Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2015-12-28 · Civilinė byla Nr. 2-545-780/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-28
Bylos Nr.
2-545-780/2015
Teisminio proceso Nr.
2-27-3-00399-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Ieškovas
D. G., A. M.
Atsakovas
V. M.
Advokatai
Antanas Suslavičius, Gintaras Platūkis
Civilinė byla Nr. 2-545-780/2015;Proceso Nr. 2-27-3-00399-2015-3;Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.3.2.2; 2.3.2.5; 2.3.2.9.1; 3.2.6.4.
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 28 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokenei, dalyvaujant ieškovei D. G. ir jos atstovui advokatui Antanui Suslavičiui, atsakovei V. M. ir jos atstovui advokatui Gintarui Platūkiui, viešame teismo po­sėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovų D. G. ir A. M. ieškinį atsakovei V. M., ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovams.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai D. G. ir A. M., 2015-12-07 teismo posėdyje pateikę patikslintą ieškinį, prašo atidalyti ieškovų dalį iš bendrosios dalinės nuosa­vybės:

1) priteisti lygiomis dalimis ieškovų D. G. ir A. M. naudai atsakovei V. M. priklausančias asmeninės nuosavybės teise 5/8 turto dalis: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatų: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų statinių – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pavėsinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pavėsinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); esančių (duomenys neskelbtini) Lazdijų r. sav.; ir statinio – liepto, esančio (duomenys neskelbtini) Lazdijų r. sav.;

2) priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų atsakovės naudai 14 516,13 eurų kompensaciją už jai priklausančią turto dalį;

3) priteisti atsakovės naudai ieškovei D. G. priklausančias asmeni­nės nuosavybės teise 3/16 turto dalis ir ieškovui A. M. priklausančias asmeninės nuosavybės teise 3/16 turto dalis: pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kito statinio – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) Lazdijų r. sav.; 249/800 ieškovei D. G. priklausančias žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Lazdijų r. sav., dalis; 249/800 ieškovui A. M. priklausančias žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Lazdijų r. sav., dalis; 3/8 dalis ieškovui A. M. priklausančių negyvenamųjų patalpų – garažo bokso Nr. 6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Lazdijų r. sav.; 3/8 dalis ieškovei D. G. priklausančių negyvenamųjų patalpų – garažo bokso Nr. 6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Lazdijų r. sav.; 3/16 dalis ieškovei D. G. priklausančios priekabos Brenderup, identifi­ka­vimo Nr. (duomenys neskelbtini); 3/16 dalis ieškovui A. M. priklausančios prieka­bos Brenderup, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (T 3, b. l. 55-63).

Ieškovai savo ieškinyje nurodo ir ieškovė D. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad po jų tėvo V. M. mirties jie kartu su atsakove V. M. yra paveldėję ieškinyje nurodytą turtą, ieškinyje nurodytomis dalimis, tačiau dėl tarpusavio nesutarimų jie negali naudotis savo turto dalimi. Atsakovė neleidžia naudotis sodyba (duomenys neskelbtini) kaime, neleidžia įeiti į namą (duomenys neskelbtini), neduoda priekabos dokumentų ieškovams. Dėl to, kad ieškovai negali naudotis savo turto dalimi tarp jų nuolat yra nesutarimai. Ieškovai nori atsidalinti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nenori likti paveldėto turto bendraturčiais, nes bendrai naudotis juo negalės. Ieškovai nurodo, kad kiekvieno bendro turto objekto atsidalinti natūra be neproporcingos žalos turtui neįmanoma, nes nei (duomenys neskelbtini) kaime esančio gyvenamojo namo su priklausiniais, nei (duomenys neskelbtini) esančio namo, pagal jų išplanavimą ir dydį, neįmanoma atidalinti į atskirus turto objektus. Garažas ir priekaba taip pat yra nedalus turtas. Todėl ieškovai pripažįsta, kad vienai šaliai po atidalijimo turi tekti vienas turtas, o kitai – kitas, kartu išmokant kompensaciją pagal CK 4.80 str. 2 d. už mažesnės vertės turtą. Ieškovai mano, kad atsidalijant iš bendros nuosavybės visas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime turi tekti jiems, o atsakovei kaip kompensacija už jos dalį turi būti priteistos ieškovų dalys visame kitame bendrame turte ir priteista kompensacija pinigais. Ieškovė D. G. teigia, kad ji yra investavusi į nelegalios statybos padarinių šalinimą (duomenys neskelbtini) kaime esančioje sodyboje, nes rengė tam reikalingus dokumentus, nors pripažįsta, kad atsakovė byloje dėl šių padarinių šalinimo buvo V. M.. Ieškovė nurodo, kad šia sodyba negalėjo naudotis 5 metus, o atsakovė gavo iš jos pajamas versdamasi kaimo turizmo veikla. Todėl dabar ieškovai nori, kad atsakovės dalis būtų priteista jiems ir jie galėtų naudotis šia sodyba. Nors anksčiau jie siūlė atsakovei pasidalinti turtą taip, kad ieškovams tektų turtas esantis (duomenys neskelbtini), ir kitas bendras turtas, o atsakovei sodyba (duomenys neskelbtini) kaime, bet dabar su analogišku atsakovės priešieškiniu nesutinka, nes jie turi namus Vilniuje, todėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), garažo Lazdijuose ir priekabos jiems nereikia. Be to, atsakovė (duomenys neskelbtini) esančiame name gyvena, o namas (duomenys neskelbtini) kaime žiemą yra negyvenamas. Todėl namas (duomenys neskelbtini) atsakovei reikalingesnis. Ieškovai nurodo, kad yra pajėgūs sumokėti siūlomą kompensaciją atsakovei, o pastaroji, dėl savo turtinės padėties, negali sumokėti kompensacijos jiems. Todėl ieškovai mano, kad turėtų būti tenkinamas jų ieškinys. Ieškovai sutinka su atsakovės priešieškinyje nurodyta viso bendro turto verte ir prašo ja vadovautis nustatant kompensacijos dydį už didesnę nei priklauso turto dalį po atsidalijimo. Tačiau ieškovai savo atsiliepime į patikslintą priešieškinį (T 2, b. l. 54-57) nurodo, kad atsakovė pagal savo reikalavimus neteisingai suskaičiavo mokėtinos kompensacijos dydį, todėl ne jie, o atsakovė turėtų jiems mokėti iš viso 373,878 EUR kompensaciją, jeigu atsakovės priešieškinis būtų patenkintas.

