Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Kaltinamasis G. K. paskutinės apklausos ikiteisminio tyrimo metu pagal jam pareikštą galutinį įtarimą apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai (t. 3, b. l. 180). 2017-11-29 apklaustas įtariamuoju G. K. parodė, kad V. K., V. K. yra jo sūnūs, M. K. yra jo brolis. Dėl įtarime nurodytų įmonių parodė, kad įmonių pavadinimų iš esmės nepamena, kadangi daugiau bendravo su įmonių atstovais, kurie, jo manymu, buvo įtarime nurodyti asmenys. Taksi paslaugų versle dirba apie 30 metų, jis yra UAB “D“ akcininkas, ši įmonė priklauso jam nuo pat šios įmonės įsigijimo, maždaug nuo 2012 m. Šios įmonės direktorius yra įtarime minimas V. S., šis asmuo direktoriaus pareigas eina nuo šios įmonės įsigijimo, t. y. maždaug nuo 2012 m. Įsigijus minėtą įmoną, iš pradžių įmonės veiklos sritis buvo taksi paslaugų teikimas, tačiau paskutiniuosius 2-3 metus (tiksliai nepamena) ši įmonė teikia pavėžėjo paslaugas. Pavėžėjo paslaugų teikimo esmė yra ta, kad UAB „D“ pagal individualią veiklą dirbantiems asmenims, t. y. vežėjams, teikia klientų, tai yra žmonių, kurie užsako vežimo paslaugas, užsakymus, pvz., į UAB „D“ kreipiasi klientas, norintis pavėžėjimo paslaugos, o UAB „D“ šį kliento užsakymą parduoda pavėžėjui (automobilio vairuotojui). Tokio pobūdžio paslaugas, t. y. klientų pavėžėjimo užsakymus, pagal sudarytas sutartis parduoda ir juridiniams asmenims, t. y. įmonėms. UAB „D“ taip pat dirba ir abu jo sūnūs - V. K. ir V. K.. V. K. atsakingas už informacinių technologijų sistemas, už įmonės reklamą, už kitų juridinių asmenų UAB „D“ suteikiamas paslaugas. V. K. atsako už automobilius, jų vairuotojus, kurie veža keleivius, taip pat už vairuotojų drausmę. Jis (G. K.) faktiškai vadovauja visai šios įmonės veiklai, V. S. yra formalus šios įmonės direktorius, iš esmės jis priskirtas daugiau prie ūkinių įmonės reikalų, prižiūrėdavo ofiso patalpas, atveždavo darbui reikalingas priemones ir t.t., šis asmuo iš esmės jokių įmonės finansinių-komercinių sprendimų nepriiminėjo, kadangi tuo iš esmės rūpinosi jis pats (G. K.), tačiau V. S., kaip direktorius savo parašu tvirtino UAB „D“ dokumentus, sutartis, apskaitos dokumentus tik su jais išsamiai susipažinęs. UAB „D“ yra PVM mokėtojas. Teikiant pavėžėjimo paslaugas, UAB „D“ naudoja elektroninę informacinių sistemų programą, kurią iš esmės, padedamas programuotojų, jis sukūrė, prie šios programos vystymo yra prisidėjęs ir V. Ši programa yra nuomojama UAB „D“, ir už nuomą jis asmeniškai iš UAB „D“ gauna pinigus, nuo kurių sumoka visus reikiamus mokesčius. Šios programos esmė yra ta, kad per ją vyksta absoliučiai visi pavėžėjimo paslaugos užsakymo, gavimo bei apmokėjimo procesai. Per ją, tinklalapyje (duomenys neskelbtini) arba mobiliųjų aplikacijų „Android“, „IOS“, taip pat skambučio „(duomenys neskelbtini)“ arba kitais 20 numerių pagalba vykdomi pavėžėjimo paslaugų užsakymai (iškvietimai) visoje Lietuvoje, po ko šie užsakymai automatiškai generuojami šioje programoje ir GPS technologijų pagalba paskirstomi vairuotojams po visą Lietuvą, kurie perka iš UAB „D“ užsakymus. Taip pat per šią programą vykdomi visi apmokėjimai, ši programa sugeneruota su bankinėmis sistemomis. Šios sistemos visa duomenų bazė laikoma kompanijos „Amazon“ serveriuose. Minėto pobūdžio užsakymų pardavimą, UAB „D“ teikdavo dviejų rūšių klientams, t. y. pavieniams, paprastiems fiziniams asmenims (papildomai uždarbiaujantiems vairuotojams) bei taip vadinamiems „big bosams“ – asmenims, dirbantiems pagal individualią veiklą bei turintiems daugiau automobilių ir juridiniams asmenims, t. y. įmonėms. Vieno kliento pavėžėjimo užsakymo kaina yra 0,60 EUR, kurią turi sumokėti minėti UAB „D“ klientai. Paprastiems fiziniams asmenims paslaugų teikimas pasireiškė tuo, kad pastarieji kreipdavosi į UAB „D“ dėl užsakymų pagal išankstinę paslaugos užsakymo apmokėjimo sistemą, t. y., jie elektroniniu būdu, per tarpinius bankus „Fox box“ arba „Fox transfer“ atlikdavo išankstinius apmokėjimus už gaunamus keleivių užsakymus ir apmokėtai sumai iš UAB „D“ gaudavo tam tikrą užsakymų kiekį. Taip pat būdavo ir tokio pobūdžio išankstiniai apmokėjimai pagal sudarytas sutartis su stambesniais juridiniais asmenimis, tokiais kaip „Telia“, įvairūs restoranai ir t.t., kurie kreipdavosi į UAB „D“ dėl pavėžėjimo paslaugų, įmonė savo ruožtu pagal vairuotojų automobiliuose įrengtų sistemų atskaitas matydavo, už kokią sumą yra atliktos pavėžėjimo paslaugos minėtiems juridiniams asmenims ir šiai sumai atlikdavo apmokėjimus (vežėjams) vairuotojams, t. y., papildydavo nurodytu būdų jų sąskaitas, po ko einamojo mėnesio pabaigoje pateikdavo sąskaitas faktūras nurodytiems juridiniams asmenims, kurie su UAB „D“ atsiskaitydavo bankiniais pavedimais. Sąskaitas faktūras išrašydavo ir tokio pobūdžio klientams pateikdavo UAB „D“ darbuotojas R. A.. Tačiau pasitaikydavo ir tokių juridinių asmenų, kurie su UAB „D“ neatsiskaitydavo, su tokiomis įmonėmis bendradarbiavimas būdavo nutraukiamas, tačiau UAB „D“ iš vairuotojų pinigų neatsiimdavo. Tokiais atvejais įmonė patirdavo nuostolį, šiuos visus neatsiskaitymus ir įmonės nuostolius galima patikslinti susipažinus su įmonės buhalterija. Taip pat naudojantis UAB „D“ paslaugomis galima buvo atsiskaityti ir bankiniais mokėjimais, t. y. paslaugos užsakovas, elektroninėje aplikacijoje užsakant vežimą nurodydavo, kad apmokės už paslaugą bankiniu pavedimu bei užregistruodavo savo banko mokėjimo kortelę, po ko, gavus paslaugą, iš jo sąskaitos buvo nuskaitoma tam tikra pinigų suma, kuri būdavo pervedama į tarpinę sąskaitą „Swedbank“ banke ir iš šios sąskaitos kelių savaičių laikotarpyje bankas pervesdavo pinigines lėšas į UAB „D“ sąskaitą. Kas liečia atsiskaitymą su vairuotojais, iškart po pavėžėjimo paslaugos suteikimo, aukščiau nurodytu būdu UAB „D“ į vairuotojų išankstinio apmokėjimo sąskaitą pervesdavo tam tikrą pinigų sumą, už kurią klientas užsisakė paslaugą. Tokio pobūdžio atsiskaitymas būdavo vadinamas „korteliniu atsiskaitymu“. Taip pat UAB „D“ buvo ir keleivių skatinimo - lojalumo programa, kurios esmė buvo ta, kad kiekvienas klientas, t. y., keleivis, per UAB „D“ programą užsisakęs pavėžėjimo paslaugą, gaudavo tam tikrą nuolaidą vežimui – nuo 3 iki 10 proc. arba loterijos būdu jam būdavo suteikiamas nemokamas kreditas nuo 10 iki 100 EUR nemokamiems tolimesniems pasivažinėjimas. Pavėžėjimo momentu programa automatiškai suteikdavo arba nuolaidą, arba nemokama kreditą keleiviui, jei būdavo suteikiama minėta nuolaida, keleivis tiesiog apmokėdavo mažesnę sumą, o jei keleivis laimėdavo nemokamą pasivažinėjimo kreditą, į jo elektroninę piniginę, kuri būdavo programos paskyroje, būdavo pervedami virtualūs pinigai, kuriais naudojantis jis galėjo toliau važinėti nemokamai. Kas liečia vairuotojus, kurie veždavo tokio pobūdžio klientus, jie iš UAB „D“ tai pačiai elektroninių pinigų sumai, kurią laimėdavo keleivis, gaudavo nemokamų užsakymų. Iš esmės tokio pobūdžio veikla buvo daroma didesnio klientų srauto pritraukimui, kadangi iš tokios lojalumo programos įmonė nieko neuždirbdavo. Šioje sistemoje nesąžiningi klientai buvo radę spragą, kuria naudojantis buvo prisigaminę aukščiau minėtų elektroninių pinigų, už kuriuos nemokamai važinėjo, ši spraga buvo ištaisyta, tačiau įmonė patyrė nuostolių nuo 2 iki 10 tūkst. EUR. Taip pat įmonės sistemoje yra atsiradusi klaida, dėl kurios dubliuojasi užsakymai, ir neva tas pats vairuotojas, tuo pačiu metu važiavo į du užsakymus ir neva aptarnavo du klientus, šios visos klaidos matosi programos registrų ataskaitoje. Taip pat būdavo atvejų, kuomet keleiviai skųsdavosi dėl prastos pavėžėjimo kokybės, tada UAB „D“ reaguodavo į skundus ir grąžindavo sumokėtus pinigus, juos pervedant į virtualias sąskaitas, po ko keleivis galėdavo naudotis šiomis paslaugomis tolimesnėse kelionėse. Su kiekvienu „Big bosu“ buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis dėl pavėžėjimo užsakymo pirkimo. „Big bosai“ buvo asmenys, dirbantys pagal individualią veiklą, arba juridiniai asmenys, kurie turėjo savo nuosavus arba išnuomotus, arba lizinguojamus automobilius, dažniausiai Toyota „Prius“ markės automobilius. Tokie „big bosai“ buvo ir įtarime nurodyti asmenys bei įmonės. Šie automobiliai nepriklausė UAB „D“. Su tokiais asmenimis buvo sudaromos bendradarbiavimo sutartys, kurių esmė buvo ta, kad UAB „D“ įsipareigodavo teikti pavėžėjimo užsakymus, tai yra, už vieną užsakymą imant 0,60 EUR mokestį, o jie įsipareigodavo užtikrinti keleivių nuvežimą, automobilių tvarkingumą ir kitus niuansus, susijusius su paslaugos teikimu. Jeigu keleiviai su tokio pobūdžio vairuotojais („big bosais“) atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, šie pinigai savaitės laikotarpyje būdavo surenkami ir už atidirbtą savaitę, dažniausiai einamos savaitės pirmadienį, atnešami jam (G. K.) į ofisą (duomenys neskelbtini). Tokio pobūdžio grynuosius pinigus paimdavo tik jis pats, niekas kitas to daugiau nedarė. Paėmęs pinigus jis atžymėdavo įmonės sistemoje, kad taip vadinami „big bosai“ su UAB „D“ atsiskaitė už suteiktus užsakymus, šie visi atsiskaitymai yra absoliučiai užfiksuoti sistemos registruose. Tačiau laikotarpyje nuo 2015 m. pabaigos iki 2017 m. spalio mėn. pabaigos, kaip ir nurodyta įtarime, jis, gavęs iš taip vadinamų „big bosų“ grynuosius pinigus, kažkokios dalies tokio pobūdžio pinigų neužpajamuodavo UAB „D“ apskaitoje, t. y., neapskaitydavo jų UAB „D“ apskaitoje ir tokiu būdu iš esmės vykdė nusikalstamą veiką – apgaulingai tvarkė UAB „D“ apskaitą bei nuo tokio pobūdžio gautų grynųjų pinigų nemokėjo mokesčių (iš esmės - PVM mokesčio) į valstybės biudžetą. Jeigu tokio pobūdžio grynieji pinigai nebūdavo užpajamuojami UAB „D“ kasoje, jis apie tai nieko nepranešdavo įmonės buhalterei, ji apie tai nieko nežinojo, todėl nieko ir negalėjo apskaityti. Buhalterės vardo bei pavardės neatsimena. Buhalterė iš esmės tvarkė apskaitą pagal tuos apskaitos dokumentus, kuriuos jis pateikdavo. Ne visi „big bosų“ atnešti pinigai būdavo neapskaitomi, dalis tokio pobūdžio pinigų būdavo užpajamuojami įmonės kasoje bei dokumentaliai įforminami įmonės buhalterijoje, nuo jų būdavo sumokami visi reikiami mokesčiai. Tokio pobūdžio grynuosius pinigus, kurių neapskaitydavo, jis gaudavo iš įtarime minimų asmenų, išskyrus sūnų (V. ir V. K.), brolio M., bei įmonės direktoriaus V.. Kartais tokio pobūdžio pinigus gaudavo ir iš tarpininkų, tokių kaip šių asmenų žmonų arba vaikų. Vieni „big bosai“ nuomodavo automobilius vairuotojams, kurie jiems dirbdavo, automobilio nuomos kaina buvo apytiksliai 100 EUR už savaitę. Kiti „big bosai“ buvo įdarbinę vairuotojus, kurie jiems dirbdavo už atlyginimą, kuris būdavo nuo 500 iki 800 EUR per mėnesį. Kiti „big bosai“ vairuotojams, dirbantiems pagal individualią veiklą, automobilius nuomodavo už procentus. Jeigu tokio pobūdžio vairuotojas su automobiliu per dieną uždirbdavo 100 EUR, jam priklausydavo 30 proc. šios sumos, jeigu uždirbdavo nuo 100 ir iki 200 EUR, gaudavo 35 proc., jeigu uždirbdavo virš 200 EUR, gaudavo 40 proc. Nežino, pagal kokią konkrečią schemą dirbo įtarime nurodyti „big bosai“. Vairuotojui taip pat likdavo arbatpinigiai už kultūringą aptarnavimą, taip pat vairuotojams priklausė nemokamas nuvežimas. UAB „D“ nuo tokio pobūdžio gautos pinigų sumos pinigai eidavo tik už suteiktus užsakymus. Tokia schema taksi ir pavėžėjimo versle galioja visame Vilniuje. Tokio pobūdžio gautus pinigus, kurių neapskaitydavo UAB „D“ apskaitoje, jis panaudodavo įvairiai, tai yra, dalį pinigų, be jokių apskaitos dokumentų jis panaudodavo investuodamas į įmonės veiklą, t. y., į įmonės reklamą, minėtos programos tobulinimą ir t.t., taip pat dalį tokio pobūdžio pinigų panaudodavo savo reikmėms. 2017-11-28 jo namuose ((duomenys neskelbtini)) kratos metu rasti pinigai, apie 400 000 EUR, yra dalis tų pinigų, kurie nebuvo apskaityti UAB „D“ apskaitoje. Kita dalis rastų pinigų yra pasiskolinti pinigai. Dalį kratos metu rastų pinigų, kurie buvo gauti iš nusikalstamos veikos, jis pasiryžęs perleisti į valstybės biudžetą kaip dėl jo veiksmais padarytos žalos atlyginimą, kai bus tiksliai išsiaiškinta, kokia dalis yra pasiskolinta, o kokia gauta iš nusikalstamos veikos. Tikslią sumą, kokią jis galėjo neapskaityti UAB „D“ apskaitoje ir nuo jos nesumokėti mokesčių į biudžetą, galima nustatyti sulyginant UAB „D“ buhalteriją su įmonės sistemos registrais ir tokiu būdu matysis, kokie atsiskaitymai už parduotus užsakymus buvo apskaityti įmonės apskaitoje, o kokie ne, kadangi sistemoje jis fiksuodavo absoliučiai visus atsiskaitymus, duomenis įrašydamas į sistemos registrus. Yra pasiryžęs bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, siekiant nustatyti visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Jo sūnūs niekaip nėra prisidėję prie jo padarytos nusikalstamos veiklos, jis iš esmės niekada jiems nepasakodavo apie tokio pobūdžio vykdomą veiklą. Galimai būdavo tokių atvejų, kuomet sūnūs iš aukščiau minėtų asmenų gaudavo grynuosius pinigus už minėtus užsakymus, tačiau jie tokio pobūdžio grynųjų pinigų niekaip neadministruodavo, o tiesiogiai perduodavo jam. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai galisi bei yra pasiruošęs atlyginti padarytą žalą valstybės biudžetui. Po apklausos G. K. savo ranka protokolą patikslindamas pareiškė, kad apie tai, kokie „big bosų“ santykiai buvo su vairuotojais, jis tiksliai nežino, jo įvardintos sumos – 100, 500, 800 EUR yra Vilniuje priimtos sumos, apmokėti pavėžėjams, tas pats pasakytina apie jo nurodytus procentus. Jam yra žinoma, kad taip atsiskaitoma kitose įmonėse. Kaip organizuoja darbą „big bosai“, jis nežino, taip pat nežino, kaip „big bosai“ atsiskaito su vairuotojais, t. y. nežino tvarkos ir dydžio. Tokie atsiskaitymai neturėjo jokios reikšmės UAB „D“ veikloje ir jo santykiuose su „big bosais“ (t. 3, b. l. 134-139).

