Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-09-17 · Civilinė byla Nr. 2A-2908-577/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-17
Bylos Nr.
2A-2908-577/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Ieškovas
Valstybinio studijų fondo
Atsakovas
J. B.
Civilinė byla Nr.2A-2908-577/2013Teisminio proceso Nr. (2-01-3-18328-2012-3)Procesinio sprendimo kategorija: 121.; 121.18; 35.3.6.; 55.; 30.9.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovui J. B. dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Valstybinis studijų fondas prašė priteisti iš atsakovo J. B. 1 467,40 Lt negrąžintą paskolą, 814,55 Lt palūkanų, 388,44 Lt delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas (nuo 2010-01-01 pakeitė pavadinimą į Valstybinis studijų fondas) su atsakovu 2001-04-17 sudarė paskolos sutartį Nr. 01030044, pagal kurią ieškovas perdavė atsakovo nuosavybėn 4 000 Lt, o atsakovas įsipareigojo juos grąžinti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais, pagal paskolos grąžinimo grafikus. Pagal paskolos grąžinimo grafiką paskolą atsakovas turėjo pradėti grąžinti nuo 2006 metų III ketvirčio. Atsakovas savo prievolės nevykdė, todėl ieškovas 2007 metais kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo ir paskolos sutarties nutraukimo, kadangi atsakovas sumokėjo susidariusį įsiskolinimą, ieškovas ieškinį atsiėmė. Ieškovo teigimu, atsakovas ieškovui iš viso yra sumokėjęs 707,65 Lt. Sutarties 3.4 punktu atsakovas įsipareigojo už laiku negrąžintą paskolos dalį ir nesumokėtas palūkanas mokėti 0,1 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsakovas minėtų pareigų nevykdo, skolos nesumokėjo, todėl, ieškovo teigimu, už laikotarpį nuo 2007 metų IV ketvirčio iki 2013 metų I ketvirčio ieškovui yra skolingas 1 467,40 Lt paskolos, 814,55 Lt palūkanų, 388,44 Lt delspinigių.

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos bei teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 str. nustatyta tvarka 2013-05-06 (b. l. 23). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, kadangi ieškovas ieškinyje buvo nurodęs, jog tuo atveju, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį, jis prašo priimti sprendimą už akių, byloje buvo priimtinas sprendimas už akių.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinys buvo tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo J. B. ieškovui Valstybiniam studijų fondui 1 467,40 Lt negrąžintos paskolos dalį, 814,55 Lt palūkanų, 194 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 475,95 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013-04-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinio netenkino. Pirmos instancijos teismas ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tenkino tik iš dalies ir vietoj ieškovo prašomų 388,44 Lt delspinigių priteisė tik 194 Lt; pažymėjo, kad atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, nurodė, kad minėta paskolos sutartis yra vartojimo sutartis, atsakovas yra vartotojas, jis, sudarydamas sutartį, buvo silpnesnioji sutarties šalis, minėtą sutartį ieškovas sudarė prisijungimo būdu, todėl turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, reglamentuojančių netesybų dydį. Be to, pirmos instancijos teismas pabrėžė, kad ir ieškovas pats gana ilgą laiką delsė kreiptis į teismą, tokio delsimo priežasčių nenurodė; atkreipė dėmesį, kad atsakovas dalį įsiskolinimo yra sumokėjęs. Pirmos instancijos teismas nusprendė, kad 194 Lt dydžio delspinigiai yra pakankami kompensuoti ieškovo patirtus nuostolius ir neleidžiantys nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita.

