- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-23
- Bylos Nr.
- e2-36362-155/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00991-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Krušnienė
- Ieškovas
- Valstybinio studijų fondo
- Atsakovas
- M. Z.
- Kategorijos
- 2.1.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant Olgai Fadejevai, dalyvaujant ieškovo Valstybinio studijų fondo atstovei A. S., atstovei K. N., atsakovui M. Z.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinis studijų fondas ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui M. Z.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Valstybinis studijų fondas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo: 1) nutraukti Valstybinio studijų fondo ir atsakovo M. Z. 2001-04-17 sudarytą paskolos sutartį Nr. 01110139 2) priteisti iš atsakovo 779,12 EUR už negrąžintą paskolą 3) priteisti iš atsakovo 367,14 EUR nesumokėtas palūkanas 4) priteisti iš atsakovo 158,69 EUR delspinigių 5) priteisti iš atsakovo 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinyje nurodė, kad 2001-04-17 ieškovas (ankstesnis pavedimas Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas) ir atsakovas sudarė paskolos sutartį Nr. 01110139, pagal kurią atsakovui buvo suteikta 3000 Lt (868,86 EUR) paskola, o atsakovas įsipareigojo jam perduotas pinigines lėšas grąžinti studijų fondui sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais, pagal paskolos grąžinimo grafiką. Sutartyje buvo numatyta, kad sutarties paskolos grąžinimo pradžia yra 2005 m. III ketvirtis ir atsakovas pirmąją įmoką turėjo sumokėti iki 2005 m. rugsėjo 10 d., toliau mokėti eilines ketvirtines įmokas kiekvieną ketvirtį pagal paskolos grąžinimo grafiką. Atsakovas atsiskaitė su ieškovu už laikotarpį nuo 2005 m. III ketvirčio iki 2006 m. IV ketvirčio imtinai, tačiau toliau savo įsipareigojimų fondui pagal sutartį nevykdė ir įmokų nemokėjo. Atsakovui už netinkamą prievolių vykdymą buvo paskaičiuoti sutartyje numatyti delspinigiai, tačiau šio įsipareigojimo atsakovas taip pat nevykdė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovas įsitikinęs, kad atsakovas piktybiškai nevykdo sutartinių įsipareigojimų, todėl ieškovas prašo ieškinį tenkinti visiškai (t.y. nutraukti sutartį bei priteisti ieškiniu prašomas sumas).
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su pareikštu ieškiniu nesutiko dalyje. Atsakovas sutinka su ieškinio dalimi, jog iš jo turėtų būti priteista 548,34 EUR negrąžintos paskolos ir 367,14 EUR nesumokėtų palūkanų, prašo sumažinti sutartyje numatyą delspinigių dydį nuo 0,1 proc. iki 0,02 proc. dydžio, priteisiant iš atsakovo mažesnę 31,96 EUR delspinigių sumą, taip pat atmesti ieškinio dalį dėl paskolos sutarties nutraukimo. Nurodė, kad šalių sutartyje numatyti 0,1 proc. delspinigiai yra aiškiai per dideli, todėl remiantis teismų praktika turi būti mažinami iki 0,02 proc. dydžio, pažymėjo Vilniaus apygardos teismo 2013-09-17 nutartį Nr. 2A-2908-577/2013. Atsakovas taip pat pažymi, kad bendra, neginčijamos ieškinio dalies, pinigine išraiška yra 947,35 EUR suma, kuri atsakovui yra didelė ir dėl savo finansinės padėties atsakovas negalėtų išmokėti šios sumos per vieną kartą, todėl prašo teismo leisti šią sumą išmokėti per 1 metus.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovės palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti pilnai. Papildomai teismui pažymėjo, jog atsakovas daugiau nei 9 metus nevykdė sutartinių įsipareigojimų ieškovui, todėl nėra jokio pagrindo toliau tęsti šalių sutartinius santykius ir prašo sutartį nutraukti. Ieškovas netiki, kad atsakovas galėtų ateityje tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, jam ne kartą anksčiau buvo siunčiami raginimai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau į juos nebuvo reaguojama, 2006 metais atsakovas buvo sumokėjo įmoką po daugybės raginimų, tačiau nuo 2007 m. atsakovas nustojo ieškovui mokėti. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, ieškovas prašo ieškinį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir sutiko su ieškiniu iš dalies, t.y. nesutiko su ieškovo prašymu nutraukti sutartį, nesutiko su prašomu priteisti delspinigių dydžiu. Atsakovas tiksliai nepamena visų sutarties sąlygų, kadangi sutartis buvo sudaryta senai. Pažymėjo, jog teismui netenkinus atsakovo prašymo dėl sutarties nenutraukimo, prašo teismo skolą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui.