2017-12-07 papildomos apklausos metu G. K. parodė, kad „big bosu“ yra vadinamas asmuo, kuris organizuoja grupės žmonių pavėžėjimo darbą ir kontroliuoja jų veiklą, t. y. ta grupė žmonių turi nuosavus automobilius arba automobiliai yra įgyjami išperkamosios nuomos tvarka. „Big bosas“ taip pat organizuoja, kad ta grupė žmonių įsigytų verslo liudijimus arba individualias veiklas pavėžėjimo veiklai vykdyti, arba įdarbina „pavėžėjus“ įmonėse, bet ne UAB „D“. „Big bosas“ pats kontroliuoja pavėžėjus, organizuoja jų darbą, duoda jiems nurodymus, stengiasi užtikrinti kokybę, jis į „big bosų“ darbą su pavėžėjais nesikišo. Jei „big bosas“ jo paklausdavo kaip teisiškai įforminti vairuotojus, t. y. ar juos įdarbinti įmonėse, ar nurodyti jiems išsiimti individualios veiklos pažymėjimus, jis atsakydavo, kad vairuotojai turi dirbti oficialiai, o ar įdarbinti įmonėje, ar dirbs pagal individualias veiklas ar verslo liudijimus, jo tai nedomino, t. y. jis niekada griežtai „big bosams“ nenurodinėjo, kokia forma turi būti įforminti vairuotojai, šitą klausimą „big bosai“ spręsdavo patys. Maždaug 2016 metų pabaigoje, tikslaus laiko neatsimena, M. K. pradėjo dirbti vairuotoju Kaune, pagal verslo liudijimą arba individualią veiklą, ar jis dirbo su savo nuosavu automobiliu, ar kažkokios įmonės automobiliu, neatsimena. Maždaug po 2-3 mėnesių vairuotojo darbo, jis tapo „big bosu“, nes buvo labai atsakingas. Kiek automobilių ir kiek vairuotojų M. K. turėjo savo žinioje, nežino, nes jam tai nebuvo aktualu. Taip pat nežino, ar jis dirbdamas naudojosi savo nuosavais automobiliais, ar priklausančiais kokiai nors įmonei. M. K. turėjo programėlės „(duomenys neskelbtini)“ aplikaciją – taip vadinamą „big boso“ aplikaciją, t. y. jis matydavo tik savo kontroliuojamus vairuotojus. Nežino, kokią dalį uždirbto pelno M. K. paimdavo iš vairuotojų, jam tai nebuvo įdomu, tai buvo M. K. ir vairuotojų vidiniai reikalai. Jam M. K. atiduodavo 0,60 EUR nuo vieno įvykdyto užsakymo. M. K. 1 kartą per vieną – du mėnesius atvažiuodavo į UAB „D“ ofisą, adresu (duomenys neskelbtini), ir grynais pinigais jam (G. K.) atiduodavo pinigus nuo įvykdytų užsakymų, t. y. po 0,60 EUR. Ar paėmęs pinigus išrašydavo M. K. kokius nors dokumentus, neatsimena. Pats, kad nepamirštų, užsirašydavo, už kokį laikotarpį ir kokią sumą M. K. yra atidavęs ir viską užfiksavęs-sutikrinęs tokius lapelius sunaikindavo. Kokią sumą už įvykdytus užsakymus turi sumokėti M. K., matydavo savo programėlės „(duomenys neskelbtini)“ aplikacijoje, tą pačią sumą matydavo ir jis (G. K.) savo aplikacijoje. Tikslių sumų, kiek M. K. atnešdavo, pasakyti negali, šias sumas galima sutikrinti per programėlę „(duomenys neskelbtini)“. Su kitais pranešime apie įtarimą nurodytais „big bosais“ – I. Š., T. N., Z. N., A. Š., A. G., R. A., S. A., J. V., I. K., E. Š., V. B., L. B., D. N., E. S., K. V. bendradarbiavimas vyko tokiu pačiu principu kaip ir su M. K., tik kiti „big bosai“ už įvykdytus užsakymus tiesiogiai su juo atsiskaitydavo vieną kartą per savaitę, grynais pinigais, išskyrus I. Š., kuris buvo atsakingas už Klaipėdos pavėžėjus, kurie dirbo su programėle „(duomenys neskelbtini)“, jis atvažiuodavo atsiskaityti 1 kartą per 2-3 mėnesius. Tiems „big bosams“, kurie paprašydavo išrašyti dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, buvo išrašomi dokumentai, dažniausiai tai darydavo V. K.. PVM sąskaitos faktūros buvo išrašomos kiekvieną kartą po atsiskaitymo, o jei sumos buvo mažos, dokumentai buvo išrašomi vieną kartą mėnesio gale. Ar „big bosai“ prašydavo dokumentų, jei buvo atliekami jų įmonių VMI patikrinimai, jis pasakyti negali, nes tokių atvejų nežino, su „big bosais“ apie tai nėra kalbėjęs. Kokias sumas turėdavo atnešti kiekvienas „big bosas“, jie matydavo savo programėlės „(duomenys neskelbtini)“ aplikacijoje. Kiekvienas „big bosas“ iš pradžių yra dirbęs pavėžėju. Kokiais laikotarpiais kiekvienas „big bosas“ pradėjo bendradarbiauti su juo, nežino. Jis parodė, kad kai „big bosai“ paprašydavo išrašyti PVM sąskaitas-faktūras, visais atvejais būdavo išrašomi ir kasos pajamų orderiai sąskaitoje nurodytai sumai, kuriuos UAB „D“ buhalterė apskaitydavo bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Taip pat būdavo atvejų, kad būdavo išrašomos PVM sąskaitos faktūros, o pinigai nebūdavo sumokėti, tokiu atveju kasos pajamų orderiai nebūdavo išrašomi ir buhalteriškai būdavo fiksuojamas įsiskolinimas. PVM sąskaitos būdavo išrašomos, nors pinigų „big bosai“ nebūdavo sumokėję dėl to, kad „big bosai“ patys paprašydavo išrašyti dokumentus bei žadėdavo pinigus atnešti kitą kartą, kai turės pinigų, tačiau būdavo atvejų, kai su išrašytomis faktūromis jie dingdavo ir pinigų neatnešdavo. R. A., ne tik buvo „big bosu“ ir turėjo savo pavėžėjų grupę, tačiau jis taip dirba UAB „D“, jo pareigų tiksliai neatsimena, jis atsakingas dėl paslaugų sutarčių sudarymo su kitais juridiniais asmenimis – restoranais, kavinėmis, viešbučiais, t. y. dėl šių įmonių darbuotojų pavežimo. Šias pavėžėjimo paslaugas teikdavo „big bosams“ priklausantys automobiliai per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę. K. T. jis yra matęs dirbant vairuotoju, tačiau su juo tiesiogiai jokių darbinių reikalų nėra turėjęs. M. S. (M. S.) vardas ir pavardė jam negirdėti. A. J. nebuvo „big bosas“, jis užsiimdavo lizingais, jis susijęs su UAB „S“, kokios jo pareigos šioje bendrovėje, nežino. A. J. jokių bendrų reikalų su UAB „D“ neturėjo (t. 3, b. l. 140-142).

2017-12-12 papildomai apklaustas kaip įtariamasis G. K. parodė, kad ne visi asmenys, kurie programėlėje buvo įvardinti „Bosais“, t. y. kurie turėjo „Boso“ prisijungimus, buvo „Big bosais“, t. y. ne visi programoje „(duomenys neskelbtini)“ įvardinti „Bosai“ turėjo savo žmonių grupes (vairuotojus). Pasitaikydavo atvejų, kad ateidavo asmuo ir paprašydavo, kad programoje „(duomenys neskelbtini)“ matytų tik save, tokiu atveju tokiems asmenims būdavo suteikiami „Boso“ prisijungimai ir tie asmenys matydavo tik save, t. y. dirbdavo savarankiškai. Taip pat pasitaikydavo atvejų, kad į jį (G. K.) kreipdavosi 2-3 žmonės, dažniausiai - giminaičiai ar draugai, kurie norėdavo programoje „(duomenys neskelbtini)“ matyti vienas kitą, jiems taip pat programoje „(duomenys neskelbtini)“ būdavo suteikiami „Boso“ prisijungimai, t. y. tokios grupės matydavo programėlėje tik vienas kitą. Tokie asmenys už įvykdytus užsakymus atsiskaitydavo arba per „Foxbox“, arba atveždavo grynuosius pinigus į UAB „D“ ofisą, (duomenys neskelbtini), ir atsiskaitydavo su juo (G. K.) asmeniškai. Tokie asmenys atsiskaitydavo už užsakymus avansu, t. y. sistema yra analogiška mobilaus ryšio išankstinio apmokėjimo paslaugai – įneši tam tikrą sumą pinigų, ją kartas nuo karto papildai, o jei pinigų pritrūksta, vairuotojas nebegauna užsakymų. Pagal jam 2017-12-12 apklausos metu pateiktą asmenų sąrašą, jis parodė, kad šis sąrašas atspausdintas iš programos „(duomenys neskelbtini) ir parodė, kad: 1. M. M., kiek automobilių turėjo šis asmuo nežino; I. P. - programoje matė pats save bei turėjo vieną ar du automobilius, A. (padalinys – (duomenys neskelbtini)), kiek automobilių turėjo šis asmuo, pasakyti negali, nes nežino – šie asmenys taip vadinami „big bosai“; 2. V. J., V. B., A. K., R. C., M. M., T. V., R. S., P. I., A. K., A. L., M. M., R. Z., S. B., D. T., E. G., G. J., A. O., A. B., V. K., R. K., G. A., M. P., M. T., K. V., T. J., J. S., Rizvan, E. E., T. V., G. M., J. G., V. D., P. P., E. K., D. M., J. C., a. V., I. Č., A. P., R. L., T. K., A. B., Tada L., A. B., R. K., R. B., V. K., P. (padalinys – (duomenys neskelbtini)), D. K., V. G., K. S., R. Z. – tokių asmenų jis neprisimena; 3. V. P., P. Z., E. B., R. M., J. K., D. D., pastarasis dirbo dvejuose padaliniuose – 68 ir 77, tačiau dirbo skirtinguose padaliniuose skirtingais laikotarpiais, o ne vienu metu abiejuose padaliniuose, R. U., I. K., A. D., Ž. Ž., R. M., E. S., S. K., kodėl sąraše prie jos yra prierašas „investuotojas“, tiksliai pasakyti negali, galimai dėl to, kad automobilį, su kuriuo ji dirbo, buvo pasiėmusi išsimokėtinai, t. y. lizingu, V. Š. - šiems asmenims buvo suteikti „Boso“ prisijungimai, tačiau šie asmenys matė tik patys save, t. y. jie nebuvo taip vadinami „big bosai“; 4. E. J., M. S. ir V. J.; V. V. ir S. L.; M. P. ir A. M.; R. S. ir J. S.; M. T. ir T. D.; G. M. ir V. K.; L. K. dirbo kartu su tėvu, kurio vardo ir pavardės neatsimena; M. R. ir E. L.; A. S. ir V. S.; P. V. ir A. N.; P. K. ir D. K.; R. V. ir P. J.; H. K. ir K. K.; V. K. ir Ž. Š. – šiems asmenims buvo suteikti „Boso“ prisijungimai, tačiau šie asmenys dirbo grupelėse po 2-3 žmones ir matė tik savo grupelės narius, t. y. jie nebuvo taip vadinami „big bosai“; 5. M. V., A. G., E. B. šie asmenys planavo dirbti per programą „(duomenys neskelbtini)“, tačiau taip ir nepradėjo vykdyti veiklos; 6. S. G. – šis asmuo buvo 77 padalinio vairuotojas, tačiau dėl kokių priežasčių jam buvo suteiktas prisijungimas prie šio 77 padalinio, neatsimena; 7. K. U. – šis asmuo norėjo vykdyti veiklą per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę Kaišiadoryse, ji buvo „(duomenys neskelbtini) atstovė, jai buvo suteiktas „Boso prisijungimas“, tačiau, ar ji pradėjo vykdyti veiklą per „(duomenys neskelbtini)“ programą, neatsimena; 8. M. B. – jis buvo atsakingas už vairuotojų, kurie naudojasi „(duomenys neskelbtini)“ programa, priežiūrą Šiauliuose, jis apmokydavo vairuotojus, tačiau jis nebuvo „big bosas“, nes iš vairuotojų nerinkdavo pinigų ir už įvykdytus užsakymus pinigų neatveždavo; 9. V. J. – dirbo Vilniuje vairuotoja, dirbo savarankiškai. Ji planavo vykdyti veiklą Mažeikiuose per programą „(duomenys neskelbtini)“, jai buvo sukurtas „Boso“ prisijungimas, tačiau veiklos Mažeikiuose ji taip ir nepradėjo vykdyti; 10. J. M., pagal pavardę jis žino, kad ji yra R. A. draugė, kiek jam yra žinoma, ji nedirbo 66 padalinyje ir jokiame kitame padalinyje, kodėl ji matė 66 padalinį, neatsimena; 11. Asmuo, sąraše įvardintas K., prie kurio yra 11 padalinys, yra V., apie kurį jis kalbėjo 2017-12-07 apklausos metu; 12. asmuo, sąraše įvardintas M. – 57 padalinys, galimai testavimo šaukinys, nes prie jo nėra nurodytas telefono numeris; 13. asmuo, sąraše įvardintas D./D. – G. K. parodė, kad kažkokie du vairuotojai programoje „(duomenys neskelbtini)“ matė vienas kitą, tačiau kokie vairuotojai ir koks jų šaukinys, neatsimena. Po apklausos įtariamasis pareiškė, kad šiandien atsisako pasirašyti apklausos protokolą, kadangi pabandys prisiminti kai kurias aplinkybes (t. 3, b. l. 143-155).

