28 priėmimo-perdavimo aktu pasiėmus naudojimui šią transporto priemonę, A. K. naudojo pavėžėjimo veikloje, o R. M. prižiūrėjo šią transporto priemonė ir sugedus organizavo remontą,
taip pat 2017-09-28 lizingo sutartį 2017-09-28 Nr. (duomenys neskelbtini), dėl automobilio Toyota Prius Prius, kuriam buvo suteiktas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir 2017-09-28 priėmimo-perdavimo aktu pasiėmus naudojimui šią transporto priemonę, A. K. naudojo pavėžėjimo veikloje, o R. M. prižiūrėjo šią transporto priemonė ir sugedus organizavo remontą,
taip pat 2017-09-19 lizingo sutartį 2017-09-19 Nr. (duomenys neskelbtini), dėl automobilio Toyota Prius Plius, kuriam buvo suteiktas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir 2017-09-19 priėmimo-perdavimo aktu pasiėmus naudojimui šią transporto priemonę, A. K. naudojo pavėžėjimo veikloje, o R. M. prižiūrėjo šią transporto priemonė ir sugedus organizavo remontą,
taip pat 2017-09-19 lizingo sutartį 2017-09-19 Nr. (duomenys neskelbtini), dėl automobilio Toyota Prius Plius, kuriam buvo suteiktas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir 2017-09-19 priėmimo-perdavimo aktu pasiėmus naudojimui šią transporto priemonę, A. K. naudojo pavėžėjimo veikloje, o R. M. prižiūrėjo šią transporto priemonė ir sugedus organizavo remontą,
taip pat 2017-08-24 lizingo sutartį 2017-08-24 Nr. (duomenys neskelbtini), dėl automobilio Toyota Prius Prius, kuriam buvo suteiktas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir 2017-08-24 priėmimo-perdavimo aktu pasiėmus naudojimui šią transporto priemonę, A. K. naudojo pavėžėjimo veikloje, o R. M. prižiūrėjo šią transporto priemonė ir sugedus organizavo remontą,
taip pat 2017-08-24 lizingo sutartį 2017-08-24 Nr. (duomenys neskelbtini), dėl automobilio Toyota Prius Prius, kuriam buvo suteiktas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir 2017-08-24 priėmimo-perdavimo aktu pasiėmus naudojimui šią transporto priemonę, A. K. naudojo pavėžėjimo veikloje, o R. M. prižiūrėjo šią transporto priemonė ir sugedus organizavo remontą,
taip pat 2017-08-24 lizingo sutartį 2017-08-24 Nr. (duomenys neskelbtini), dėl automobilio Toyota Prius Prius, kuriam buvo suteiktas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir 2017-08-24 priėmimo-perdavimo aktu pasiėmus naudojimui šią transporto priemonę, A. K. naudojo pavėžėjimo veikloje, o R. M. prižiūrėjo šią transporto priemonė ir sugedus organizavo remontą,
taip pat 2017-10-09 lizingo sutartį 2017-10-09 Nr. (duomenys neskelbtini), dėl automobilio Toyota Prius Prius, kuriam buvo suteiktas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir 2017-10-09 priėmimo-perdavimo aktu pasiėmus naudojimui šią transporto priemonę, A. K. naudojo pavėžėjimo veikloje, o R. M. prižiūrėjo šią transporto priemonė ir sugedus organizavo remontą,
taip pat 2017-09-28 lizingo sutartį 2017-09-28 Nr. (duomenys neskelbtini), dėl automobilio Toyota Prius Prius, kuriam buvo suteiktas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir 2017-09-28 priėmimo-perdavimo aktu pasiėmus naudojimui šią transporto priemonę, A. K. naudojo pavėžėjimo veikloje, o R. M. prižiūrėjo šią transporto priemonė ir sugedus organizavo remontą,
taip pat 2017-09-25 lizingo sutartį 2017-09-25 Nr. (duomenys neskelbtini), dėl automobilio Toyota Prius XW3, kuriam buvo suteiktas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir 2017-09-25 priėmimo-perdavimo aktu pasiėmus naudojimui šią transporto priemonę, A. K. naudojo pavėžėjimo veikloje, o R. M. prižiūrėjo šią transporto priemonę ir sugedus organizavo remontą, R. S. surado ne mažiau nei 42 vairuotojus teikiančius pavėžėjimo paslaugas, kuriems nurodė dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobiliais neįsidarbinant šioje įmonėje, o įgyjant individualios veiklos pažymas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nesudarė su šias fiziniais asmenimis paslaugų pirkimo-pardavimo sutarčių, kuriuose būtu aprašyta paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarka, A. K. lizingo būdu paimtus automobilius laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2017-11-27 perdavė minėtiems nemažiau nei 42 asmenims pavėžėjimo paslaugai teikti, nurodęs jiems darbo automobiliais trukmę ir apimtį nepildydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu automobilių perdavimo-priėmimo aktų, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neatsispindėjo automobilių sąnaudos (nusidėvėjimas), ir laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2017-10-26 pavežėjams įvykdžius ne mažiau kaip 37 950 pavėžėjimo (taksi) užsakymų ir tokiu būdu iš klientų gavus ne mažiau kaip 166 411, 34 Eur pajamų, ir 2017 metų rugsėjo mėn. bendrovės pajamoms 6689,03 eurų viršijus PVM įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nustatytą 45 000 eurų ribą, pažeisdami 2002-03-05 PVM įstatymo Nr. IX-751 71 str. 2 d. ir 92 str. 1 ir 3 dalies nuostatas nuo 2017 metų neorganizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistravimo PVM mokėtoju registre bei neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 21 071, 39 Eur pardavimo PVM. Taip pat pažeisdami 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 straipsnio, 4 straipsnio 1 dalies, 11 straipsnio 1 dalies nuostatas neapskaičiavo ir nedeklaravo 2017 pelno (nuostolių) ataskaitoje gautų 166 411,34 eurų pajamų bei patirto 114 796,07 eurų nuostolio ir nuo 51 615,27 eurų apmokestinamojo pelno neapskaičiavo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 2 580,76 eurų (51615,27 eurų x 5 %) pelno mokesčio.
Tokiu būdu, L. B., A. K., R. M., R. S., nebūdami įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir iš darbinės veiklos 2017 m. rugpjūčio – lapkričio mėn. laikotarpiu gavę darbo užmokestį, neorganizavo šių duomenų atvaizdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimų žiniaraščiuose, įtraukimo į buhalterinę apskaitą ir apskaitos dokumentų sudarymo bei nepriskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės ir Fondo biudžetus mokesčių, dėl ko Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai UAB „(duomenys neskelbtini)” vardu buvo pateikti neteisingi duomenys apie priskaičiuotą apmokestinamo darbo užmokesčio dydį bei priskaičiuotus mokesčius, ir savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatos “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 str. 1 d. nuostatos „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais,<...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus” reikalavimų. 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 str. 1 d. „<...> kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį“. 2004 m. lapkričio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 10 str. 1 d. reikalavimo, „Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje (Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis Lietuvos Respublikos teritorijoje), socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos“.
Taip pat bendrais veiksmais neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje būtu apskaitytos ir deklaruotos 12 354 Eur pajamos iš kurių pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytus kasos pajamų orderių kvitus: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėta už UAB „(duomenys neskelbtini)“ lizingo būdu įgytus automobilius bei 12 354 Eur sąnaudų šių automobilių įsigijimui, tai yra, neužtikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registruose įregistravimo 2017-08-01 - 2017-11-27 laikotarpiu vykdytų operacijų, tuo nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. reikalavimo „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 16 str. 1 d. nuostatos „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir to paties įstatymo 12 str. 4 d. – „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“.
Taip pat pažeisdami 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatas „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini) „ buhalterinėje apskaitoje būtu apskaityti visi ūkiniai įvykiai susiję su vykdoma veikla UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėje turėtais automobiliais, jų eksploatavimu ir/arba nuoma kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, taip tyčia nesudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo nustatytas tvarkos, kurioje turi būti numatytos priemones, užtikrinančios dokumentų saugumą, neorganizavo pinigų (166 411,34 Eur) priėmimą iš vairuotojų, atlikusių pavėžėjo paslaugas, pagrindžiančių dokumentų sudarymo bei jų apskaitos, neorganizavo buhalterinės apskaitos registrų sudarymo ir tokiais savo veiksmais L. B., A. K., R. M., R. S., veikdami bendrininkų grupėje, tyčia, organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis L. B. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažįsta. Paaiškino, jog išėjęs į statutinio pareigūno pensiją, nuėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios ofisas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Dirbo pagal individualią veiklą, iš UAB (duomenys neskelbtini)“ gaudavo pavežimo užsakymus. Po kiek laiko G. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, paklausė ar nenorėtų dirbti ofise, reguliariai iškviesti pavežėjų padalinius, tikrinti automobilių stovį, nagrinėti keleivių skundus, tikrinti, ar laikomasi maršruto. Jis sutiko, individualią veiklą užsidarė. Taip pat instruktuodavo UAB (duomenys neskelbtini)“ visus naujus vairuotojus, už ką padalinių vadovai jam sumokėdavo. Turėjo padalinį, už kurį buvo atsakingas, tai buvo (duomenys neskelbtini). Jame dirbo buvę pareigūnai, kartais jų artimieji. Tam, kad dirbti pavežėju, jam skambindavo daug pareigūnų, jų šeimos narių. G. K. tam, kuris atves naują žmogų mokėjo 30-40 eurų, jei savaitę atidirbdavo Todėl žmonės buvo suinteresuoti dar papildomai užsidirbti, jis taip pat. Bendrauti, instruktuoti teko per visą laiką su keliais šimtais žmonių bet kuriuo paros metu. Oficialaus atlyginimo už šią veiklą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negaudavo, tačiau su jo šaukiniu dirbę pavežėjai jam mokėjo 10 % pelno, taip pat nereikėjo mokėti įmonei „(duomenys neskelbtini)“ už iškvietimus, tai yra, jis nemokamai naudojosi pavežėjimo paslaugomis, tokiu būdu tikrindavo, kaip vairuotojai apsirengę, ar tvarkingi automobiliai, rašydavo pastabas apie automobilį už kiekvieną važiavimą. Kai tikrindavo visą padalinį, tuomet kviesdavosi į ofisą. Tuo metu turėjo problemų su alkoholiu, ofise ne visuomet buvo blaivus. A. K., R. M. pažinojo iš darbo (duomenys neskelbtini), o R. S. buvo V. B. kolega. Dirbo pavežėjais UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) padaliny. Iš viso tame padaliny dirbo virš 100 pareigūnų. Visi pavežėjai, taigi ir A. K., R. M., R. S., privalėdavo lankytis UAB (duomenys neskelbtini)“ ofise (duomenys neskelbtini) g., nes turėdavo kartą per savaitę užvežti pinigus už užsakymus. 2017 m. V. B., kuris irgi dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, be to jį pažinojo kaip buvusį (duomenys neskelbtini) iš „(duomenys neskelbtini)“, papasakojo, kad sumanė biznio planą. Sakė, kad ketintų įsigytų įmonę, kuri užsiimtų pavežėjimo paslaugomis, imtų lizingu automobilius, jis (V. B.) surastų buhalterę, direktorių, o jis (L. B.) gal galėtų būti tos UAB akcininku, daugiau už nieką nereiktų būti atsakingu. Per kelias metus išsimokėtų už automobilius, po to gautų pelną. Šį pasiūlymą jam išdėstė ir G. K.. Užsakymus nauja įmonė turėjo pirkti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. V. B. sakė negalintis būti naujos įmonės akcininkais dėl įsipareigojimų antstoliams ir pan. Direktoriumi turėjo būti R. D.. Ir R. D., ir V. B. buvę (duomenys neskelbtini), todėl L. B. paaiškino, jais abiem pasitikėjo. R. D. taip pat sakė, kad jam (L. B.) daugiau nieko nereikės daryti, tik pasirašyti akcijų pirkimo sutarty, todėl ir sutiko būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku. Pas notarą vežė V. B., į (duomenys neskelbtini) gatvę (duomenys neskelbtini). Jam net nereikėjo mokėti savų pinigų už akcijas, V. B. sakė, kad pinigus davė G. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, antspaudai buvo pas V. B.. Po kiek laiko jis (L. B.) R. D. ir G. K. klausė, kada gaus dividentus, jie jam paaiškino, kad pradžioj reikia išmokėti automobilių lizingus, o tai užtruks apie keturis metus, kol bus pelnas. Vėliau jis (L. B.) pasidomėjo ir dėl lizinginių UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių. Iš VĮ „Regitra“ sužinojo, kad automobiliai kainavo po 4-5 tūkstančius, o „(duomenys neskelbtini)“ visus automobilius įkainojo vienodai – 15 tūkstančių. Visur sutartyse yra R. D. parašai. Kai R. D., V. B. paklausė, kodėl automobiliai vienodai įkainoti, atsakė, kad taip lengviau skaičiuoti. Suprato, kad ne viskas jam sakoma teisingai. Jo, tai yra L. B., nuomone, G. K., R. D. ir V. B. pinigus pasidalino. Jis (L. B.) pasakė R. D., kad nebebus įmonės akcininku, tegul daro ką nori, ir nuo 2018 m. pradėjo pardavinėti akcijas. Išsiaiškino, kad iškart parduoti per brangu, reikia mokėti notarui, tai pardavinėjo po 30 proc. akcijų. Kas konkrečiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją, nežino. V. B. sakė, kad jis viską sutvarkys, suras ne tik direktorių, bet ir buhalterė bus jo. Kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas pelno nėra gavęs. Kartą jam paskambino R. D., pasakė, kad vairuotojas papuolė į autoįvykį, draudimas turi pervesti pinigus. Iš R. D. žodžių suprato, kad draudimas turi jam (L. B.) pervesti, o pinigus jis turi atiduoti R. D.. Netikrino, iš kur pervesti pinigai, matė, kad tokia suma yra, juos nuėmė ir atidavė R. D.. Yra padėjęs R. D., kuomet jis turėjo problemų su alkoholiu, surinkti pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavežėjų. Pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavežėjų rinko R. D. ir V. B.. V. B. pinigus veždavo į „(duomenys neskelbtini)“. Žino, nes yra jį pavežęs kartą ar du. Jis (L. B.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaliniuose „112“ ir „911“ nedirbo. Tarp jam skambinusių pavežėjų galėjo būti ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes kaip minėjo, ir šios įmonės pavežėjai užsakymus gaudavo per UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ platformą, jis konsultavo dėl naudojimosi šia programa visus pavežėjus. Nežino, kaip galėtų būti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiję A. K., R. M., R. S.. Bendroje kompanijoje nebuvo susitikę tam, kad aptarti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susijusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes naudojosi jos „(duomenys neskelbtini)“ programėle, mokėjo už gautus per UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavežimo paslaugos užsakymus.
Kaltinamasis L. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad parodė, kad maždaug nuo 1995-1997 metų pažįsta V. B. kaip kolegą, su juo bendravo. Turėjo planų kartu pradėti verslą, susijusį su automobilių nuoma. Šiam verslui pradėti 2017 m. rugpjūčio 22 d. jis pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ir tapo vieninteliu akcininku. Bendrovės veiklai vadovauti paskyrė savo pažįstamo A. K. žmoną K., vardo neatsimena. Žino, kad bendrovės buhalterė buvo iš matymo nepažįstama M., pavardės neatsimena. Visą įmonės dokumentaciją tvarkė V. B. su direktore ir buhaltere. Kiek jam žinoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar jokios veiklos nevykdė. Jis jokių aktyvių veiksmų veiklai vykdyti nesiėmė ir tikrai UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai nevadovavo ir nėra faktinis vadovas, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Jis nežino ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarę su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartis. Jeigu buvo sudarę, jis apie tai nieko nežino. G. K. pažįsta nuo 2013 metų. Išėjęs į pensiją pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) ir susipažino su G. K.. Per pažinties laikotarpį su G. K. nėra bendravęs dėl jokių sutarčių, susitarimų ir kitų santykių, susijusių su dokumentais. Kaip minėjo dirbo (duomenys neskelbtini). Jį pastebėjęs G. K. 2014 metais pasiūlė dirbti (duomenys neskelbtini), tai yra asmeniu prižiūrinčiu kitų vairuotojų darbo drausmę. Dirbdamas ir toliau (duomenys neskelbtini) stebėjo pokalbius radijo ryši, mieste pamatęs įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (kurioje dirbo) automobilį, tikrindavo švarą ir tvarką jame. Maždaug 2015 metais įdiegus programą „(duomenys neskelbtini)“ radijo stotis pakeitė planšetiniai kompiuteriai. Tuomet G. K. jam pasiūlė dirbti įmonės ofise, (duomenys neskelbtini). Jis nenorėjo tapti ofiso darbuotoju ir su G. K. sutarė, kad ofise bus kas antrą savaitės trečiadienį bei kiekvieną ketvirtadienį ir penktadienį. Pirmadieniais, antradieniais ir kas antrą savaitės trečiadienį ofise būdavo A. G.. Ofise būdavo nuo 14 iki 18 valandos, instruktuodavo naujai atėjusius dirbti vairuotojus. Instruktažas buvo apie švarą tvarką automobiliuose, vairuotojo išvaizdą, bendravimą su keleiviais, apie paslaugų įkainius, maršrutų ypatumus, darbo drausmę ir dar kitas svarbias detales. Nagrinėjo gautus klientų skundus ir neigiamus vairuotojų vertinimus. Spręsdavo konfliktus tarp keleivio ir vairuotojo. Išaiškindavo vairuotojų padarytus pažeidimus. Vairuotojų baudimas buvo ne jo kompetencija. Taip pat kviesdavosi pasirinktinai vairuotojus ir tikrindavo švarą tvarką automobiliuose, pačių automobilių išvaizdą. Už šį darbą jis jokio atlygio negaudavo, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintas nebuvo. Už šias savo paslaugas jis naudojosi programa „(duomenys neskelbtini)“ nemokamai, tai yra nemokėjo už iškvietimus. Nori pabrėžti, kad jis priėjimo prie grynųjų pinigų neturėjo, jokių pinigų iš vairuotojų nerinko, jokių pinigų G. K. neperdavinėjo. Tai gali patvirtinti dirbęs arba dirbantis vairuotojas. Jis jokių dokumentų neklastojo, mokesčių neslėpė (t. 10, b. l. 25).