Atsakovė V. M., 2015-10-05 pateikusi patikslintą priešieškinį, prašo paveldėtą turtą padalinti sekančiai:

V. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti nekilnojamąjį turtą, esantį Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., t. y. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pavėsinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pavėsinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); lieptą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitą statinį (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);A. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti:1/2 dalį 12 a žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį kito statinio (šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Lazdijų r. sav.; (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį prieka­bos Brenderup, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį negyvenamosios patalpos – garažo bokso Nr. 6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalies vertė 202,50 EUR; D. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti:1/2 dalį 12 a žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį kito statinio (šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Lazdijų r. sav.; (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį prieka­bos Brenderup, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį negyvenamosios patalpos – garažo bokso Nr. 6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini); Ieškovai A. M. ir D. G. sumoka atsakovei V. M. kompensaciją kiekvienas po 239 EUR už tenkančią didesnę turto dalį (T 2, b. l. 34-42).

Atsiliepimas

Atsakovė priešieškinyje nurodo ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka su ieškovų siūlomu atsidalijimo iš bendros nuosavybės variantu, bet pripažįsta, kad šalims reikia atsidalinti savo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovė pripažįsta, kad bendrąją dalinę šalių nuosavybę reikia nutraukti, nes bendrai naudotis turtu šalys negali, sutinka, kad bendras turtas turi būti atidalijamas priteisiant atitinkamą turtą kiekvienai šaliai, o kitai priteisiant kompensaciją už tenkantį mažesnės vertės turtą, sutinka, kad atidalinti kiekvieno turto objekto natūroje neįmanoma, nes taip padalijus turtą šalys negalėtų juo naudotis. Tačiau atsakovė prašo patenkinti jos priešieškinį, o ne ieškovų ieškinį, nes sodyba (duomenys neskelbtini) kaime jai yra labiau reikalinga nei ieškovams. Ji yra didesnės šio turto dalies savininkė, ji pastatė šiuos statinius, sukūrė verslą, kuriam reikalingas šis turtas ir iš kurio ji gauna pajamas. Nuo 2002 m. atsakovė (duomenys neskelbtini) kaime verčiasi kaimo turizmo veikla. Visus statinius šioje sodyboje pastatė ji, o ne ieškovai. Šalinant savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini) kaime lėšas į dokumentų tvarkymą investavo ne tik ieškovė D. G., bet ir ji, nes kiekviena šalis rengė savo projektus. Nuo 2004 metų atsakovė yra pensininkė, todėl pajamos iš kaimo turizmo veiklos yra jos papildomas pajamų šaltinis. Šią veiklą ji vykdė, vykdo ir vykdys ateityje. Ji iena dirba teikiant kaimo turizmo paslaugas, kad gautų pajamas. Jos dalis bendroje nuosavybėje yra žymiai didesnė nei ieškovų, todėl ji nori, kad (duomenys neskelbtini) kaime esantis turtas būtų priteistas jai, o ieškovams būtų priteistos jos viso kito bendro turto dalys. Atsakovė nurodo, kad priekaba ir garažas jai nereikalingi, nes ji neturi automobilio ir nevairuoja, o ieškovai turi automobilius, D. G. sutuoktinis yra ūkininkas ir transporto priemonės jai reikalingesnės. Namas, esantis (duomenys neskelbtini) jai nėra reikalingas ir ji turės kur gyventi žiemą, jeigu šis namas atiteks ieškovams. Atsakovė sutinka, kad patikslintame priešieškinyje dėl skaičiavimų klaidų ji neteisingai suskaičiavo mokėtiną kompensaciją pagal jos pasiūlytą turto atidalijimo variantą, todėl sutinka su ieškovų argumentais, nurodytais jų atsiliepime ir sutinka ieškovams išmokėti 373,87 EUR kompensaciją už jiems tenkantį mažesnės vertės turtą. Atsakovė patirvino, kad gauna 1 250 Lt (362,03 EUR) pensiją, gauna papildomas pajamas iš kaimo turizmo veiklos, todėl ji yra pajėgi sumokėti 373,87 EUR kompensaciją abiems ieškovams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas.