Šalies argumentai

Ieškovas Valstybinis studijų fondas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių priteisimo ir priteisti iš atsakovo 388,44 Lt delspinigių, taip pat pakeisti sprendimą dalyje dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 2 475,95 Lt sumos ir priteisti 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nuo priteistos 2 670,39 Lt sumos. Taigi ieškovas nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu už akių dalyje dėl delspinigių sumažinimo. Apelianto nuomone, teismas neteisingai kvalifikavo tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą sutartį kaip vartojimo sutartį, nes neįvertino aplinkybės, kad ieškovo veiklos tikslas yra ne verslo poreikių tenkinimas ir komercinės veiklos vykdymas, o valstybės nustatytų rūšių finansinės paramos studentams teikimas. Paskolų teikimas studentams valstybės lėšomis, pasak ieškovo, laikomas paramos rūšimi, kadangi šios paskolos, įvertinus jų riziką, teikiamos palankesnėmis, lyginant su verslo subjektais, sąlygomis. Be to, jos teikiamos tik specifinį (studento) statusą turintiems asmenims, paskolų gavėjams nustatytos palankios paskolų grąžinimo sąlygos, numatyta atidėti paskolų grąžinimo terminą. Apelianto įsitikinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta paskolos sutartis nėra vartojimo sutartis. Taip pat apeliantas pažymi, kad teismas nagrinėjamu atveju turėjo atsižvelgti į jau minėtas lengvatines valstybės paskolų studentams suteikimo ir grąžinimo sąlygas, galimybes paskolos gavėjui atidėti paskolos grąžinimo terminą esant tam tikroms sąlygoms, į ypatingai ilgą sąlyginai nedidelės paskolos sumos grąžinimo terminą (pažymėjo, jog atsakovui suteiktos 4000 Lt paskolos grąžinimo pabaiga numatyta po 15 metų nuo studijų baigimo, tai yra 2021 metų II ketvirtį), šių paskolų administravimo sąnaudas, taip pat į tai, jog suteikiant valstybės paskolas nėra vertinamos paskolos gavėjo pajamos ar turimas turtas, nereikalaujama laidavimo, turto įkeitimo ar kitų prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių, teigtina, jog 0,1 % dydžio delspinigiai nuo laiku negrąžintos sumos nėra aiškiai per dideli ar neprotingi, o jų sumažinimas iškreiptų šalių interesų pusiausvyrą, tai yra paskolos gavėjas, lengvatinėmis sąlygomis gavęs valstybės paskolą, dar būtų atleidžiamas ir nuo atsakomybės už savo įsipareigojimų nevykdymą. Be to, ieškovas pažymi, kad pirmos instancijos teismas, sumažindamas delspinigių sumą, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas siekė įsiskolinimą susigrąžinti neteismine tvarka, atsakovui siuntė įspėjimus su raginimais grąžinti susidariusį įsiskolinimą, siekė nustatyti atsakovo gyvenamąją vietą. Taip pat atsakovas nesutinka su teismo teiginiu, kad atsakovas dalį skolos yra sumokėjęs. Ieškovas atkreipia dėmesį, jog atsakovas minimą įsiskolinimo dalį, t.y. 707,65 Lt, sumokėjo tada, kai ieškovas 2007 metais kreipėsi į teismą dėl susidariusios skolos priteisimo. Atsakovas sumokėjo tuo metu buvusį įsiskolinimą, tai yra įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2006 metų III ketvirčio iki 2007 metų III ketvirčio, tačiau vėlesnių įmokų (laikotarpiu nuo 2007 metų IV ketvirčio iki 2013 metų I ketvirčio) nemokėjo. Apeliantas pažymi, kad jis prašo priteisti ne visą suteiktą paskolą, o tik tą jos dalį, kurios grąžinimo terminas yra suėjęs, o būtent šiai daliai padengti atsakovas nėra sumokėjęs nė vienos įmokos. Be to, apeliantas pažymi, kad teismas negalėjo pakeisti sutarties sąlygų savo iniciatyva. Taip pat atkreipia dėmesį, kad paskolos sutartis nėra pasibaigusi, todėl liko neaišku, kokio dydžio delspinigiai turėtų būti skaičiuojami toliau.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas su atsakovu 2001-04-17 sudarė paskolos sutartį Nr. 01030044, pagal kurią ieškovas perdavė atsakovo nuosavybėn 4 000 Lt (b. l. 4-5). Sutarties 3.1. punktu atsakovas įsipareigojo paskolą pradėti grąžinti ne vėliau kaip po 24 mėnesių nuo studijų baigimo ar nutraukimo ir grąžinti paskolą per 15 metų, grąžinant kas ketvirtį lygiomis dalimis iki ketvirčio trečio mėnesio 10 dienos pagal paskolos grąžinimo grafiką (b. l. 5). Atsakovas pirmąją ketvirtinę įmoką turėjo sumokėti iki 2006 metų III ketvirčio ir toliau mokėti eilines ketvirtines įmokas kiekvieną ketvirtį pagal paskolos grąžinimo grafiką. Atsakovas taip pat įsipareigojo mokėti ieškovui sutartyje nustatytą ir už ketvirtį apskaičiuotą palūkanų sumą iki ketvirčio trečiojo mėnesio 10 dienos (sutarties 3.2 p.) (b. l. 4). Kaip nurodo ieškovas, atsakovas savo prievolės nevykdė, todėl ieškovas 2007 metais kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo ir paskolos sutarties nutraukimo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2007-11-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-16922-773/2007 ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas. Iš byloje pateikto rašto matyti, kad atsakovas ieškovui iš viso yra sumokėjęs 707,65 Lt (b. l. 7). Ieškovas nurodo, kad atsakovas toliau įmokų nemokėjo, todėl už laikotarpį nuo 2007 metų IV ketvirčio iki 2013 metų I ketvirčio ieškovui yra skolingas 1 467,40 Lt paskolos, 814,55 Lt palūkanų, 388,44 Lt delspinigių (b. l. 5). Ieškovas atsakovui siuntė du 2011-03-29 įspėjimus adresu Justiniškių g. 51-2, Vilnius, ir Vydūno al. 25a-105, Kaunas, tačiau byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad atsakovas būtų su ieškovu atsiskaitęs (CPK 178 str.). Pirmos instancijos teismas 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu už akių nutarė priteisti iš atsakovo J. B. ieškovui Valstybiniam studijų fondui 1 467,40 Lt negrąžintos paskolos dalį, 814,55 Lt palūkanų, 194 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 475,95 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013-04-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliantas iš esmės nesutinka tik su sumažintais delspinigiais ir tvirtina, kad teismas nepagrįstai nutarė vietoj ieškovo prašomų 388,44 Lt delspinigių priteisti tik 194 Lt.