Kaltinamasis L. B. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. K., R. M. ir R. D. pažįsta nuo senų laikų, kai dirbo (duomenys neskelbtini). Su V. B. susipažino taip pat seniai, jis buvo jo draugo kaimynas, o su R. S. susipažino per G. K.. Kiek jam yra žinoma su „(duomenys neskelbtini)“ veikla yra susijęs R. D., jo pasiūlymu pradėjo veiklą „(duomenys neskelbtini)“, R. M. planavo pradėti dirbti (duomenys neskelbtini) pareigose, A. K. kažkurį laiką dirbo vairuotojo pareigose, V. B. jam pasiūlė tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, kaip R. S. susijęs su „(duomenys neskelbtini)“ pasakyti negali, nes nežino. Kai jis jau buvo išėjęs į pensiją R. D. jam pasiūlė užsiimti (duomenys neskelbtini) veikla. Jei neklysta 2017 metais, tikslios datos neatsimena, jis jį supažindino su G. K., į UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis įdarbintas nebuvo. Jo funkcijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo patikrinti tam tikrus automobilius, ar atitinka sąlygas ir turi atributus taksi veiklai vykdyti, taip pat padėjo nagrinėti keleivių skundus, taip pat kontroliuodavo vairuotojus dėl techninių dalykų, t. y. tikrino, ar įjungtos planšetės ir pan., tačiau nori pabrėžti, kad nekontroliavo konkretaus padalinio, jis sistemoje matydavo visus „(duomenys neskelbtini)“ padalinius. 2017 m. vasarą, tikslios datos neatsimena, V. B. jam pasiūlė tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 procentų akcininku, pokalbis vyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise adresu (duomenys neskelbtini). Jo sąlygos buvo tokios - išsimokėtinai perka automobilius per „(duomenys neskelbtini)“, šiais automobiliais bus vykdoma taksi (pavėžėjimo) veikla, o išsipirkus automobilius jie tampa UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybe. Paklausė, kodėl jis pats nenori tapti įmonės akcininku, jis atsakė, kad turi reikalų su antstoliais, dėl to negali tapti akcininku. Jis taip pat pasakė, kad pats nupirks, suras direktorių, buhalterį, o jam niekuo nereikės rūpintis. Jis su šiomis sąlygomis sutiko. Du kartus V. B. jį vežė pas notarą (duomenys neskelbtini), ten pasirašė visus reikiamus dokumentus bei tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 procentų akcininku. Kad įmonės direktore buvo R. K., A. K. žmona, sužinojo iš A. K., o kad įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė M., tikslaus vardo ir pavardės neatsimena, sužinojo tada, kai su R. D. jai nuvežė kažkokius dokumentus, kokius, pasakyti negali, nes nežino. Kiek pamena važiavo į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną. Po R. K. direktoriaus pareigas pradėjo eiti R. D.. Kol buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku įmonės veikla nesidomėjo, jokiuose dokumentuose, išskyrus pas notarą, nepasirašinėjo. Jis kartas nuo karto R. D. ir V. B. paklausdavo, kokia situacija su automobilių išsipirkimu, jam jie atsakydavo, kad viskas tvarkoje, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra mokami pinigai, kad kuo greičiau išsimokėti automobilius. Jie sakydavo, kad automobiliams išlaikyti reikia daug išlaidų - padangos ir kt. Per tam tikrą laiką, tiksliai kokį pasakyti negali, buvo išsimokėtinai paimti 15 automobilių. Maždaug 2017 m., prieš FNTT prie LR VRM kratas, iš R. D. sužinojo, kad automobiliai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn pereis ne iš karto po išsimokėjimo, o praėjus 4 (keturiems) ar 3 (trims) metams nuo sutarties sudarymo, tokios buvo išsimokėjimo sutarčių sąlygos. Dėl to kalbėjo su G. K., jis jam pasakė, kad jis bus ne taip supratęs pokalbį su V. B., kad paprastomis sąlygomis niekas pinigų automobilių pirkimui nebūtų skolinęs. Jis R. D. pasakė, kad automobilis, kuris vykdo taksi veiklą 3-4 metus tampa bevertis ir tokiu būdu jie nieko neuždirbs. R. D. jį ramino, kad viskas bus gerai, nes taksi veikla pelninga ir vairuotojai gaus pelną iš užsakymų. Savo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas perleido R. D. 2018 metais, tikslios datos neatsimena, nes po FNTT sulaikymo su „(duomenys neskelbtini)“ nebenorėjo turėti nieko bendro. Dėl 911 padalinio nori paaiškinti, kad šis padalinys yra susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis niekada nebuvo šio padalinio „bosas“, nekontroliavo vairuotojų, neduodavo jiems jokių darbinių nurodymų. Nori paaiškinti, kad yra padėjęs keisti (duomenys neskelbtini) padalinio vairuotojų pamainas, pamainos buvo keičiamos prie V. B. namų (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini). Būdavo atvejų, kad iš vairuotojų paimdavo 70 procentų jų uždirbtų pinigų per pamainą, šiuos pinigus atiduodavo R. D., jis jokių dokumentų nei paimdamas pinigus iš vairuotojų nei perduodamas R. D. neišrašydavo, jis manė, kad pinigus R. D. sumoka „(duomenys neskelbtini)“ už automobilius. R. D. ir V. B. jam buvo paaiškinę, kad jo finansinė nauda bus tada, kai išsimokės pinigus už automobilius. Tačiau nori paaiškinti, kol jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas jokios finansinės naudos iš to neturėjo. Pranešime apie įtarimą nurodytos sumos jis niekada nebuvo gavęs, tokių pinigų nematė. Dėl apklausos metu jam pateikto išrašo iš „(duomenys neskelbtini)“ programėlės - jis nežino, kodėl programėlėje jis yra įrašytas kaip (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) padalinio bosu. Gali paaiškinti, kad bandė dirbti vairuotoju, jo šaukinys buvo (duomenys neskelbtini), gal dėl to programėlėje taip ir nurodyta. Dėl (duomenys neskelbtini) padalinio - jokių aplinkybių neatsimena. Ar (duomenys neskelbtini) padalinys kokiam nors asmeniui suteikė finansinės naudos pasakyti negali, nes nežino. Taip pat nori paaiškinti, kad 2017 m. jis dažnai vartodavo alkoholį (praktiškai kasdien), todėl negalėjo turėti įgūdžių vadovauti padaliniui (t. 10, b. l. 32-34).
Kaltinamasis L. B. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Savo kaltės nepripažįsta. 2016 metais R. D. jį supažindino su G. K. kuris turėjo pavėžėjimo „(duomenys neskelbtini)“ verslą. Jis pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) darbą, tačiau dirbo labai trumpai, nes G. K. pasiūlė jam dirbti jo ofise ir spręsti keleivių skundus, instruktuoti naujai atėjusius dirbti į „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus bei periodiškai tikrinti įmones kurios dirbo G. K., „(duomenys neskelbtini)“ platformoje automobilius, tikrinti švarą, ar turi planšetes, vizitines korteles, skaitliukus ar jie veikia tvarkingai. Jis G. K. įmonėje oficialiai įdarbintas nebuvo, taip jis dirbo iki 2017 metų lapkričio 27 d. G. K. jam atlyginimo nemokėjo, jis turėjo vieną darbuotoją kuris dirbo jo šaukiniu ir jis nuo to vairuotojo uždirbtų pinigų gaudavo 10 procentų, už naują surastą ir apmokytą vairuotoją G. K. jam mokėdavo 30 Eur. Jis negali nurodyti kiek pajamų gaudavo per mėnesį, neatsimena, jis gaudavo (duomenys neskelbtini) pensiją ir tokiu būdu kažkiek gaudavo pajamų prie pensijos. 2021 metų liepos 26 d. jam atėjus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, (duomenys neskelbtini), pamatė iš G. K. kabineto išeinantį V. B., jį pažinojo, jis jam pasakė, kad jis turi verslo planą, pasiūlė jame dalyvauti, pasakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ duoda automobilius, jie juos išsiperka ir su jais dirba, išsimokėsim automobilius ir jas parduosim ir turėsim iš to naudos, pasakė, kad G. K. duos vairuotojus, kad dalį vairuotojų V. B. permes iš M. V. padalinio. M. V. taip pat vadovavo pavežėjų, kurie dirbo G. K., padaliniui, tame padalinyje dirbo ir V. B.. Maždaug po dviejų dienų V. B. atvažiavo pas mane su R. D., pasakė, kad jam nereikės nieko daryti tik pabūti įmonės akcininkų. Jis paklausė ar kai išpirksim automobilius jie taps jų, jie atsakė, kad taip jie taps jų. Po to, galėjo būti 2017 metų rugpjūčio mėnesio 17 dieną, V. B. atvažiavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, pakvietė mane važiuoti su juo pas notarą pirkti įmonės, jie abu nuvažiavo pas notarę (duomenys neskelbtini) gatvėje, galėjo būti (duomenys neskelbtini), ten atėjo vyras, V. B. su juo kalbėjo, jis sėdėjo ir laukė, jie pakalbėjo apie tai ar įmonė neturi skolų dar kažką, notarė paruošė dokumentus ir padavė jam pasirašyti ir jis pasirašė, buvo išgėręs alkoholio, nevisai suprato kas vyksta. Galėjo pasirašyti jam paduotą dokumentą, kad jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. M. pagal banko sąskaitos, antspaudo, dokumentų, turto perdavimo-priėmimo aktą perduoda, o jis paėmė šios bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus (steigimo aktą, įstatus, išrašus iš VĮ Registrų centras, paskolos sutartį, banko sąskaitos sutartį, banko išrašą), jam parodytame šiame dokumente yra jo parašas, vadinasi jis jį pasirašė, tačiau jis išvardintų dokumentų ir antspaudo nepaėmė, jei tie dokumentai buvo paimti tai juos pasiėmė V. B.. Maždaug po dienos jam paskambino V. B. ir pasakė, kad dar kartą reikia nuvažiuoti pas notarę ir dar kartą pasirašyti sutartį, jie su V. B. nuvyko pas notarę ir jis dar kartą pasirašė dokumentus. Taip buvo įgyta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis duomenų į VĮ Registrų centras neperdavė, aš M. M. nepažinojo, jam duomenų, kad įmonės direktore bus paskirta R. K. neperdavė, nežinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė bus paskirta R. K.. Jis V. B. ir R. D. klausė kodėl jie nenori būti akcininkais, jie atsakė, kad turi antstolių vykdomų išieškojimų ir nenori būti akcininku. Žinojo, kad lizingo būdu bus pirkti automobiliai „Toyota Prius Plius“, jis kelis kartus dalyvavo paimtų lizingo būdu automobilių pamainų keitime, kuriame dalyvavo V. B., R. D.. Atvažiuodavo vairuotojas po pamainos, jis parodydavo kiek uždirbo pinigų, V. B. atskaičiuodavo 30 procentų nuo gautų pinigų ir palikdavo šią sumą vairuotojui iškart pamainos pasikeitimo meta, o sau palikdavo likusius pinigus, nematė, kad būtu rašęs kokį nors dokumentą, kad paėmė pinigus. Vairuotojai dar paduodavo kuro kvitus. V. B. tuos pinigus gautus iš vairuotojų už pavėžėjimo paslaugą turėjo sumokėti už lizingą. Pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kas savaitę veždavo ar V. B. ar R. D., jis vieną kartą taip pat su jais važiavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, (duomenys neskelbtini) gatvėje, matė, kad vežė grynuosius pinigus sumokėti už automobilius, mano, kad buvo virš 1000 Eur, tačiau kiek tiksliai nematė, taip pat nematė ar buvo išduotas koks nors dokumentas. Kiek jis žino UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įgijusi 15 automobilių, kas savaitę V. B. nuveždavo grynais apie 1500 Eur, tai tiek kiek jam žinoma. Apie tai, kad automobiliai buvo apdrausti jis nežino, nežino kas juos apdraudė ir kokioje bendrovėje. Jis negali paaiškinti už ką 2017 m. lapkričio 8 d. jam iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „Swedbank“ banko sąskaitos buvo pervesti 500 Eur, greičiausiai jo paprašė V. B. išgryninti pinigus ir paduoti jam, tačiau jis to gerai neatsimena, apie tai, kad jis jam perdavė pinigus jis jam jokio dokumento nepateikė. Žino, kad A. K., R. M. buvo pavežėjais (taksistais), R. S. matė pas G. K., jis jų automobilių netikrino, nes jie buvo jo buvę kolegos, jis pasitikėjo jais, žinojo, kad jų automobiliai tvarkingi. Jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos aplamai pajamų negavo, negavo jokio uždarbio, mėnesio pabaigoje jam jokių piniginių išmokų mokama nebuvo. Apie tai, kad M. V. yra įmonės buhalterė jis nežinojo, jis ją pažinojo, kaip G. K. vienos iš įmonių direktore (t. 12, b. l. 68-72).
Kaltinamasis A. K. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad dirbo (duomenys neskelbtini), o išėjęs į pensiją nusprendė dirbti (duomenys neskelbtini), nuvyko į „(duomenys neskelbtini)“, priėme nepažįstamas žmogus, vėliau paaiškėjo G. K.. Ofise sutiko L. B., kurį pažinojo iš darbo tarnybos laikų. Iki tol nežinojo, kad L. B. dirba AB „(duomenys neskelbtini)“. Priėmė į (duomenys neskelbtini)-ąjį „(duomenys neskelbtini)“ padalinį, kaip buvusį (duomenys neskelbtini). Atsidarė individualią veiklą, dirbo savo automobiliu geltonu „Wolkswagen caddy“. Užsakymus gaudavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį. Berods 2017 m. vidurį, kai buvo atidirbęs apie metus (duomenys neskelbtini), pasikvietė G. K.. Dar ofise sutiko ir V. B., su kuriuo pažįstami iš anksčiau, kartu taravo „(duomenys neskelbtini)“. G. K. pasakė, kad gal jis (A. K.) galėtų padėti, nes jie čia kaip ir iniciatyvą galvoja, kad bus nauja įmonė, reikės surinkti pinigus iš vairuotojų, kai jie keisis pamainomis. Po kiek laiko paaiškėjo, kad naujai įmonei reikės direktoriaus. Jo žmona R., atidirbusi (duomenys neskelbtini) 20 metų norėjo kažką keisti, tai buvo galimybė. Kai žmona tapo direktore UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš jos sužinojo, kad viską UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje vykdo V. B., sakė, kad visi dokumentai pas jį. Kas buvo įmonės buhalterė, nežino, žmona buvo sakiusi, kad V. B. pažįstama. Nežino, ar R. D., kurį pažinojo kaip buvusį (duomenys neskelbtini) ir sutikdavo kartais ofise, irgi dalyvauja organizacinėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Yra vežęs V. B. ir R. D., jiems paprašius, surinkti pinigų iš pavežėjų, keičiantis pamainoms. Žino, kad V. B. turėjo savo kuruojamą (duomenys neskelbtini) padalinį. Žmona (R. K.) važiuodavo pasirašinėti dokumentų, jei kildavo papildomų klausimų, V. B. jai atsakydavo, kad ne jos reikalas, nesikištų. Supratus, kad žmona yra fiktyvi direktorė, net neturėjo įmonės antspaudo, nusprendė išeiti iš darbo. Jis pats dirbo (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip minėjo (duomenys neskelbtini)-ajame padaliny, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių reikalų nesprendė. Su R. S., R. M., L. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalų neaptarinėjo, nesprendė. Kartais dalyvaudavo pamainų pakeitimuose, paimdavo pinigus iš vairuotojų, perduodavau V. B., R. D., bet tuomet, kai jie paprašydavo. Kur buvo dedami pinigai, nežino. Kai sugedo jo automobilis, R. D. ir V. B. davė pasinaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu. Tuomet uždirbtus pinigus, kaip ir kiti vairuotojai, atiduodavo V. B. arba R. D., 30 procentų likdavo jam. Pavežėjų grafikų sudaryti, apskaitos vesti, neteko. R. S. žino kaip (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“, supažindino V. B., sakė, kad kolega iš tarnybos (duomenys neskelbtini) laikų. Iki tol nepažinojo. R. M. pažinojo kaip (duomenys neskelbtini), tuomet artimiau nebendravo. Dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), bendravo, kartais tekdavo kartu į užsakymus važiuoti. Automobilio švarą, tvarką tikrindavo L. B., kaip (duomenys neskelbtini), arba G. K. vaikai, jų vardų nepamena. Patikrinimai vyko iškviečiant atvykti į ofisą.
Kaltinamasis A. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš įtarime nurodytų asmenų jam yra pažįstami visi, su jais susipažino (duomenys neskelbtini) metu, išskyrus su R. S. susipažino vykdydami (duomenys neskelbtini) veiklą. Įtarime nurodytos buhalterės M. V. nepažįsta, niekada jai nėra davęs jokių nurodymų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo. Baigęs dirbti (duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužės mėn. 9 d. (įsakymas dėl išėjimo į pensiją), pradėjo ieškotis darbo, internete rado skelbimą dėl (duomenys neskelbtini) darbo „(duomenys neskelbtini)“ platformoje. Nuvyko į ofisą (duomenys neskelbtini), susipažino su G. K., jis jam paaiškino (duomenys neskelbtini) darbo sąlygas, jam jos tiko, pagal individualią veiklą pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Dirbo nuosavu automobiliu, savo šaukinio neatsimena. Jo darbo sąlygos buvo tokios - jis turėdavo pasipildyti virtualią piniginę, tam kad galėtų gauti užsakymus. Jei gerai pamena, buvo priskirtas prie (duomenys neskelbtini) padalinio, G. K. jam konkretaus vadovo nebuvo paskyręs, tačiau jei turėdavo kažkokių darbinių klausimų, skambindavo L. B.. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nori paaiškinti, kad nėra susijęs su šia bendrove, nebuvo joje įdarbintas, kaip minėjo pagal individualią veiklą buvo (duomenys neskelbtini). Pasitaikydavo atvejų, kad R. D. paprašydavo keičiantis (duomenys neskelbtini) padalinio pamainoms iš vairuotojų surinkti pinigus bei juos atiduoti R. D., tačiau nori pabrėžti, kad tai nebuvo nuolatinis jo darbas. Pasitaikydavo atvejų, kad sugedus jo automobiliui, R. D. paprašydavo paskolinti automobilį pavėžėjo veiklai vykdyti, tačiau tokiu atvejų 70 procentų nuo gautų pajamų iš klientų, sumokėdavo R. D.. Kaip įtarime nurodyti asmenys ir ar jie išvis yra susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiksliai nurodyti negali, kiek jam yra žinoma pagrindinius klausimus susijus su šia įmone bei įmonės veiklą organizuodavo R. D., kaip supranta jis buvo įmonės (duomenys neskelbtini), taip pat su šia bendrove susijęs V. B., tačiau jo pareigų įmonėje nežino. R. S. ir R. M. „(duomenys neskelbtini)“ platformoje kaip ir jis vykdė (duomenys neskelbtini) veiklą, ar jie kaip nors buvo susiję su (duomenys neskelbtini) padaliniu bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nežino. Dėl jam apklausos metu pateikto išrašo iš „(duomenys neskelbtini)“ programėlės, kur jis yra nurodytas kaip (duomenys neskelbtini) padalinio „(duomenys neskelbtini)“ gali paaiškinti, kad, kai su G. K. pirmojo pokalbio metu derino (duomenys neskelbtini) darbo sąlygas, jis jam buvo užsiminęs, ar jis galėtų kartais padėti surinkti pinigus iš vairuotojų ir pan., jis atsakė, kad galės tai padaryti, tačiau nori pabrėžti, kad padėjimas nebuvo nuolatinės jo funkcijos, pasitaikydavo atvejų, kad kartais padėdavo surinkti pinigus iš vairuotojų keičiantis pamainoms. Kadangi „(duomenys neskelbtini)“ turėjo jo kontaktinius duomenis - el. paštą, telefoną, galbūt tokiu būdu ir buvo įtrauktas į šią sistemą kaip „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau nori pabrėžti, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios finansinės naudos negavo, tokios sumos, kuri nurodyta pranešime apie įtarimą jis negavo. Ar kiti asmenys kurie nurodyti įtarime yra gavę kokios nors finansinės naudos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) padalinio, pasakyti negali, nes nežino. Taip pat nori paaiškinti, kad apie vadovavimą nei (duomenys neskelbtini) padaliniui nei jokiam kitam padaliniui, nėra kalbėjęs su jokiais asmenimis susijusiais su „(duomenys neskelbtini)“, yra kalbėjęs tik su G. K., kiek jau minėjo šios apklausos metu. Iš „(duomenys neskelbtini)“ veiklos išėjo sužinojęs, kad FNTT 2017 m. pabaigoje pradėjo ikiteisminį tyrimą, veiklą nutraukė „(duomenys neskelbtini)“ platformoje 2018 m. pradžioje. Už tai kad padėdavo surinkti pinigus iš vairuotojų, kartais gaudavo geresnius užsakymus, taip pat jei baigdavosi pinigai virtualioje piniginėje, galėdavo padirbti su minusiniu balansu. Kai rinkdavo pinigus iš vairuotojų bei atiduodavo juos R. D., konkrečias sumas užrašydavai ant lapelio, vairuotojai jokiuose dokumentuose nepasirašinėjo, kasos pajamų ar išlaidų orderių jiems nepateikdavo. Kai mokėjo pinigus už savo pavėžėjo veiklą virtualios piniginės papildymui, taip pat jokie dokumentai išrašomi nebuvo (t. 10, b. l. 82-83).