Iš viešo registro duomenų ir paveldėjimo teisės liudijimų matyti, kad ieškovams ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybė teise priklauso ginčo turtas:

1) D. G. ir A. M. po 3/16, o V. M. 5/8 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav. (T 1, b. l. 13-15, 37-46);

2) D. G. ir A. M. po 249/800, o V. M. 453/1200 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav. (T 1, b. l. 13-15, 37-46);

3) D. G. ir A. M. po 3/16, o V. M. 5/8 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų statinių – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pavėsinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pavėsinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); esančių (duomenys neskelbtini) Lazdijų r. sav.; ir statinio – liepto, esančio (duomenys neskelbtini) Lazdijų r. sav. (T 1, b. l. 16-21, 24-36, 37-46);

4) D. G. ir A. M. po 3/8, o V. M. 1/4 garažo bokso Nr. 6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Lazdijų r. sav. (T 1, b. l. 22-23, 37-46);

5) D. G. ir A. M. po 3/16, o V. M. 5/8 priekabos Brenderup, identifi­ka­vimo Nr. (duomenys neskelbtini) (T 1, b. l. 48).

Įsiteisėjusiu Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013-04-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-42-393/2013 (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 str. 3 d.) ir Kauno apygardos teismo 2013-07-15 nutartimi Nr. 2A-1343-264-2013 (T 1, b. l. 49-56) nustatyta, kad atsakovei V. M. ir jos sutuoktiniui V. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė ir VĮ Registrų centre Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas 59,14 kv. m. lieptas į ežerą, esantis (duomenys neskelbtini) k., Lazdijų r. sav. Byloje esančiuose paveldėjimo teisės liudijimuose šis lieptas nėra įtrauktas į turto, kuriam išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, sąrašą (T 1, b. l. 24-36, 37-46, 47, 48). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad visos bylos šalys yra priėmę V. M. palikimą, pripažintina, kad jos yra priėmusios ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruoto 59,14 kv. m. liepto dalį, nes pripažįstama, kad priėmus dalį palikimo, įpėdinis laikomas priėmęs visą palikimą (CK 5.50 str. 1, 2 d.). Pagal CK 5.13 str., palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos eilės įpėdiniais vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio.

Remiantis minėtu Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013-04-04 sprendimu ir CK 5.50 str. 1, 2 d., 5.13 str. įtvirtintomis normomis, pripažintina, kad V. M. palikimą sudaro 1/2 dalis Nekilnojamojo turto registre neįregistruoto 59,14 kv. m. liepto. Atsakovei 1/2 dalis šio liepto priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o 1/4 dalį ji paveldėjo po sutuoktinio mirties. Kitas 3/4 dalis iš palikimą sudarančios 1/2 dalies paveldėjo ieškovai. Tai reiškia, kad atsakovei V. M. nuosavybės teise priklauso 5/8 dalys, o ieškovams D. G. ir A. M. po 3/16 Nekilnojamojo turto registre neįregistruoto 59,14 kv. m. liepto.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 str. 1 d.). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str. 1 d.). Įstatyme yra nustatyti atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdai – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 str. 2 d.). Taigi įstatymas pirmenybę teikia atidalijimui natūra ir tik nesant atidalijimo natūra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai, ir tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-85-/2006, 3K-7-466/2008, 3K-3-253/2011, Nr. 3K-3-441-378/2015).

Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų, kuris reiškia, kad atidalijus bendraturčio dalį daikto teisinis režimas pasikeičia. Tokiu būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė ir atsidaliję savininkai toliau disponuoti atidalintu turtu gali savo nuožiūra, nederindami savo interesų su buvusiais bendraturčiais.