Ieškinys patenkintas iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas (ankstesnis pavedimas Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas) su atsakovu M. Z. 2001-04-17 sudarė paskolos sutartį Nr. 01110139, pagal kurią ieškovas perdavė atsakovo nuosavybėn 3 000 Lt sumą. Sutarties 3.1. ir 3.2. punktais atsakovas įsipareigojo paskolą pradėti grąžinti ne vėliau kaip po 24 mėnesių nuo studijų baigimo ar nutraukimo ir grąžinti paskolą per 15 metų, grąžinant kas ketvirtį lygiomis dalimis iki ketvirčio trečio mėnesio 10 dienos pagal paskolos grąžinimo grafiką. Atsakovas taip pat įsipareigojo mokėti 5 procentus metinių palūkanų (Sutarties 1.3. punktas) už laiku negrąžintą paskolą, už laiku nesumokėtas palūkanas mokėti fondui 0,1 procento delspinigius nuo laiku negrąžintos paskolos ar palūkanų sumos už kiekvieną pavėluotą dieną (Sutarties 3.4. punktas). Ieškovas teismui nurodė, kad atsakovas atsiskaitė su ieškovu tik už laikotarpį nuo 2005 m. III ketvirčio iki 2006 m. IV ketvirčio imtinai, tačiau toliau savo įsipareigojimų fondui pagal sutartį nevykdė ir įmokų nemokėjo, tai patvirtina teismui pateikta atsakovo mokėjimų išklotinė (asmens įsiskolinimų išklotinė sudaryta 2016-06-03, iš kurios matyti, jog nuo 2007 m. atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų ieškovui), šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu atsakovas, nurodęs jog dėl finansinės padėties negalėjo tinkamai įvykdyti sutartinių įsipareigojimų. Iš ieškovo pateiktų raginimų (įspėjimų) matyti, kad atsakovui ne kartą buvo siųsti pranešimai su raginimais vykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal sudarytą paskolos sutartį, tačiau bylos duomenimis į juos nebuvo reaguojama. Atsakovas prašo teismo šalių sutarties nenutraukti, motyvuojant, kad ateityje jis įsipareigojimus ieškovui vykdys tinkamai.
Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį, šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant ir netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.
Šiuo atveju bylos duomenimis (įrodymais) ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas ilgą laiką tinkamai nevykdė prievolės ieškovui laiku mokėti įmokas pagal paskolos sutartį, todėl ieškovas turi teisę pasinaudoti įstatymais suteikta teise nutraukti sutartį prieš terminą ir reikalauti sumokėti visas įmokas iš karto (LR CK 6.874 str.). Atsakovas teismui nepateikė jokių pagrįstų įrodymų ir duomenų, kad ateityje galėtų vykdyti tinkamai įsipareigojimus ieškovui, atsakovas savo prievolių nevykdo ilgą laiką, ignoruoja ieškovo raginimus (įspėjimus) susimokėti įsiskolinimus, todėl yra visi pagrindai nutraukti sutartį. Ieškovo prašymu sutartis nutrauktina dėl esminių sutarties pažeidimų.
CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, mokėti sutartyje numatytas palūkanas už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.872 str., 6 873 str.). Atsakovas nuo 2007 metų nevykdė paskolos sutartyje numatytų įsipareigojimų, atsakovas šias aplinkybes pripažino, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 779,12 EUR negrąžintą paskolos dalį yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 str., CK 6.200 str. 1 d., CK 6.205 str., 6.213 str. 1 d., 6.256 str. 1 d., 6.872 str., 6 873 str.).
CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Sutarties 3.2. punktu atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui sutartyje nustatytą ir už ketvirtį apskaičiuotą palūkanų sumą iki ketvirčio trečio mėnesio 10 dienos. Sutarties 1.3. punkte numatyta, kad metinių palūkanų dydis yra 5 procentai. Esant šioms aplinkybėms ir atsakovui neginčijant palūkanų, ieškovui iš atsakovo priteistina 367,14 EUR palūkanų (CK 6. 872 str. 1 d.).
Atsakovas su ieškovo prašomomis priteisti 158,69 EUR netesybomis nesutinka, prašo jas mažinti, t.y. nuo 0,1 proc. dydžio iki 0,02 proc. dydžio, iš esmės remiasi teismų praktika, konkrečiai Vilniaus apygardos teismo 2013-09-17 nutartimi Nr. 2A-2908-577/2013.
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str.). Skolininkas laikomas pažeidusius prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.260 str. 1 d.). Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (kreditoriui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (skolininko) sąskaita. Nors šalys netesybų dydį nustatė tarpusavio susitarimu, tačiau netesybos neturi būti pernelyg didelės, nes sutarties dalyviai tarpusavio santykius privalo grįsti protingumo, sąžiningumu ir teisingumu, o šaliai prašant priteisti netesybas, teismui pavesta kontroliuoti šalių elgesį ir tikrinti netesybų dydį, kad viena šalis nepagrįstai nepraturtėtų kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010, 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Teismo teisė, o tuo pačiu ir pareiga yra kontroliuoti netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 str. 2 d.) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 str. 3 d.), todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010).Vertindamas, ar netesybos yra „aiškiai per didelės“ arba „aiškiai neprotingos“, konkrečią bylą nagrinėjantis teismas turi atsižvelgti į nagrinėjamos bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remtis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012 ir kt.).
Atsakovas įsipareigojo už laiku negrąžintą paskolos dalį ir nesumokėtas palūkanas mokėti ieškovui 0,1 procentų dydžio delspinigius nuo laiku negrąžintos paskolos ar palūkanų sumos už kiekvieną pavėluotą dieną (sutarties 3.4 p.). Iš ieškovo pateiktos delspinigių skaičiavimo lentelės matyti, jog delspinigių sumą sudaro 158,69 EUR. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti delspinigių dydžio, visų pirma, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, kad atsakovas sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, minėtą sutartį sudarė prisijungimo būdu, todėl turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, reglamentuojančių netesybų dydį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad prievolės nevykdymo pasekmes reglamentuoja ir specialieji teisės aktai. Paskolų tvarkos aprašo 65 punkte įtvirtinta, kad jeigu paskolos gavėjas nevykdo įsipareigojimo grąžinti Fondui už jį kredito įstaigai sumokėtą sumą, šis įsiskolinimas išieškomas iš paskolos gavėjo teisės aktų nustatyta tvarka, o šiais atvejais už kiekvieną pavėluotą dieną skaičiuojami 0,02 procento reikalavimo sumos dydžio delspinigiai. Fondo išieškotos lėšos naudojamos ir apskaitomos kaip lėšos iš grąžinamų paskolų, palūkanų ir delspinigių. Pastebėtina, kad toks pat minimalus delspinigių dydis yra nustatytas ir nuo 2013-01-01 iki dabar galiojančiame Paskolų tvarkos apraše. 