Kaltinamasis R. M. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltės dėl pareikšto kaltinimo, nepripažįsta. Paaiškino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam žinoma, 2017 m. liepos mėnesį R. D., paminėjo, kad organizuoja su V. B. savo įmonę, susijusią su pavežėjų veikla, siūlė dirbti (duomenys neskelbtini), prižiūrėti transportą. R. D. pasiūlymo atsisakė, nes buvo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) išėjo į pensiją, pradėjo užsiimti individualia (duomenys neskelbtini) veikla UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)-ajame padaliny, kuriame dirbo (duomenys neskelbtini), šaukinys buvo (duomenys neskelbtini). Įmonės vadovas buvo G. K.. Jo (R. M.) dukra dirbo toje pačioje įmonėje, pas G. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dispečere. Visi vairuotojai dirbo „ant savęs“, tai yra užsiėmė individualia veikla, mokėdavo įmonei mokestį už gautus užsakymus, tiksliai nepamena, gali būti 60 centų. Naudojosi „(duomenys neskelbtini)“ platforma, gaudavo užsakymus per ją iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo sudarę dėl to sutartį. Prie jo šaukinio „B“ raidė negali reikšti vadovo, nes jis neturėjo jokios įtakos padaliny. Naujai ateidavę vairuotojai galėdavo pasikonsultuoti, skambinti. Pamena, kad (duomenys neskelbtini) dirbo ir A. K., R. S. taip pat (duomenys neskelbtini)-ajame UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaliny, kaip buvę (duomenys neskelbtini). Su R. S. tapo pažįstami tik tuomet. Su A. K. dirbo (duomenys neskelbtini) vienu metu. A. K. buvo (duomenys neskelbtini), o R. M. kitoje kuopoje buvo (duomenys neskelbtini). L. B. dažnai matydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise išgėrusį, nemano, kad jis galėjo dirbti (duomenys neskelbtini). R. D. tuo metu buvo netekęs vairuotojo pažymėjo dėl alkoholio vartojimo, paprašydavo sudalyvauti UAB (duomenys neskelbtini)“ pavežėjų pamainų keitime. R. D. parodė kaip kas veikia, supažindino su darbo funkcijomis bei principais, įdiegė į telefoną programėlę, parodė, kaip veikia, galėjo matyti, kur važiuoja padalinio vairuotojai Tiksliai neprisimena formulės, pamena, kad skaičiuodavo išlaidas kurui, plovimui, 30 proc. atiduodavo vairuotojui, likusią sumą atiduodavo R. D.. O ką toliau darydavo su pinigais jam nėra žinoma. Niekada nedalyvavo sistemiškai renkant pinigus, o paprašytas padėti R. D., su kuriuo buvo draugai, kartu dirbę (duomenys neskelbtini), kuomet R. D. buvo jo tiesioginis viršininkas. Yra buvę, kad ir vienas nuvažiavo dalyvauti pamainų keitime, bet pinigus atiduodavo R. D.. R. D. turėjo problemų su alkoholiu, kiek žino, dėl to ir mirė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padalinys (duomenys neskelbtini), jame dirbo individualūs vairuotojai. Jis (R. M.) neturėjo savo pavežėjų padalinių, niekieno veiklos nekontroliavo. Yra nuvaręs Į (duomenys neskelbtini) g. metalinius garažus R. D. prašymu, automobilius remontuoti. Visada galvojo, kad R. D. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, o V. B. - pagrindinis veikėjas, jų įmonėje buvo apie 15 automobilių. R. D. instruktuodavo vairuotojus, priimdamas į darbą. V. B. pažįsta gal nuo 1994 m. (duomenys neskelbtini) laikų. Kai R. D. pradėjo organizuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, tai pasakojo, kad jie su V. B. organizuoja, plečiasi, reikės darbuotojų ir pan. V. B. turėjo patirties, nes iki tol vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaliniui. Jis (R. M.) nėra su R. S., L. B., A. K. bendravęs dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pamainų pakeitimo, automobilių tvarkymo.
Kaltinamasis R. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d. vykdė individualią (duomenys neskelbtini) veiklą. Maždaug tuo metu, susitikimo su R. D. metu, pastarasis jam pasiūlė ateiti dirbti su „(duomenys neskelbtini)“ programėle, darbo pobūdį jam apibūdino G. K., sąlygos jam tiko, todėl pradėjo vykdyti (duomenys neskelbtini) veiklą. Jo šaukinys sistemoje buvo (duomenys neskelbtini). Dirbo nuosavu automobiliu, G. K. buvo paaiškinęs, kad jam mokės už užsakymus, konkrečios sumos neatsimena. Praėjus kiek laiko nuo veiklos pradžios, pastebėjo, kad nuo jo virtualios piniginės nuskaitoma daugiau pinigų nei vien už užsakymus, tačiau G. K. jam nepaaiškino, už ką tie pinigai nuskaitomi. Pinigus grynaisiais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą adresu (duomenys neskelbtini), nuveždavo tada, kai virtuali piniginė „eidavo“ link minuso, nes su minusine pinigine negalėdavo vykdyti veiklos. Dėl (duomenys neskelbtini) padalinio gali paaiškinti, kad R. D. prašydavo jam padėti, pasaugoti pinigus, jį pavežti, kur reikia. R. D. jam žadėjo įdarbinti į šį padalinį, todėl jam padėdavo, nes išėjęs į pensiją planavo šia veikla užsiimti. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ - jam yra žinoma, kad įmonės (duomenys neskelbtini) L. B., o (duomenys neskelbtini) R. D.. V. B. buvo tas asmuo, kuris rodė iniciatyvą dėl (duomenys neskelbtini) padalinio veiklos, pastarasis surado akcininką bei direktorių, jam taip pat siūlė įsidarbinti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jam netiko sąlygos, todėl atsisakė. Nori pabrėžti, kad jis jokios finansinės naudos iš šios įmonės bei šio padalinio neturėjo, jis tik padėdavo R. D., todėl kad pastarasis turėjo problemų su alkoholiu. Dėl pranešime apie įtarimą minimų A. K. ir R. S. - pastaruosius pažįsta, kiek jam yra žinoma jie buvo (duomenys neskelbtini) kaip ir jis, ar jie buvo susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) padaliniu pasakyti negali, nes nežino. Dėl programėlės „(duomenys neskelbtini)“ išraše esančio įrašo, kad jis neva tai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) padalinių bosas paaiškinti nieko negali, nes nežino, kaip atsirado šis įrašas. Nori pabrėžti, kad pranešimo apie įtarimą laikotarpiu, t. y. 2017 m. rugpjūčio 1 d. – 2017 m. lapkričio 27 d., jis gydėsi, gulėjo ligoninėje, reabilitacijos klinikose, tuo metu (duomenys neskelbtini) veiklos nevykdė. Įrašai apie jo gydymąsi yra mediciniuose dokumentuose. Nori pabrėžti, kad susitarimo dėl bendros veiklos su įtarime nurodytais asmenimis niekada nebuvo, dėl vadovavimo (duomenys neskelbtini) padaliniui bei jo vairuotojams, jokios finansinės naudos iš šio padalinio neturėjo (t. 10, b. l. 112).
Kaltinamasis R. S. apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino ir parodė, kad atėjo dirbti į UAB (duomenys neskelbtini)“ pagal skelbimą. Nuėjęs į ofisą (duomenys neskelbtini), sutiko V. B.. Jį pažino, nes kai dirbo (duomenys neskelbtini), V. B. jam (R. S.) buvo pavaldus. Iki tol nežinojo, kad V. B. ten dirba. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo su jų automobiliais. Reikėdavo nueiti į sutartą vietą, atvažiuodavo pavežėjas, jį reikėdavo nuvežti namo, tada dirbti su tuo automobiliu. Įdarbintas nebuvo, dirbo išsiėmę pažymą individualiai veiklai, už gautus užsakymus mokėjo mokestį įmonei „(duomenys neskelbtini)“ berods 60 centų, grynais ofise arba per elektroninę piniginę „(duomenys neskelbtini)“ programoje. Gautus pinigus už (duomenys neskelbtini) paslaugas iš jo paimdavo V. B.. Vėliau nusipirko automobilį lizingu, kad dirbti sau patogiu grafiku. Iki darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. K., R. S., R. M. nepažinojo, o pradėjęs dirbti bendravo kaip su (duomenys neskelbtini) apie veiklą, apie klientus. L. B. matydavo ofise, jis ne kartą buvo neblaivus. Lėšų iš kitų pavežėjų nesurinkinėjau. Esame rinkę šventėms pinigų, pvz., V. B. vestuvėms, G. K. gimtadieniui. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ išgirdo, kai buvo pareikšti įtarimai. Jokių organizacinių klausimų šioje įmonėje nėra sprendęs. Su kitais kaltinamaisiais šioje byloje nėra bendravęs apie UAB „(duomenys neskelbtini)‘. Nors kaltinime nurodyta, kad surado UAB „(duomenys neskelbtini)“ 42 vairuotojus, tai netiesa, jų neieškojo, neturėjo tokių įgaliojimų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų ieškojo pagal skelbimus, tokiu būdu ir jis surado šį darbą.
Kaltinamasis R. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis jokioje nusikalstamoje grupėje nedalyvavo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, jokios buhalterinės apskaitos nevedė. Iš įtarime nurodytų asmenų nėra nei matęs nei girdėjęs buhalterės M. V., dėl kitų asmenų nėra tikras, kai kuriuos pažįsta asmeniškai, kuriuos nenori nurodyti. Laikotarpiu nuo 2016-2017 m. vykdė (duomenys neskelbtini) veiklą „(duomenys neskelbtini)“ bendrovėje, buvo įdarbintas pagal SODRĄ, kai išėjo iš darbo „(duomenys neskelbtini)“, pradėjo vykdyti pavėžėjo veiklą su „(duomenys neskelbtini)“ platforma. Kokiomis aplinkybėmis susirado darbą, tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena. Tikslaus laikotarpio, kada dirbo su „(duomenys neskelbtini)“ platforma pasakyti negali, nes neatsimena. Taip pat tiksliai nepamena, su kokiais automobiliais vykdė (duomenys neskelbtini) veiklą. Nesusipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga neduos klaidinančių parodymų, kurie kenktų jam, ar apsunkintų ikiteisminio tyrimo pabaigą (t. 10, b. l. 96).
Kaltinamasis R. S. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje nedalyvavo ir šioje įmonėje jis nedirbo, tokiu būdu jokių vairuotojų į darbą priiminėti negalėjo. Jis vykdė (duomenys neskelbtini) veiklą „(duomenys neskelbtini)“ platformoje, įmonės pavadinimo nežino. Dirbo pagal individualios veiklos pažymą, visas gautas iš veiklos pajamas deklaruodavo metų pabaigoje kaip tai numato įstatymai. Apie tai, kad pranešime apie įtarimą nurodyti asmenys vykdė kažkokią nusikalstamą veiklą negalėjo žinoti. Nuo kada ir su kokias automobiliais vykdė (duomenys neskelbtini) veiklą galima rasti (duomenys neskelbtini) duomenų bazėje, ten galima rasti ir duomenų apie jo gautas pajamas. Nuo kada užsiima (duomenys neskelbtini) veikla, negali nurodyti, reikia žiūrėti VMI kada buvo išimta individualios veiklos pažyma. Į klausimą ar sudarė sutartį dėl darbo „(duomenys neskelbtini)“ platformoje, atsakė, kad jis neprisimena, ten ateidavo, išklausydavo kursus, išsiimdavo individualios veiklos pažymą, jie duodavo automobilį, duodavo šaukinį, nustatydavo darbo laiką ir trukmę. Į klausimą įvardinti asmenys kurie duodavo jam nurodymus dėl darbo ir skirdavo darbo priemones „(duomenys neskelbtini)“ platformoje, atsakė, kad jis neprisimena kas tie asmenys, tai buvo 2017 metais ir jis neatsimena kas tie žmonės. Į klausimą ar pažįsta A. K., R. M., L. B., atsakė, kad jis juos pažystu iš matymo, jam atrodo, kad jie vykdė (duomenys neskelbtini) veiklą, jei neklysta jie buvę (duomenys neskelbtini) (t. 12, b. l. 148-151).
Liudytojas M. M. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Įmonės veikla susijusi su įmonių steigimu ir pardavimu. Tikriausiai įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pardavė, dėl didelės darbo apimties nepamena, tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teismo pagarsintus parodymus, prašo jais vadovautis.
Liudytojas M. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra UAB "(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini). Įmonės veikla susijusi su įmonių steigimu ir pardavimu. Pagal bendrovėje turimus dokumentus 2017-07-19 UAB "(duomenys neskelbtini)" įsteigė UAB "(duomenys neskelbtini)", į.k. (duomenys neskelbtini). Pagal bendrovėje turimus dokumentus UAB "(duomenys neskelbtini)" 2017-08-17 buvo parduota L. B., įmonės pardavimas vyko Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) biure. Jis gerai neatsimena šios įmonės pardavimo aplinkybių, neatsimena ar dėl įmonės įsigijimo kreipėsi pats pirkėjas ar kitas asmuo, tačiau pas notarą pasirašyti pirkimo pardavimo sutarties atvykęs buvo jis ir L. B.. Prieš pasirašant akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) biure tarp UAB "(duomenys neskelbtini)" ir " UAB "(duomenys neskelbtini)" ir L. B. dar buvo pasirašyta novacijos sutartis, kuri iš esmės reiškia, kad L. B. kaip fizinis asmuo skolingas UAB "(duomenys neskelbtini)" 2500 eurų įstatinio kapitalo sumą. 2017-08-17 L. B. notarų biure jam už UAB "(duomenys neskelbtini)" sumokėjo 200 eurų grynais pinigais ir jis jam išrašė kasos pajamų orderį kuriame abu pasirašė. Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) biure, L. B. buvo perduoti UAB "(duomenys neskelbtini)" dokumentai pagal perdavimo-priėmimo aktą. UAB "(duomenys neskelbtini)" banko sąskaitos, antspaudo, dokumentų, turto perdavimo-priėmimo akte nurodyta, kad dokumentai perduodam naujai paskirtam UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriui R. K., nes šiuos duomenis jam pateikė L. B., o patį dokumentą atspausdino jis. Dokumentų perdavimo meta R. K. nedalyvavo, todėl dokumentai buvo perduoti (duomenys neskelbtini) L. B. ir apie tai jis pasirašė perdavimo-priėmimo akte. UAB "(duomenys neskelbtini)" nuo įsteigimo dar nebuvo vykdžiusi jokios veiklos, pagal sutartį pirkėjui buvo leidžiama naudotis steigimo metu nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), po to adresas turėjo būti pakeistas. Duomenys apie akcininko pasikeitimą ir direktoriaus paskyrimą Juridinių asmenų tvarkytojui turėjo pateikti L. B.. Jis nežino kokią veiklą planavo vykdyti UAB "(duomenys neskelbtini)", nesigilino. L. B. asmeniškai nepažįsta, taip pat nepažįsta A. K., R. M., R. S., V. B. ir R. K.. Prie apklausos prideda UAB "(duomenys neskelbtini)" akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, banko sąskaitos, antspaudo, dokumentų, turto perdavimo-priėmimo aktą, novacijos sutartį, tikslinę paskolos sutartį, kasos pajamų orderis (t. 11 b. l. 185-198).
Liudytojas E. K. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, per skelbimą susirado (duomenys neskelbtini) darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kontaktai buvo „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje. Ofise V. B. jam pasakė atsidaryti individualią veiklą. Be V. B. dar kalbėjosi su R. D., kaip suprato, jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Dirbo (duomenys neskelbtini) ne su savo, o įmonės skirtingais „Toyta Prius“ automobiliais (duomenys neskelbtini) padalinyje. Naudojosi „(duomenys neskelbtini)“ programa. Gaudavo kažkokį procentą nuo uždirbtų pinigų už (duomenys neskelbtini) paslaugas. Berodos, kad likdavo nuo užsakymo 30 proc. Pamainos pabaigoj atiduodavo pinigus dažniausiai R. D.. Kartais pinigus atiduodavo ir teismo salėje jo atpažintiems kaltinamiesiems. Jie jo darbinime nedalyvavo, kokios jų pareigos buvo įmonėje nežino. Matydavo, kad jie perduoda pinigus R. D., Dažniausiai pamainos keitime buvo po du žmones: R. D. su kažkuo iš kaltinamųjų, vienas skaičiuodavo pinigus, kitas į lentelę įvesdavo. Jam buvo kilę įtarimų, kad R. D. apsvaigęs. Atlyginimą gaudavai iškart vietoje, kuomet atskaičiuodavo procentus. Duodavo grynais. Pervedimų į banką nebuvo. Mokesčius už užsakymus nuskaičiuodavo programėlė automatiškai. Į pamainų keitimą atvažiuodavo kartais iki 20 žmonių pavežėjų, dažniausiai į degalines. Už (duomenys neskelbtini) žmonės dažnai kortele atsiskaitydavo. Tų pinigų nematydavo, jie būdavo sąskaitoje, (duomenys neskelbtini) programėlėje. Jei grynais mokėdavo, žmogui išrašydavo kvitą.
