Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui E. M. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui padidinimo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad skyrius, įvertinęs visą turimą informaciją, mano, kad pirmiausia išlaikymo dydžio nustatymas turi būti vaiko interesų naudai. Nurodė, jog pareiga teikti išlaikymą vaikui yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis. Ieškovė papildomai paaiškino, kad ji pavargo viena rūpintis dukra, nes atsakovas nemoka laiku priteisto išlaikymo dukrai. Nuo išlaikymo priteisimo dienos dukros poreikiai pasikeitė, pakilo kainos, pasikeitė rinkliavos mokykloje, padidėjo maisto kainos, dukra yra paauglė. Paaiškino, kad vien mokykloje pietūs kasdien jai kainuoja 2-3 Eur, savaitgaliams pramogoms reikia iki 10 Eur, kadangi dukra yra paauglė, tai pasikeitė poreikis ir rūbams. Jos mėnesio pajamos yra apie 600 Eur, sutuoktinio panašiai, ji turi dar vieną išlaikytinį, 6 metų sūnų. Gyvena nuosavame būste, už komunalines paslaugas be šildymo moka apie 100-120 Eur, turi kreditorinį įsiskolinimą, bankui moka 190 Eur, jos šeimą sudaro 4 asmenys. Jos sutuoktinis prisideda prie dukters išlaikymo. Paaiškino, kad atsakovas mažai prisideda prie dukters išlaikymo, paskutinis mokėjimas buvo 100 Eur kovo mėnesį. Pripažįsta, kad prieš mokslo metus atsakovas dukrai nuperka mokyklinių priemonių. Paaiškino, kad dukra turi problemų su galvos oda, todėl ji patiria papildomų išlaidų, nes vaistai ir higienos priemonės odos problemų turinčiam vaikui yra brangios. Jos paskaičiavimu dukros išlaikymui per mėnesį reikia 400 Eur, ir tai ribojant. Paaiškino, kad atsakovas šiais metais mažai bendravo su dukra, gal kokius 3 kartus. Per gimtadienį jis pasveikina dukrą, šiemet davė 20 Eur. Dukrai vykstant pas tėtį, ji lydi ją į stoti ir sumoka už kelionę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą M. M., gimusią (duomenys neskelbtini) (I t., e. b. l. 10). Ištuokos liudijimas patvirtina, kad šalių santuoka nutraukta 2010 m. liepos 9 d. (I t., e. b. l. 10). Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendimu buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šalys sutarties 3 punktu sutarė, kad atsakovas E. M. įsipareigoja nepilnametės dukros M. M., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokėti 57,92 Eur (200 Lt) kas mėnesį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis, išlaikymą pradedant mokėti nuo sprendimo įsiteisėjimo iki dukros pilnametystės. Šio sprendimo pagrindu 2010 m. rugsėjo 21 d. yra išduotas vykdomasis raštas dėl išlaikymo išieškojimo iš atsakovo E. M. (I t., e. b. l. 11-12, 16). Santuokos ir gimimo liudijimai patvirtina, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) yra sudariusi santuoką su M. P., jiems (duomenys neskelbtini) yra gimęs sūnus G. P. (I t., e. b. l.14-15). Pažyma dėl bedarbio dalyvavimo aktyviose darbo rinkos programose patvirtina, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. ieškovei buvo suteiktas bedarbio statusas (I t., e. b. l. 17). Darbo sutartis patvirtina, kad ieškovė su UAB „Mobili linija“ 2019 m. liepos 18 d. sudarė darbo sutartį dėl darbo – konsultantės pareigų, jai numatomas mokėti darbo užmokestis – Vyriausybės nustatytas minimalus valandinis atlyginimas (I t., e. b. l. 193-195). Ieškovės paskaičiavimu nepilnametės dukros M išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 444 Eur suma (maistas namuose 100 Eur; maistas mokykloje 70 Eur; rūbai, avalynė, mokyklinės priemonės 90 Eur; higienos priemonės 30 Eur; nenumatytos išlaidos, kelionės su mokykla, vaistai ir kt. 90 Eur; sporto treniruotės 24 Eur; vidutinės būsto išlaidos 40 Eur) (I t., e. b. l. 18). Medicinos dokumentų išrašai patvirtina, kad šalių nepilnametei dukrai M yra nustatyta galvos seborėja, ji 2019 m. kovo 13 d. buvo konsultuota neurologo ((I t., e. b. l. 20-21). PVM sąskaita-faktūra patvirtina, kad už treniruoklių salės paslaugas ieškovė moka 24 Eur (I t., e. b. l. 22). Išrašai iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko patvirtina, kad ieškovės R. P. asmeninės nuosavybės teise yra įregistruotas butas / patalpa-butas, adresu (duomenys neskelbtini) o jos sutuoktinio M. P. vardu nekilnojamojo turto nėra įregistruota (I t., e. b. l.23-24, 156-179, 191). Kreditavimo sutartis Nr.2300-2016-115941 sudaryta 2016 m. rugpjūčio 4 d. tarp AB DnB bankas (dabartinis pavadinimas Luminor bankas) ir ieškovės R. P. patvirtina, kad ieškovei yra suteiktas 9000 Eur vartojimo kreditas iki 2021 m. liepos 26 d., kas mėnesį mokant nustatytas įmokas (I t., e. b. l. 25-35). Sodros duomenimis ieškovė R. P. laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 5 d. dirbo Telia Lietuva, UAB (I t., e. b. l. 140-144). Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu yra įregistruotos transporto priemonės AUDI A6, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) CITROEN C5, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) o jos sutuoktinio M. P. vardu transporto priemonių nėra įregistruota (I t., e. b. l. 145-148, 192). Medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad E. M. yra nustatyta dikulopatina, hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo, aortos vožtuvo nepakankamumas, juosmens ir kryžmens nervų šaknelių sutrikimai (I t., e. b. l. 101-102). Santuokos liudijimas ir gimimo įrašas patvirtina, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su I. M., jiems (duomenys neskelbtini) yra gimęs sūnus N. M. (I t., e. b. l. 104). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinis skyrius 2018 m. gegužės 18 d. pranešimu informavo atsakovą, kad jam yra nustatytas 70 procentų darbingumo lygis, atsakovas yra pripažįstamas darbingu (I t., e. b. l. 105). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymų nustatyta, kad atsakovas dirba UAB „Dragonas“, jo darbo užmokestis per mėnesį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. sudarė 415,18 Eur atskaičius mokesčius, o sutuoktinė I. M. yra asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų (I t., e. b. l. 106, II t. e. b. l. 7-10). Nustatyta, kad UAB „DraGonas“ pagal antstolės V. L. patvarkymą kiekvieną mėnesį atskaito 20 procentų iš atsakovo E. M. atlyginimo vykdomojoje byloje Nr.0130/16/00977 (I t., e. b. l. 107). Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis E. M. ir jo sutuoktinės I. M. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų nėra (I t., e. b. l. 108, 155, II t. e. b. l. 4). Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis E. M. ir jo sutuoktinės I. M. vardu transporto priemonių nėra įregistruota (I t., e. b. l. 19, II t. e. b. l. 6). 2019 m. liepos 22 d. darbo sutartis patvirtina, kad ieškovės sutuoktinis M. P. dirba UAB „Žemaitijos spauda“, jo darbo užmokestis yra Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (I t., e. b. l. 188-190). Sąskaitos išrašas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. atsakovas ieškovei dukros M išlaikymui sumokėjo 410 Eur išlaikymo (II t. e. b. l. 12). Byloje pateikti kvitai patvirtina, kad atsakovas 2019 m. liepos mėnesį sumokėjo už vaistus 52,19 Eur (II t. e. b. l. 13-16). Ieškovės pateikti mokėjimo kvitai patvirtina ieškovės papildomai patirtas išlaidas nepilnametei dukrai M , kurios sudaro 90,92 Eur ( II t. e. b. l. 32-38).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio pakeitimo. Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis dydį ir vietoje priteisto 57,92 Eur išlaikymo, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės priteisti po 200 Eur, argumentuodama tuo, jog nuo išlaikymo priteisimo praėjo daug laiko, iš esmės pasikeitė aplinkybės, išaugo ne tik dukros poreikiai, bet ir paslaugų bei būtiniausių prekių kainos, kurios yra reikalingos augančios dukros gyvenimui bei socializacijai. Atsakovas su ieškiniu sutiko tik iš dalies, sutiko mokėti po 80 Eur dukrai išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nes nuo išlaikymo dukrai priteisimo momento, jo turtinė padėtis tik pablogėjo, jis turi dar vieną išlaikytinį, tapo tik 70 procentų darbingas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi, reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį)). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 str. 2 d. nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Taigi, esminis momentas šioje byloje yra nustatyti faktą, kad nuo išlaikymo priteisimo momento, tai yra 2010 m. gegužės 11 d., padidėjo šalių nepilnametės dukros M , gim. (duomenys neskelbtini) poreikiai, o taip pat įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl šiuo metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams.