2017-12-14 papildomai apklaustas įtariamuoju G. K. į tyrėjo klausimus dėl „(duomenys neskelbtini)“ programos sukūrimo, atsiskaitymo su šios programos kūrėjais, kada ir kokiu pagrindu programa pradėjo naudotis UAB „D“, kam priklauso internetiniai vardai (domenai) „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, kas atsakingas už programos priežiūrą, o būtent: už baudų skyrimą, už naujų vartotojų (bosų) prijungimą, teisių apribojimą/sustabdymą, šaukinių sukūrimą bei kitus klausimus, susijusius su programos veikimu, atsisakė atsakyti. Taip pat apklausos metu G. K. parodė, kad turi sveikatos problemų dėl dešiniojo šono, pablogėjus sveikatai ruošėsi gultis į ligoninę tyrimams 2017-11-29, tada, kada buvo sulaikytas FNTT pareigūnų. Jis įsitikinęs, kad pareigūnai apie ligą ir planus gultis į ligoninę žinojo, todėl mano, kad sulaikymo data buvo pasirinkta neatsitiktinai, kad būtų galima pasinaudoti pablogėjusia sveikata ir būtų galima daryti spaudimą. Mano, kad yra suimtas nepagrįstai, tardymo izoliatoriuje sveikata dar labiau suprastėjo, jau antra savaitė negali išsikviesti gydytojo, dėl šių priežasčių parodymus duoti atsisako. Taip pat nepatvirtina anksčiau duotų savo parodymų ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau dar kartą patvirtino, kad pripažįsta, jog savo veiksmais padarė žalą valstybei ir yra pasiruošęs ją atlyginti, dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Taip pat pabrėžė, kad ketino nutraukti savo daromą nusikalstamą veiką, ir stengėsi, kad kuo daugiau UAB „D“ atsiskaitymų vyktų per banką pavedimais, o ne grynaisiais pinigais (t. 3, b. l. 156-157).

2018-07-31 apklaustas įtariamuoju G. K. parodė, kad sutinka su visais specialistų atliktais paskaičiavimais, nustatyta nesumokėtų mokesčių suma, kurią tikisi sumokėti artimiausiu metu. Kaip minėjo ankstesnėse apklausose, ne visos įmonės gaunamos pajamos buvo įtraukiamos į įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to susidarė skola valstybei mokesčių pavidalu. Nesutinka tik su ta pranešimo apie įtarimą dalimi, kurioje kaip bendrininkas nurodytas jo sūnus V. K., kadangi jis nusikalstamos veikos nepadarė, jis vykdė jo (G. K.) nurodymus sukurti įvairias funkcijas internetinėje platformoje „(duomenys neskelbtini)“, t. y. buvo atsakingas už programėlės veikimą. Su įmonės buhalterine apskaita V. K. nieko bendro neturėjo. V. S. buvo tik formalus UAB „D“ direktorius, realiai įmonei pranešime apie įtarimą nurodytu laikotarpiu vadovavo jis pats (G. K.). Visi pranešime apie įtarimą nurodyti juridiniai asmenys mokėjo UAB „D“ už suteiktas ir pranešime apie įtarimą nurodytas paslaugas. L. B. už pavėžėjimo paslaugas kaip fizinis asmuo UAB „D“ nemokėjo, jis ir V. B. yra susiję su UAB „D“ bei su pavėžėjimo padaliniu „911“, šis padalinys UAB „D“ už užsakymus mokėjo. Jo sūnus V. K. už užsakymus nemokėjo, ar jis apskritai turėjo savo padalinį, nežino. Jo brolis M. K. ir sugyventinė V. B. kaip fiziniai asmenys UAB „D“ už paslaugas nemokėjo, jie yra susiję su 69 ir 96 padaliniais, tačiau šie padaliniai priklauso UAB „L“ šios bendrovės direktorius S. A., taip pat jis turėjo pavaduotoją, kurio vardo ir pavardės neatsimena, o UAB „L“ už paslaugas UAB „D“ mokėjo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, žalą valstybei atlygins artimiausiu metu (t. 3, b. l. 164, 165-166).

Kaltinamasis V. S. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai. 2017-11-29 apklaustas įtariamuoju V. S. parodė, kad iš pranešime apie įtarimą nurodytų asmenų jis pažįsta G. K., V. K., V. K., kurie dirba UAB „D“. Taip pat jam žinomas M. K., kuris dirba individualiai taksi vairuotoju. Kitos dalies asmenų iš pavardžių nepažįsta, kita dalis asmenų jam girdėti pagal pavardes. Iš išvardintų bendrovių jam žinoma tik UAB „D“, kurioje jis eina direktoriaus pareigas. Apie pranešime apie įtarimą nurodytas aplinkybes parodymus duos vėlesnių apklausų metu, susipažinęs su specialisto išvada, kadangi jam nėra aiški apskaičiuotų mokesčių suma (t. 4, b. l. 63). 2018-07-16 apklausos įtariamuoju metu V. S. parodė, kad įtarime nurodytu laikotarpiu buvo tik formalus UAB „D“ vadovas, t. y. sprendimų įmonės vardu nepriiminėjo, buvo atsakingas už įmonės ūkinę veiklą. Kaip ir nurodyta įtarime, G. K. jam pasiūlė eiti UAB „D“ direktoriaus pareigas, o už tai jis gaudavo oficialų darbo užmokestį, kuris jam buvo mokamas pavedimu, jokios kitos finansinės naudos iš UAB „D“ jis neturėjo. Nepriiminėjo jokių sprendimų kuriant, įgyvendinant ar tobulinant internetinę platformą „(duomenys neskelbtini)“. Jam tiksliai nėra žinoma, kas dirbo su minėta programėle. Jis niekada pats nėra rinkęs pinigų iš nei vieno įtarime nurodyto asmens, jam nėra žinoma, kas, kada ir su kuo atsiskaitydavo už programėlės suteiktas paslaugas, kurios nurodytos įtarime. Jis kaip įmonės direktorius pasirašydavo įmonės dokumentuose, kuriuos dažniausiai jam pateikdavo buhalterė B. G.. Dėl pareikšto įtarimo gailisi, pilnai prisipažįsta padaręs įtarime nurodytas veikas (t. 4, b. l. 69-70). 2018-11-06 apklaustas įtariamuoju V. S. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus ir nurodė, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi (t. 4, b. l. 76).

Baudžiamojon atsakomybėn patraukto juridinio asmens UAB „D“ atstovas advokatas Aidas Mažeika parodė, kad juridinis asmuo kaltę pripažįsta visiškai. Pripažino, jog bendrovės darbuotojų veiksmais dėl nesumokėtų mokesčių buvo padaryta žala valstybės biudžetui. Žalą atlygino, gailisi (t. 4, b. l. 111-112, 119-128).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. A. parodė, kad jis maždaug prieš 5 metus (apklausos laikas – 2017-11-28) pradėjo dirbti vairuotoju, teikė taksi paslaugas pagal individualią veiklą, susirado pažįstamų, tarp jų buvo V. K.. V. K. tėvas G. K. pasiūlė dirbti UAB „D“ direktoriaus pavaduotoju, nepilnu etatu, dėl mažo darbo krūvio. Maždaug prieš 3 metus (apklausos laikas – 2017-11-28) jis įsidarbino UAB „D“ direktoriaus pavaduoju. Jis ieškojo - siūlė, reprezentavo - juridinių asmenų, kurie norėtų sudaryti paslaugų sutartis su UAB „D“. Pats ruošdavo sutartis paslaugų pirkėjams, kontroliavo jų pasirašymą. UAB „D“ atstovavo V. S., pats jokių sutarčių nepasirašydavo. Jis išrašydavo PVM sąskaitas faktūras UAB „D“ klientams už suteiktas taksi paslaugas. Šių PVM sąskaitų faktūrų jis nepasirašydavo, o tik išrašydavo ir išsiųsdavo klientams. Pranešime apie įtarimą nepaminėta nei viena įmonė, kuriai jis buvo išrašęs PVM sąskaitas faktūras. Jis taip pat naudodamas programą „(duomenys neskelbtini).lt“ kontroliavo suteikiamų taksi paslaugų kokybę, stebėjo vairuotojų judėjimą pagal klientų, su kuriais sudarytos sutartys, užsakymus. Atlikdamas šį darbą suprato, kad turi laiko, žinių, sugebėjimų pradėti savo verslą. 2016-12-23 jis įsteigė MB „P“. Verslui vystyti reikėjo vairuotojų, galinčių dirbti ir suteikti taksi paslaugas. Jis turėjo prieigą prie UAB „D“ elektroninio pašto, į kurį buvo siunčiamos žmonių, norinčių dirbti taksi vairuotojais, gyvenimo aprašymai. UAB „D“ buvo suinteresuotas tuo, kad jis įdarbintų į MB „P“ kuo daugiau vairuotojų. UAB „D“ užsiėmė operatoriaus veikla, tai yra, tarpininkavo tarp kliento ir vairuotojo. Nauda abipusė – UAB „D“ imdavo mokestį nuo aptarnautų užsakymų, o MB „P“ gaudavo užsakymus. Jis nežinojo, kaip teisingai įdarbinti į MB „P“ vairuotojus. G. K. jam išaiškino, kad yra keli variantai: 1) MB „P“ automobilio nuomos sutartis su vairuotoju, tai yra, MB „P“ perka paslaugas iš UAB „D“ ir jas su automobiliu ir įranga parduoda vairuotojui. 2) įdarbinti žmones pagal darbo sutartį. 3) sudaryti jungtinės veiklos sutartį tarp vairuotojo ir MB „P“. G. K. šiuos variantus išaiškino, tačiau ką rinktis, nenurodinėjo. R. A. pats apgalvojo ir pasirinko dirbti pagal jungtinės veiklos sutartį. Jis susitikdavo su žmonėmis, kurie norėjo įsidarbinti pavėžėjais. Jiems išaiškindavo, kad pavėžėjimo veiklai vykdyti jie turi užsisakyti individualios veiklos pažymas, po ko bus sudaryta sutartis. Laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki šios dienos (apklausos laikas – 2017-11-28) buvo sudaryta apie 50 jungtinės veiklos sutarčių. Pats MB „P“ veiklą suorganizavo ir buvo dirbama tokiu būdu: jis su vairuotoju suderindavo, kokiomis valandomis jis gali dirbti, parinkdavo tuo metu laisvą automobilį. Su vairuotoju susitikdavo automobilių laikymo vietoje, prie „Mados“ prekybos centro, Viršuliškių g. 40, Vilniuje, esančiose automobilių parkavimo aikštelėse. Vairuotojas paimdavo automobilį ir pradėdavo dirbti. Kiekviename automobilyje buvo planšetinis kompiuteris. Vairuotojas, įsėdęs į automobilį, įsijungdavo vairuotojams skirtą „(duomenys neskelbtini).lt“ programą. Šios programos dėka vairuotojai gauna užsakymus, kuriuos vykdo, veža klientus. Klientai atsiskaito grynais pinigais arba per programą „(duomenys neskelbtini).lt“, arba programos „(duomenys neskelbtini).lt“ sukauptais elektroniniais pinigais. Vairuotojas, baigęs darbą R. A. atiduodavo 70 procentų nuo uždirbtos grynais pinigais sumos. Jis priimdamas grynuosius pinigus, jokių apskaitos ar kitų dokumentų neišrašydavo. MB „P“ kasoje jie nebuvo apskaityti, tačiau panaudojami MB „P“ veikloje - atsiskaitymams už automobilių remontą, kurą, plovimą, atsiskaityti su UAB „D“ už suteiktas dispečerio paslaugas. MB „P“ turi du automobilius, 12 automobilių valdo pagal neatlygintiną nuomos (panaudos) sutartį su įvairiais fiziniais, juridiniais asmenimis. Šios sutartys yra pridėtos prie MB „P“ dokumentų. Nors sudarytos sutartys yra neatlygintinos nuomos (panaudos), bet jis realiai moka už šiuos automobilius sutartyse nurodytiems asmenims. Už automobilius jis moka ne fiksuotas sumas. Su automobilių savininkais atsiskaito nereguliariai, tačiau atsiskaitymo sumos skaičiuojamos kas septynias dienas. Skaičiavimo formulė paprasta: iš vieno savininko automobilio (-ių) uždirbtos bendros sumos atimant išlaidas: 30 procentų vairuotojui, 10 procentų jam (R. A.), atimant išlaidas kurui, plovimui, remontui ir užsakymams (UAB „D“). Pagal šią formulę suskaičiuotus pinigus jis išmoka grynais automobilių savininkams - niekur, jokiuose dokumentuose nefiksuojant. Gaunamų pajamų nuo automobilių, priklausančių MB „P“, jis niekur nefiksuoja, tačiau jam dar nėra atsiradusi pareiga deklaruoti pajamas ir mokėti mokesčius. Su UAB „D“ jis atsiskaito grynais pinigais arba elektroniniais pinigais, kuriais atsiskaito klientai. Ar UAB „D“ apskaito jo atsiskaitymus – jam nėra žinoma, tačiau jis jokiuose dokumentuose nepasirašo. Grynais pinigais jis atsiskaitydavo su G. K., mokėjo jam į rankas. Mano, kad jokių dokumentų neklastoja, neklastoja PVM sąskaitų faktūrų. Įmonių, kurios paminėtos pranešime apie įtarimą, pavadinimus girdėjęs, tačiau nei jis, nei MB „P“ nėra susijęs su jomis verslo reikalais. Asmenys, kurie paminėti pranešime apie įtarimą, jam girdėti, žino juos kaip konkurentus, tačiau nei jis, nei MB „P“ nėra susijęs su jais. MB „P“ jokių baudų vairuotojams neskiria, baudas skiria UAB „D“ ir jas susirenka. MB „P“ veiklą vykdė Vilniuje ir Kaune. Nors K. T. ir dar jo padėjėjas, kurio vardo pavardės jis nežino, nebuvo įdarbinti MB „P“, jie jam padėjo organizuoti bendrijos darbą. Jie darė viską tą patį, ką ir jis, išskyrus tai, kad neieškojo įdarbinti vairuotojų, keletą kartų atliko atsiskaitymus su automobilių savininkais, neatsiskaitinėjo su UAB „D“. Anksčiau jis K. T. mokėjo 50 procentų uždarbio, tačiau nuo 2017 metų spalio mėnesio mokėjo fiksuotą atlyginimą - 600 EUR per mėnesį. K. T. padėjėjui jis nemokėjo, mokėjo pats K. T.. Dėl šios priežasties jis ir nežino, kas yra jo padėjėjas. Informaciją apie asmenis, kurie norėjo išnuomoti MB „P“ automobilius, jam suteikdavo G. K. (t. 1, b. l. 69-70).