Nagrinėjamu atveju abi šalys pripažįsta, kad negali joms priklausančiu bendru turtu naudotis ir valdyti jį kartu kaip bendraturčiai, pripažįsta, kad jų dalis būtina atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, patvirtino, kad nenori toliau likti bendraturčiais. Šalys taip pat pripažįsta, kad kiekvieno joms bendrai priklausančio turto neįmanoma padalinti natūra, sutinka, kad atsidalijant iš bendros nuosavybės vienai šaliai turi būti priteisiamas vienas turtas objektas, o kitai šaliai kitas, nepaliekant bendrų daiktų, tuo pačiu šaliai, kuriai tenkanti turto vertė yra mažesnė nei jų dalis bendroje nuosavybėje, turi būti sumokama atitinkama kompensacija pinigais. Šalys sutinka ir su atsakovės patikslintame priešieškinyje nurodyta kiekvieno turo verte, kuria prašo vadovautis atidalijant šalių dalis.

Taigi ginčas byloje kyla ne dėl šalių teisės ir noro atidalyti jų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir net ne dėl atidalijimo būdo, o tik dėl atidalijimo varianto Šalys nesutaria kam turi atitekti kitos šalies nuosavybės teisės dalis (visas turtas natūroje) į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., nes abi šalys nori tapti viso šio turto savininkėmis be kitos šalies. Atitinkamai šalys atsisako savo dalies viso kito bendro turto ir sutinka sumokėti atitinkamo dydžio kompensaciją, nes tapus viso turto, esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., savininke bet kuri šalis gaus didesnės vertės turtą nei jos dalis bendrojoje nuosavybėje yra šiuo metu.

Atsižvelgiant į šalių reikalavimus ir jų valią dėl bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo, teismas turi atidalinti ginčo šalis iš bendrosios dalinės nuosavybės ir negali atmesti abiejų šalių reikalavimų, o turi patenkinti arba ieškinį arba priešieškinį, priklausomai nuo to, kurios šalies pasiūlytas atidalijimo variantas labiausiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, kurių privalu paisyti kiekvienoje civilinėje byloje (CK 1.5 str. ).

Sprendžiant šį ginčą visų pirma pripažintina, kad šalys pagrįstai teigia, jog kiekvieno jų bendro turto objekto nėra galimybės padalinti natūra. Šalims priklausantis garažo boksas ir priekaba Brenderup yra iš prigimties nedalūs daiktai, nes tokio turto atidalintų dalių nebūtų įmanoma naudoti pagal paskirtį (CK 4.6 str.). Nekilojamasis turtas esantis, (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., ir (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., nėra iš prigimties nedalus, tačiau vertinant galimybes šį turtą atidalinti natūra būtina atsižvelgti į paties turto pobūdį, jo paskirtį, naudojimo būdą ir tikslą, bendraturčių skaičių ir jų turimas nuosavybės dalis, į galimybę racionaliai naudotis atidalintomis dalimis. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav. esantis sodo žemės sklypas yra tik 0,12 ha dydžio, jame yra gyvenamasis namas, kurio bendras plotas 121,64 kv. m, iš kurio gyvenamasis plotas sudaro 68 kv. m, garažo plotas - 25 kv. m, namui priklauso priklausinys - šulinys (T 1, b. l. 13-15). Akivaizdu, kad šį turtą padalinti į tris dalis - vieną dalį 5/8 dydžio, ir dvi dalis po 3/16 dydžio, arba į dvi dalis - 5/8 ir 3/8 dydžio - iš esmės neįmanoma, nes šulinys yra nedalus, name esantis garažas taip pat nedalus, todėl techniškai atidalinti šį turtą į tris ar dvi savarankiškas gyvenamosios paskirties patalpas su visomis būtinomis gyvenamosiomis, sanitarinėmis ir kitomis patalpomis, namo priklausiniu bei atitinkamais žemės sklypais, iš esmės neįmanoma be neproporcingos žalos turtui. Tokio dydžio sklypą su jame esančiais statiniais suskaidžius į dvi, o juo labiau į tris dalis, nauji turto vienetai prarastų didelę dabartinio turto vertės dalį, ir taip dalijamam daiktui būtų padaryta neproporcinga žala. Šalys pripažįsta, kad natūra šio turto atidalinti neįmanoma ir nurodo, kad atsidalinus šį turtą natūra juo racionaliai naudotis būtų neįmanoma. Atitinkamai (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., esančio gyvenamojo namo bendras plotas yra tik 50,64 kv. m, o žemės sklype yra daug priklausinių (pirtis, viralinė, ūkinis pastatas, šulinys, dvi pavėsinės, lieptas) (T 1, b. l. 16-23). Akivaizdu, kad šį turtą padalinti į tris dalis - vieną dalį 5/8 dydžio ir dvi dalis po 3/16 dydžio, arba į dvi dalis - 5/8 ir 3/8 dydžio - taip pat iš esmės neįmanoma be neproporcingos žalos turtui. Šiuo atveju pagrindinis daiktas – gyvenamasis namas, yra per mažas, kad jį padalinus būtų įmanoma suformuoti kelias pilnavertiškas gyvenamąsias patalpas atsižvelgiant į šalių dalis bendroje nuosavybėje. Kai kurie priklausiniai (pavėsinės, lieptas, šulinys) yra iš viso nedalūs, o atsižvelgiant į visų priklausinių skaičių viename sklype, bendraturčių skaičių ir jų dalis bendroje nuosavybėje, juos racionaliai atidalinti natūra nėra galimybės. Be to, visas šis turtas naudojamas kaimo turizmo veiklai, todėl šia prasme jis taip pat yra nedalus, kaip vientisas verslui reikalingas turtas. Padalijus šį turtą į dvi, o juo labiau į tris dalis, nauji turto vienetai labai sunkiai galėtų būti naudojami arba iš viso negalėtų būti naudojami kaimo turizmo veiklai, prarastų didelę dabartinio turto vertės dalį, ir taip dalijamam daiktui būtų padaryta neproporcinga žala. Tą pripažįsta ir pačios ginčo šalys. Tuo tarpu teismų praktikoje pabrėžiama, kad atidalijimu turi būti užtikrintas tokio turto naudojimo racionalumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarys Nr. 3K-3-166/2007, Nr. 3K-7-466/2008).