Liudytojas E. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. vasarą, tikslaus laikotarpio neatsimena, „(duomenys neskelbtini)“ svetainėje rado skelbimą, kad ieškomi (duomenys neskelbtini). Paskambino nurodytu telefonu bei nuvyko į susitikimą su R. D., į ofisą adresu (duomenys neskelbtini). Su R. D. aptarė darbo sąlygas, jam tiko, tą pačią dieną pradėjo dirbti. Dėl automobilio gali paaiškinti, kad dirbo ne su nuosavu automobiliu, o su tokiu, kurį jam paskirdavo R. D., automobilį gaudavo be jokių sutarčių, nuomos mokesčio nemokėdavo. Jis dirbo su „(duomenys neskelbtini)“ platforma, (duomenys neskelbtini) padalinyje, dirbo pagal individualią veiklą, įmonėje nebuvo įdarbintas. Kiek suprato pagal dokumentus (duomenys neskelbtini) padalinys priklausė įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tikslių aplinkybių kaip šis padalinys susijęs su minėta įmone pasakyti negali, nes į tai nesigilino. Jo uždirbtos pajamos buvo 30 procentų nuo visų atliktų užsakymų, nori pabrėžti, kad jas yra deklaravęs VMI. 70 procentų nuo uždirbtų pinigų pamainos pabaigoje atiduodavo R. D., Vilniaus mieste iš anksto sutartose vietose. Į 70 procentų „įeidavo“ kuro išlaidos, automobilio eksploatavimo išlaidos, elektroninės piniginės pildymas. Dėl SIM kortelės mokesčio, baudų, mokesčio už užsakymus tiksliai pasakyti negali, ar šie pinigai buvo įskaityti į 70 procentų, ar juos mokėdavo pats, nes šiuo meta šių aplinkybių nebeprisimena. Kai R. D. atiduodavo pinigus, jokie dokumentai nebuvo išrašomi, ar šie pinigai buvo įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą pasakyti negali, nes nežino. R. S., A. K., L. B., V. B., R. M. - šių asmenų vardai jam yra girdėti, dėl pavardžių tiksliai pasakyti negali, nes dabar jų neatsimena. Asmenis šiais vardais matydavo jo minėtame ofise, taip pat jie rašydavo SMS žinutes su (duomenys neskelbtini) veikla susijusiais klausimais. Atpažinti šiuos asmenis iš nuotraukos jos, kad galėtų (t. 8, b. l. 175-176).
Iš Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų nustatyta, kad liudytojas E. K. pagal nuotrauką atpažino R. M. kaip asmenį, kurį matydavo ofise, kuriame su R. D. aptarė (duomenys neskelbtini) darbo sąlygas, adresu (duomenis neskelbtini). Taip pat matydavo jį aikštelėse, kur būdavo keičiamos pamainos. Ar šis asmuo susijęs su UAB "(duomenys neskelbtini), liudytojas pasakyti negali. Pagal nuotrauką atpažino L. B. kaip asmenį, kurį matydavo ofise, kuriame R. D. aptarė (duomenys neskelbtini) darbo sąlygas, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat matydavo jį aikštelėse, kur būdavo keičiamos pamainos. Ar šis asmuo susijęs su UAB "(duomenys neskelbtini), liudytojas pasakyti negali. Pagal nuotrauką atpažino R. S. kaip asmenį, kurį matydavo ofise, kuriame R. D. aptarė (duomenys neskelbtini) darbo sąlygas, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat matydavo jį aikštelėse, kur būdavo keičiamos pamainos. Ar šis asmuo susijęs su UAB "(duomenys neskelbtini), liudytojas pasakyti negali. Pagal nuotrauką atpažino A. K. kaip asmenį, kurį matydavo ofise, kuriame R. D. aptarė (duomenys neskelbtini) darbo sąlygas, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat matydavo jį aikštelėse, kur būdavo keičiamos pamainos. Ar šis asmuo susijęs su UAB "(duomenys neskelbtini), liudytojas pasakyti negali (t. 8., b. l. 177-179, 180-182, 183-185, 186-188).
Liudytojas R. M. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad per skelbimus rado (duomenys neskelbtini) darbą, dirbo pagal individualią veiklą. Įmonės pavadinimo neatsimena, platforma vadinosi „(duomenys neskelbtini)“. Asmens vardo, su kuriuo pirmą kartą susitiko dėl darbo, nepamena, kur vyko dėl darbo ir kas jį instruktavo, nepamena. Kai keisdavosi pamainomis, susitikdavo „Baltic Petroleum“ degalinėje, atvažiuodavo 2-3 vairuotojai. Pinigų paėmimo dalyvaudavo vienas asmuo, pasakydavo kiek surinko, atsiskaito ir viskas. Dirbo su „Toyota Prius“. Tas žmogus, kuriam atiduodavo pinigus, buvo atsakingas ir už grafikų sudarymą, į jį reikėdavo kreiptis jei kas sugesdavo, su juo galėjo bendrauti per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę. Turėjo to asmens telefono numerį, kuris buvo užvadintas programėlėje „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ buvo tas asmuo, pas kurį atvažiuodavo, susitikdavo, jeigu automobiliui kas nors negerai. Atlyginimas buvo procentas nuo užsakymų, gal 30-40 procentų. Mokėjo ir už užsakymus. Sumą apskaičiuodavo tas žmogus, kuris atvažiuodavo į degalinę, kuriam atiduodavo pinigus. R. D. pavardė negirdėta, vardas - girdėtas. Gali būti, kad šis žmogus rinko pinigus. V. B. - pavardė negirdėta. V. yra girdėtas, su juo dirbdamas tikriausiai bendravo. Matydamas L. B. abejoja, ar jį atpažįsta. Matydamas R. S., jį atpažįsta, vardo nepamena. Mano, jog tai vienas iš (duomenys neskelbtini), su juo galimai keitėsi automobiliu kažkada. Šis asmuo jo neinstruktavo, jam pinigų neperduodavo. Matydamas R. M., atpažįsta jį kaip asmenį, kuris jį darbino, bet tiksliai nepamena. Turėjo telefono numerį „(duomenys neskelbtini)“, gali būti, kad šio asmens, greičiausiai jam būtų reikėję skambinti, jei kas būtų atsitikę, tačiau jam asmeniškai dirbant nebuvo kilę klausimų, dėl kurių reikėtų kreiptis. Gali būti, kad kai keisdavosi pamainomis, kad ir kitiems asmenims atiduodavo pinigus. Nepamena kaip vadinosi padalinys, kuriame dirbo. Kaip dirbti su „(duomenys neskelbtini)“ programėle parodė G. K. ofise. Dar iš kaltinamųjų atpažįsta A. K. yra kelis kartus tekę paduoti pinigus po pamainos. Pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam negirdėtas. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teismo pagarsintus parodymus, nes tuomet aplinkybes prisiminė geriau. Kas buvo įmonės, kurioje dirbo pavežėju, vadovu, vadovu, nežino. Nemano, kad kažkuris iš asmenų, kuriam atiduodavo pinigus po pamainos, buvo vadovu. Kad asmenys, kuriems atiduodavo pinigus, dirbo irgi (duomenys neskelbtini), sprendžia iš to, kad jie atvažiuodavo su automobiliu, ant kurio buvo „(duomenys neskelbtini)“ lipdukas.
Liudytojas R. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis pavėžėjo veiklą pradėjo vykdyti nuo 2016 m. tikslios datos neatsimena, iš pradžių buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir dirbo šios įmonės padalinyje. Nuo maždaug 2017 m. vasaros, tikslios datos neatsimena, pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) padalinyje. Pereiti dirbti į (duomenys neskelbtini) padalinį jam pasiūlė vienas iš taip vadinamų „(duomenys neskelbtini)“, vardo ir pavardės nežino, tačiau galėtų atpažinti. (duomenys neskelbtini) padalinyje dirbo pagal individualios veiklos pažymą, tačiau jo minėtas asmuo jam pasakė, jei gerai dirbs įdarbins per SODRĄ į įmonę, tačiau įmonės pavadinimo jam nepasakė. Kadangi jį vis žadėjo įdarbinti, tačiau taip ir neįdarbino, išėjo iš (duomenys neskelbtini) veiklos (duomenys neskelbtini) padalinyje 2017 m. pabaigoje, tikslios datos neatsimena. Darbo sąlygas (duomenys neskelbtini) padalinyje su juo aptarė minėtas asmuo, su juo spręsdavo darbinius klausimus, jam kiekvienos pamainos pabaigoje atiduodavo dalį sumos, kurią gaudavo už įvykdytus užsakymus. Jo ir to asmens susitarimas buvo toks - jam likdavo 30 procentų nuo visų uždirbtų pinigų, į 70 procentų įeidavo kuro išlaidos, automobilio eksploatavimo išlaidos, pinigai už užsakymus, SIM kortelės mokestis, ne mažiau kaip 3 procentai už įvykdytus užsakymus ir kitos išlaidos, kurių neatsimena. Kai perduodavo pinigus „(duomenys neskelbtini)“ jokie apskaitos dokumentai jam nebuvo išduodami. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas jam nėra girdėtas. R. S., A. K., L. B., V. B., R. D. ir R. M., šių asmenų pagal vardus ir pavardes neatpažįsta, tačiau jam girdėtas L. vardas, jam buvo pasakyta, kad jam skambintų dėl automobilio remonto. R., jei neklysta yra to asmens vardas, kurį minėjo kaip (duomenys neskelbtini) padalinio „(duomenys neskelbtini)“. Veiklą vykdė ne su nuosavu automobiliu, naudojosi automobiliais, kuriuos jam paskirdavo (duomenys neskelbtini) padalinio „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nori paaiškinti, kad jokių automobilio naudojimosi sutarčių ar nuomos sutarčių nebuvo pasirašęs. Tačiau likus 1-2 savaitėms iki išėjimo iš šio padalinio, padalinio „(duomenys neskelbtini)“ jam pateikė pasirašyti automobilio nuomos sutartį, konkretaus automobilio neatsimena, pasirašęs šią sutartį atidavė ją pateikusiam asmeniui. Dėl pamainos priėmimo bei kitų su darbu susijusių klausimų jam rašydavo SMS žinutes minėtas padalinio „(duomenys neskelbtini)“, ar buvo tokių atvejų, kad gautų SMS žinučių iš kitų asmenų pasakyti negali, nes neatsimena (t. 9, b. l. 2-3).
Iš Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų nustatyta, kad liudytojas R. M. pagal nuotrauką atpažino R. S. kaip asmenį, kuris dirbo (duomenys neskelbtini) padalinio (duomenys neskelbtini), su pastaruoju yra apsikeitę automobiliais pamainos pabaigoje. Pagal nuotrauką atpažino A. K., jei neklysta pastarasis dirbo (duomenys neskelbtini) padalinio (duomenys neskelbtini), tiksliai neatsimena, tačiau sutikęs jį buvo būtent (duomenys neskelbtini) veikloje, o ne kituose darbuose. pagal nuotrauką atpažino R. M., jį pažįsta kaip (duomenys neskelbtini) padalinio "(duomenys neskelbtini)", su kuriuo derino visus su šiuo padalini susijusius klausimus, jam atiduodavo pinigus pamainos pabaigoje, apie jį davė parodymus liudytojo apklausoje. (t. 9., b. l. 4-6, 7-9, 13-15).
Liudytojas V. B. apklaustas teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 80 straipsnio 1 punktu, 82 straipsnio 3 dalimi, parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonė buvo nupirkta teikti taksi paslaugas. Kadangi išmanė taksi reikalus, organizavo darbą: vairuotojų paiešką, automobilių pirkimą lizingu. G. K. jam žinomas. Jis yra visos sistemos (duomenys neskelbtini), prie kurios prisijungė įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Mintis įkurti įmonę kilo liudytojui, jis atėjo pas G. K.. Atsirado finansavimo šaltinis, iš kurio galėjo pirkti automobilius. R. K. (duomenys neskelbtini) greičiausiai tapti pasiūlė irgi jis. Pasirašyti lizingo sutartis vieną kartą yra vežęs R. K., kitus kartus nepamena, ar ją vežė, ar ji pati vyko. (duomenys neskelbtini) ji buvo neilgai, išėjo, nes nesutiko pasirašyti lizingo sutarties. Iš jų veiklos G. K., kaip (duomenys neskelbtini) sistemos (duomenys neskelbtini), buvo mokoma už užsakymus, kadangi užsakymus gaudavo per jo ((uomenys neskelbtini)) sistemą. G. K. pinigus perduodavau jis. G. K. išrašinėdavo sąskaitas faktūras, kurios vėliau turėjo atsidurti pas buhalterę. Galėjo būti, kad tuo laiku nebuvo pasirašę sutarties su M. V.. Dokumentai, kurie buvo susiję su buhalterija, buvo pas ją, jai perduodami. Dažniausiai sutartis perduodavo jis arba direktorius R., pavardės tiksliai nepamena, gali būti D. M. V. surado ir pasiūlė tvarkyti buhalteriją greičiausiai liudytojas, nes ją pažinojo. Koks procentas bus mokomas G. K., buvo pasakyta, kito varianto neturėjo. Perduodama suma, kurią reikėjo perduoti G. K., apskaičiuojama elektroniniu būdu, per (duomenys neskelbtini) sistemą. Pati sistema apskaičiuodavo. Įmonės grynuosius pinigus tam tikru metu valdė jis pats, po to R. D.. Jų pajamos buvo labai mažos, kadangi didelę dalį atiduodavo: 35 proc. nuo savo asmeninės apyvartos uždirbdavo vairuotojai, jie dirbo pagal individualią veiklą. Apie 30 proc. duodavo G. K.. Didžioji dalis tekdavo lizingui, 1000 Eur už automobilį per mėnesį. Buhalterinės apskaitos dokumentus M. V. perduodavo jis. Po to perduodavo R. D.. Nepamena, kas pasiūlė R. D. tapti (duomenys neskelbtini). Galbūt G. K.. Sprendimas priimti R. D. buvo jų, kaip atskiros įmonės. Turi omeny, jo ir keturių kaltinamųjų, kurie yra salėje. Nepamena ar naudojo įmonės antspaudą, bet jei jį naudojo, antspaudas turėjo būtų pas direktorių. Mano, kad įmonę pirko jau su sąskaitą. Duomenis SoDrai, VMI, Registrų centrui turėjo pateikti M. V. arba direktorius. Sprendžiant šiuos klausimus, liudytojas galėjo tarpininkauti. Pinigus dažniausiai surinkinėdavo jis. Nepamena kas sudarinėdavo vairuotojų grafikus. Važiuodavo dažniausiai į kiekvieną pamainą surinkti pinigų. Iškart būdavo apskaičiuojama vairuotojo dalis. Vairuotojai dirbdavo pagal individualią veiklą, atskaitomas kuras. Likę pinigai, kaip ir minėjo, G. K. už užsakymus, taip pat mokama už lizingą. Pinigų surinkime dalyvaudavo ir kaltinamieji. R. D. irgi gali būti, kad dalyvavo. Kad L. B. įsigytų įmonę ir taptų akcininku, negali pasakyti kieno mintis. Galbūt G. K.. Nežinau ar kaltinamieji UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo (duomenys neskelbtini). Su kaltinamaisiais yra pažįstamas, dirbo (duomenys neskelbtini). Su R. S. dirbo viename skyriuje ilgą laiką. Būdavo, kad su kaltinamaisiais susitikdavo ofise. Įmonė neturėjo savų patalpų, nesinuomojo, buvo tik formalus adresas. G. K. kartais padėdavo su žmonių priėmimu. Ateidavo į ofisą, esantį (duomenys neskelbtini). berods. Ofisas buvo G. K.. Ateidavo vairuotojai, kurie norėjo dirbti. Kai kuriuo vairuotojus nukreipdavo į jų įmonę. Kaltinamasis R. M. dažniausia užsiimdavo techniniais dalykais, automobilių priežiūra, kontrole. Kada negalėdavo jis, užsiimdavo kiti kaltinamieji. R. M. daugiausia remontu užsiimdavo. A. K. – tuo pačiu. Jie pradėjome nuo 2-3 automobilių. Neatsimena, kas nusprendė pirkti įmonę, pirmas pokalbis dėl įmonės pirkimo buvo su G. K.. Neatsimena, kas pardavė įmonę. Sutarė, kad įmonė reikalinga. Greičiausiai, kad kartu su G. ir L. R. K. darbo užmokesčio, mano, kad nemokėjo. Automobilius pirkdavo po vieną į savaitę. Pirkimas svarbus, bet ne strateginis sprendimas. Automobilis - darbo įrankis. Tam tikra darbo plėtra. Visi sutiko, kad reikia automobilių, kad įmonė plėstųsi. Apie 9 ar 10 automobilių turėjo paskutiniu metu. Darbuotojai dirbo pagal individualią veiklą. Tarp jų ir vairuotojų galbūt buvo materialinės atsakomybės sutartis, tiksliai nepamena. Dėl darbo sąlygų būdavo mokymai pas G. ofise, būdavo filmukas. Ofise būdavo ir jis kartais, reikėdavo atvažiuoti pas G. Yra matęs kelis kartus kaltinamuosius ofise. Vairuotojų mokymai buvo tiesiog filmuko pasižiūrėjimas. Yra seniau vedęs mokymus vairuotojams, tačiau vėliau investavo į video. Nepamena ar L. B. buvo vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir kas lėmė, kad būtent L. B. bus (duomenys neskelbtini), pasakyti negali, galbūt G. K.. Jis duodavo užsakymus, su jo užtarimu gavo lizingus, turėjo paisyti jo nuomonės. Su L. B. buvo problemų. Jis tuo metu vartojo alkoholį. Nežino, kodėl jį pasirinko. Greičiausiai tai buvo G. K. sprendimas. Liudytojas negali pasakyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo įtakos sprendimams, direktoriumi, akcininku nebuvo, nes nenorėjo. Nėra tikras ar L. B. yra pasirašęs kokius nors dokumentus kaip (duomenys neskelbtini), ko gero, buvo pasirašęs. Neatsimena, kas mokėjo už įmonę, nepamena iš kur tie pinigai. A. K. turėjo tokią pačią balso teisę kaip ir kiti kaltinamieji, pagal dokumentus vadovu jis nebuvo, kaip ir nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis buhalteris. Balso teisė įmonėje nebuvo formaliai nustatyta. Tiesiog kiekvienas pasakydavo savo žodį, tokia diskusijų forma, pvz., gal geriau naudojam to serviso paslaugas ir pan. A. K. bendravo su viena įmone, kuri gaudavo detales priimtina kaina, tad iš ten pirkdavo detales. Gali teigti, kad šioje sistemoje nieko jis negalėjo pakeisti. Jei būtų išsimokėję lizingus ir turėję daugiau pinigų, kažką keisti gal ir būtų galėję, kadangi būtų buvę daugiau atliekamų pinigų. 