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. Š. parodė, kad 2015 metų rudenį, tikslios datos neatsimena, įsigijo keletą automobilių, tikslaus skaičiaus neatsimena, vėliau išnuomoti pagal sutartis, buvo deklaruoti VMI ir tai galima patikrinti. Pajamos ir išlaidos, gautos už minėtų automobilių nuomą, taip pat buvo deklaruotos. Automobilių nuomą jis vykdė pagal individualią veiklą. Iš viso per 2015-2017 metus jis pagal rašytines nuomos ir panaudos sutartis nuomojo apie 20 automobilių, nuomos automobilių skaičius nuo 2016 metų pradžios pradėjo mažėti ir šiai dienai (apklausos laikas – 2017-11-28) liko apie 10 vienetų, tikslaus skaičiaus neatsimena. Dalį automobilių jis buvo įsigijęs asmeniškai, dalį pagal automobilių panaudos sutartis iš kitų fizinių asmenų. Sutartis, kurias jis sudarydavo išnuomojęs automobilius fiziniams asmenims, ruošdavo jis pats asmeniškai. Sutartyse buvo numatyta fizinio asmens materialinė atsakomybė, pilna atsakomybė už nuomojamo automobilio panaudojimą pagal paskirtį ir ne pagal paskirtį. Taip pat sutartyje nurodyta automobilio nuomos kaina pagal nuvažiuotus kilometrus ir laikotarpį. Vairuotojai už nuomojamą automobilį, po sutarties pasirašymo, jam atsiskaitydavo asmeniškai, sumokėdami grynais pinigais. Tačiau joks pinigų perdavimo-priėmimo kvitas, perduodant/paimant pinigus, surašomas nebuvo, nes to nebuvo reikalaujama pagal įstatymą. Pats asmeniškai, kaip asmuo, dirbantis pagal individualią veiklą, vedė apskaitos žurnalą ir, remiantis jo duomenimis, deklaravo gautas pajamas. Iš pranešime apie įtarimą išvardintų asmenų jis pažįsta G. K., pastarasis yra internetinės platformos „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, o, kiek žino, V. K. ir V. K. yra jo sūnūs. V. K. dirbo su informacinėmis technologijomis internetinės platformos „(duomenys neskelbtini)“, o V. K. tikrindavo automobilius, kurie teikdavo keleivių vežimo paslaugas, ar šie atitinka nustatytus reikalavimus, t. y. automobilio reklaminė išvaizda, vizitinių dėklas, registruoti taksometrai ir kt. K. V. klausdavo patarimų dėl vairuotojų kontaktų, dėl programos, per kurią matydavo, kur yra jo išnuomoti automobiliai, konsultavimo. V. jį konsultuodavo dėl automobilių apipavidalinimo ir vairuotojų atrankos. Su G. K. jis susipažino 2015 metų vasarą. Pas minėtą asmenį kreipėsi, nes žinojo, kad taksi paslaugas teikianti įmonė, naudojanti telefono numerį (duomenys neskelbtini), kurioje pastarasis dirbo, ieško, kas galėtų išnuomoti automobilių, kurie teiktų keleivių pervežimo paslaugas. Kokios G. K. pareigos toje įmonėje, nežino, tačiau pastarasis sutiko išnuomoti pagal rašytines sutartis A. Š. priklausančius automobilius. Jo išnuomotiems automobiliams vairuotojus susirasdavo pati keleivių pervežimo paslaugas teikianti įmonė. Jis automobilių nuomos ir panaudos sutartis sudarinėdavo su fiziniais asmenimis, jie asmeniškai A. Š. mokėjo nuomos pinigus. Kiek jam yra žinoma, patys vairuotojai, be to, kad atsiskaitydavo už automobilių nuomą, tai pat dar turėdavo susimokėti už gautus iškvietimus, tačiau kaip tai būdavo buhalteriškai įforminta, nežino. Nuo 2017 m. vasaros pabaigos/rudens pradžios, įmonės, kuri naudoja kaip iškvietimo numerį, teikiant taksi ir keleivių pavėžėjimo paslaugas, (duomenys neskelbtini), dispečerinės darbuotojai, kurių ofisas yra adresu (duomenys neskelbtini), tikslaus įmonės pavadinimo nežino, jam nurodė, kad už vairuotojų, kuriems jis pagal rašytines nuomos ir panaudos sutartis nuomoja automobilius, teikia taksi ir keleivių pavėžėjimo paslaugas, turi surinkti jis asmeniškai ir perduoti dispečerinės darbuotojams. Su G. K. susitarė, kad jis atveš pinigines lėšas, surinktas iš vairuotojų už dispečerinės paslaugas, kiekvieną antradienį. Patys vairuotojai pažiūrėdavo pagal programą, esančią automobilyje, kiek jie turi sumokėti, ir tą pinigų sumą paduodavo jam, o jis perduodavo dispečerinės darbuotojai, kuri paimdavo grynuosius pinigus, tačiau jokio pinigų priėmimo-perdavimo akto neišrašydavo. Konkretaus asmens, kam iš dispečerinės darbuotojų turėdavo perduoti atvežtus pinigus, nebuvo. Tačiau dažniausiai juos atiduodavo pačiam G. K.. Gavęs pinigus ir žinodamas, kad juos atvežė už visus vairuotojus, kurie iš jo (A. Š.) asmeniškai nuomojosi automobilius, kurie turi skirtingus savo šaukinius ir jungiasi prie „(duomenys neskelbtini)“ sistemos, kuri įdiegta kiekviename taksi ir keleivių pervežimą teikiančiame automobilyje, ir pagal minėtos programos duomenis, pagal kiekvieną vairuotoją, G. K. arba dispečerės darbuotojas, kuriam buvo perduoti pinigai, matydavo, kokią pinigų sumą turi perduoti už dispečerinės suteiktas paslaugas. Joks pinigų perdavimo-priėmimo dokumentas surašomas nebuvo ir jis pats niekur nepasirašinėjo. G. K. perduodavo pinigus už suteiktas dispečerinės paslaugas, vairuotojų, kurie dirbo Kaune, kuriems taip pat buvo išnuomojęs keturis jam priklausančius automobilius, tokiomis pat sąlygomis, kaip nurodyta parodymuose. Kaune automobilius jis pradėjo nuomoti nuo 2017 pradžios, tai pačiai įmonei, kaip ir Vilniuje, kuri plėtė savo veiklą visoje Lietuvoje. Automobilius jis nuomojo tokiomis pat sąlygomis kaip ir Vilniuje, o pinigus už nuomojamus automobilius vairuotojai atiduodavo M. K., o pastarasis perduodavo jam (A. Š.). M. K. - jo pusseserės vyras, su juo artimai bendrauja ir pasitiki. M. K. kaip papildomą darbą teikė keleivių pervežimo paslaugas, su savo automobiliu, tačiau sudaręs kažkokią bendradarbiavimo sutartį su dispečerine, kurios iškvietimo numeris (duomenys neskelbtini). Todėl M. K., jo prašymu, kuris gyvena Kaune ir surinkdavo A. Š. priklausančius automobilių nuomos pinigus iš vairuotojų, kuriems jis nuomojo pagal rašytines sutartis. Jei M. K. turėdavo reikalų Vilniuje, tai jis pats atveždavo pinigus. Kartais jis pats užvažiuodavo pas jį į Kauną. M. K. iš vairuotojų surinkdavo grynuosius pinigus už automobilių nuomą, tačiau jokio pinigų perdavimo-priėmimo kvito asmenims, perdavusiems pinigus, neišrašydavo. Taip pat ir jis, paėmęs pinigus iš M. K., jokio dokumento, patvirtinančio, kad iš jo gavo pinigus, neišrašydavo. Tiek tais kartais, kai jis pats važiuodavo į Kauną iš M. K. paimti pinigų už automobilių nuomą, tiek ir tada, kai pinigus jam atveždavo pats M. K., A. Š. iš pastarojo paimdavo ir pinigus, surinktus iš vairuotojų Kaune už suteiktas dispečerinės paslaugas, pati dispečerinė buvo (duomenys neskelbtini). Vilniuje vairuotojai su iš jo išnuomotais automobiliais dirbo su šaukiniu „(duomenys neskelbtini)e „44-55“, kurį padėjo administruoti R., pavardės neatsimena, kuris yra artimas jo draugas. Kaune buvo dirbama su šaukiniu „37-55“, kurį padėjo administruoti M. K. ir E. S.. Pinigus, gautus iš M. K., be jokio pinigų perdavimo-priėmimo dokumento, jis perduodavo arba dispečerinės darbuotojui, arba pačiam G. K.. Ar pinigai už dispečerinės paslaugas buvo apskaityti buhalteriškai, nežino, minėtoje įmonėje nedirbo ir kaip ten buvo organizuotas buhalterinės apskaitos tvarkymas, nežino. Pats iš automobilių nuomos gautas pajamas ir išlaidas deklaravo VMI. Kokias pinigų sumas, surinktas iš vairuotojų, jam paduodavo M. K., pasakyti negali, nes neskaičiuodavo, pinigai jau būdavo supakuoti perdavimui G. K.. Vilniuje, kai jis surinkdavo pinigus iš vairuotojų, kuriuos vėliau perduodavo G. K. arba dispečerės darbuotojui, grynųjų pinigų būdavo apie 200-300 EUR, už praėjusią savaitę, pinigų suma kisdavo priklausomai nuo to, kaip dirbdavo patys vairuotojai. VŠĮ „L“ jam yra žinoma, ji priklauso E. S., kuris yra buvęs jo klasiokas. Jam žinoma, kad šios įmonės vardu yra registruota keletas lengvųjų automobilių, kurie taip pat, jo žiniomis, buvo nuomojami asmenimis, kurie ketino vykdyti keleivių pavežimo veiklą. E. S. pagal turimą patirtį, jo prašymu, konsultavo, kaip bendrauti su automobilių nuomininkais ir kaip juos pasirinkti, kaip prižiūrėti, kad jie nesukčiautų, kaip bendradarbiauti su dispečerine ir kt. Asociacijai „(duomenys neskelbtini)“ vadovauja jis, o įkūrėjai yra trys, t. y. jis pats, P. B., O. K.. Asociacija buvo įkurta, kad būtų galima pigiau apdrausti sau priklausančius arba valdomus panaudos pagrindais automobilius. P. B. yra jo (A. Š.) draugas, su juo kartu mokėsi vienoje mokykloje Druskininkuose. P. B. dirba (duomenys neskelbtini), pareigų nežino. Pastarasis A. Š. pakonsultuoja įvairiais klausimais susijusiais su mokesčių mokėjimu, sutarčių sudarymu, skundų rašymu ir kitais teisniais klausimais (t. 1, b. l. 74-77).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. N. parodė, kad iš įtarime nurodytų asmenų jis pažįsta G. K., V. K., L. B., V. K., taip pat įtarime yra nurodytas jo tėvas T. N. ir brolis Z. N.. Iš nurodytų įmonių žino UAB „D“, UAB „T“, UAB „T“, UAB „T“. Šios įmonės jam yra žinomos todėl, kad jis jau ne vienerius metus dirba taksi paslaugų srityje. Jis dirbo tik su UAB „D“, o UAB „T“ yra jo tėvo įmonė. 2016 m. pabaigoje jis įsigijo automobilį ir pradėjo vykdyti individualią veiklą keleivių pavėžėjimo srityje, ir tuo pagrindu išsiėmė individualios veikos pažymėjimą. Taksi paslaugų sferoje jis dirba maždaug nuo 2015 m. 2016 m. gruodžio mėn., jam pradėjus vystyti individualią veiką, jis kreipėsi į UAB „D“ vadovą G. K.. Šis asmuo jam buvo žinomas dėl to, kad nuo 2015 m. dirbo taksi paslaugų sferoje, o G. K. Vilniuje buvo gerai žinomas. Kiek pamena, jį su G. K. suvedė J. V., tai yra asmuo, pas kurį jis prieš tai dirbo taksi vairuotoju. G. K. įmonės UAB „D“ veiklos sritis buvo keleivių pavėžėjimo paslaugų teikimas. Susitikus su G. K., jo ofise (duomenys neskelbtini), pastarasis paaiškino, kad bendradarbiavimas bus toks, kad jis (D. N.) iš UAB „D“ pirks keleivių pavėžėjimo užsakymus, užsakymo kaina - 0,60 EUR. Visa keleivių pavėžėjimo užsakymų priėmimo sistema naudojama per jo (G. K.) įmonės informacinių technologijų programą ((duomenys neskelbtini)), kurioje matomi visi pateikti užsakymai, apmokėjimai ir kiti niuansai, susiję su bendradarbiavimu. Taip pat jie aptarė ir kitus niuansus, tokius kaip baudų mokėjimas, vairuotojų atlyginimus ir kt. G. K. išaiškino, kad vairuotojas gaus 30 proc. automobilio uždarbio, kažkokia dalis uždarbio bus skiriama sunaudotam automobilio kurui ir plovyklai, likusi dalis atiteks jam (D. N.), nuo kurios jis papildomai sumokės G. K. už jo įmonės pateiktus užsakymus, tai yra 0,60 EUR už vieną užsakymą. Tarp jo ir UAB „D“ jokia rašytinė sutartis sudaryta nebuvo, bendradarbiauti susitarėme žodžiu. Sutikus dirbti aukščiau nurodytu principu, UAB „D“ jį prijungė prie minėtos informacinės sistemos, kuri buvo prieinama per jo automobilyje esantį kompiuterį, ir jis pradėjo vykdyti pavėžėjimo paslaugas, keleivių užsakymus pirkdamas iš UAB „D“. 