Konstatavus negalimumą atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės šalių bendrą turtą tiek dėl turto nedalumo, tiek dėl negalimumo tą padaryti be didelių papildomų investicijų ir be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, pripažintina, kad CK 4.80 str. 2 d. nustatytas įprastinis atidalijimo būdas – daiktų padalijamas natūra, yra neįmanomas. Tokiais atvejais teismų praktikoje pripažįstama, kad kitas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas - priteisiant kompensaciją pinigais, yra racionaliausias sprendimas, kuriuo įmanomas teisinės taikos tarp šalių atkūrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 3K-3-253/2011, Nr. 3K-3-441-378/2015). Todėl pripažintina, kad šioje byloje yra pagrindas ir visos sąlygos taikyti būtent CK 4.80 str. 2 d. nustatytą išimtinį atidalijimo būdą – daiktų padalijamą priteisiant kompensaciją pinigais.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo (konkretaus varianto), teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-559/2006, Nr. 3K-3-213/2011; Nr. 3K-3-441-378/2015).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kompensaciją pagal CK 4.80 str. 2 d. galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-253/2011). Pažymėtina, kad šioje byloje abi šalys pripažįsta, kad atidalijimas įmanomas ne natūra, o tik priteisiant kompensaciją pinigais, ir abi reiškia reikalavimus būtent tokiu būdu atidalinti jų dalis. Todėl teismas pripažįsta, kad iš esmės abi šalys sutinka ne tik mokėti, bet ir gauti kompensaciją, jeigu priešingos šalies ieškinys bus patenkintas kaip labiau atitinkantis protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus.

Pagal Kasacinio teismo praktiką, sprendimą kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valia, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikis dalijamam daiktui, galimybės įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-459/2007, Nr. 3K-7-466/2008, Nr. 3K-3-253/2011, Nr. 3K-3-441-378/2015). Nagrinėjamu atveju nė viena šalis nenori gauti kompensacijos pinigais ir kitu turtu, bet abi siekia visą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., prisiteisti natūra, kompensaciją išmokant kitai šaliai. Todėl sprendžiant kam šis turtas priteistinas natūra būtina įvertinti ginčo šalių poreikį šiam turtui, jų įdėtą darbą sukuriant šį turtą, šalių išleistas lėšas šiam turtui sukurti, šalių galimybes išmokėti kompensaciją atidalijamai šaliai, šalių turimą dalį bendroje nuosavybėje.

CK 4.80 str. 2 d. norma, kai nė vienas bendraturtis nenori prarasti turto dalies ir gauti kompensacijos pinigais, aiškintina kartu su nuosavybės neliečiamumo principu ir Konstitucijos 23 str. ir CK 4.93 str. nustatytomis savininko teisių apsaugos garantijomis. Toks aiškinimas suponuoja išvadą, kad priteisti kompensaciją be savininko sutikimo atidalijamam bendraturčiui galima, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, Nr. 3K-3-253/2011).