400 Eur į mėnesį buvo visai normaliai. R. M. pažįsta. Visais klausimais diskutuodavo. Išskirtinės balso teisės jis neturėjo. Neplanavo, kad slėps mokesčius ar ves melagingą buhalteriją, neplanavo daryti jokių nusikaltimų. Galbūt per daug pasitikėjo R. D., nes jis formalius dalykus tvarkė, kad nebūtų pažeisti įstatymai. Keleiviai už pavežėjimą atsiskaitydavo dviem būdais: elektriniu būdu, grynais. Pirmuoju būdu atsiskaitant, pinigai įkrenta į jų sąskaitą pas G. Tokiu atveju jie mažiau moka už užsakymą. Pamainų pasikeitimo metu, vairuotojui išmokama jo dalis: minusuojamas kuro čekis, nes vairuotojas automobilį pasiima su pilnu baku, su pilnu ir grąžina. Likusią sumą turėdavo jis. Iš jos reikėdavo atsiskaityti su G., mokėti lizingą. Kad klientas sumoka kortele, matydavosi pas G. sistemoje. Tai matydavosi iškart. Mano, kad, pvz., VMI, FNTT turėjo teisę iš G. išsireikalauti mokėjimo duomenų. Įmonės įplaukų dydį galima buvo pamatyti pas G. Nežino ar jis tai slėpė, ar neslėpė. Programoje matėsi, kas kiek sumokėjo. Viską diktavo G. Vairuotojas gauna 30 proc., nedaugiau. Galbūt kitais atvejais būtų kilę konfliktai su kitomis įmonėmis. Ką galėjo daryti, tai derinti vairuotojų pamainas, pvz., jas sukeisti, jei kažkas negalėdavo dirbti ir pan. Paslaugų kainą, tarifą taip pat G. nustatė. Tarifas buvo 0.49 Eur. Pakeisi tarifus, įkainius, aš negalėjau, neturėjau tam įtakos. Kalbos apie tai lygtais nebuvo. Esu girdėjęs, kad kitų įmonių vadovai kalbėję, kad gal tarifą keisti, nes kuras brangsta ir pan., tačiau buvo nuspręsta nieko nekeisti. Mano, kad G. duotų pasižiūrėti, kaip ir kam paskirstyti pinigai, tik ten nesimatytų lizingas. Lizingą veždavo grynais, bet gaudavo sąskaitą faktūrą. Iš sistemos mato, kiek buvo pavežimų, valandos, kiek gavo vairuotojai. Remontas sistemoje neatsispindėjo. Čia buvo jų įmonės reikalas. Darė tai iš įmonės pinigų, kurie likdavo nuo vairuotojų, lizingo ir mokėjimo G. A. K. yra ką nors taisęs, tačiau tvarkant servisuose, buvo išrašomos faktūros. Mano, kad remontų išlaidas patikrinti buvo galima. Tarp liudytojo ir kaltinamųjų buvo susitarimas, kad kartu dirbs. Nepamena ar buvo sutarę dėl įmonės pirkimo ir susitarimo aplinkybių. Galbūt buvo fiziškai susitikę. G. pasiūlė tokį variantą, kad liudytojas turi žinių kaip valdyti taksi parką, G. - turi platformą, gali padėti gauti finansavimą. Reikėjo, kad G. užtartų ir būtų gautas finansavimą, kadangi neturėjo pinigų užstatui. Jam pasakė, kad moka jam už užsakymus, plečia įmonę. Gavo G. užtarimą „(duomenys neskelbtini)“, kad įmonė gautų finansavimą. Negali pasakyti kieno sprendimas buvo įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gali būti, kad visi kartu nusprendė, kad įmonė yra reikalinga. Neatsimena ar 2017 m. rugpjūčio 17 d. L. B. pirko UAB ‚(duomenys neskelbtini)“. Jis (duomenys neskelbtini), todėl privalėjo dalyvauti pirkime. Dėl įmonės pirkimo su kaltinamaisiais iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. susitarimo, kad perka įmonę, nebuvo. Buvo nuspręsta, kad įmonė reikalinga. Gali būti, kad R. S. prie (duomenys neskelbtini) veiklos prisijungė 2017 m. rugsėjį, jeigu vėliau prisijungė, negalėjo dalyvauti pasitarime. Įmonės buhalterinius dokumentus turėjo tvarkyti buhalterė M. V., o surinkti į vieną krūvą turėjo R. D.. Parodymuose minėjo, kad R. S. turėjo padėti tvarkyti dokumentus. Gali būti, kad apie remontą kalbėjo, kad remontui reikalingus dokumentus surinktų. Galėjo būti, kad R. S. buvo pavesta nuvežti dokumentus buhalterei ar R. D.. R. S. už formalų dokumentų tvarkymą, mano, kad negalėjo būti atsakingas. Vairuotojų ieško visi, ne tai, kad R. S.. Jei yra norinčių dirbti, pažįsti, pasiūlai darbą. Neatsimena ar bent vieną vairuotoją iš 42 buvo suradęs R. S.. Galėjo taip būti, bet neatsimena. Vairuotojai pas juos ateidavo ir per G., ir per skelbimus, iš asmeninio rato. Jie buvo pakankamai nežymūs, bet miesto gyventojai ar aplinkiniai galėjo apie juos sužinoti. Galėjo būti, kad atėję pas G. vairuotojai, buvo nukreipti pas juos. R. S. pažįsta, gali būti, kad jis vykdė (duomenys neskelbtini) veiklą, neatsimena ar R. S. rinko pinigus iš pavežėjų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo jokių oficialių pareigų, nenorėjo įmonės apkrauti mokesčiais. Dirbo su mintimi, kad kada nors įmonę išplėtos. Liudytojas neturėjo jokių oficialių pareigų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jam atrodo, kad nė vienas iš kaltinamųjų neturėjo oficialių pareigų. Įmonės sąskaitos duomenimis disponuoti galėjo tik direktorius, liudytojas priėjimo prie sąskaitos neturėjo. Buhalteriniai dokumentai galėjo būti laikomi pas D. arba buhalterę. 2017 m. turėjo „Škodą Superb“ automobilį, kuris priklausė ne jam, tačiau juo naudojosi. (duomenys neskelbtini) yra tekę būti, ten notarų biure galbūt yra tekę būti. 2017 m. rugpjūčio 17 ir 18 d. nepamena, kas vežė kaltinamąjį L. B. į notarų biurą. Nepamena, kas surado įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, galbūt per skelbimus, nepamena, kas už įmonę grynais sumokėjo pardavėjui. G. K. pažįsta nuo 2016 metų, kuomet į „(duomenys neskelbtini)“ atėjo ir pradėjo dirbti, vykdė (duomenys neskelbtini) veiklą. Minėjo, kad turi patirties valdyti taksi parką. 2016 metais teko tuo užsiimti, kurti taksi parką, jį valdyti. Jis atėjo jau į veikiantį taksi parką. Jį tvarkė, rūpinosi automobiliu technine būkle. Neatsimena įmonės pavadinimo, kurios taksi parką tvarkė, valdė transporto įmonę, kuri buvo pavaldi „(duomenys neskelbtini)“, pirko iš jų užsakymus. Sprendimus šioje įmonėje priimdavo G. K., pvz., kiek sumokėti mokesčių. Vairuotojai atėję į „(duomenys neskelbtini)“ dirbti pavežėjais, jeigu neturėjo savo automobilio, privalėjo dirbti įmonėje, jeigu turėjo savo automobilį, šis turėjo atitikti G. reikalavimus, kurie buvo aukšti. Galbūt žmonės ir galėjo dirbti su nuosavu automobiliu, jis nepamena ar R. S. su nuosavu automobiliu dirbo (duomenys neskelbtini). Vairuotojai - nepastovi masė, pastovaus grafiko nebuvo, juos tekdavo keisti. A. K. padėjo daryti grafikus, paaiškino, kaip juos padaryti. Daugiausia darbo buvo dėl techninės automobilių būklės. Jam su tuo padėdavo R. M., R. S., A. K.. Padalinys (duomenys neskelbtini) girdėtas „(duomenys neskelbtini)“ ofise. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 9-10 automobilių, maždaug 3 vairuotojai vienam automobiliui. Liudytojas kontaktuodavo su vairuotojais, pas jį buvo vairuotojų sąrašas. Jei kas nors nutikdavo, jis skambindavo kitiems. Jeigu negalėdavo kuris nors vairuotojas dirbti, liudytojas skambindavo nedirbantiems, klausdavo ar gali pakeisti negalintį dirbti vairuotoją. Tarp jo ir kaltinamųjų nebuvo pasiskirstymo, kad kažkuris atsakingas už pamainas, už vairuotojus ir pan. Neatsimena, kad būtų buvęs susiskirstymas. Visus klausimus vairuotojai spręsdavo su liudytoju, galbūt ir su kaltinamaisiais, bet nepamena. „(duomenys neskelbtini)“ įprastai vadindavo brigadininkus. Jis nežino ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vairuotojams sakoma, kad pvz., tas „(duomenys neskelbtini)“ ir tas, ir tas. Bet kontaktinis asmuo buvo, su kuriuo turėjo vairuotojas kontaktuoti atsitikus autoįvykiui ir pan. Su kaltinamaisiais vairuotojai kontaktuodavo sugedus, sulūžus automobiliui. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duotus parodymus, paaiškino, kad jo parodymai, jog „atsakomybe dalinosi visi“ reiškia, kad tai jis ir šios bylos kaltinamieji ta prasme, jog už automobilio remontą, įvykus autoįvykiui ir nesant draudimo, nes toks faktas buvo, jam pamiršus sumokėti draudimo įmoką, mokėjo visi, ne jis vienas. A. K. pasakė, kad gali rūpintis detalėmis, tad tą ir darė. R. M. rūpinosi automobilių nuvarymu į servisą, parvarymą atgal. Vairuotojai žinojo jų visų telefonų numerius, t. y. jo ir kitų kaltinamųjų. Jeigu smulkūs gedimai, vairuotojai pasakydavo pamainos keitime. Pamainos vyresniųjų nebuvo. Kas dalyvauja pamainos keitime, tam ir pasako apie gedimą. Patys vairuotojai buvo atsakingi, kad susimokėtų reikiamus mokesčius, nes jie dirbo pagal individualią veiklą. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikdavo mokesčių deklaracijas, reikia klausti buhalterės arba direktoriaus. „(duomenys neskelbtini)“ daugiau slengas, kaip ir (duomenys neskelbtini), jis keičia pamainas, kontroliuoja vairuotojus, G. K. nurodymu taip programoje būdavo įrašyta. Prie programos valdymo prieidavo G. K. ir vienas iš sūnų greičiausiai. Programos naudotojus įvesdavo tiktai jie.
Iš 2020 m. birželio 23 d. nutarties Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties matyti, jog patvirtintas prokuroro 2020 m. birželio 19 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-6-00045-20 įtariamojo V. B., padariusio nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, atžvilgiu, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. V. B. buvo pareikštas įtarimas dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. (t. 2., b. l. 8-12).
Liudytojas V. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2016 metų, tikslios datos neatsimena pagal individualią veiklą teikė pavėžėjo paslaugą naudodamasis „(duomenys neskelbtini)“ programa. Tokia pat veiklą vykdė A. K., R. M., R. S.. L. B. pažinojo iš matymo per bendrus pažįstamus, taip pat pažinojo R. D., kaip L. B. pažįstamą. Jie visi dirbo naudodamiesi G. K. sukurta platforma (duomenys neskelbtini). To metu G. K. buvo įsteigęs kelias įmones ir iš UAB "(duomenys neskelbtini)" lizingo būdu paėmęs automobilius su kuriais dirbo taksi vairuotojai. Jis nusprendė įsteigti įmonę ir lizingo būdu paimti automobilius su kuriais teiks pavėžėjo veiklą, tačiau jam reikėjo G. K. pagalbos, nes jis galėjo padėti gauti lizinguojamus automobilius iš UAB "(duomenys neskelbtini)". Jis pats kreipėsi į G. K., kad padėtu iš UAB "(duomenys neskelbtini)" gauti lizingu automobilius. G. K. sutiko padėti tik iškėlė savo sąlygas, kad gautu pelnu turės dalintis su juo t.y. jis norėjo, kad vairuotojams dirbantiems pagal individualią veiklą su automobiliais turės sumokėti 35 procentų nuo užsakymo, iš likusios pajamų sumos sumokėti lizingo įmokas ir nuo likusios sumos sumokėti 50 procentų jam. Dar jis nurodė, kad tam, kad galėtu kontroliuoti šio žodinio susitarimo vykdymą jo žmogus L. B. turi būti įmonės (duomenys neskelbtini). Jis šį sprendimą priėmė ir nusprendė vykdyti šią veiklą G. K. sąlygomis. Kažkuris iš jų surado įmonių pardavėją, L. B. įmonę pirkti važiavo vienas, jis už įmonę pinigų nemokėjo, L. B. pats atsiskaitė už įmonę. Po to L. B. pasiūlė pakviesti kartu dirbti A. K., R. M., R. S. ir R. D. kurie turėtų atlikti su įmonės veikla susijusius darbus. G. K. davė jam UAB "(duomenys neskelbtini)" telefono numerį ir pasakė paskambinus pasakyti, kad nuo jo. Jis paskambinęs telefonu susitarė susitikti su UAB "(duomenys neskelbtini)" atstove vardu K. Kiek pamina susitikimo meta kiti UAB "(duomenys neskelbtini)" darbuotojai tuo metu nedalyvavo, A. J. nedalyvavo. Jie pasiderėjo dėl pirmos sutarties sąlygų. Jis norėjo turėti tiek automobilių kiek galėtų rasti darbuotojų. Jis turėjo sąlygą, kad automobilis turėtu būti Toyota markės ir tvarkingas. Jis neatsimena koks palūkanų mokestis buvo nustatytas, atsimena tik tiek, kad kas mėnesį turėjo sumokėti kažkokią sumą grynais pinigais. Kadangi buvo daug darbų jis, A. K., R. M., R. S. pasiskirstė darbais pagal savo gebėjimus, jis tvarkė dokumentus ir pasiskirstydavo darbus jiems, surado buhalterę ir turėjo jai teikti dokumentus. A. K. turėjo sudaryti darbo grafikus, t.y. grafikus koks vairuotojas dirbantis pagal individualią veiklą su kokia mašina dirbs ir kontroliuoti šios darbo tvarkos vykdymą, R. M. buvo atsakingas už techninę dalį, remontą ir automobilio priežiūrą, R. S. turėjo padėti jam tvarkyti dokumentus, jis prie jų prisidėjo 2017 metų rugsėjo pradžioje ar spalio vidurį. Skelbimo portaluose buvome patalpinę skelbimus apie siūlomą darbą, taip pat vairuotojus atsiusdavo G. K., pokalbį dėl darbo pravesdavo L. B. arba jis. Sutarčių su pavėžėjais jie nesudarydavo. Jie turėdavo dirbti su jų automobiliais paimtais lizingo būdu. Jis ar L. B. apmokydavo vairuotojus kaip dirbti su (duomenys neskelbtini) programa, (duomenys neskelbtini) buvo automobilių garažas kuriame keitėsi pamainos ir stovėjo automobiliai. Vairuotojas atidirbęs pamainą iš apyvartinių (gautu iš pavėžėjo veiklos) lėšų turėjo užpilti kuro į automobilį, jam paduodavo kuro kvitą, jis juos vėliu paduodavo UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalterei. Visa uždirbtų pinigų suma atsispindėjo (duomenys neskelbtini) programėlėje. Vairuotojai tam kas keisdavo pamainas, t.y. jam atiduodavo grynuosius pinigus, apie tai jokių dokumentų išrašoma nebuvo, jis laikė grynųjų pinigų kasą, iš tų pinigų buvo sumokama G. K., už automobilių remontą mokėdavo grynais pinigais be apskaitos dokumentų, į autoservisus automobilius varydavo R. M. ir jis atsiskaitydavo už darbus, jis jam paduodavo grynuosius pinigus jis sumokėdavo, apie pinigų išdavimą dokumentas surašomas nebuvo. Mėnesio pabaigoje jie visi jis, A. K., R. M., R. S., L. B. ir R. D. suskaičiuodavo kiek lieka pinigų ir pasidalindavo tarpusavio po lygiai, kiekvienam likdavo kažkur po 100 eurų, jie ir pasiimdavo tos pinigus žinoma apie tai apskaitos dokumentuose fiksuojama nebuvo na ir mokesčiams sumokėti aišku pinigų nelikdavo. Planavo kai įmonė gaus daugiau pajamų įsidarbinti oficialiai įmonėje ir mokėti privalomus mokesčius. Žinių apie įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą neturėjo, kažkiek nusimanė R. D. kuris turėjo kontroliuoti kaip tvarkoma buhalterinė apskaita, tačiau tai darė aplaidžiai. Jis laikė įmonės kasą tačiau nebuvo paskirtas įmonės kasininku ir jokių kasos dokumentų nepildė. Aplamai nei jis nei A. K., R. M., R. S., L. B. ir R. D. UAB "(duomenys neskelbtini)" įdarbinti nebuvo, gal jie ir vykdė individualią (duomenys neskelbtini) veiklą, to nežino. UAB "(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini) pareigoms buvo paskirta A. K. žmona R. K. ir ją kaip (duomenys neskelbtini) pasiūlė paskirti A. K.. Ji kažkiek apie įmonės veiklą žinojo bet tik tiek kiek liečia lizingo sutarčių su UAB "(duomenys neskelbtini)", ji turėjo pasirašyti sutartis ir dokumentą kad sumokėjo pinigus. Darbo užmokesčio R. K. jie nemokėjo, tiesiog nebuvo pinigų. Jis neatsimena ar lizingo sutartis R. K. pasirašydavo UAB "(duomenys neskelbtini)" patalpoje ar jis jai apveždavau sutartis ir kvitus pasirašyti, tačiau ji juos pasirašydavo. Vėliau jis tuos dokumentus pateikdavo buhalterei M. V.. Jie visi A. K., R. M., R. S., L. B. ir R. D. buvome susitarę kad visi turi vienodas teises įmonėje, turi vienodas sprendimo priėmimo teises, gaunam vienodas pinigų sumas nuo gauto pelno ir neša vienodą atsakomybę, tiesiog kiekvienas atlikdavo tą darbą kurį labiausiai išmano. Kur yra įmonės antspaudas jis nežino, gal turėjo būti pas R. D., tačiau jis 2018 metais mirė, įmonė jau veiklos nevykdė nes buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis nesidomėjo kur yra įmonės dokumentai. Dabartiniu meta įmonė veiklos nevykdo, jos paskutinis (duomenys neskelbtini) R. D. miręs. Kur yra įmonės lizingu paimti automobiliai kurių buvo 9-10 vnt. jis nežino, greičiausiai pasiėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nes už juos lizingas nebuvo išmokėtas. Jis jokių buhalterinės apskaitos dokumentų nepildė, kasos knygos ar kasos pajamų orderių neišrašinėjo ir jokių registrų nesudarinėjo ir neturi. Mano, kad šiuos dokumentus turėtu sudaryti buhalterė nes jis tam neturėjo žinių bei nebuvo oficialiai įdarbintas įmonėje todėl jų sudaryti ir negalėjo. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų neturi, tiek kiek buvo aplamai dokumentų visus buvo pateikęs buhalterei. (t. 12. b. l 15-19.)