2017 m. laikotarpyje, jis papildomai įsigijo 3 automobilius, kurie vykdė veiklą analogišku principu, užsakymus perkant iš UAB „D“. Šiuos automobilius vairavo iki šešių vairuotojų, tai buvo asmenys, kurie turėjo verslo liudijimus ir iš jo (D. N.) nuomodavosi šiuos automobilius, tai yra, nuo automobilio uždirbtos sumos pasiimdavo 30 proc. sau, o likusius atiduodavo D. N., iš kurių jis padengdavo kuro, plovyklų išlaidas, atsiskaitydavo su G. K. už suteiktus užsakymus, o likusią dalį pasiimdavo sau. Dėl automobilių nuomos jis susitardavo žodžiu, nesudarant jokių rašytinių sutarčių. Jis vykdydavo aktyvią šių automobilių ir vairuotojų, kurie juos vairuodavo, priežiūrą, kuri pasireikšdavo tuo, kad pagal vairuotojų pageidavimą sudarydavo automobilių nuomos grafikus, skambindavo vairuotojams ir teiraudavosi apie automobilių lokaciją bei būklę. D. N. parodė, kad savaitės eigoje, kuomet iš vairuotojų gaudavo grynuosius pinigus, pagal UAB „D“ informacinę sistemą, prie kurios galima būdavo prisijungti per automobiliuose esančius kompiuterius, jis paskaičiuodavo, kokią pinigų sumą priklauso sumokėti UAB „D“ už parduotus užsakymus ir šią pinigų sumą pats asmeniškai, grynaisiais nunešdavo į UAB „D“ ofisą (duomenys neskelbtini), šiuos pinigus perduodavo pačiam G. K.. D. N. parodė, kad pinigų perdavimo metu G. K. nepateikdavo jokių pinigų priėmimo ir įnešimo į kasą dokumentų, šie mokėjimai tiesiog būdavo įvedami į UAB „D“ aukščiau minėtą informacinę sistemą, kurioje matydavosi, kad jis už savo automobilius iš esmės atsiskaitęs. Jis parodė, kad nuo 2016 m. pabaigos iki 2017 m. lapkričio mėn., faktiškai kiekvieną savaitę, G. K. į ofisą atnešdavo ir perduodavo grynaisiais pinigais vidutiniškai apie 500 EUR, kuriuos paduodavo tiesiogiai G. K.. Visiškai nesigilindavo, ar G. K. užpajamuodavo pinigus UAB „D“ kasoje. Taip pat būdavo tokių atvejų, kuomet pagal jo ir G. K. susitarimą už vairuotojų netinkamą elgesį su klientais, netinkamai atšauktus užsakymus, keleivių nepavežimą iki vietos ir kitus dalykus, jis G. K. mokėdavo baudas. Šios baudos būdavo mokamos taip pat grynaisiais, jis asmeniškai pinigus perduodavo pačiam G. K.. G. K., imdamas minėtus pinigus, taip pat nepateikdavo jokių apskaitos dokumentų. Yra pasiruošęs deklaruoti visas pinigų sumas, kurias gavo iš aukščiau minėtų vairuotojų už keleivių vežimus ir pasiruošęs nuo tokio pobūdžio gautų pinigų sumų sumokėti visus privalomus mokesčius į valstybės biudžetą. Jis taip pat parodė, kad jo tėvas T. N. bei brolis Z. N. taip pat dirbo su UAB „D“. Taip pat jam buvo žinoma, kad su UAB „D“ dirbo ir įtarime minimas L. B.. Dėl įtarime minimo V. K. paaiškino, kad jam buvo žinoma, jog jis buvo UAB „D“ darbuotojas, kuris dirbo su aukščiau minėta UAB „D“ informacijų sistemų programa. Taip pat dirbant su UAB „D“, jam tekdavo bendrauti su V. K., pastarasis pranešdavo apie jo vairuotojų blogus poelgius su klientais, baudas ir kitus niuansus, susijusius su keleivių pavėžėjimo kokybe. Su UAB „D“ veiklą nutraukė maždaug 2017-11-27 (t. 1, b. l. 81-83).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas T. J. parodė, kad UAB „E“ buvo įkurta 2016 m. pabaigoje, įmonės steigimo dokumentus jam padėjo sutvarkyti giminaitis. Įmonės direktoriaus pareigas nuo įsteigimo eina jis, o įmonės 100 procentų priklauso A. V., pastarasis jam padėjo sutvarkyti įmonės steigimo dokumentus. Įmonės akcijas jis planuoja persirašyti sau. Maždaug 2018 m. vasario mėn. sustabdė įmonės veiklą, nes pradėjo dirbti kitą darbą, nesusijusį su taksi (pavėžėjimo) veikla. Nuo įmonės įsteigimo iki veiklos sustabdymo įmonės veikla buvo taksi (pavėžėjimo) veikla. Įmonėje veiklos laikotarpiu buvo nuo 1 iki maždaug 6 darbuotojų. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė K. D., su kuria buvo sudaryta buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartis, įmonėje ji nebuvo įdarbinta. Maždaug 2016 m. balandžio mėn. pabaigoje jis nuvyko į UAB „D“ ofisą, adresu (duomenys neskelbtini), norėjo pasidomėti dėl darbo taksi (pavėžėjimo) srityje. Pokalbis dėl darbo vyko su G. K., tada pirmą kartą su juo susipažino. G. K. paaiškino sąlygas dėl taksi (pavėžėjimo) veiklos vykdymo. G. K. pokalbio metu pasakė, kad reikia išsiimti individualios veiklos pažymą. 2016-05-02 jis išsiėmė individualios veiklos pažymą ir maždaug apie 1 mėnesį dirbo taksi vairuotoju (pavėžėju) su išsinuomotu automobiliu, automobilį jam surado G. K., tačiau automobilio savininko jis neatsimena, automobilis – „Toyota Avensis Verso“, automobilio valstybinių numerių neatsimena. Kiek pamena, už nuomą mokėdavo apie 130 EUR per savaitę, pinigus perduodavo automobilio savininkui. Kol jis dirbo su nuomotu automobiliu, kurą pirkdavo iš savo pinigų. Maždaug po 1 mėnesio, kai dirbo su nuomotu automobiliu, jis nuėjo pas G. K. paprašyti, kad pastarasis padėtų surasti kitą geresnį automobilį vykdyti taksi (pavėžėjimo) veiklą. Jis pasakė, kad jei T. J. nusipirks „Toyota Prius“ automobilį, tokiu atveju gaus geresnius užsakymus ir taip išeis daugiau užsidirbti. Iš ko pirkti automobilį, G. K. nenurodė. Su nuosavu automobiliu jis dirbo iki maždaug 2016 m. liepos mėn. vidurio. Kokiu šaukiniu dirbo, neatsimena. Nuo 2016 m. liepos mėn. vidurio iki 2016 m. lapkričio mėn. taksi (pavėžėjimo) veiklos iš viso nevykdė, taip pat pardavė automobilį „Toyota Prius“. Taksi iškvietimams buvo naudojami 3 kanalai, 1 kanalas buvo prasčiausias, o 3 – geriausias, t. y. naudojantis 3 kanalu buvo duodami geresni užsakymai. Maždaug 2016 m. spalio mėn. jam reikėjo darbo, todėl vėl susitiko su G. K.. Pokalbio metu jo paprašė dirbti geresniame kanale, kad gautų geresnius užsakymus. G. K. pasakė, kad norint gauti geresnius užsakymus, reikia atitikti šias sąlygas – vienas variantas buvo nusipirkti automobilių bei susirasti vairuotojų, kurie dirbtų pagal individualias veiklas arba kitas variantas – įsteigti įmonę, įdarbinti darbuotojų (vairuotojų) ir vykdyti įmonės veiklą. Jis įsteigė UAB „E“, o veiklą vykdyti šios įmonės vardu pradėjo maždaug 2016 m. lapkričio mėn. Veiklos vykdymo laikotarpiu įmonėje dirbo nuo 1 iki 6 vairuotojų, įskaitant ir jį patį. Automobiliai, kuriais buvo vykdoma taksi (pavėžėjimo) veikla, priklausė UAB „V“, su šia bendrove buvo žodinis susitarimas, kad automobilius, kurie buvo naudojami taksi (pavėžėjimo) veiklai, jis išpirksi, kai uždirbs pinigų. Kol vykdė veiklą, nei vieno automobilio iš UAB „V“ nenusipirko, automobiliai dažnai keisdavosi, kadangi automobiliai patekdavo į eismo įvykius. Už automobilius UAB „V“ neėmė jokio nuomos mokesčio. Kuras, eksploatacinės išlaidos, remonto išlaidos buvo dengiamos iš UAB „E“ lėšų. Dėl internetinės platformos „(duomenys neskelbtini)“ – tarp UAB „E“ ir UAB „D“ buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis. 1 (vienas) įvykdytas užsakymas kainavo 0,60 EUR, jei lengvasis automobilis, 0,80 EUR – elektromobilis, 1 EUR – jei „minivenas“. Taip pat buvo mokamos baudos – baudos buvo skiriamos už nesutvarkytą automobilį, blogus klientų komentarus ir kt., baudos buvo skiriamos nuo 1 EUR iki 100 EUR. Taip pat už kiekvieną važiavimą buvo imamas 3 (trijų) procentų mokestis nuo kliento pravažiuotos sumos, kurie atitekdavo klientui į jo elektroninę piniginę. Jei užsakymas buvo vykdomas už iš anksto sutartą kainą, tokiu atveju buvo imamas 10 procentų mokestis nuo užsakymo kainos. Taip pat buvo mokamas 3 EUR savaitinis mokestis, nuo kiekvieno vairuotojo už internetą. Taip pat buvo mokami procentai nuo užsakymų sumos, t. y. jei užsakymas neviršija 10 EUR, tada buvo mokamas 3 procentų mokestis, jei virš 10 EUR – 10 procentų mokestis. Pirmadieniais arba antradieniais nuvykdavo į UAB „D“ ofisą ir G. K. grynais pinigais paduodavo visus aukščiau nurodytus mokesčius, kiek jis „skolingas“, matydavosi iš programėlės „(duomenys neskelbtini)“. Sumokėjus G. K. programėlėje nurodytą sumą, jis „nunulindavo“ padalinio el. piniginę. Jokie dokumentai perduodant pinigus nebuvo išrašomi. Kelis kartus jis yra gavęs sąskaitas faktūras, taip pat yra prašęs, kad išrašytų dokumentus, G. K. žadėdavo išrašyti dokumentus vėliau. O galiausiai buvo pasakyta, kad dokumentai bus išrašomi, jei jis susimokės („damokės“) PVM. Nesumokėjus pinigų iki antradienio vakaro visas padalinys būdavo atjungiamas nuo programėlės ir nebegaudavo užsakymų. Pagal apklausos metu pateiktą vairuotojų sąrašą, kurie dirbo naudodamiesi „(duomenys neskelbtini)“ šaukiniu (20) jis parodė, kad: su automobiliais, kuriuos valdė jis (T. J.) dirbo – L. K., A. B., R. N., D. M., E. B. ir jis pats. Iš šių asmenų po kiekvienos pamainos, pagal programėlėje „(duomenys neskelbtini)“ esančius duomenis (nuo įvykdytų užsakymų), jis paimdavo apie 65-70 procentų uždirbtų pajamų nuo klientų. Nuo tų 65-70 procentų jis mokėdavo už kurą, eksploatacines išlaidas, remonto išlaidas bei visus anksčiau minėtus mokesčius (išlaidas) G. K.. Kiti asmenys – R. Z., J. R., M. A.,V. Š., kurie priklauso 20 šaukiniui, dirbo su savo automobiliais, t. y. dirbo sau, kaip privatininkai, šie asmenys jo (T. J.) paprašė, kad priimtų juos į savo 20 šaukinį, nes jis dirbo 3 kanale ir turėjo geresnius užsakymus. Taip pat jo pažįstamas M. V., kuris nebuvo paimtas dirbti į 3 kanalą, kadangi turėjo tik vieną automobilį, paprašė dirbti 3 kanale, kartu su juo taip pat dirbo A. F. ir D. L.. Jis iš šių asmenų kas savaitę imdavo mokestį tik pagal jų kiekvieno el. pinigines, naudos iš jų neturėjo. Šaukiniu 20-0 naudojosi jis ir M. V.. Taip pat parodė, kad sumos, kurios pateiktos kartu su vairuotojų sąrašu, neatitinka realybės, t. y. jam pateiktos didesnės sumos, nei kad realiai uždirbta. Taip gali būti dėl to, kad vairuotojai keisdavo padalinius, o jų apyvarta „ateidavo“ pas paskutiniausią padalinio vadovą („bosą“). Taip yra su R. N., L. K., A. B.. Programėlėje „(duomenys neskelbtini)“ nurodyti T. J. telefono numeriai galėjo būti arba (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 86-88).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas E. Š. parodė, kad UAB „A“ buvo įsteigta 2016-05-27, steigėjai - jis ir A. M.. Iki 2017 m. maždaug rugpjūčio mėnesio jie abu turėjo po 50 proc. įmonės akcijų, nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. jis yra vienintelis UAB „A“ akcininkas. Įmonės direktoriaus pareigas nuo įmonės įsteigimo ėjo jis. Įmonės veikla - automobilių nuoma ir pavėžėjimas. Įmonės veikla sustabdyta 2018 m. kovo mėn. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „R“ buhalterė L. M., pastaroji įmonės apskaitą tvarkė nuo įsteigimo, įmonės apskaita buvo tvarkoma sutarties pagrindu. Įvairiais laikotarpiais įmonėje buvo įdarbintas skirtingas skaičius darbuotojų, tikslaus skaičiaus neatsimena, šiuos duomenis galima matyti iš SODROS dokumentų. Prieš įsteigiant įmonę, jis ieškodamas darbo nuvyko į UAB „D“ ofisą, adresu (duomenys neskelbtini), ten susipažino su G. K.. Kažkuris iš įmonės darbuotojų jam pasakė, kad dėl darbo kreiptųsi į G., kokios buvo pastarojo pareigos UAB „D“, nežino. Pokalbio metu jie su G. K. susitarė, kad jis per UAB „A“ pirks dispečerinės užsakymus iš UAB „D“. Su UAB „D“ jis kaip UAB „A“ direktorius pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl dispečerinės paslaugų pirkimo, kiek pamena, sutartis jam buvo atsiųsta paštu, greičiausiai elektroniniu, sutartį pasirašęs, ją paliko UAB „D“ ofise. Pokalbio metu su G., pastarasis pasakė, kad reikės UAB „D“ mokėti po 0,60 EUR už vieną įvykdytą užsakymą, taip pat 3 procentus nuo įvykdyto užsakymo sumos, kurie „įkrisdavo“ į kliento elektroninę piniginę, jokių kitų mokesčių jis neminėjo. Vėliau jis UAB „D“ internetinėje svetainėje susipažino su kitais mokesčiais, kurie buvo mokami UAB „D“, t. y. - 3 EUR per savaitę kiekvienam užregistruotam vairuotojui už prisijungimą prie programėlės; vidinės UAB „D“ baudos, kurios siekdavo nuo 1 EUR iki, kiek jam žinoma, 500 EUR; taip pat reikėdavo mokėti po 10 procentų nuo užsakymo, kurio vertė buvo didesnė nei 10 EUR. Jis parodė, kad ne visi įvykdyti užsakymai buvo vertinamai po 0,60 EUR, buvo tokių užsakymų, kurie kainuodavo 0,80 EUR arba 1 EUR, tai priklausydavo nuo automobilio kategorijos, kurią pasirinkdavo klientas. Jo įmonei priklausęs šaukinys - 50, jokiu kitu šaukiniu jis nedirbo. Jo paties šaukinys - 50-A. Pačioje pradžioje jo šaukinys buvo 50-B, šiuo šaukiniu naudojosi iki tol, kol dirbo A. M., pastarasis buvo įdarbintas UAB „A“. UAB „A“ laikotarpiu, kol buvo vykdoma veikla, priklausė apie 10 automobilių, daugiausia buvo automobilių „Toyota Prius“. UAB „A“ vykdė ne tik pavėžėjimo, bet ir automobilių nuomos veiklą, todėl buvo atvejų, kad su įmonei priklausančiais automobiliais pavėžėjimo paslaugas vykdė vairuotojai, kurie nebuvo įdarbinti UAB „A“, t. y. neįdarbinti vairuotojai nuomodavosi automobilius iš UAB „A“ sutarties pagrindu, taip pat buvo sudaromi ir žodiniai susitarimai su vairuotojais dėl automobilių nuomos. P. K., D. K. ir I. Č. programėlėje buvo įvesti kaip „Bosas“ tik todėl, kad jis (E. Š.) jais pasitikėjo ir esant reikalui jie padėdavo darbiniais klausimais, tačiau jie nebuvo atsakingi už padalinį, t. y. jie nebuvo padalinio „Bosai“ - vadovai. Pamainas iš vairuotojų, kurie buvo įdarbinti UAB „A“, jis priiminėjo 2 kartus per dieną, UAB „A“ ofise - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), šiuos ofisus nuomojosi. Vairuotojai, kurie įdarbinti įmonėje nebuvo, t. y. tie, kurie dirbo su savo nuosavais automobiliais bei kurie nuomojosi automobilius iš UAB „A“, jam pinigus į minėtus ofisus atveždavo vieną kartą per savaitę. Vairuotojai, kurie buvo įdarbinti UAB „A“, klientams išrašydavo pinigų priėmimo kvitus (PPK), tačiau pasitaikydavo atvejų, kad vairuotojai neišrašydavo šių dokumentų, motyvuodami tuo, kad visi duomenys matomi programėlėje ir jie mažoms sumoms kvitų neišrašinės. Išrašytus kvitus vairuotojai dažniausiai atiduodavo jam po pamainos. Vairuotojai, kurie nebuvo įdarbinti UAB „A“, tačiau nuomojosi automobilius iš įmonės, jam pinigus mokėdavo tik už automobilių nuomą, jis jiems išrašydavo pinigų priėmimo kvitus. Taip pat šie vairuotojai palikdavo pinigus už programėlės „(duomenys neskelbtini)“ naudojimąsi - už įvykdytus užsakymus, SIM kortelės mokestį, baudas bei procentus nuo įvykdytų užsakymų. Iš vairuotojų, kurie nebuvo įdarbinti UAB „A“, jis rinkdavo tik tuos pinigus, kuriuos atiduodavo G. K. už programėlės naudojimąsi, jokios kitos finansinės naudos iš jų negavo, išskyrus minėtą automobilių nuomą. Pinigus G. K. veždavo kiekvieną pirmadienį, pinigus palikdavo tik jam. G. K. sutikrindavo programėlėje esančius duomenis, t. y. kokią sumą jam reikia sumokėti. Pačioje pradžioje, UAB „D“ išrašydavo PVM sąskaitas faktūras bei kasos pajamų orderius. Vėliau G. K. žadėdavo, kad dokumentus išrašys metų gale, tačiau dokumentai išrašyti nebuvo. Dėl UAB „A“ įdarbintų vairuotojų parodė, kad iš jų dažniausiai rinkdavo 70 proc. uždirbtų pinigų iš klientų, tačiau tam, kad darbuotojus motyvuotų, rinkdavo ir mažiau - 60-65 proc. Vairuotojams likę pinigai buvo jų darbo užmokestis. Iš 70 proc. gautų iš vairuotojų buvo pilamas kuras, apmokamas automobilių remontas, eksploatacinės išlaidos, draudimas, mokesčiai SODRAI ir kiti mokesčiai, reikalingi įmonės išlaikymui. 50-0 ir 50-00 - šie šaukiniai buvo naudojami naujų vairuotojų apmokymui. Jis parodė, kad ne visi pinigai, kurie gauti iš programėlės, t. y. iš šaukinio 50-0 - 5806,58 EUR grynųjų pinigų ir 199,59 EUR elektroninių pinigų, o iš šaukinio 50-00 - 3177,33 EUR grynųjų pinigų ir 121,67 EUR elektroninių, realiai buvo gauti iš keleivių, t. y. vykdant apmokymus ne visada klientams buvo teikiama paslauga, daugiausia buvo atvejų, kad automobilis klientų neveždavo, o su apmokomu vairuotoju važiuodavau jis, ir tokie važiavimai programėlėje būdavo fiksuojami, dėl šios priežasties pildėsi elektroninė piniginė, taip pat buvo atvejų, kad klientai buvo vežami ir iš jų buvo gaunami pinigai, tačiau ši suma sudaro ne daugiau kaip 30 proc. nuo nurodytos sumos programėlėje. Nuo visų šių minėtų pinigų UAB „D“ buvo sumokėti anksčiau nurodyti mokesčiai, kadangi G. K. nebuvo svarbu, kokiu būdu pinigai „įkritę“ į elektroninę piniginę. Iš apklausos metu pateikto vairuotojų sąrašo UAB „A“ nebuvo įdarbinti šie vairuotojai: A. P. (dirbo su automobiliu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastarasis buvo atėjęs iš kito padalinio, iš kokio, nežino, D. R. (apie šį asmenį jokių duomenų nepamena), E. A. (dirbo su savo automobiliu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) D. L. (dirbo su nuosavu automobiliu „VW Passat“, numerio neatsimena), taip pat, kiek pamena, pastarasis nuomojosi automobilį iš UAB „A“), M. D. (pastarasis atėjęs iš kito padalinio, kokio, neatsimena, dirbo su „Toyota Prius“, numerio nežino), A. B. (apie šį asmenį jokių duomenų nepamena), V. T. (apie šį asmenį jokių duomenų nepamena), A. M. (kiek pamena, pastarasis nuomojosi automobilį „Toyota Prius“ iš UAB „A“, numerio neatsimena), D. J. (apie šį asmenį jokių duomenų nepamena), t. y. jie nebuvo UAB „A“ darbuotojais, tačiau jie vykdė veiklą kitomis veiklos vykdymo formomis. A. Š., V. K., P. K., I. Č. - šie asmenys kurį laiką buvo įdarbinti UAB „A“, duomenis galima sutikrinti pagal Sodros dokumentus, vėliau pastarieji dirbo nuosavais arba nuomotais automobiliais. Programėlėje įvesti šaukiniai su „N“ raide reiškia, kad vairuotojas naudojosi nuosavu arba nuomotu automobiliu. Iš įtarime paminėtų asmenų pažįsta G. K., V. K. - pastarasis skirdavo baudas, V. K. - jis duodavo SIM korteles, Z. N. - vaikystės draugas, T. N. - jį žino kaip Z. N. tėvą, A. G. - susipažino dirbdami pavėžėjimo veikloje, R. A. - matydavo UAB „D“ ofise, L. B. - matydavo UAB „D“ ofise pirmadieniais, kitų nurodytų asmenų nežino. Iš įtarime nurodytų įmonių jam žinomos UAB „D“, UAB „A“, UAB „T“ - kiek žino, ši įmonė yra T. N., UAB „T“ - kiek žino, ši bendrovė susijusi su A. G. (t. 1, b. l. 92-94).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. K. parodė, kad G. K. yra jo tėvas, V. S. jam žinomas, pastarasis yra UAB „D“ direktorius, J. M., pavardė nežinoma, tačiau žino, kad J. yra programuotojas, N. N. yra programuotojas, tačiau įmonėje UAB „D“ oficialiai nedirba, G. G. kaip ir J. bei N. yra programuotojai, M. K. atsakingas už Kauno mieste esančių pavėžėjų vykdomą veiklą. I. Š. atsakingas už Klaipėdoje esančios veiklos, susijusios su pavėžėjais kontroliavimą, T. N. yra UAB „T“ vadovas. UAB „T“ užsiima pavėžėjimo paslaugomis. Z. N. yra UAB „T“ vadovo sūnus, taip pat vykdo veiklą kartu su savo tėvu. A. Š. yra toks pats kaip ir UAB „T“ vadovas, tačiau, ar jis turi įmonę, nežino, jis turi automobilių parką bei užsiima pavėžėjimo veikla. A. G. yra UAB „T“ vadovas, ši bendrovė taip pat užsiima pavėžėjimo paslaugomis. R. A. yra UAB „D“ direktoriaus pavaduotojas, kuris atsako už personalą, sutarčių sudarymą. S. A. yra UAB „L“ vadovas. Minėta įmonė taip pat užsiima pavėžėjimo paslaugų teikimu. K. V. yra UAB „L“ vadovas. Ši įmonė taip pat užsiima pavėžėjimo paslaugos teikimu. J. V. - UAB „T“ vadovas. Kaip ir visos išvardintos, ši bendrovė užsiima pavėžėjimo paslauga, I. K. – UAB „A“ vadovas, E. Š. – UAB „A“ vadovas, V. B. – UAB „D“ vadovas, tačiau tiksliai neprisimena, L. B. – UAB „D“ vienas iš vadovų, K. T. – MB „P“ vadovas, atsakingas už Kauno miesto pavežiojimo paslaugų teikimą, M. K. – jo dėdė, jis yra pavėžėjas (vairuotojas), kuris iš UAB „D“ paimdavo užsakymus, D. N. – UAB „T“ direktoriaus sūnus, jis kartu ir buvo padalinio vadovas, tačiau jokiai bendrovei nevadovavo, M. S., nepažįsta, galbūt jį žino iš matymo, E. S. ir A. J. tai pat nepažįsta, šių asmenų pagal pavardes nežino, tačiau galbūt pamačius atpažintų. Iš esmės pavėžėjimo verslas UAB „D“ yra organizuotas taip: N. N., G. G. bei J., kurio pavardės nežino, paprašyti G. K., sukūrė kompiuterinę programą, kuri veikia interneto pagrindu ir veikia tiek internete, tiek vairuotojų planšetiniuose kompiuteriuose. Kur patalpinta pati platforma, nežino, nes neturi specialių žinių. Pačią kompiuterinę programą galima atsidaryti tiek kompiuteriu, tiek vairuotojų planšetėse. Vairuotojai savo planšetėse atsidaro programą, kuri prisijungia prie platformos ir laukia užsakymų. Klientas – užsakovas, paprastai skambina į UAB „D“ trumpuosius numerius, tokius kaip (duomenys neskelbtini), ir kitus. Tų numerių labai daug ir jie susisiekia su UAB „D“ operatoriais ir užsako pavėžėjimo paslaugą. Klientai gali užsakyti paslaugą ir atsisiuntę programą „(duomenys neskelbtini)“. Skambutis užfiksuojamas ir nukreipiamas į vairuotojo aplikaciją. Vairuotojai, pamatę užsakymą, perima užsakymą ir paveža keleivį. UAB „D“ iš esmės atlieka užsakymo katilo funkciją. G. K. susirasdavo įmonių vadovų, ar padalinio vadovų, ar šiaip asmenų, kurie vadovauja kelioms ar keliolikai automobilių, kurie užsiima pavėžėjimo paslaugomis ir susitardavo dėl paslaugų už tai, kad UAB „D“ atliks tarpininkavimo paslaugas tarp kliento ir pervežėjo. Už tai, kad UAB „D“ nukreips klientų skambučius ir internetinius užsakymus klientams, UAB „D“ iš pavėžėjų imdavo 0,60 EUR. Jeigu klientas atšaukia užsakymą, pavėžiotojui grįždavo ne visa 0,60 EUR suma, o tik 0,45 EUR, UAB „D“ pasilikdavo 0,15 EUR. Jeigu arčiausiai kliento stovinčiam pavėžėjui išsiuntus pasiūlymą, pavėžėjas atsisakydavo pasiūlymo, paspausdamas atsisakymo mygtuką, jam buvo skiriama bauda – 0,20 EUR. Iš esmės pavėžėjo aplikacijoje būdavo virtuali piniginė, kurioje buvo nustatytas limitas, kaip, pavyzdžiui, 10 EUR. Klientas užsako pavėžėjo paslaugas, o pavėžėjui patvirtinus, kad priima užsakymą, iš jo virtualios piniginės nuskaičiuojamas 0,60 EUR, tokiu atveju iš 10 EUR lieka 9,40 EUR, jeigu pavėžėjas atsisako kliento, iš jo nuskaičiuojama 0,2 EUR, tokiu atveju lieka 9,38 EUR. Virtuali piniginė yra virtualiai sujungta su pagrindine programos platforma, kurioje matosi, koks limitas yra išnaudotas. Prie pastarosios platformos turi prisijungimus jis, G. K., V. K., programuotojai, ir