2009 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo direktoriaus įsakyme Nr. V1-29 „Dėl paskolų studentams nuostatų patvirtinimo“ taip pat visada buvo įtvirtinti tik 0,02 procento reikalaujamos sumos dydžio delspinigiai. Taigi darytina išvada, kad nustatant delspinigių dydį tokio pobūdžio paskoloms, visada buvo orientuojamasi į minimalų delspinigių dydžio studentams, kaip specifiniams subjektams, už nevykdomas prievoles nustatymą. Nors šalys netesybų dydį nustatė tarpusavio susitarimu, tačiau teismas pažymi, kad netesybos neturi būti pernelyg didelės, nes sutarties dalyviai tarpusavio santykius privalo grįsti protingumu, sąžiningumu ir teisingumu, o šaliai prašant priteisti netesybas, teismui pavesta kontroliuoti šalių elgesį ir tikrinti netesybų dydį, kad viena šalis nepagrįstai nepraturtėtų kitos šalies sąskaita. Tokia pozicija yra formuojama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010, 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Be to, ieškovas pats gana ilgą laiką delsė kreiptis į teismą, tokio delsimo priežasčių nenurodė, atsakovas dalį įsiskolinimo yra sumokėjęs, todėl teismas sprendžia, kad 31,96 EUR dydžio delspinigiai (paskaičiuoti 0,02 proc. dydžio, o ne 0,1 proc. dydžio) yra pakankami kompensuoti ieškovo patirtus nuostolius, tuo pačiu, neleidžiantys nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Taigi ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies ir ieškovui priteistina iš atsakovo 31,96 EUR delspinigių (CK 6.38 str. 1 d., 6.200 str.). Iš esmės tokios pat pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2013-09-17 nutartis Nr. 2A-2908-577/2013).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-06-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 96 straipsnio l dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 10 p.). Ieškinys pareikštas 1304,95 EUR sumai, patenkintas 1178,22 EUR sumai, todėl mokėtinas 35 EUR dydžio žyminis mokestis, kuris priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 96 str. 1 d. )
LR CPK 284 str. 1 d. numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti teismo sprendimo vykdymą vertintina kaip teismo teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų dėl savo sunkios finansinės padėties ar kitų dokumentų, kurie būtų pagrindas teismui atsakovo skolą išdėstyti. Be to pažymėtina, kad teismo sprendimu priteistos skolos išdėstymas yra nukrypimas nuo bendrosios teismo sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo vykdymą išdėstyti galima tik išimtiniais atvejais, t.y. konstatavus, jog skolininko-atsakovo turtinė padėtis ypač bloga arba yra kitokių ypatingai svarbių aplinkybių, dėl kurių teismo sprendimą įvykdyti labai sunku. Sprendžiant tokio pobūdžio klausimą, taip pat turi būti atsižvelgta, ar tokio prašymo tenkinimo atveju nebus pažeisti teisėti ieškovo interesai. Taip pat turi būti atsižvelgta į tai, kiek laiko skolininkas negrąžina skolos kreditoriui. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad bylos duomenimis, atsakovas pakankamai nedidelės skolos negrąžina ilgą laiką. Todėl atidėjus skolininkui-atsakovui skolos sumokėjimo terminus kai nėra pateikti įrodymai apie sunkią turtinę padėtį būtų pažeisti ieškovo interesai, skolos išdėstymas sumenkintų patį teismo sprendimą, pažeistų kreditoriaus (ieškovo) ir skolininko interesų pusiausvyrą, nebūtų įgyvendintas šalių lygiateisiškumo principas, būtų nepaisoma teisėtų ieškovo interesų kuo greičiau atgauti skolą, būtų nukrypta nuo formuojamos teismų praktikos, nustatančios kad pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį sprendimo vykdymo išdėstymas galimas tik išimtiniais atvejais. Todėl atsakovo prašymas dėl skolos išdėstymo yra atmetamas.
Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovo Valstybinio studijų fondo, į. k. 191722967, buvęs pavadinimas Lietuvos valstybinis mokslų ir studijų fondas, ir atsakovo M. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 2001-04-17 sudarytą paskolos sutartį Nr. 01110139.
Priteisti iš atsakovo M. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui Valstybiniam studijų fondui, į. k. 191722967, 779,12 EUR negrąžintos paskolos dalį, 367,14 EUR palūkanų, 31,96 EUR delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-06-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.
Priteisti iš atsakovo M. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 35 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.