Liudytojas V. B. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad patvirtina savo parodymus, kuriuos yra davęs 2020 m. birželio 9 d. ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis. Dėl atsakingų asmenų (duomenys neskelbtini) padalinyje gali paaiškinti, kad L. B. buvo atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusių automobilių techninę priežiūrą, taip pat kažkiek atsakingas už vairuotojų apmokymą. A. K. - taip pat buvo atsakingas už automobilių techninę priežiūrą, vairuotojų darbo organizavimą, t. y. jų darbo laiko grafiko sudarymą. R. M. - jis buvo atsakingas vairuotojų grafiko organizavimą, t. y. pamainų keitimą, pinigų surinkimą iš vairuotojų. R. S. - jis buvo atsakingas už automobilių techninę priežiūrą, taip pat jis vykdė (duomenys neskelbtini) veiklą. Taip pat visi jo minėti asmenys keisdavo pamainas, rinkdavo pinigus iš vairuotojų, po ko turėjo perduoti juos G. K.. Kiek jam yra žinoma, finansinės naudos iš (duomenys neskelbtini) padalinio veiklos turėjo visi minėti aukščiau asmenys, tačiau kokią sumą yra gavęs kiekvienas asmuo nurodyti negali, nes nežino. Dėl R. K. - kiek jam žinoma ji buvo paskirta eiti (duomenys neskelbtini) pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kiek jis matė ji pareigas ėjo iki 3 mėnesių, tačiau ar ji faktiškai vadovavo ir priiminėjo sprendimus bendrovėje jis nežino. Dėl M. V. - jis ją supažindino su R. D., kad pastaroji padėtų tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tačiau, ar jie pasirašė buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį bei ar apskaita buvo pradėta tvarkyti jis nežino, nesikišo į tuos reikalus (t. 9, b. l. 37-38).
Įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. B. buvo pateikęs rašytinius paaiškinimus: jis su G. K. susipažino, kiek atsimena 2016-2017 metais, jo pažįstamas I., kurio pavardės neatsimena, tačiau žino, kad jis (duomenys neskebtini) pilietis, rusakalbis, pasakė, kad jo pažįstamas G. K. ieško lietuviškai kalbančio darbuotojo, kuris užsiimtų taksi vairuotojų paieška ir jų darbo valdymu. Jį tai sudomino ir I. jį supažindino su G. K., vėlė G. K. susipažindino jį su savo sūnumis V. K. ir V. K.. G. K. prisistatė, kaip (duomenys neskelbtini) įmonės, kuri užsiima tuo, kad teikia keleivių (duomenys neskelbtini) užsakymus taksi bendrovėms už atlygį. Kaip vėlė suprato, tai buvo paslaugos, susijusios su (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) užsakymais. Jis paaiškino, kad susitikimo meta G. K. jam paaiškino, kad jis žino bendrovę, kaip vėlė jis ir nurodė, kad tai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima įmonių kreditavimu ir automobilių lizingu, todėl jis ketina steigti naują bendrovę, kuri pirktų automobilius, skirtus pavežėjimui, lizingu ir teiktų pavežėjimo paslaugas. Tuo tikslu, kiek atsimena, 2017 metų rudenį, buvo nupirkta įmonė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kurios vieninteliu (duomenys neskelbtini) tapo, kaip suprato - L. B.. Šios įmonės (duomenys neskelbtini) buvo paskirta R. K., vėlė buvo paskirtas kitas (duomenys neskelbtini) R. D.. Šios įmonės vardu buvo perkami lizingu automobiliai, kiek žino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pati surasdavo automobilius ir vėlė tvarkydavo dokumentus lizingui, o R. K., kaip atstovaujanti bendrovę, pasirašydavo lizingo sutartis. Jo funkcijos buvo: V. K. suteikė jam kodus, t.y. prie informacijos priėjimo vairuotojų – pavežėjų padalinyje, atlikdavo vairuotojų – pavežėjų paiešką per darbo skelbimus internete skelbia.lt. Paprastai pagal skelbimus, prieinamus viešai internete, visiems, ieškantiems vairuotojo pavežėjo darbo skambindavo ir siūlydavo ateiti į G. K. biurą, adresu (duomenys neskelbtini). Ten, pagal iš anksto suderintą laiką, jis su jais susitikdavo ir vykdė vairuotojo – pavežėjo darbo apmokymus: darbo kultūros su klientais apmokymai, vairuotojams – pavežėjams priskirtos programėlės valdymas ir kiti einamieji klausimai, susiję su vairuotojo – pavežėjo kasdieniu darbu. Kaip suprato vairuotojai – pavežėjai turėjo dirbti pagal individualios veiklos liudijimą. Kiek žino, jam priskirtame vairuotojų- pavežėjų padalinyje vairuotojai pavežėjai dirbo tik su lizinginiais automobiliai Toyota prius. Vairuotojų pavežėjų padalinyje, apskaičiavimo formulė buvo tokia: iš jam suteiktos prieigos programėlės duomenų, po kiekvienos vairuotojų – pavežėjų padalinio pamainos, jis turėjo fiksuoti padalinio apyvartą, kuri buvo programėlėje išreikšta konkrečia pinigų suma eurais, iš šio skaičiaus turėjo atimti už kurą, paprastai tai buvo apie 10 procentų nuo apyvartos sumos; 35 procentai nuo apyvartos sumos buvo skirta vairuotojams- pavežėjams ir G. K. skirta suma, kurią jis konkrečiai kiekvieną kartą įvardindavo bei paprastai ši G. K. įvardinta suma sudarydavo apie 30 procentų nuo apyvartos sumos bei automobilių lizingui apmokėti skirta suma, kurią sudarė 140 Eur per savaitę kiekvienam lizinguojamam automobiliui. Pagal šią G. K. nurodytą formulę, jam kiekvienas vairuotojas – pavežėjas, atėmus kuro išlaidas pagal pateiktus vairuotų kvitus, grynus pinigus perduodavo jam. Jis kiekvienos savaitės pirmadienį, iš visos turimos grynų pinigų sumos, atimdavo G. K. kiekvieną kartą nurodytą pinigų sumą, kurią kaip minėjo sudarė 30 procentų nuo apyvartos ir ją perduodavo G. K.. Iš likusios grynų pinigų sumos atimdavo sumą, kurią paskaičiavusi nurodydavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterė M. V., reikalingą sumokėti mokesčius už direktoriui mokamą atlyginimą ir šią sumą grynais pinigai perduodavo buhalterei. Iš likusios grynų pinigų sumos buvo mokamas lizingas už lizinguojamus automobilius, tai sudarė 140 Eur per savaitę vienam automobiliui, lizinguojamų automobilių draudimas, sumos tiksliai neatsimena bei buvo patiriamos išlaidos už automobilių aptarnavimą, remontą, plovimą, techninę priežiūrą bei pan. Dėl savo aukščiau išdėstytų padarytų veiksmų visiškai prisipažįsta, nuoširdžiai gailisi, jo parodymai yra nuoširdūs, visa tai, ką žinojo, nuoširdžiai, atvirai ir sąžiningai paaiškino, prašo procesą baigti laidavimu (t. 9., b. l. 39-42).
Liudytoja M. V. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė kad vienu metu dirbo su apie 30 įmonių, praėjo daug laiko, sunkiai pamena nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Atvažiuodavo į taksi (duomenys neskelbtini) ofisą (duomenys neskelbtini), adreso nepamena, nes pati turėjo savo automobilius - pavežėjų padalinį, reikėjo sutvarkyti reikalus. Įmonės pavadinimo nepamena, vadovas G., gali būti, kad jo pavardė K. L. B. matydavo ofise. A. K., R. S., R. M. matyti ofise, nežino, ką jie ten veikė. V. B. žino, matydavo ofise taksi (duomenys neskelbtini), ką jis ten veikė, nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ girdėta, kažkiek tvarkė jos apskaitą, įmonės dokumentus atnešė vadovas, jo nei vardo, nei pavardės nepamena. Prisijungimus prie Sodros ji turėjo. Nepamena, ar pasirašė paslaugų teikimo sutartį. R. D. gal ir buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės (duomenys neskelbtini). Iš kur jis galėjo turėti jos kontaktus, nežino. R. K. negirdėta. Ar su V. B. yra bendravusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalais, nepamena. Su V. B. yra bendravusi tik asmeniniais reikalais. Tvirtina teismo pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Jos elektroninis paštas yra (duomenys neskelbtini). Susipažinusi su byloje esančiu elektroniniu susirašinėjimu tarp jos ir V. B. dėl reikalų, susijusių su UAB "(duomenys neskelbtini)" dokumentų pasirašymu (t. 9, b. l. 46), liudytoja nurodė, kad tokio susirašinėjimo nepamena.
Liudytoja M. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ji netvarkė. 2017 metų pabaigoje, tikslios datos neatsimena, prieš FNTT atliekant kratas, į ofisą, kuriame tuo meta dirbo, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) R. D., jis buvo atvykęs vienas pats. Jis jai atvežė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, susitarė, kad ji juos peržiūrės bei tada jie pasirašys buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį. Kaip minėjo dokumentus jis atvežė prieš FNTT atliekant kratas, ji tų dokumentų taip ir nespėjo peržiūrėti, sutartis pasirašyta taip ir nebuvo. Visus dokumentus, kuriuos jai pateikė R. D., kratos metu su savimi paėmė FNTT pareigūnai. Ar kas nors iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į ją kreipėsi dėl dokumentų atsiėmimo, pasakyti negali, nes nežino. Kodėl R. D. kreipėsi į ją dėl apskaitos tvarkymo pasakyti negali, kas jam galėjo pateikti jos kontaktinius duomenis nežino, nesidomėjo. Kokią veiklą vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kiek joje buvo darbuotojų, kas buvo jos atsakingi asmenys, pasakyti negali, nes kaip minėjo taip ir nepradėjo tvarkyti šios bendrovės buhalterinės apskaitos (t. 9, b. l. 18-19).
Liudytojas A. L. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nepamena, kas pakvietė dirbti (duomenys neskelbtini). Susitiko su A., ar su R., tiksliai nepamena. Paaiškino, kaip vyksta veikla, kaip elgtis su automobiliais. Vairavo „Toyota Prius“, ant jo buvo taksi „(duomenys neskelbtini)“ ženklas, automobiliu keisdavosi su porininku, beveik visada toje pačioje vietoje, (duomenys neskelbtini) g. „Neste“ degalinėje. Apsikeičiant su porininku A. ar R. tikrindavo automobilį, kad būtų tvarkingas, nesudaužytas, užpilta kuro. Ar jie buvo (duomenys neskelbtini), nežino. R. atvažiuodavo savo automobiliu. Keičiantis pamainoms būdavo daugiau vairuotojų. Naudojo „(duomenys neskelbtini)“ programą. Gautus už (duomenys neskelbtini) paslaugą pinigus dažniausiai atiduodavo A. K. arba R. M., jie pasižymėdavo, kad atsiskaityta. V. B. žinomas, jį matė nedažnai, yra davęs jam pinigus, keičiantis pamainoms, jis taip pat tikrino automobilį. Nežino, koks jo vaidmuo toje veikloje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ negirdėta. R. D. negirdėtas. Jei būtų negalėjęs atvykti į darbą, būtų skambinęs R., turėjo jo telefono numerį, kas jį davė, nepamena. Skambinti neprireikė. Padaliniai buvo, (duomenys neskelbtini) buvo. Kas buvo to padalinio vadovas, nežino. L. B. tikrindavo automobilius. Su R. S. neturėjo jokių reikalų. Atsimena kaip (duomenys neskelbtini). Jis dirbo savo automobiliu, ant jo nebuvo taksi ženklo. Visko nebepamena, tvirtina tesmo pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytojas A. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) veikloje dirba maždaug nuo 2002 metų, tikslaus laikotarpio neatsimena. 2017 metais, tikslios datos neatsimena, kažkas iš pažįstamų jam pasiūlė ateiti dirbti (duomenys neskelbtini) su „(duomenys neskelbtini)“ programėle. Jei gerai pamena, darbo sąlygas aptarė su R., pavardės nežino. Per jį pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) padalinyje, savo šaukinio neatsimena. Dirbo su (duomenys neskelbtini) padalinio automobiliu, jokios automobilio naudojimosi sutarties nebuvo sudaręs. Jo darbo sąlygos buvo tokios - vykdė (duomenys neskelbtini) veiklą, iš klientų gaudavo pinigus už įvykdytus užsakymus. Pinigus už įvykdytus užsakymus mokėjo šiems asmenims – A., V. ir R., jų pavardžių nežino, kokią sumą jiems turėdavo atiduoti priklausydavo nuo įvykdytų užsakymų skaičiaus, jei užsakymų būdavo daugiau, tuomet jam likdavo 40 procentų nuo įvykdytų užsakymų, jei mažiau - 30 procentų. Kai mokėdavo pinigus už įvykdytus užsakymus, jokių dokumentų iš minėtų asmenų negaudavo, niekur nepasirašinėjo, kad sumokėdavo pinigus. Pinigus minėti asmenys rinkdavo iš anksto sutartose vietose - degalinėse, pinigus mokėdavo kiekvienos pamainos pabaigoje. Taip pat su (duomenys neskelbtini) padalinio veikla yra susijęs L., pavardės nežino, šis asmuo buvo atsakingas už automobilius, jų tvarką ir pan. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nėra žinoma, ar ši bendrovė susijusi su (duomenys neskelbtini) padaliniu pasakyti negali, nes nežino. R. K. - tokio asmens nepažįsta, su jo vykdyta veikla ji nėra susijusi. R. S. ir R. D. - gal ir pažįsta šiuos asmenis, tačiau praėjo daug laiko nuo tada, kai vykdė pavėžėjo veiklą, todėl tiksliai pasakyti, ar jie susiję su (duomenys neskelbtini) padaliniu, negali. Jei jam iškildavo darbinių klausimų, galėdavo kreiptis į vieną iš jo minėtų asmenų (t. 9, b. l. 21-22).
Iš Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų nustatyta, kad liudytojas A. L. pagal nuotrauką atpažino L. B., apie jį davė parodymus liudytojo apklausoje, jis pagrinde apžiūrėdavo automobilius, tvarką juose. Pagal nuotrauką atpažino R. M., apie jį davė parodymus liudytojo apklausoje. Jam mokėdavo pinigus už įvykdytus (duomenys neskelbtini) užsakymus (duomenys neskelbtini) padalinyje. Pagal nuotrauką atpažino A. K., apie jį davė parodymus liudytojo apklausoje. Jam mokėdavo pinigus už įvykdytus (duomenys neskelbtini) užsakymus (duomenys neskelbtini) padalinyje. (t. 9., b. l. 23-25, 26-28, 32-34).
Liudytoja R. K. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus prieš savo šeimos narį – sutuoktinį A. K.. Jos ikiteisminio tyrimo parodymai teismo pagarsinti 2022 m. rugsėjo 22 d., vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu.
Liudytoja R. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji UAB "(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini) pareigose dirbo nuo 2017-08-22 iki 2017-10-26. 2017-10-24 parašė prašymą atleisti mane iš (duomenys neskelbtini) pareigų, kada prašymas buvo pateiktas VĮ "Registrų centras" nežino. UAB "(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini) buvo L. B.. 2017 metų vasarą ieškojosi naujo darbo, jos vyras A. K. pažinojo V. B., kuris užsiiminėjo pavėžėjo veikla. Susitikus su V. B., jis jai paaiškino, kad su L. B. nori įsteigti pavėžėjimo veiklą vykdančią bendrovę, pats dėl jai nežinomų priežasčių bendrovės (duomenys neskelbtini) pareigų eiti negalėjo, todėl tapti (duomenys neskelbtini) pasiūlė jai. Jis jai paaiškino, kad jis yra numatęs buhalterę, kuri tvarkys įmonės apskaitą bei kad pagrindiniais klausimais susijusiais su įmonės veikla užsiims jis pats. Jis jai paaiškino, kad jai reikės atidaryti sąskaitą banke, pateikti dokumentus VĮ "Registrų centras". Banko sąskaitą atidarė, vyko į AB "Swedbankas" padalinį, VĮ "Registrų centras" pateikė dokumentus apie pasikeitusį (duomenys neskelbtini), ar pateikė teisiogiai ar el. būdu neatsimena. Jai yra žinoma, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" įsigijo L. B. iš bendrovės, kuri užsiima įmonių steigimu. Kol ji ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas, yra pasirašiusi keliose sutaryse su UAB "(duomenys neskelbtini)" dėl automobilių lizingavimo, tikslaus sutarčių skaičiaus neatsimena. Niekada nėra bendravusi su pavėžėjais, davusi darbinių nurodymų. Pradėjusi eiti (duomenys neskelbtini) pareigas tikėjosi, kad įmonė vykdys veiklą skaidriai, bus tvarkoma buhalterinė apskaita pagal teisės aktus. Maždaug 2017 m. spalio mėn. suprato, kad dirbti su V. B. negalės, nes jis jos prie įmonės reikalų neprileido, kaip to vienas įrodymų - ji neturėjo įmonės antspaudo, jį turėjo V. B., taip pat su ja buhalterė M. V. bendravo ne tiesiogiai, o per V. B., pateikia vieną iš el. laiškų kaip to įrodymą. Taip pat nori pabrėžti, kad nėra gavusi darbo užmokesčio. Tokia įmonės politika jai buvo nepriimtina, todėl nusprendė išeiti iš (duomenys neskelbtini) pareigų, parašė prašymą mane atleisti, kam ir kokiu būdu jį pateikė pasakyti negali, nes neatsimena. R. D. - šį asmenį yra mačiusi vieną kartą, kai V. B. paprašė, kad R. D. pasirašytų jog iš jos perėmė UAB "(duomenys neskelbtini)" dokumentus bei antspaudą, nori pabrėžti, kad dokumentai bei antspaudas buvo V. B. žinioje. Kiek jai yra žinoma, kol ji ėjo UAB "(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini) pareigas R. D. su įmonės veikla nebuvo susijęs. R. S. ir R. M. - ar pastarieji buvo susiję su UAB "(duomenys neskelbtini)" veikla nežino, jie vykdė (duomenys neskelbtini) veiklą, tačiau kokiose įmonėse bei padaliniuose nežino. Dėl savo vyro A. K. gali paaiškinti, kad pastarasis vykdė (duomenys neskelbtini) veiklą, su UAB "(duomenys neskelbtini)" jis nebuvo susijęs. Ar (duomenys neskelbtini) padalinys yra susijęs su UAB "(duomenys neskelbtini)" nežino (t. 9., b. l. 44-45).