Nagrinėjamu atveju atsakovei nuosavybės teise priklauso 5/8 dalys turto, esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., o ieškovams tik po 3/16 dalis. Taigi abiems šalims norint nutraukti jų bendrąją dalinę nuosavybę, bet nei vienai nesutinkant atsisakyti savo dalies, paėmimas atsakovės turto dalies, kuri yra daug didesnė nei kiekvieno ieškovo, būtų esminis jos kaip savininkės nuosavybės teisių pažeidimas. Tokiu atveju atsakovė prieš savo valią prarastų daug didesnės vertės turtą, nei prarastų kiekvienas ieškovas, jeigu už jų mažesnę dalį kompensacija būtų išmokėta jiems. Pabrėžtina, kad šiuo aspektu reikia vertinti kiekvieno bendraturčio turimą dalį atskirai, o ne sudėti dviejų bendraturčių dalis į vieną, ir tokią bendrą dalį lyginti su kito bendraturčio dalimi. Dviejų bendraturčių mažesnių nuosavybės dalių apjungimas į vieną negali sumenkinti didesnės dalies savininko turimų teisių ir didesnių interesų į bendrą daiktą. Todėl šiuo atveju žymiai mažesnės ieškovų dalies paėmimas už teisingą kompensaciją nors ir bus jų kaip savininkų teisių pažeidimas, tačiau neesminis. O kaip minėta, atidalijimas iš bendros nuosavybės kai bendraturčiai nesutaria, neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės tam tikrais ribojimais.

(duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., esančio turto priteisimą atsakovei, o ne ieškovams lemia ir tai, kad visi statiniai šiame žemės sklype pastatyti atsakovės V. M. santuokos su V. M. metu ir prie jų pastatymo prisidėjo tik atsakovė, o ne ieškovai. Pastarieji tik paveldėjo jau pastatytus statinius, t. y. sukurtą turtą. Todėl atsakovė šio turto savininke yra žymiai ilgiau nei ieškovai ir prie šio turto sukūrimo savo darbu ir lėšomis prisidėjo būtent atsakovė, o ne ieškovai. Nors kai kurie gyvenamojo namo priklausiniai buvo pastatyti savavališkai ir į jų įteisinimą tam tikras lėšas investavo ieškovė D. G., ką patvirtina jos pateikti dokumentai bendrai 732 Lt sumai (T 2, b. l. 10-19), tačiau iš Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-03-21 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18-393/2012 (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad atsakove byloje dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo buvo V. M., o ne D. G.. Tai reiškia, kad ieškovė D. G. iš viso neturėjo pareigos savo lėšomis šalinti savavališkos statybos padarinius, nes tai buvo atsakovės V. M., kuriai ir buvo surašytas savavališkos statybos aktas, pareiga. Todėl nurodytos ieškovės D. G. investicijos į savavališkos statybos padarinių šalinimą nesukuria jai išskirtinių teisių pretenduoti į šį turtą šioje byloje. Be to, atsakovės pateikti dokumentai patvirtina, kad už įvairias statinių projektavimo paslaugas, už statybos leidimą ji yra taip pat yra sumokėjusi, ir kur kas daugiau (5 921,74 Lt) nei ieškovė D. G. (T 1, b. l. 88-102). Visuma šių aplinkybių patvirtina, kad atsakovė turi daug svaresnį nei ieškovų interesą išsaugoti šį turtą natūroje, ir ne tik teisine, bet ir moraline prasme, kaip savininkė, kuri šį turtą su sutuoktiniu sukūrė savo darbu ir lėšosmis, o ne paveldėjo jau sukurtą, kaip tą padarė ieškovai.

Vertinant šalių poreikį dalijamam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., būtina atsižvelgti ir į tai, kad atsakovė yra pensininkė (T 3, b. l. 74), tačiau dar nuo 2003 metų yra įregistravusi savo ūkį ir agroturizmo veiklą (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav. (T 1, b. l. 78-79, 80), o nuo 2005-08-23 vykdo poilsiautojų ir kitą trumpalaikę apgyvendinimo veiklą (T 1, b. l. 81, T 2, b. l. 83, T 3, b. l. 5, 6, 8-12), iš kurios kasmet gauna papildomas pajamas (T 2, b. l. 96-108, T 3, b. l. 13-36). Iš šias aplinkybes patvirtinančių nurodytų įrodymų matyti, kad atsakovė vasaros metu jau ilgą laiką užsiima kaimo turizmo veikla (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav. esančioje sodyboje ir tai yra jos papildomas pajamų šaltinis prie gaunamos senatvės pensijos. Tuo tarpu ieškovai yra pakankamai jauno amžiaus, dirba ir gauna nuolatines pajamas iš darbo santykių (T 3, b. l. 40-41, 51-53). Todėl pripažintina, kad šis turtas neabejotinai labiau reikalingas atsakovei, kuri šio turto pagrindu yra sukūrusi savo verslą, kuris jai užtikrina papildomas pajamas senatvėje. Tuo tarpu atsakovams, kurie turi darbus ir gyvena Vilniuje, šis turtas iš esmės reikalingas ne pragyvenimui reikalingoms pajamoms užsidirbti, o tik asmeniniams poreikiams. Įvertinus šalių poreikį šiam turtui ir priežastis, dėl kurių šis turtas joms reikalingas, pripažintina, kad jo priteisimas atsakovei labiau atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo pricipus, nes šio turto paėmimas iš atsakovės prieš jos valią iš esmės reikštų esminį savininko teisių pažeidimą.