minėtieji padalinių vadovai, bent jau taip jie yra įvardijami, bet jie nėra struktūriniai UAB „D“ padaliniai, arba kitaip vadinami „bosai“, tai asmenys, kurie turi bendroves, ir kurie atlieka pavėžėjimų paslaugas. „Bosai“ turi tik prisijungimus prie savo paskyros. Kiti išvardinti asmenys, išskyrus „bosus“, turi prisijungimus prie bendros sistemos ir turi prieigas matyti, kiek užsakymų priėmę, koks limitas išnaudotas. Bendrovių, padalinių vadovai, jų vairuotojai dirba su minusine virtualia pinigine, tai yra, užsakymai būna nuskaičiuojami į minusą, po ko, susirenkant atitinkamą kredito limitą, padalinių vadovai arba „bosai“ atvyksta į UAB „D“ ir susimoka už suteiktą paslaugą, tai yra, tarpininkavimą. Dažniausiai pinigus atnešdavo ir susimokėdavo G. K., susimokėdavo neįtraukiant piniginių lėšų į buhalterinę apskaitą. Apie tai, kad neįtraukdavo į buhalterinę apskaitą suprasdavo iš to, kad kartais padalinių vadovai, arba „bosai“ jo (V. K.) paprašydavo išrašyti PVM sąskaitas faktūras kažkokiai daliai paslaugų, tačiau tai būdavo labai mažos sumos ir labai retai. Pavyzdžiui, A. G. PVM sąskaitą – faktūrą paprašė išrašyti labai seniai, o pinigus atnešdavo pirmadieniais, A. Š. niekada neprašė išrašyti sąskaitos, o pinigus atnešdavo antradieniais, M. K. praktiškai nematydavo, S. A. sąskaitą išrašyti prašė labai seniai, o pinigus atnešdavo įvairiu laiku. I., K., M., I., E. jis nematydavo arba matydavo labai retai. Kiek prisimena, kam paskutiniam išrašė sąskaitą, tai buvo UAB „A“ atstovui, tačiau tai buvo labai seniai. Už tarpininkavimo paslaugas susimokėti ateidavo įvairiomis dienomis, tačiau dažniausiai ateidavo pirmadieniais. Pinigus mokėdavo G. Iš esmės pavėžėjimų veikla būdavo kelių rūšių. Viena iš jų: aukščiau išvardintos įmonės turėjo savo automobilius ir jais duodavo naudotis vairuotojams, kurie priimdavo užsakymus. Kita iš veiklos rūšių - privatūs asmenys, turintys transporto priemones, kurie jungdavosi prie kažkokių tai įmonių ir naudodamiesi UAB „D“ tarpininkavimo paslauga, priimdavo užsakymus ir atlikdavo pavėžėjimus. Pastaruosius administruodavo minėti asmenys. Atsiklausęs tėvo G., jis taip pat vykdė pavėžėjimo veiklą. Tėvas neprieštaravo ir leido kontroliuoti ir administruoti pavienius asmenis, užsiimančius pavėžėjimo paslauga. Tokiems asmenis taip pat būdavo priskiriama virtuali piniginė. Pinigus už tarpininkavimo paslaugą jie atnešdavo G.. Atnešus pinigus taip pat nebūdavo išrašomi pinigų priėmimo kvitai. Naujai ateinantiems pavėžėjams būdavo išaiškinama visa apmokėjimo už tarpininkavimo paslaugas sistema. Po to, kai sutikdavo naujas pavėžėjas bendradarbiauti su UAB „D.“, su juo būdavo pasirašoma jungtinės veiklos sutartis. Prieš tai jam būdavo išaiškinama, kokie dokumentai reikalingi. Tariantis dėl apmokėjimo su privačiais pavėžėjais, jis (V. K.) jiems sakydavo, kad reikės apmokėti į „Foxbox“ terminalą. Vėliau, kaip jis suprato, pavėžėjai susitardavo su G., jog pavėžėjai G. mokės pinigais neįtraukiant jų į buhalterinę apskaitą. Kiek atsimena, „First Finance“ automobiliai irgi atlikinėdavo pavėžėjimo paslaugas. Šie automobiliai irgi naudodavosi UAB „D“ tarpininkavimo paslaugomis. Kas juos atstovavo, nežino. Už tai, kad jis dirbdavo UAB „D“, gaudavo oficialų atlyginimą į mokėjimo kortelę ir po 100 EUR į savaitę neoficialiais pinigais, tai yra, nepasirašant jokiuose mokėjimo žiniaraščiuose. Be to, jam leisdavo naudotis pavėžėjų programa ir jis papildomai važiuodavo ir individualios veiklos pagrindu teikdavo pavėžėjų paslaugas. Visos sumos, kurią jis uždirbdavo, tėvui neatiduodavo. Jam nereikėdavo mokėti ir už tarpininkavimo paslaugas. Be to, jam pagal programos nustatymus buvo galima gauti pirmenybę priimant užsakymus. Visa išvardinta veikla vykdoma nuo 2015 metų, tikslios datos neprisimena. Nuo 2016 metų vidurio ar pabaigos tėvas (G. K.) pradėjo vykdyti tarpininkavimo paslaugas su paminėtomis įmonėmis, kurios užsiima pavėžėjimo veikla. Iki 2016 metų visa veikla apsiribojo, t. y. buvo susijusi tik su privačiais pavežėjais, tačiau tiksliai neprisimena (t. 1, b. l. 98-100). Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausiamas V. K., pasinaudodamas teise neduoti parodymų prieš savo tėvą G. K., atsisakė duoti parodymus (t. 1, b. l. 101-102).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. K. (jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2018-09-24) parodė, kad beveik visus įtarime išvardintus asmenis jis pažįsta, išskyrus M. S. ir K. T.. Kas jie ir koks jų vaidmuo įtarime nurodytoje veikloje, jam nežinoma. Iš įtarime nurodytų įmonių jam nežinomos – Asociacija „(duomenys neskelbtini)“, UAB „D“, UAB „L“, UAB „E“, „VšĮ „L“. Su šiomis įmonėmis jam susidurti neteko ir kuo jos užsiminėjo, jam nežinoma. G. K. yra jo tėvas, kuris yra UAB „D“ savininkas, V. K. yra jo brolis, kuris dirba UAB „D“, V. S. yra UAB „D“ direktorius, R. A. yra UAB „D“ darbuotojas, J. M., N. N. ir G. G. yra IT specialistai, kurie dalyvavo rengiant internetinę platformą „(duomenys neskelbtini)“, kurią prižiūri ir dabar, M. K. yra pavėžėjų grupės Kaune vadovas, I. Š. yra pavėžėjų grupės Klaipėdoje vadovas, T. N. ir Z. N. yra atsakingi asmenys už UAB „T“, A. Š. yra pavėžėjų grupės Vilniuje vadovas, A. G. yra atsakingas asmuo už UAB „K“ ir UAB „T“, S. A. yra atsakingas asmuo už UAB „L“, J. V. yra atsakingas asmuo už UAB „T“, I. K. yra atsakingas asmuo už UAB „A“, E. Š. yra atsakingas už UAB „A“, M. K. yra jo dėdė – dirba pavėžėju, D. N., V. B., K. V., L. B., A. J. yra asmenys, kurie susiję su pavėžėjų grupėmis Vilniuje. Tėvo G. K. nurodymu kartu su J. M., N. N. ir G. G. dalyvavo kuriant internetinę platformą „(duomenys neskelbtini)“, kurioje buvo kaupiami įvairūs duomenys apie UAB „D“ suteiktas paslaugas, susijusias su teiktais užsakymais pavėžėjams, kas buvo panašu į teikiamas dispečerių paslaugas pavėžėjams. Kiek ir kokių pavėžėjų naudojosi tokiomis UAB „D“ paslaugomis, pasakyti negali, nes nežino, bet tai atsispindi minėtoje programoje „(duomenys neskelbtini)“. Visus reikalus su pavėžėjais tvarkydavo paminėti už pavėžėjus atsakingi asmenys. Kiek jam žinoma, pavėžėjai per atsakingus asmenis už UAB „D“ suteiktas paslaugas mokėjo po 0,6 EUR už aptarnautą iškvietimą per programą „(duomenys neskelbtini)“, po 3 EUR per savaitę už interneto paslaugas nuo kiekvieno pavėžėjo, 10 procentų nuo užsakymo sumos, viršijančios 10 EUR už vieną vežimą, taip pat, jam žinoma apie baudas nuo 1 iki 50 EUR už pavėžėjų padarytus vidaus taisyklių pažeidimus (pvz., pavėžėjų klientų skundai). Kiek iš viso iš pavėžėjų gaudavo UAB „D“ paslaugas, jam nežinoma, kaip ir nežinoma, kiek iš viso UAB „D“ iš jų buvo surinkę pinigų už paslaugas ir kiek tiksliai gautų pinigų kaip pajamos buvo įtraukta į UAB „D“ buhalterinę apskaitą. Taip pat jis negali pasakyti, kiek UAB „D“ sumokėjo ir kiek turėjo sumokėti mokesčių valstybei. Kiek jam teko matyti, už pavėžėjus atsakingi asmenys nurodytus pinigus už paslaugas atnešdavo grynais į UAB „D“ ofiso patalpas, (duomenys neskelbtini), kur perduodavo juos G. K.. Kiek ir kokių dokumentų dėl šių jam perduotų pinigų pastarasis išrašydavo, jam nežinoma. Kaip buvo tvarkoma įmonės buhalterija, nežino, nes jo darbas UAB „D“ niekaip nebuvo su tuo susijęs (t. 1, b. l. 110-111). 2018-07-26 įtariamuoju apklaustas V. K. parodė, kad jo pareigos UAB „D“ - direktoriaus pavaduotojas. Jo pagrindinė veikla įmonėje buvo internetinės platformos „(duomenys neskelbtini)“ kūrimas bei vystymas. Tikslaus laikotarpio, kada prasidėjo programėlės vystymas neatsimena. Idėjas, kaip turėtų funkcionuoti programėlė, sumastydavo G. K. (jo tėtis), o jis, kartu su programuotojais J. M., G. G. ir N. N. įgyvendindavo šias idėjas bei „sukeldavo“ į programėlę, kad ši veiktų. 2017-11-29 apklausoje jo paminėti procentai nuo pavėžėjimų, baudos, SIM kortelės 3 EUR mokestis bei 0,60 EUR mokestis UAB „D“ už programėlės naudojimąsi, kuriuos gaudavo bendrovė iš pavėžėjų kaip pajamas, buvo G. K. idėja. Jis (V. K.) niekada nėra rinkęs grynųjų pinigų iš pavėžėjų. Padėjo savo tėčiui įgyvendinti jo idėjas dėl internetinės platformos „(duomenys neskelbtini)“ bei vykdė jo nurodymus. Jokio realaus kontakto su įtarime nurodytais fiziniais bei juridiniais asmenimis neturėjo, t. y. iš jų negavo jokių pinigų. Jis nedalyvavo schemoje, kuri aprašyta pranešime apie įtarimą (t. 1, b. l. 120-121).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. G. parodė, kad ji UAB „D“ buhaltere dirba nuo 2012 m. gegužės mėn. Kai darbinosi į UAB „D“, jos draugės brolis šioje įmonėje dirbo vairuotoju, draugė pasakė, kad įmonė ieško buhalterės. Įsidarbinimo aplinkybių tiksliai neatsimena, tačiau aptarti darbo sąlygas ji susitiko su įmonės akcininku G. K., įmonės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Darbo sutartį pasirašė, tačiau aplinkybių, susijusių su jos sudarymu bei pasirašymu, neatsimena. Įmonės patalpos – (duomenys neskelbtini), o nuo šių metų kovo mėn. (apklausos atlikimo data – 2018-07-12) įmonės patalpos – (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, niekada nėra buvusi tose patalpose. Šiuo metu patalpose – (duomenys neskelbtini), dirba ji viena. Įmonės veikla, kai įsidarbino, buvo taksi paslaugų teikimas. Maždaug prieš du metus veikla buvo pakeista į dispečerinės paslaugų teikimo paslaugas, VMI yra pakeistas ekonominės veiklos kodas. Maždaug 2014 metais vairuotojai, kurie buvo įdarbinti UAB „D“ perėjo dirbti pagal individualias veiklas, o įmonėje įdarbintų vairuotojų neliko. Įmonės direktorius laikotarpiu nuo jos įsidarbinimo buvo V. S.. Pastarasis iš darbo išėjo savo noru, t. y. parašė prašymą atleisti iš darbo po FNTT atliktų kratų įmonės patalpose. Po jo direktoriaus pareigas pradėjo eiti V. K.. Įmonės direktoriaus pavaduotojo pareigas eina V. K., G. K., V. K. (pavaduotojo pareigas ėjo iki pradedant eiti direktoriaus pareigas), R. A. (įmonėje pastarasis nedirba nuo šių metų balandžio mėn.), M. K. (jis pavaduotojo pareigas pradėjo eiti maždaug 2017 m. pabaigoje – 2018 m. pradžioje). Darbuotojų skaičius pastoviai keičiasi, todėl tikslaus darbuotojų skaičiaus nuo 2015 metų lapkričio mėn. pasakyti ji negali. Jos pareigos – dokumentų įvedimas į apskaitą. Ji įmonėje įdarbinta pusei etato. Laikotarpiu, kol dirba UAB „D“ buhaltere, įmonės patalpose turi savo kabinetą, dirba su įmonės kompiuteriu, apskaitą tvarko su programa „(duomenys neskelbtini)“. Jos darbo laikas nėra griežtai nustatytas, t. y. žino, ką ir kada turi padaryti, todėl į įmonės patalpas dirbti eina tada, kai turi darbo. Iki tol, kol įmonė veiklą vykdė adresu (duomenys neskelbtini), dokumentus, kuriuos reikėdavo įtraukti į apskaitą, ji rasdavo ant savo darbo stalo, dažniausiai apie dokumentus, jų tvarkymą kalbėdavo su V. K., V. K. ir R. A.. Nuo tada, kai įmonė vykdo veiklą (duomenys neskelbtini), dokumentus jai atveža V. K.. Įmonėje vedama grynųjų pinigų apskaita, t. y. vedama kasa, kasos aparatas įmonėje atsirado tada, kai direktoriaus pareigas pradėjo eiti V. K.. Deklaracijas VMI bei pranešimus Sodrai visą laikotarpį, kol dirba UAB „D“, teikia ji pagal tuos