Visų pirma, nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys į sutartinių santykių pobūdį ir sutarties šalių ypatumus. Pažymėtina, kad ieškovas yra specifinis subjektas – biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, o atsakovui suteikta paskola nebuvo įprastinė paskola. Atsakovui, kaip studentui, buvo suteikta paskola valstybės lėšomis. Fondo veiklos sritis yra finansinės paramos studentams administravimas, o paskolų gavėjų grąžintos lėšos naudojamos ne verslo poreikių tenkinimui, o išduotų paslaugų administravimui, valstybės įsipareigojimų pagal valstybės garantiją bei kitų įsipareigojimų vykdymui. Valstybės remiama paskola yra paskola su valstybės garantija, teikiama iš kredito įstaigų lėšų Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 480 (Žin., 2009, Nr. 64-2569) (toliau – Paskolų tvarkos aprašas), nustatyta tvarka. Paskolų studentams teikimą bei administravimą taip pat reglamentuoja Paskolų teikimo studentams nuostatai. Tai specialieji teisės aktai, kurie reglamentuoja valstybės remiamų paskolų suteikimo, grąžinimo, naudojimosi paskola, paskolos administravimo, valstybės remiamų paskolų garantavimo sąlygas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas savo prievolės nevykdo, todėl jam kyla sutartinės prievolės nevykdymo padariniai. Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį, šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant ir netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str.). Skolininkas laikomas pažeidusius prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.260 str. 1 d.) Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad prievolės nevykdymo pasekmes reglamentuoja ir minėti specialieji teisės aktai. Paskolų tvarkos aprašo 65 punkte įtvirtinta, kad jeigu paskolos gavėjas nevykdo įsipareigojimo grąžinti Fondui už jį kredito įstaigai sumokėtą sumą, šis įsiskolinimas išieškomas iš paskolos gavėjo teisės aktų nustatyta tvarka, o šiais atvejais už kiekvieną pavėluotą dieną skaičiuojami 0,02 procento reikalavimo sumos dydžio delspinigiai. Fondo išieškotos lėšos naudojamos ir apskaitomos kaip lėšos iš grąžinamų paskolų, palūkanų ir delspinigių (redakcija, galiojusi nuo 2009-05-31 iki 2009-08-30). Pastebėtina, kad toks pat minimalus delspinigių dydis yra nustatytas ir nuo 2013-01-01 iki dabar galiojančiame Paskolų tvarkos apraše. 2009 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo direktoriaus įsakyme Nr. V1-29 „Dėl paskolų studentams nuostatų patvirtinimo“ taip pat visada buvo įtvirtinti tik 0,02 procento reikalaujamos sumos dydžio delspinigiai. Taigi darytina išvada, kad nustatant delspinigių dydį tokio pobūdžio paskoloms, visada buvo orientuojamasi į minimalų delspinigių dydžio studentams, kaip specifiniams subjektams, už nevykdomas prievoles nustatymą.