Vertinant atsakovės galimybes išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams pažymėtina, kad ieškovų argumentai, jog atsakovė nepajėgi sumokėti kompensacijos yra nepagrįsti. Visų pirma, pagal atsakovės priešieškinį ir pagal jame nurodytą visų atidalijamų daiktų vertę, su kuria ieškovai sutinka, atsakovei tektų sumokėti tik ieškovų atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodytą 373,87 EUR bendrą kompensaciją abiem ieškovams. Atsakovė teismo posėdyje sutiko mokėti šią kompensaciją ir pripažino, kad patikslintame savo priešieškinyje neteisingai suskaičiavo šalims tenkančio turto piniginę vertę, todėl neteisingai suskaičiavo mokėtiną kompensaciją. Atsižvelgiant į atsakovės pateiktą nekilnojamojo turto vertinimą (T 2, b. l. 43-45) ir šalių ieškiniuose nurodytą garažo bei priekabos vertę (T 2, b. l. 34-42, T 3, b. l. 55-63), dėl kurių šalys sutinka, nustatyta, kad atsakovės turimos bendro turto dalies vertė sudaro 39 626,13 EUR, o ieškovų po 12 741,95 EUR. Patenkinus patikslintą priešieškinį atsakovei atitektų visas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., kurio vertė pagal turto vertintojo pažymą yra 40 000 EUR (T 2, b. l. 44-45). Tai reiškia, kad atsakovei tektų turtas, kurio vertė 373,87 EUR didesnė nei jos dalis bendroje nuosavybėje (40 000 EUR - 39 626,13 EUR). Todėl teismas pripažįsta, kad pagal patikslinto priešieškinio reikalavimus atsakovė turi sumokėti ieškovams bendrą 373,87 EUR kompensaciją lygomis dalimis, nes jos patikslintame priešieškinyje iš tiesų yra daug klaidų atliekant matematinius skaičiavimus, nors skaičiavimui naudotos teisingos turto vertės piniginės išraiškos.

Nustačius, kad atsakovė priešieškinio patenkinimo atveju turi mokėti 373,87 EUR bendrą kompensaciją abiem ieškovams, ir įvertinus atsakovės gaunamas nuolatines pajamas iš pensijos bei papildomas pajamas iš kaimo turizmo verslo, pripažintina, kad tokią nedidelę kompensacijos sumą atsakovė yra visiškai pajėgi sumokėti ir iš savo pajamų. Be to, reikia atsižvelgti ir į tai, kad patenkinus atsakovės priešieškinį ieškovai turės atlyginti atsakovės bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro didesnę sumą nei atsakovės mokėtina ieškovams kompensacija. Todėl iš esmės atsakovei nekils jokių sunkumų kompensuoti ieškovams už mažesnę jiems tenkančio turto vertę. Tai reiškia, kad nėra aplinkybės (negalėjimo sumokėti kompensaciją), dėl kurios atsakovės siūlomas atsidalijimo variantas turėtų būti atmetamas kaip negalimas įgyvendinti.

Išsprendus pagrindinį šalių ginčą dėl turto, kurį jos abi nori gauti natūra, viso kito turto padalijimas natūra taip pat spręstinas pagal tos šalies ieškinį, pagal kurios padalijamas pagrindinis ginčo objektas, nes tik nuo jo padalijimo priklauso likusio turto dalijimas ir kompensacijos mokėjimas. Todėl tenkinant atsakovės patikslintą priešieškinį, ieškovams, kartu su minėta kompensacija, priteistina atsakovės dalis viso kito bendro turto. Pažymėtina, kad ieškovų argumentas, jog atsakovei labiau reikalingas namas, esantis (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., nes jis tinkamas gyventi žiemą, o atsakovei priteisus namą, esantį (duomenys neskelbtini, Lazdijų r. sav., ji neturės kur gyventi žiemą, yra teisiškai nereikšmingas šioje byloje. Jeigu atsakovė pati sutinka ir prašo priteisti jai vieną, o ne kitą namą, tai ji pati ir įvertina savo galimybes gyventi žiemą. Atsakovė patvirtino, kad ji turės kur gyventi žiemą ir be (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav. esančio namo, todėl ieškovai neprivalo rūpintis atsakovės gyvenimo sąlygomis, jeigu ji pati gali tą padaryti. Be to, atsakovė pati ne kartą yra siūliusi ieškovams nupirkti jos turimą dalį turto, esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav. (T 1, b. l. 73-77), kas patvirtina, kad šis turtas jai nėra būtinas kaip vienintelė gyvenamoji vieta. Tai reiškia, kad toks ieškovų argumentas negali būti reikšmingas ignoruojant atsakovės norą išsaugoti savo sukurtą sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., vietoj jos priteisiant kitą turtą ir kompensaciją.