Liudytoja R. K. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai išaiškinta LR BPK 82 str. 2 d. nuostata, kad liudytojas gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius. Ji parodymus duoti sutinka. Tvirtina anksčiau duotus parodymus ir atsakydama į pateiktus klausimus parodo, kad 2017 metais tikslios datos neatsimena, tačiau tai galėjo būti 2017-08-22 V. B. pasiūlė UAB "(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini) darbą. Su V. B. ją supažindino jos vyras A. K. prieš pat jai tampant UAB "(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini). Suprato, kad V. B. ir L. B. nupirko UAB "(duomenys neskelbtini)" ir ji vykdys (duomenys neskelbtini) veiklą. V. B. jai pasakė, kad nieko ypatingo jai veikti nereikės, kad gal vėlė ji galės atlikti kokį nors darbą, tačiau pradžioje jai realiai šioje įmonėje darbo atlikti nereikės, kad būsiu tiesiog įregistruota Juridinių asmenų registre kaip įmonės (duomenys neskelbtini). Jis jai darbo užmokesčio už tai mokėti nežadėjo, taip pat jai nežadėjo ir nesumokėjo pinigų už tai, kad būsiu formaliai įforminta įmonės (duomenys neskelbtini). Ji sutiko, nes jos vyras taip pat vykdė (duomenys neskelbtini) darbą, jis dirbo pagal individualios veiklos pažymą, tačiau UAB "(duomenys neskelbtini)" veikla taip pat turėjo būti susijusi su (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimu, taip pat tikėjosi, kad realiai (duomenys neskelbtini) šios įmonės veiklai. Girdėjo, kad V. B. yra ar buvo (duomenys neskelbtini) dėl to pasitikėjo jo. Jis nesakė kokiam laikui būsiu paskirta UAB "(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini). UAB "(duomenys neskelbtini)" akcijų pirkime ji nedalyvavo. Kiek žino bendrovės (duomenys neskelbtini) buvo L. B. tačiau su jo dėl darbo UAB "(duomenys neskelbtini)" jos nekalbėjo ir jis jai nurodymų dėl darbo įmonėje nedavė. Jai parodytame 2017-08-17 prašyme registruoti mane kaip UAB "(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registre yra jos parašas, tačiau ji neatsimena šio prašymo pasirašymo aplinkybių, greičiausiai jai šis prašymą pasirašyti padavė V. B.. Kas pateikė šį prašymą VĮ Registrų centrui ji neatsimena. Galėjo būti, kad ji vyko į banką, kokį neatsimena, atidaryti įmonei banko sąskaitą, neatsimena aplinkybių kaip vyko į banką, atsimena, kad visus su sąskaitos atidarymu susijusius dokumentus atidavė V. B., neatsimena ar šiai sąskaitai buvo išduota elektroninė bankininkystė. Atidaryti įmonės vardu sąskaitą jai nurodė V. B., ar jos važiavo į banką kartu ar ji viena ji neatsimena. Į VĮ "Registrų centras" dėl elektroninių prisijungimo duomenų prie Jos VMI ar EDS ji jei gerai pamina kaip UAB "(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini) nesikreipė. Kas pateikė duomenis VĮ Registrų centras, VMI, SODRA apie jos paskyrimą UAB "(duomenys neskelbtini)" pareigoms ji nežino, mano, kad buhalterė. Kas liečia buhalterės, tai žino tik tiek, kad jos vardas M. V. B. yra jai persiuntęs M. V. 2017-08-21 jam atsiųsta elektroninį laišką kurį jis persiuntė jai 2017-09-04 ir paprašė pasirašyti atsiųstus dokumentus, tai buvo dokumentų teikimo elektroninių būdu sutartis ir dar keli dokumentai, ji juos prideda prie apklausos. Ji dokumentus pasirašė ir perdavė V. B.. Ji nesuprato, kad šių jos pasirašytų dokumentų pagrindu, jos kaip UAB "(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini) vardu bus teikiamos ataskaitos VĮ Registrų centras, SODRA, VMI, pasirašydama pagalvojo, kad šie dokumentai būtini, kad įmonė galėtu vykdyti veiklą. Manė, kad ateityje buhalterė teiks privalomas ataskaitas ir pasirašinės savo parašu. Ji jį pasirašė ir atidavė V. B.. Su M. V. ji ne yra bendravusi nei dėl įmonės buhalterinių dokumentų pateikimo nei ataskaitų pasirašymo, taip pat ne yra jai davusi nurodymų dėl įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo. Jai tapus (duomenys neskelbtini) jai įmonės dokumentai nei įstatai, nei steigimo aktas nei antspaudas perduoti nebuvo. Per jos dviejų mėnesių (duomenys neskelbtini) laikotarpį V. B. jai pasirašyti atveždavo Lizingo sutartis tarp UAB "(duomenys neskelbtini)" ir UAB "(duomenys neskelbtini)", nurodydavo pasirašyti, sakė, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" paima lizingu iš UAB "(duomenys neskelbtini)" automobilius su kurias dirbs pavėžėjai , o lizingo įmokas mokės akcininkas. Taip pat jis vėliau atveždavo UAB "(duomenys neskelbtini)" išrašytus kasos pajamų orderius ir liepdavo jai pasirašyti, kad iš jos kaip UAB "(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini) paimti pinigai, t.y. sumokėti UAB "(duomenys neskelbtini)", ji suprato, kad lizingo įmokos. Ji pasirašydavo, nes suprato, kad pagal lizingo sutartį turėjo būti mokamos įmokos, pasirašiusi ji dokumentus atiduodavo V. B.. Ji suprato, kad įmonė pinigų neturi nes kai paklausė V. B. iš kokių pinigų bus mokamos įmokus, jis atsakė, kad bus mokama iš akcininko pinigų. Kadangi nepasirašė jokių darbo sutarčių su darbuotojais manė, kad įmonė veiklos realiai nevykdo. 2017 metų spalio pradžioje, V. B. jai padavė pasirašyti lizingo sutartį, ten buvo nurodyta automobilio kaina kuri žymiai viršijo rinkos kainą ir buvo nurodyta labai didelė mokėtinų procentų suma, ji negali tiksliai nurodyti skirtumo sumos, tačiau tai buvo 10000-15000 eurų skirtumas tarp automobilio vertės ir mokėtinos sumos kainos. Ji kategoriškai atsisakė pasirašyti sutartį ir pateikė prašymą mane atleisti iš UAB "(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini) pareigų nuo 2017-10-24. Ji taip pat pati atspausdino dokumentų perdavimo aktą, jame išvardino dokumentus, kurie turėtu būti kiekvienoje įmonėje sąrašą ir padavė V. B. ir liepė, kad pasirašytu. Po kurio laiko jis atvažiavo su R. D. ir pasirašė jos paduotą dokumentų perdavimo aktą. Ji R. D. nepažįsta, niekada nedavė. Ji L. B. nepažįsta, A. K. yra jos vyras, R. M. ir R. S. aš nepažįsta. Dėl UAB "(duomenys neskelbtini)" veiklos ji bendravo tik su V. B., nežino ar dar kažkas buvo įdarbintas šioje įmonėje ir ar atliko kokį nors darbą. Ji manė, kad įmonė veiklos nevykdė o buvo įsteigta tik tam, kad jos vardu lizingu būtu paimami automobiliai. Prie apklausos prideda elektroninį susirašinėjimo laišką su priedais (dokumentų teikimo elektroniniu būdu sutartį, įgaliojimą buhalterei V. V. jungtis prie SODRA EDAS, įgaliojimą V. V. jungtis prie EDS, duomenys apie jos VMI atstovą, 1 lapas) (t. 12., b. l. 3-12).
Iš R. K. pateiktas el. laiško išrašo matyti, kad jame užfiksuotas susirašinėjimas tarp V. B. ir M. V. dėl reikalų susijusių su UAB "(duomenys neskelbtini)" dokumentų pasirašymu (t. 12., b. l. 8-12).
Liudytojas G. K., būdamas nuteistas baudžiamojoje byloje (Nr. 1-3718-1058/2018), kuri išskirta iš šio ikiteisminio tyrimo, teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus prieš save (BPK 80 str.1 p.). Jo ikiteisminio tyrimo parodymai teismo pagarsinti 2022 m. rugsėjo 22 d., vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu.
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2018 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad G. K. nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį (t. 1., b. l. 51-80).
G. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis ikiteisminiame tyrime Nr. 1-02-6-00044-2017-7, parodė, kad jis „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų versle dirba apie 30 metų, šiuo metu jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), ši įmonė priklauso jam nuo pat šios įmonės įsigijimo, maždaug nuo 2012 m. paskutiniuosius 2-3 metus (tiksliai nepamenu) ši įmonė teikia pavėžėjo paslaugas. Teikiant pavėžėjimo paslaugas, jo įmonė naudoja elektroninę informacinių sistemų programą, kuria iš esmės padedamas programuotojų sukūrė, prie šios programos vystymo yra prisidėjęs ir jo sūnus V. Ši programa yra nuomojama jo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir už nuomą jis asmeniškai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauna pinigus, nuo kurių sumoka visus reikiamus mokesčius. Šios programos esmė yra ta, kad per ją vyksta absoliučiai visi pavėžėjimo paslaugos užsakymo, gavimo bei apmokėjimo procesai. Tai yra per ją, tinklalapyje (duomenys neskelbtini) arba mobiliųjų aplikacijų „Android“, „IOS“, taip pat skambučio „(duomenys neskelbtini)“ arba kitais 20 numeriu pagalba, vykdomi pavėžėjimo paslaugų užsakymai (iškvietimai) visoje Lietuvoje, po ko šie užsakymai automatiškai generuojami šioje programoje ir GPS technologijų pagalba paskirstomi vairuotojams po visą Lietuvą, kurie perka iš jo įmonės užsakymus. Šia programa domisi net gi stambios užsienio kompanijos. Teikiant aukščiau minėto pobūdžio užsakymų pardavimą, jo įmonė teikdavo dviejų rūšių klientams, tai yra pavieniams, paprastiems fiziniams asmenims (papildomai uždarbiaujantiems vairuotojams) bei taip vadinamiems „(duomenys neskelbtini)“, tai yra asmenims dirbantiems pagal individualią veiklą bei turintiems daugiau automobilių ir juridiniams asmenims, tai yra įmonėms. Norėtų paaiškinti, kad vieno kliento pavėžėjimo užsakymo kainą yra 0,60 euro centų, kuria jiems turi sumokėti aukščiau minėti jų klientai. Norėtų paaiškinti, kad paprastiems fiziniams asmenims paslaugų teikimas pasireiškė tuo, kad pastarieji kreipdavosi į juos dėl užsakymų pagal išankstine paslaugos užsakymo apmokėjimo sistemą, tai yra jie elektroninių būdu, per tarpinius bankus „fox box“ arba „fox transfer“ atlikdavo išankstinius apmokėjimus už gaunamus keleivių užsakymus ir apmokėtai sumai iš jų gaudavo tam tikrą užsakymų kiekį. „(duomenys neskelbtini)“ turėjo savo nuosavus arba išnuomotus, arba lizinginius automobilius, dažniausiai Toyota „Prius“ markės automobilius. Šie automobiliai niekaip nepriklausė jo įmonei. Su tokiais asmenimis buvo sudaromos bendradarbiavimo sutartis, kurių esmė buvo ta, kad jo įmonė įsipareigodavo teikti pavėžėjimo užsakymus, tai yra už vieną užsakymą imant 0,60 euro centų mokesti, o jie įsipareigodavo užtikrinti keleivių nuvežimą, automobilių tvarkingumą ir kitus niuansus susijusius su paslaugus teikimu. Norėtų paaiškinti, kad jeigu keleiviai su tokio pobūdžio vairuotojais („(duomenys neskelbtini)“) atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, šie pinigai savaitės laikotarpiu būdavo surenkami ir už atidirbtą savaitę, dažniausiai einamos savaitės pirmadieni, atnešami jam į ofisą (duomenys neskelbtini). Tokio pobūdžio grynuosius pinigus paimdavo tik tai jis pats, niekas kitas to daugiau nedarė. Norėtų paaiškinti, kad paėmęs pinigus jis atžymėdavau įmonės sistemoje, kad taip vadinami „(duomenys neskelbtini)“ su jo įmonė atsiskaitė už suteiktus užsakymus, šie visi atsiskaitymai yra absoliučiai užfiksuoti sistemos registruose. Tačiau laikotarpyje nuo 2015 m. pabaigos iki 2017 m. spalio mėn. pabaigos, kaip ir nurodyta įtarime, jis gavęs iš taip vadinamų „(duomenys neskelbtini)“ grynuosius pinigus, kažkokią dalį tokio pobūdžio pinigų neužpajamuodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje, tai yra nepaskaitydavo jų UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje“ taip iš esmės jau vykdė nusikalstamą veiką, tai yra apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą bei nuo tokio pobūdžio gautų grynųjų pinigų nemokėjo mokesčių (iš esmės PVM mokesčio) į valstybės biudžetą. Norėtų paaiškinti, kad jeigu tokio pobūdžio grynieji pinigai nebūdavo užpajamuojami UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje, jis apie tai nieko nepranešdavo įmonės buhalterei, ji apie tai nieko nežinojo, todėl nieko ir negalėjo apskaityti. (t. 7., b. l. 65-70).
Papildomai kaip įtariamasis apklaustas G. K.parodė, kad papildomai prie savo 2017-11-29 apklausos nori paaiškinti, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra vadinamas asmuo, kuris organizuoja grupės žmonių pavežėjimo darbą ir kontroliuoja jų veiklą, t.y. ta grupė žmonių turi nuosavus automobilius arba automobiliai yra įgyjami išperkamosios nuomos tvarka. „(duomenys neskelbtini)“ taip pat organizuoja, kad ta grupė žmonių įsigytų verslo liudijimus arba individualias veiklas pavežėjimo veiklai vykdyti arba įdarbina „pavežėjus“ įmonėse, bet ne UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nori pabrėžti, kad „(duomenys neskelbtini)“ pats kontroliuoja pavežėjus, organizuoja jų darbą, duoda jiems nurodymus, stengiasi užtikrinti kokybę, jis į „(duomenys neskelbtini)“ darbą su pavežėjais nesikišo. Jei jo „(duomenys neskelbtini)“ paklausdavo kaip teisiškai įforminti vairuotojus, t.y. ar juos įdarbinti įmonėse, ar nurodyti jiems išsiimti individualias veiklas, jis atsakydavo, kad vairuotojai turi dirbti oficialiai, o ar įdarbinti įmonėje, ar dirbs pagal individualias veiklas ar verslo liudijimus, jo tai nedomino, t.y. jis niekada griežtai „(duomenys neskelbtini)“ nenurodinėjo, kokia forma turi būti įforminti vairuotojai, šitą klausimą „(duomenys neskelbtini)“ spręsdavo patys. Maždaug 2016 metų pabaigoje, tikslaus laiko neatsimena, M. K. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pagal verslo liudijimą arba individualią veiklą, ar jis dirbo su savo nuosavu automobiliu ar kažkokios įmonės automobiliu jis neatsimena, su kam priklausančiu automobiliu jis dirbo, jam nebuvo aktualu. Maždaug po 2-3 mėnesių (duomenys neskelbtini) darbo, jis tapo „(duomenys neskelbtini)“, nes buvo labai atsakingas. Kiek automobilių ir kiek vairuotojų M. K. turėjo savo žinioje jis nežino, nes jam tai nebuvo aktualu. Taip pat nežino, ar jis dirbdamas naudojosi savo nuosavais automobiliais ar priklausančiais kokiai nors įmonei. M. K. turėjo programėlės „(duomenys neskelbtini)“ aplikaciją – taip vadinamą „(duomenys neskelbtini)“ aplikaciją, t.y. jis matydavo tik savo kontroliuojamus vairuotojus. Jis nežino, kokią dalį uždirbto pelno M. K. paimdavo iš vairuotojų, jam tai nebuvo įdomu, tai buvo M. K. ir vairuotojų vidiniai reikalai. Jam M. K. atiduodavo 0,60 Eur nuo vieno įvykdyto užsakymo. M. K. 1 kartą per vieną – du mėnesius atvažiuodavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, adresu (duomenys neskelbtini), ir grynais pinigais jam atiduodavo pinigus nuo įvykdytų užsakymų, t.y. po 0,60 Eur. Ar paėmęs pinigus išrašydavo M. K. kokius nors dokumentus, pasakyti negali, nes neatsimena. Jis dėl savęs, kad nepamirštų, užsirašydavo, už kokį laikotarpį ir kokią sumą jam M. K. yra atidavęs ir viską užfiksavęs-sutikrinęs tokius lapelius sunaikindavo. Kokią sumą už įvykdytus užsakymus jam turi sumokėti M. K., matydavo savo programėlės „(duomenys neskelbtini)“ aplikacijoje, tą pačią sumą matydavo ir jis savo aplikacijoje. Tikslių sumų, kiek M. K. jam atnešdavo pasakyti negali, šias sumas galima sutikrinti per programėlę „(duomenys neskelbtini)“. Su kitais pranešime apie įtarimą nurodytais „(duomenys neskelbtini)“ – I. Š., T. N., Z. N., A. Š., A. G., R. A., S. A., J. V., I. K., E. Š., V. B., L. B., D. N., E. S., K. V. bendradarbiavimas vyko tokiu pačiu principu kaip ir su jo nurodytu M. K.. (t. 7., b. l. 71-73).
Specialistė D. P. specialisto paaiškinimų metu davė išvadą, atsižvelgiant į UAB "(duomenys neskelbtini)" ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis:
Klausimas: ar dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) oficialiai neįdarbinti ikiteisminio tyrimo metu nustatyti asmenis: L. B., R. S., A. K., R. M., V. B., R. D. atliko šioje įmonėje įvairius su pavėžėjimo veikla susijusius darbus ir iš šios veiklos gautų pajamų išmokėjo sau darbo užmokesčius neatvaizduojant šių išlaidų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje buvo padaryti pažeidimai?
Atsakymas: Specialisto 2019 m. rugpjūčio 26 d. išvadoje Nr. 04/10-2-4-8793 “Dėl UAB “(duomenys neskelbtini)” ūkinės finansinės veiklos” nurodyta, kad „UAB „(duomenys neskelbtini)” ūkinės finansinės veiklos tyrimas atliktas pagal FNTT prie VRM Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. Z. pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą (1 priedas).