Kaip matyti iš 2001-04-17 Paskolos sutarties Nr. 0103004 turinio, atsakovas įsipareigojo už laiku negrąžintą paskolos dalį ir nesumokėtas palūkanas mokėti ieškovui 0,1 procento dydžio delspinigius nuo laiku negrąžintos paskolos ar palūkanų sumos už kiekvieną pavėluotą dieną (sutarties 3.4 p.). Iš ieškovo pateiktos delspinigių skaičiavimo lentelės matyti, jog delspinigių suma sudaro 388,44 Lt (b. l. 6).

Pažymėtina, kad atsakovas, sudarydamas sutartį, buvo silpnesnioji sutarties šalis, minėtą sutartį sudarė prisijungimo būdu, todėl turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, reglamentuojančių netesybų dydį. Nors šalys netesybų dydį nustatė tarpusavio susitarimu, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad netesybos neturi būti pernelyg didelės, nes sutarties dalyviai tarpusavio santykius privalo grįsti protingumu, sąžiningumu ir teisingumu, o šaliai prašant priteisti netesybas, teismui pavesta kontroliuoti šalių elgesį ir tikrinti netesybų dydį, kad viena šalis nepagrįstai nepraturtėtų kitos šalies sąskaita. Tokia pozicija yra formuojama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010, 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, būtent teismas turi teisę ir pareigą kontroliuoti netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika pažymėtina, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 str. 2 d.) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 str. 3 d.), todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sutartyje įtvirtinti 0,1 procento dydžio delspinigiai nuo laiku negrąžintos paskolos ar palūkanų sumos už kiekvieną pavėluotą dieną (sutarties 3.4 p.), atsižvelgiant į sutartinių santykių pobūdį, kad ieškovas yra ne komercinę veiklą vykdantis ir pelno siekiantis subjektas, o tik subjektas, administruojantis valstybės lėšomis studentams skiriamą paskolą, bei sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, yra per dideli. Nors teismas ir neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, tačiau aplinkybė, kad abi šalys pasirinko aiškiai per dideles ir neprotingas netesybas, nesudaro pagrindo teismui atsisakyti įvertinti sutartyje nustatytų netesybų dydį ir per dideles netesybas sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007). Manytina, kad pirmos instancijos teismas priteisė optimalų delspinigių dydį, kuris atspindi šalių interesų pusiausvyrą.

Taigi, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundų motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. sprendimo atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Jadvyga Mardosevič