Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 1023,72 Lt žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjo prašymas dėl įsakymo išdavimo Kauno miesto apylinkės teismui buvo pateiktas nepraleidus ieškinio senaties termino. Pareiškėjas nežinojo, kad šis ginčas neteismingas bendros kompetencijos teismui. Nėra vieningos teisminės praktikos dėl tokio pobūdžio ginčų teismingumo, kai atsakovas - savivaldybė, o žala kildinama iš savivaldybės neteisėtų veiksmų. Kauno miesto apylinkės teismas bylą Kauno apygardos administraciniam teismui perdavė pagal teismingumą pasibaigus ieškinio senaties terminui. Nurodytos aplinkybės yra svarbios ieškinio senaties terminui atnaujinti. Pareiškėjas automobilių savanoriškojo draudimo sutartimi Nr. 270 0036430/2008 apdraudė UAB „VB Lizingas" priklausančią ir M. S. valdomą transporto priemonę AUDI A6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas 2008 m. gegužės 12 d. buvo informuotas apie tai, kad 2008 m. gegužės 12 d. Taikos pr., Kaune, dėl nelygios kelio dangos įvyko eismo įvykis, kurio metu M. S. vairuojama apdrausta transporto priemonė AUDI A6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje buvusią, atitinkamais kelio ženklais nepažymėtą, duobę. Buvo apgadinta apdrausto automobilio dešinės pusės priekinio rato padanga ir ratlankis. Į įvykio vietą buvo iškviesti ir įvykio vietą apžiūrėjo policijos pareigūnai.

Pareiškėjas akcentavo, jog Kauno miesto VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2008 m. gegužės 12 d. nutarime atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nurodoma, kad M. S. veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nebuvo, o eismo įvykis kilo dėl važiuojamojoje dalyje buvusios duobės. Kelių eismo įvykio schemoje užfiksuoti duobės matmenys: apie 120 cm ilgio, 60 cm pločio bei 15 cm gylio. Atlikęs žalos administravimo veiksmus, pareiškėjas pagal išmokos potvarkį Nr.08/270-1678 nusprendė išmokėti 1023,72 Lt draudimo išmoką, kurią sudarė apgadintos transporto priemonės remontui padengti reikalingos išlaidos. Pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintus Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, ant transporto priemonės vienos ašies turi būti vienodos padangos. Pardavėjai dažniausiai parduoda mažiausiai tik po 2 vnt. komplektą padangų, o įsigyti vieną padangą, kuri būtų to paties modelio, rašto ir tų pačių savybių, kaip sugadinta padanga, praktiškai yra beveik neįmanoma. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, draudėjui M. S. buvo atlygintos 2 padangų įsigijimo išlaidos. Draudėjui taip pat buvo atlygintos ir išlaidos, susijusios su padangų keitimo ir ratlankio lyginimo darbais, t.y. padangų permontavimu, ratų balansavimu, ratlankio lyginimu, važiuoklės suvedimu, kurie Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos 2008 m. gegužės 15 d. PVM sąskaitoje faktūroje (serija PSL Nr. 20985) įvardyti kaip autošaltkalvystės darbai. Draudikui išmokėjus draudimo išmoką, draudikas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinio kodekso, LR CK) 6.1015 straipsnio 1 dalimi, įgijo subrogacijos teisę reikalauti žalos atlyginimo iš asmens, atsakingo už atsiradusią žalą. Pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalį, kelių savininkas atsako už žalą, padarytą dėl jo valdomo kelio trūkumų be kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte numatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės ar kiti juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys – kelių savininkai ar valdytojai, atlikdami priskirtąsias funkcijas, užtikrina vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse saugias eismo sąlygas, įgyvendindami juose eismo saugumo priemones.