Apibendrinant nurodytas aplinkybes ir argumentus teismas pripažįsta, kad toks šalių turto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, kai atsakovei asmeninės nuosavybės teise atiteks nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., o ieškovams lygiomis dalimis atiteks nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., bei garažas ir priekaba, kartu gaunant iš atsakovės kompensaciją pinigais, labiausiai atitiks proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė, kurios naudai priimamas sprendimas, prašo bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovų ir pateikė įstatyme numatytą prašymą (CPK 98 str.) (T 2, b. l. 34-42, 76).

Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro: 42 EUR žyminio mokesčio (T 1, b. l. 82) ir 1 950 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios pagrįstos pinigų priėmimo kvitais (T 2, b. l. 77,78, T 3, b. l. 76). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės advokatas surašė priešieškinį, teikė patarimus ir atstovavo atsakovę trejuose teismo posėdžiuose, kurie užtruko iš viso 5 val. 49 min. (T 2, b. l. 47, 84-85, T 3, b. l. 80), pripažintina, kad 1 950 EUR dydžio atsakovės advokatui sumokėtas honoraras neviršija Teisingumo ministro patvirtintų civilinėse bylose priteistinų užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalių dydžių. Pagal 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau Rekomendacijos) 7 ir 8.19. punktus, maksimalus priteistino užmokesčio už vieną atstovavimo valandą teisme dydis šiuo metu yra 71,39 EUR. Remiantis Rekomendacijų 9 punktu, už teismo posėdžiuose užtruktas 5 val. 49 min. turi būti priteisiama kaip už 6 valandas atstovavimo teisme. Tai reiškia, kad vien tik už šešias advokato atstovavimo teisme valandas atsakovei gali būti priteisiama 428,34 EUR suma (71,39 EUR x 3 val.). Be to, advokatas atsakovei surašė priešieškinį, todėl pagal Rekomendacijų 7 ir 8.2 punktus, už šio dokumento parengimą gali būti priteisiama 1 784,75 EUR bylinėjimosi išlaidų (713,90 EUR x 2,5 koeficientas). Taigi, iš viso maksimali priteistina suma už advokato pagalbą sudarytų 2 213,09 EUR (428,34 EUR + 1 784,75 EUR). Akivaizdu, kad atsakovės prašoma priteisti 1 950 EUR dydžio suma iš galimos maksimalios 2 213,09 EUR sumos, visiškai atitinka Rekomendacijose nustatytus priteistinų išlaidų dydžius ir kriterijus, nes neviršija maksimalių dydžių, todėl patenkinus priešieškinį, šios išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovų. Viso atsakovei iš ieškovų priteistina 1 992 EUR bylinėjimosi išlaidų (42 EUR + 1 950 EUR), t. y. po 996 EUR iš kiekvieno ieškovo.

Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 7,83 EUR sumą, priteistinos iš ieškovų, iš kiekvieno po 3,91 EUR, nes priešieškinis patenkintas (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., 385 str., teisėjas

nusprendė:

Ieškovų D. G. ir A. M. ieškinį atmesti.

Atsakovės V. M. priešieškinį patenkinti visiškai.

Atidalyti ieškovų D. G. ir A. M. bei atsakovės V. M. dalis iš bendrosios dalinės nuosa­vybės.

Priteisti V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitą statinį (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pavėsinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pavėsinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini).

Priteisti V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre neįregistruotą 59,14 kv. m ploto lieptą, esantį Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini).

Priteisti A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ir 1/2 dalį kito statinio (šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Lazdijų r. sav.; (duomenys neskelbtini).

Priteisti A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį priekabos Brenderup, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį negyvenamosios patalpos – garažo bokso Nr. 6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini):0009, esančio Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini).

Priteisti D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ir 1/2 dalį kito statinio (šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Lazdijų r. sav.; (duomenys neskelbtini);

Priteisti D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1/2 dalį priekabos Brenderup, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1/2 dalį negyvenamosios patalpos – garažo bokso Nr. 6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini):0009, esančio Lazdijų r. sav., Lazdijų m., (duomenys neskelbtini).

Priteisti A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) piniginę kompensaciją 186,94 EUR (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus 94 centus) iš V. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) piniginę kompensaciją 186,94 EUR (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus 94 centus) iš V. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 996 EUR (devynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų iš A. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 996 EUR (devynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų iš D. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

Išieškoti iš A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,91 EUR (tris eurus 91 centą) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąs­kaitą Nr. LT247300010112394300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, įmokos pavadinimas – bylinėjimosi išlaidos, įmokos kodas – 5660.

Išieškoti iš D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,91 EUR (tris eurus 91 centą) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, įmokos pavadinimas – bylinėjimosi išlaidos, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas Ramūnas Šarka