duomenis, kuriuos pateikdavo minėti direktoriaus pavaduotojai. Ji niekada nėra išrašiusi PVM sąskaitų faktūrų, jas išrašydavo direktoriaus pavaduotojai – V. K., V. K. ir R. A., kadangi jie patys bendrauja su klientais, žino, kaip vyksta pardavimai. Jos niekas iš bendrovės nėra prašęs, kad ji išrašytų faktūras. Iš dokumentų jai yra tekę išrašyti kasos išlaidų orderius, kol atlyginimai buvo mokami grynais pinigais, taip pat yra pildžiusi avansines išlaidas. Ji parodė, kad, kai išgirdo pavadinimą „(duomenys neskelbtini)“, paklausė, ką reiškia šis pavadinimas, V. K. pasakė, kad tai yra prekės ženklas. Kiek ji žino, yra sudaryta sutartis tarp UAB „D“ ir G. K. dėl programinės įrangos nuomos, t. y. kad G. K. nuomoja programinę įrangą UAB „D“, nuomos sutartyje nurodytos kainos ji neatsimena, kiek pamena, ši sutartis buvo sudaryta 2017 m. lapkričio mėn., šiuo metu G. K. už programos nuomą yra mokami gryni pinigai. Aplinkybių, kaip veikia ši programėlė, ji nežino, ar yra sudarytos sutartys tarp UAB „D“ ir konkrečių vežėjų, nežino, tokių sutarčių nematė. Kad UAB „D“ gauna pajamas už programėlės teikiamas dispečerinės paslaugas, ji mato iš dokumentų, t. y. konkretiems vežėjams, kurie naudojasi šia programine įranga, direktoriaus pavaduotojai išrašo sąskaitas faktūras, kurias jai vėliau pateikia V. K., šiuo metu šias sąskaitas išrašinėja įmonės direktorius. Jai nėra tekę girdėti apie 0,60 EUR mokestį už užsakymų įvykdymą, 3 EUR SIM kortelės mokestį, baudas ar kažkokius procentus nuo gautų pajamų už įvykdytus užsakymus. Apie patį programėlės „(duomenys neskelbtini)“ veikimo principą ji nieko nežino, ji tik suveda duomenis į buhalterinę apskaitą, kuriuos jai pateikia įmonės atstovai. Jai yra žinoma, kad vežėjai, kurie naudojasi „(duomenys neskelbtini)“ programėle, už ją atsiskaito per terminalą „Foxbox“. V. K. sudaro „Foxbox“ ataskaitas už kiekvieną mėnesį, laikotarpio, kada atsiskaitymai pradėjo būti vykdomi per „Foxbox“, ji neatsimena. Pagal šias sudarytas ataskaitas konkretiems vežėjams yra išrašomos sąskaitos faktūros. Šias „Foxbox“ ataskaitas kažkas iš UAB „D“ atstovų sukelia tiesiai į buhalterinės apskaitos programą „(duomenys neskelbtini)“, kas tą daro, nežino, ji tik sutikrina, kad tiksliai būtų apskaičiuotas PVM. Kiek jai žinoma, UAB „D“ yra sudariusi sutartis su kavinėmis ar kitomis įstaigomis, kurioms teikia pavėžėjimo paslaugas. Jai yra pateikiamos sąskaitos faktūros, kuriose nurodyta, kad jos išrašytos būtent už UAB „D“ suteiktas pavėžėjimo paslaugas kavinėms ir kitoms įstaigoms. UAB „D“ nuosavybės teise priklausančių automobilių neturi. Šias sąskaitas jai pateikdavo R. A. arba V. K., šiuo metu – tik V. K.. Kadangi UAB „D“ nuosavų automobilių neturi, o pavėžėjimo paslaugas suteikia konkretus vairuotojas, kuris vykdo individualią veiklą, ji V. K. ir R. A. yra klaususi ne vieną kartą, kaip atsiranda UAB „D“ išrašyta faktūra, jei pavėžėjimo paslaugą suteikia ne UAB „D“, o kitas konkretus vairuotojas. Jie pasakė, kad pavėžėjimai vykdomi pagal sutartis tarp UAB „D“ ir individualią veiklą vykdančių vairuotojų, tokių sutarčių ji asmeniškai nėra mačiusi. Ji gauna jau parengtas sąskaitas faktūras, kurias įtraukia į įmonės apskaitą. UAB „D“ banko išrašus jai kiekvieną mėnesį pateikia V. K., ji nėra atkreipusi dėmesio, kad už įvykdytus pavėžėjimus į UAB „D“ sąskaitą būtų pervesti iš klientų gauti pinigai. Išraše ji mato pavedimus už „Foxbox“ paslaugas. Yra mačiusi išrašuose, pavedimo paskirtyje nurodyta „už piniginės papildymą“. Tokius pavedimus ji matė vos vieną ar kelis kartus per du metus. Tada direktoriaus pavaduotojams ji pasakė, kad tokių pavedimų nebūtų, nes jai niekas nepaaiškino, kas yra ta „piniginė“. Kol ji dirba UAB „D“, VMI 2 metus tikrino PVM apskaitą, tačiau pažeidimų nenustatė, nes pagal tuos dokumentus, kurie vedami, apskaita yra tvarkinga. Atliekant patikrinimą jos niekas iš UAB „D“ nėra prašęs taisyti registrus ar sąskaitas. Laikotarpio, kada buvo atliekamas patikrinimas, neatsimena. Iš apklausos metu pateiktų vardų ir pavardžių ji žino tik V. B., ji dirba UAB „D“ dispečerinėje, tikslių pareigų nežino. Kitų asmenų vardai: M. K., I. Š., T. N., Z. N., A. Š., A. G., S. A., K. V., J. V., I. K., E. Š., V. B., L. B., K. T., D. N., M. S., E. S., T. J., A. J. jai nėra girdėti. J. M., G. G. ir N. N. – programuotojai, dirba pagal individualias veiklas, UAB „D“ pagal jų išrašytas sąskaitas moka pinigus „Už atliktus darbus“, kokius darbus jie daro, nežino. G. K. pareigos – direktoriaus pavaduotojas, kiek jai žinoma, jis taip pat įmonei nevadovavo, bent jau negalinti to teigti, kas įėjo į jo pareigas, pasakyti negali, jį priėmė kaip akcininką, įmonės patalpose jį matydavo dažnai. V. S. kaip direktorius tik pasirašydavo įmonės dokumentuose, o kad realiai vadovautų įmonei, negali to teigti (t. 1, b. l. 151-153).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. 04/10-2-5-6443 dėl UAB „D“ ūkinės finansinės veiklos nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015-11-01 iki 2017-11-27 UAB „D“ gavo 2 503 562,41 EUR pajamų: 2015 m. (lapkričio-gruodžio mėn.) – 113 568,64 EUR, 2016 m. – 932 019,77 EUR ir 2017 m. (iki lapkričio 27 d.) – 1 457 974,00 EUR. Iš jų: 1) už įvykdytus užsakymus (pavėžėjimus) UAB „D“ gavo 1 824 411,00 EUR pajamų, iš jų: 2015 m. (lapkričio ir gruodžio mėn.) – 84 126,60 EUR, 2016 m. – 680 316,00 EUR ir 2017 m. (iki 1apkričio 27 d.) – 1 059 968,40 EUR; 2) už SIM kortelės (interneto) naudojimą gavo 162 214,29 EUR pajamų, iš jų: 2015 m. (lapkričio ir gruodžio mėn.) – 13 071,43 EUR, 2016 m. – 78 214,29 EUR ir 2017 m. (iki 1apkričio 27 d.) – 70 928,57 EUR; 3) už apyvartą gautą nuo įvykdytų užsakymų (pavėžėjimų) UAB „D“ gavo 377 077,88 EUR pajamų, iš jų: 2015 m. (lapkričio ir gruodžio mėn.) – 16 370,61 EUR, 2016 m. – 137 128,09 EUR ir 2017 m. (iki 1apkričio 27 d.) –223 509,18 EUR; 4) už vairuotojams paskirtas baudas UAB „D“ gavo 139 929,24 EUR pajamų: 2016 m. – 36 361,39 EUR ir 2017 m. – 103 567,85 EUR. Pagal tyrimui pateiktus UAB „D“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus (PVM sąskaitas faktūras, išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrus pardavimo operacijų registrus, buhalterinės sąskaitos – 5001 (suteiktų paslaugų pajamos) suminę informaciją, bandomuosius balansus) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015-11-01 iki 2017-11-30 UAB „D“ apskaitoje apskaitė gautų pajamų – 791 634,00 EUR (2015 m. lapkričio-gruodžio mėn. – 31 093,00 EUR, 2016 m. – 314 216,00 EUR ir 2017 m. iki lapkričio 30 d. – 446 325,00 EUR, tai yra, į UAB „D“ apskaitą įrašyta gautų pajamų suma 1 711 928,41 EUR (2 503 562,41 – 791 634,00) mažesnė, nei remiantis ikiteisminio tyrimo metu nustatytais faktiniais duomenimis apskaičiuota (2 503 562,41 EUR). UAB „D“ nesivadovavo PMĮ 2 straipsnio „Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos“, kuriame nurodyta, kad pajamos yra visos iš Lietuvos ir ne Lietuvos šaltinių uždirbtos ir (arba) gautos visų rūšių pajamos pinigais (arba) ne pinigais, šio įstatymo 4 straipsnio „Mokesčio bazė“ 1 p., kuriame nustatyta, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, nuostatomis bei nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 punkto reikalavimo, neapskaitė ir VMI nedeklaravo 1 711 928,41 EUR pajamų (2015 m. lapkričio-gruodžio mėn. – 82 475,64 EUR, 2016 m. – 617 803,77 EUR ir 2017 m. iki lapkričio 30 d. – 1 011 649,00 EUR). UAB „D“ apskaitos registruose neapskaitė dalies gautų pajamų, todėl, apskaičiuojant mokesčius, UAB „D“ į tikrinamo laikotarpio mokesčių deklaracijas įrašė neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis apie gautas pajamas bei mokėtinus į biudžetą PVM ir pelno mokesčius: 1) PVM deklaracijose 1571 999,17 EUR sumažino pardavimo pajamas ir 330 117,96 EUR (2015 m. - 17 319,41 EUR, 2016 m. – 122 102,26 EUR, 2017 m. – 190 696,29 EUR) nuo jų apskaičiuotą pardavimo PVM; 2) metinėse pelno mokesčio deklaracijose UAB „D“ neapskaitydama pajamų (VMI pateiktose 2015-2016 m. metinėse pelno mokesčio deklaracijose) sumažino pajamas 700 279,41 EUR, iš jų: 2015 metais – 82 475,64 EUR, 2016 metais – 617 803,77 EUR, ir šiomis sumomis sumažino atitinkamų metų apmokestinamąjį pelną bei mokėtiną į biudžetą pelno mokestį sumažino 105 041,91 EUR, iš jų: 2015 metais – 12 371,35 EUR, 2016 metais – 92 670,56. Iš viso UAB „D“ neapskaičiavo ir valstybės biudžetui nesumokėjo 435 159,87 EUR, iš jų: 330 117,96 EUR PVM bei 105 041,91 EUR pelno mokesčio. UAB „D“ nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio nuostatų. Bendrovė, tvarkydama apskaitą išorės vartotojams pateikė klaidingą, tikrovės neatitinkančią informaciją apie įmonės pajamas, t. y. apskaitos registruose neapskaitė dalies gautų pajamų, todėl, dėl nustatytų teisės norminių aktų reikalavimų nesilaikymo, iš dalies nebuvo galima nustatyti tiriamojo laikotarpio (nuo 2015-11-01 iki 2017-11-27) UAB „D“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 3, b. l. 17-124).

Kratos protokole nurodyta, kad kratos UAB „D“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), metu rasti ir paimti UAB „D“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir iš serverio „Amazon“ parsiųsta internetinė platforma „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2 t., b. l. 17-21).

Kaltinamieji ir baudžiamojon atsakomybėn patrauktas juridinis asmuo dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. G. K., V. S. ir UAB „D“ kaltę taip pat įrodo ikiteisminio tyrimo metu įtariamaisiais apklaustų R. A., A. Š., D. N., T. J., E. Š., V ir V. K. bei liudytojos B. G. parodymai, kratų bei apžiūrų protokolai, specialisto išvada, kita rašytinė bylos medžiaga.

Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, jog G. K., veikdamas bendrininkų grupėje, tyčia organizavo apgaulingą UAB „D“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, V. S. veikdamas bendrininkų grupėje, neužtikrino, kad Bendrovės buhalterinė apskaita būtų tvarkoma teisės aktuose numatyta tvarka, o juridinis asmuo UAB „D“, atstovaujama direktoriaus V. S., apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „D“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2017-11-27. Nagrinėjamu atveju dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų (apskaitos registruose neapskaitė dalies gautų pajamų) kilę padariniai (iš dalies nebuvo galima nustatyti tiriamojo laikotarpio (nuo 2015-11-01 iki 2017-11-27) UAB „D“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros) neginčytinai nustatyti tiek byloje apklaustų asmenų parodymais, tiek ir specialisto išvada, kuri teismui nekelia abejonių, todėl G. K., V. S. ir UAB „D“ veiksmai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Kaltinamieji G. K., V. S. ir atsakomybėn patrauktas juridinis asmuo UAB „D“ proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo. G. K. ir UAB „D“ su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (t. 4, b. l. 212-214, 216-218). V. S. su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi sutiko, prašė sumažinti baudos dydį, nurodė, kad turi mažametį vaiką (t. 4, b. l. 208-210).