Žemesnės instancijos teismas
2019-07-30 rašte Nr. 04/10-1-47-2273 nurodyta, kad „UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. S. (dirbantis nuo 2018-07-11) nurodė, kad jokių įmonės buhalterinės apskaitos neturi, todėl tyrimui nepateiks. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 procentų (duomenys neskelbtini) L. B. taip pat nurodė, kad įmonės buhalterinės apskaitos neturi, todėl tyrimui nepateiks“. Taip pat nurodyta, kad FNTT pareigūnai kratos metu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės M. V. paėmė dalį dokumentų, daugiau jokių dokumentų M. V. neturinti. Specialisto 2019 m. rugpjūčio 26 d. išvadoje Nr. 04/10-2-4-8793 išvardinti tyrimui gauti dokumentai „2019-07-30 raštu Nr. 04/10-1-47-2273 raštu pateiktas 1 segtuvas 2017-12-04 kratos metu paimtas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės M. V., kuriame yra žemiau išvardinti dokumentai:
- automobilių pirkimo dokumentai (lizingo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartys ir priedai prie sutarčių),
- 2017-11-07 banko sąskaitų, anspaudo, dokumentų, turto perdavimo-priėmimo aktas tarp R. K. ir R. D.,
Žemesnės instancijos teismas
- laikotarpio nuo 2017-08-23 iki 2017-11-25 pirkimų PVM sąskaitos faktūros, kurias Bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išrašė VĮ „Registrų centras“ (už JAR duomenų pakeitimą), VĮ „Regitra“ (už automobilių registravimą), ERGO (už draudimą) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (už sutarties mokestį, draudimą, kredito dengimą, palūkanas, administravimo mokestį),
- laikotarpio nuo 2017-09-01 iki 2017-10-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderių kvitai sumai – 12 354,00 Eur, bei LUMINOR banko kvitas – 104,30 Eur pagal kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo Sodrai.“
Tai yra, tarp tyrimui gautų dokumentų nebuvo tiriamojo laikotarpio (nuo 2017-08-01 iki 2017-11-27) bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pirminių apskaitos dokumentų (pardavimo sąskaitų faktūrų, kasos išlaidų, pajamų orderių), apskaitos registrų (pardavimų, pirkimų apskaitos žiniaraščių, didžiosios knygos, kasos knygos, banko apskaitos, atskaitingų asmenų, ilgalaikio turto apskaitos registrų) ir 2017 m. finansinės atskaitomybės. Taip pat patikrinus ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius dokumentus, matyti, kad nebuvo gauti darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiai ir registrai, su darbo užmokesčio priskaičiavimų susijusių mokesčių (gyventojų pajamų mokesčio, socialinio draudimo) apskaitos registrai.
Kadangi išvadai pateikti gauta tik dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, apskaitos registrai tyrimui negauti, todėl tyrimas atliktas pagal tyrimui gautus trečiųjų šalių: AS „Luminor“ ir AB Swedbank bankuose bendrovės vardu atidarytų sąskaitų (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal FNTT Centrinės Informacinės Sistemos (FCIS) duomenų bazėje esančius duomenis: 1) VMI teiktas (Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos (forma FR0572), teiktų už 2017 m. spalio ir lapkričio mėnesius bei metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją (forma FR0573) už 2017 metus; 2) RC duomenis apie finansinių ataskaitų teikimą; 3) SODRA duomenis apie Juridinio asmens draudžiamuosius asmenis.
Pagal gautus AS „Luminor“ ir AB Swedbank bankuose bendrovės vardu atidarytų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini) (sąskaitos 2017-08-01 likutis 2 500 Eur (kapitalo formavimui 2017-07-18 gautas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko) 2017-08-17 – grąžintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiam akcininkui, daugiau jokios apyvartos sąskaitoje nebuvo), Nr. (duomenys neskelbtini) (2017-08-01 – 2017-11-27 laikotarpiu sąskaitoje apyvartos nebuvo) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pagal išrašus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2017-11-27 į bendrovės sąskaitą iš viso gauta 588,21 Eur įplaukų (2017-10-23 iš Lietuvos draudimo „išmoka už TOYOTA PRIUS, 2010, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)“), sąskaitos 2017-11-27 likutis – 1,96 Eur. Sąskaitos išrašo duomenimis gautos lėšos, iš viso 586,25 Eur, buvo panaudotos taip: 1,02 Eur pervesti į VĮ Registrų centras, 84,36 Eur pervesta į VSDFV sąskaitą, 0,87 Eur – už banko paslaugas ir 500 Eur – 2017-11-08 pervesta L. B. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodyta „paskolos grąžinimas“.
Patikrinus bendrovės sąskaitų AS „Luminor“ ir AB Swedbank bankuose išrašų duomenis nustatyta, kad mokėjimo pavedimais darbo užmokestis nebuvo mokamas.
- 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 str. 1 d. „<...> kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį“,
Atsakymas: pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 4 str. nuostatą „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 17 str. - „Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis“.
- 3 p. „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas“;
Kaip jau buvo minėta pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Swedbank banke, išrašus nustatyta, kad iš šios sąskaitos 2017-11-08 mokėjimo pavedimu į L. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant - „paskolos grąžinimas“. Tačiau tyrimui negauti dokumentai patvirtinantys kada ir kokio dydžio paskolą L. B. suteikė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. FNTT Centrinės Informacinės Sistemos (toliau išvadoje FCIS) duomenų bazėje nėra duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktą deklaraciją „Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, iš jų gautas ir grąžintas paskolas, įsiskolinimus, susijusius su atskaitingais fiziniais asmenimis, gautas dalyvių įmokas ir apie išmokas užsienio juridiniams asmenims už suteiktas paslaugas“ (forma FR0711) ir atitinkami jos priedai, kuriuose būtų deklaruoti duomenys apie iš fizinių asmenų gautas paskolas, fiziniams asmenims grąžintas paskolas. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 551 str. 1 d. „prievolė teikti formą FR0711 atsiranda, kai <...> – per kalendorinius metus iš fizinių asmenų gaunamos paskolos, kurių kiekvienos suma yra lygi arba didesnė kaip 600 eurų; – per kalendorinius metus fiziniams asmenims grąžinamos paskolos ar jų dalys ir/ar mokamos palūkanos (neatsižvelgiama į grąžintos paskolos dalies sumą ar sumokėtų palūkanų sumą).
Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir nedeklaravo 12 354 Eur pajamų iš kurių pagal tyrimui gautus UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytus kasos pajamų orderių kvitus: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėta už UAB „(duomenys neskelbtini)“ lizingo būdu įgytus automobilius bei 12 354 Eur sąnaudų šių automobilių įsigijimui, tai yra, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registruose neregistravo 2017-08-01 - 2017-11-27 laikotarpiu vykdytų operacijų tai nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. reikalavimo „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 16 str. 1 d. nuostatos „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir to paties įstatymo 12 str. 4 d. – „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“.
Atsakymas: pagal 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) Nr. IX-675 2 str. nuostatą „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ „pajamos yra visos iš Lietuvos ir ne Lietuvos šaltinių uždirbtos ir (arba) gautos visų rūšių pajamos pinigais (arba) ne pinigais“, “sąnaudos yra visos išlaidos, patirtos uždirbant pajamas“.
Atsakymas: pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 4 str. nuostatą: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“, to paties įstatymo 12 str. nuostatą: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“; 16 str. nuostatą: „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 17 str. - „Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis“.
Atsakymas: pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 4 str. nuostatą: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“, to paties įstatymo 12 str. nuostatą: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai Įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“; 16 str. nuostatą: „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 17 str. - „Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis“.
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio numatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamieji L. B., A. K., R. M., R. S. jiems inkriminuotos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, nepadarė.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme įtvirtintų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, kuri apibūdina atitinkamą pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Taigi siekiant konstatuoti, kad asmuo padarė atitinkamą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti jo veikoje visus baudžiamajame įstatyme nustatytus būtinuosius tokios nusikalstamos veikos sudėties požymius.
Buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41/2012, 2K-69-895/2018).
Iš 2020 m. birželio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties matyti, jog patvirtintas prokuroro 2020 m. birželio 19 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-6-00045-20 įtariamojo V. B., padariusio nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, atžvilgiu, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma - pačio įtariamojo V. B. parodymai, 2019 m. rugpjūčio 26 d. specialisto išvada Nr. 04/10-2-4-8793 dėl UAB "(duomenys neskelbtini)“ veiklos bei kita ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, jog įtariamasis V. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, t. y., veikdamas tyčia, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. už klientams suteiktas pavėžėjimo (taksi) paslaugas gavo 27 735, 22 Eur pajamų, davė nurodymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei M. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neapskaityti ir nedeklaruoti gautų pajamų, po ko M. V., nieko neįtardama apie daromą nusikalstamą veiką, šių gautų pajamų neapskaitė bendrovės buhalterinėje apskaitoje bei nuo jų neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 430, 13 Eur pelno mokesčio, t. y. V. B., tyčia, organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d.
Taigi už veiką, kurios padarymu įsiteisėjusia teismo nutartimi kaltu pripažintas V. B. šioje byloje kaltinami L. B., A. K., R. M. ir R. S.. Vis gi valstybės kaltintojas neinkriminuoja kaltinamiesiems bendrinkavimo su V. B., todėl konstatuotina teisiškai ydinga situacija, kai už nusikalstamą veiką, kurios padarymu kaltu pripažintas asmuo, siekiama nuteisti kitus asmenis. Pažymėtina, kad paneigiančių duomenų, kad V. B. buvo vienasmeniškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu, byloje nėra, kad tarp V. B. ir šios bylos kaltinamųjų buvo sudarytas susitarimas apgaulingai tvarkyti įmonės buhalteriją, įrodymų taip pat nėra.
V. B. parodymais, jis norėjo kurti savo įmonę, teikiančią pavežėjimo paslaugas, bet jam buvo reikalinga G. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pagalba, gaunant lizingu automobilius. Už tai G. K. paprašė atitinkamo procento nuo būsimo pelno. Kad toks bus perduotas, turėjo kontroliuoti jo įmonėje dirbęs (duomenys neskelbtini) L. B.. L. B. pripažino, kad sutiko būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), paprašius G. K. ir V. B., tikėjosi gauti dividentų, tačiau jų negavo. L. B. paaiškino, jog apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę apskaitą nieko nežino, V. B. sakė, kad jis pasirūpins įmonės vadovu, buhalteriu.
Šioje baudžiamojoje byloje liudytojos A. K. ikiteisminiame tyrime pateiktas susirašinėjimas el.paštu, iš kurio nustatyta, jog V. B. bendravo buhalterinės apskaitos organizavimo klausimais su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją tvarkiusia buhaltere M. V.. Nors M. V. nurodė neprisimenanti tokio susirašinėjimo, tačiau patvirtino, jog dėl įmonės finansinės apskaitos tvarkymo bendraudavo tik su įmonių vadovais. Kaltinamųjų L. B., A. K., R. M., R. S. M. V. nepažino, be to, nėra nustatytos tokios aplinkybės, kad kaltinamieji būtų realiai priėmę sprendimus dėl įmonės finansinės apskaitos tvarkymo, tai yra kitokios aplinkybės, nei ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00045-20, kuriame būtent V. B. prisipažino organizavęs apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymą.
L. B., A. K., R. M. ir R. S. kaltinti, jog atlikdami UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos organizavimo darbus ir gaudami pajamas buvo atsakingi už jų apskaitymą buhalteriniuose dokumentuose. Teismas su tokia valstybės kaltintojo pozicija nesutinka. Su įmonės veikla susijusių funkcijų organizavimas nedaro asmens įmonės realiu vadovu, atsakingu už finansinės apskaitos organizavimą.
Vykdant slaptą kaltinamojo L. B. pokalbių kontrolę, užfiksuoti pokalbiai, kurie leidžia daryti prielaidą, kad L. B., A. K., R. M., R. S. ne tik dirbo (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir atliko kitus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasdiene (duomenys neskelbtini) veikla susijusius darbus, tai yra, derino vairuotojų grafikus, organizavo automobilių remontą ir pan., ir galimai gavo už tai atlygį, kaip nurodo V. B.. Tačiau, teismo vertinimu, nei kasdienės pavežėjimo įmonėje veiklos organizavimas, nei galimai už tai gautas atlygis, kas kaip minėta, yra tik prielaidos, nepatvirtintos neginčijamais įrodymais, neleidžia daryti išvados, kad kaltinamieji priėmė strateginius sprendimus įmonėje, dėl ko galima laikyti kažkurį jų ar visus bendrai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiais vadovais, turėjusiais pareigą organizuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įstatymų nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji nėra nusikaltimo, nustatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektai, dėl materialinių pasekmių, būtinų nustatyti, vertinant asmenų veiką atitikties BK 222 straipsnio 1 daliai prasme, teismas nepasisako.
Pažymėtina, jog L. B., A. K., R. M., R. S. kaltinti ir tuo, jog nesudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo nustatytas tvarkos, kurioje turi būti numatytos priemones, užtikrinančios dokumentų saugumą, neorganizavo buhalterinės apskaitos registrų sudarymo.
Vis gi už tokių veikų padarymą baudžiamoji atsakomybė BK 222 straipsnio 1 dalyje nenumatyta. Tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą atsako pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Kadangi nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, nėra pagrindo pripažinti nei vieno iš katinamųjų faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, teismas dėl šių aplinkybių daugiau nepasisako.
Taigi, esant tokioms baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo L. B., A. K., R. M. ir R. S. pripažinti kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinius vadovus, kuriems kyla atsakomybė už apgaulingą įmonės veiklos organizavimą, tai yra, pripažinti tinkamais atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį subjektais, todėl jie išteisintini, kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
V. Civilinis ieškinys
Byloje Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškė 19 710, 12 EUR civilinį ieškinį (t. 8., b. l. 115-126).
BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, jog priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos.
Kadangi nagrinėjamu atveju kaltinamųjų atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.
VI. Kiti klausimai
Dėl laikino nuosavybės teisų apribojimo
Siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį, turto konfiskavimą, 2017 m. lapkričio 19 d. prokuroro nutarimu buvo laikinai apribota kaltinamojo L. B. nuosavybės teisė į jam priklausantį turtą: butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 27 630 Eur), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant valdyti ir disponuoti turtu, leidžiant naudotis minėtu turtu (t. 10., b. l. 59-67). Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis laikinas nuosavybės teisės apribojimas L. B. turtui pratęstas iki 2023 m. gegužės 28 d.
Kadangi kaltinamojo L. B. atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis, laikinas nuosavybės teisių apribojimas L. B. turtui – butui, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinamas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dėl kardomųjų priemonių
Kaltinamajam L. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, naikintina.
A. K., R. M. ir R. S. ikiteisminio tyrimo metu kardomosios priemonės paskirtos nebuvo.
Dėl daiktų
Tyrimui reikšmingi dokumentai - kratos metu K. V. ir M. V. darbo vietoje adresu (duomenys neskelbtini), kab., (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas segtuvas su įvairiais UAB "(duomenys neskelbtini)" dokumentais (279 lapai), perduoti teismui, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti su baudžiamąja byla (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Skaitmeninės laikmenos (35 vnt. CD), paliktinos saugoti kartu su baudžiamąja byla (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Dėl proceso išlaidų
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tai yra, 743,33 Eur priteisimo iš kaltinamojo L. B. ir 1035,00 Eur priteisimo iš kaltinamojo R. M..
Kaltinamiesiems R. M. ir L. B. šioje byloje, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. nutarties pagrindu buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Kaltinamieji L. B. ir R. M. šiuo nuosprendžiu išteisinti, todėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jų negali būti priteistos.
Kaltinamasis A. K., prašydamas teismo jį išteisinti pateikė prašymą atlyginti patirtas proceso išlaidas advokato paslaugoms. 2023 m. kovo 1 d. pateiktame prašyme nurodyta, kad bendroje sumoje proceso išlaidos sudaro 2595,49 Eur, pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas, jų apmokėjimo kvitai (t. 14., b. l. 171-191).
Kaltinamasis R. S., prašė teismo jį išteisinti ir pateikė prašymą atlyginti patirtas proceso išlaidas advokato paslaugoms. 2023 m. kovo 1 d. pateiktame prašyme nurodyta, kad bendroje sumoje proceso išlaidos sudaro 1200 Eur, pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas, jų apmokėjimo kvitai (t. 14., b. l. 208-210).
Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad A. K. ir R. S. gynėjai į bylą įstojo užbaigus ikiteisminį tyrimą, dalyvavo teisme nuo bylos nagrinėjimo pradžios. Pirmosios instancijos teisme įvyko 11 teisiamųjų posėdžių, 8 jų laikytini pilnaverčiais, kur buvo atliekami išsamūs proceso veiksmai, įrodymų tyrimas, išklausytos baigiamosios kalbos, atsikirtimai, kaltinamųjų paskutiniai žodžiai. Byloje 14 tomų, joje kaltinimai buvo pareikšti keturiems fiziniams asmenims. Byloje buvo atliekamas pilnas įrodymų tyrimas, gynybos paslaugos buvo teikiamos kokybiškai. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamųjų atžvilgiu priimtas išteisintasis nuosprendis, į bylos išnagrinėjimo teisme trukmę, išteisintojo gynėjo advokato darbo ir laiko sąnaudas ir daro išvadą, kad A. K. prašoma atlyginti 2595,49 Eur proceso išlaidų suma, R. S. prašoma atlyginti 1200 Eur proceso išlaidų suma teismo diskrecijos ribų neperžengia, nėra aiškiai neproporcinga ir neteisinga. Teismo vertinimu, minėtas proceso išlaidų dydis nėra aiškiai per didelis ir vertinant jį Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose rekomendacijose „Dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktos paslaugoms apmokėti nustatymo“ numatytų atlygintinų išlaidų rekomenduojamų maksimalių dydžių kontekste.
Vadovaujantis 2022 m. balandžio 27 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 429, patvirtinto „Prašymų atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas paslaugas baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo tvarkos aprašo“ 2.1 papunkčiu, prašymus dėl priteistų išlaidų atlyginimo nagrinėja ir išlaidas atlygina Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, todėl šios išlaidos priteistinos iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi, teismas
nusprendžia:
L. B. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
A. K. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
R. M. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
R. S. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą L. B. turtui - butui, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.
L. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla: skaitmenines laikmenas (35 vnt. CD); segtuvą (1 vnt.) su UAB "(duomenys neskelbtini)" dokumentais (279 lapai), perduotus teismui kartu su baudžiamąja byla.
Priteisti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išteisintajam A. K. 2595,49 Eur už patirtas proceso išlaidas advokato paslaugoms, o išteisintajam R. S. 1200 Eur už patirtas proceso išlaidas advokato paslaugoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalimi, atsisakyti priteisti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo L. B. ir kaltinamojo R. M..
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.