Įstatymas numato, kad kiekviena proceso šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178-179 straipsniai). Taigi, ieškovė grįsdama savo reikalavimą, privalo pateikti teismui įrodymus, kad po to, kai buvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai (2010 m. gegužės 11 d. sprendimu), iš esmės padidėjo nepilnametės dukros poreikiai. Ieškovė nurodo, kad šiuo metu šalių nepilnametės dukros M. M. būtinųjų poreikių patenkinimui reikia apie 444 Eur per mėnesį, poreikius detalizuoja. Iš atsakovo prašo priteisti 200 Eur, tai yra mažiau nei pusę vaiko poreikiams reikiamos sumos.

Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytus duomenis, taip pat tai, kad po teismo sprendimo (2010 m. gegužės 11 d.), kuriuo buvo priteistas išlaikymas vaikui, praėjo 9 metai, kad šalių dukrai šiais metais sukako penkiolika metų ir jos poreikių tenkinimui šiuo metu reikia daugiau lėšų, konstatuoja, kad šalių dukrai 2010 m. gegužės 11 d. teismo sprendimu priteisto išlaikymo – 57,92 Eur (200 Lt) neužtenka net minimaliausiems poreikiams patenkinti.

Vadinasi, ieškovė įrodė, kad nuo išlaikymo priteisimo momento (2010 m. gegužės 11 d.), pasikeitė šalių nepilnametės dukros M. M. poreikiai, jie padidėjo. To, kad padidėjo dukros poreikiai, neginčijo ir atsakovas.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pagrindas yra vaiko poreikiai. Todėl siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Minėta, kad priteisiant nepilnamečiui vaikui materialinį išlaikymą, be vaiko poreikių, teismas taip pat atsižvelgia į tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, bei jų turtines pareigas kitiems asmenims. Į bylą pateikti ieškovės duomenys apie gaunamą darbo užmokestį patvirtina, kad ieškovės atlyginimas yra apie 600 Eur per mėnesį. Jos vardu yra įregistruotos dvi transporto priemonės ir butas, o sutuoktinio vardu kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nėra įregistruota. Ieškovė patvirtino, kad jos sutuoktinio mėnesinės pajamos yra panašios kaip ir jos. Ji, be dukros M turi dar vieną išlaikytinį sūnų G. P., gim. (duomenys neskelbtini) Atsakovo ir jo sutuoktinės vardu kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nėra įregistruota, atsakovo pajamos per mėnesį sudaro apie 380 Eur, o jo sutuoktinės apie 600 Eur. Jis taip pat, be dukros M , turi dar vieną išlaikytinį sūnų N. M., gim. (duomenys neskelbtini). Pateikti medicininiai išrašai patvirtina, kad atsakovas yra 70 proc. darbingas, tačiau neįgalumas jam nėra nustatytas.

Įvertinęs šiuos duomenis, teismas yra tos nuomonės, kad šalių turtinė padėtis nėra lygiavertė. Nors šalių ir jų sutuoktinių gaunamos pajamos yra panašios, jie abu be dukros M turi dar po vieną išlaikytinį, tačiau ieškovė turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, o atsakovo ir jo sutuoktinės vardu kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nėra įregistruota. Atsakovas teigė, kad jo šeima nuomoja butą, už kurį per mėnesį moka 300 Eur, tačiau įrodymų patvirtinančių šias aplinkybes teismui nepateikė. Šalys patvirtino, kad turi kreditorinių įsipareigojimų, ir tai blogina jų turtinę padėtį, tačiau teismas su šiuo šalių nurodytu argumentu nesutinka, nes kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, kadangi asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Iš ieškovės pateiktų įrodymų taip pat yra nustatyta, kad ieškovė dukrai užtikrina gyvenamąjį būstą, jai tenka kasdieninė vaiko priežiūra, ji rūpinasi, kad atitinkamai pagal dukros gebėjimus ji būtų lavinama, šalių dukrai yra nustatyta galvos seborėja, taigi pripažintina, kad ieškovė imasi visų įmanomų priemonių įgyvendinti savo dukros turtines teises ir interesus. Ieškovė neišvengiamai turi išlaidų vaiko maistui, drabužiams, avalynei, higienos reikmenims, laisvalaikiui ir kitoms būtiniausioms prekėms ir paslaugoms, šalių dukra M lanko sporto treniruotes, už kurias per mėnesį yra mokama 24 Eur. Atsakovas iš esmės neginčijo, kad dukros išlaikymui šiuo metu reikia daugiau nei yra priteista teismo sprendimu, tačiau nurodė, kad jis negali mokėti daugiau, nes neturi pajamų. Negalėjimą mokėti didesnio išlaikymo jis grindė tuo, kad jam yra nustatytas tik 70 procentų darbingumas, nustatytos ligos diagnozės: dikulopatija, hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo, aortos vožtuvo nepakankamumas, juosmens ir kryžmens nervų šaknelių sutrikimai, o tai apsunkina jam susirasti geriau apmokamą darbą, nors pats teismo posėdžio metu patvirtino, kad geriau apmokamo darbo jis ir neieškojo.

Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą apsisprendimas turėti vaikų lemia įsipareigojimų juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30 straipsnis, 3.192 straipsnis). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Todėl nagrinėjamu atveju teismas nemato pagrindo sutikti su atsakovo argumentais dėl jo galimybės mokėti vaikui maksimalų 80 Eur išlaikymą, nes, pirma, atsakovas nepaneigė padidėjusių augančio vaiko per 9 metų laikotarpį nuo priteisto išlaikymo poreikių būtinumo, ir antra, atsakovas nors ir turi sveikatos sutrikimų, tačiau yra darbingas, nėra neįgalus, todėl privalo imtis priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti, jo būtiniems poreikiams patenkinti, o šios pareigos nevykdymas, negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis.

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Bylos kontekste konstatuotina, kad atsakovas nors ir yra jauno amžiaus, tačiau turi sveikatos problemų, jam yra nustatytas 70 procentų darbingumas, jo darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 380 Eur, jis turi dar vieną išlaikytinį, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto jo vardu nėra įregistruota. Atsakovas pripažino tą aplinkybę, kad geriau apmokamo darbo jis neieškojo, tačiau kartu nurodė ir tai, kad geriau apmokamą darbą jam surasti sunku dėl išsilavinimo neturėjimo, be to, pasak atsakovo, sveikatos problemos neleidžia dirbti sunkaus fizinio darbo, jam reikalingas poilsis. Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad nepilnametė dukra M 2018 m. spalio mėn. lankėsi pas odos gydytoją, o 2019 m. kovo mėn. su dukra lankėsi pas otorinolaringologą ir neurologą, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad šalių nepilnametei dukrai nuolat yra būtini medikamentai, išskyrus šampūną galvos odai plauti. Be to, ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino atsakovo nurodytas aplinkybes, kad jis visada prasidėjus naujiems mokslo metams nuperka dukrai priemonių, dukra kartais leidžią laiką pas tėvą, todėl darytina išvada, kad atsakovas papildomai, nors ir minimaliai pagal galimybes prisideda prie dukros poreikių tenkinimo.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, į pateiktus rašytinius įrodymus, į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, į teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti 200,00 Eur nepilnametei dukrai kas mėnesį išlaikymo dydis yra mažintinas iki 180 Eur, kuris, teismo įsitikinimu, būtinas, proporcingas, atsižvelgiant tiek į šalių dukters amžių, kuriai jau gegužės mėnesį sueis 16 metų, jos sveikatos būklę, poreikius, šalių turtinę padėtį, ir toks išlaikymo dydis laikytinas realiu, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui po 180 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, 3.208 straipsnis).

Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Kadangi teismas iš dalies (90 proc.) tenkina ieškovės ieškinio reikalavimą atsakovui dėl padidinto išlaikymo priteisimo, tai ir ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos jai atlygintinos tik iš dalies. Ieškovė pateikė duomenis, kad už advokato padėjėjos teisinę pagalbą patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų (I t., e. b. l . 40-41), todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 360 Eur suma atstovavimo išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atsakovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba (100 procentų). Atsakovo atstovė advokatė Valė Televičienė į bylą pateikė pažymą, kad už antrinę teisinę pagalbą priteistina suma valstybei yra 288,35 Eur. Valstybei iš ieškovės yra pagrindas priteisti 28,84 Eur bylinėjimosi išlaidas proporcingai atmestų ieškovės reikalavimų daliai (10 procentų) (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismo patirtos pašto išlaidos iš ieškovės nepriteistinos, kadangi jų suma neviršija teisės aktu nustatyto minimalaus šių išlaidų dydžio (CPK 92 straipsnis).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įvertinus tai, kad atsakovui buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir pašto išlaidos) iš jo į valstybės biudžetą nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 95, 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2010 m. gegužės 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-906-586/2010

iš atsakovo E (J ) M priteistą išlaikymo dukrai M. M., gimusiai (duomenys neskelbtini) dydį, ir priteisti iš atsakovo E (J ) M , asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukrai M. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą, mokant periodinėmis išmokomis po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pradedant skaičiuoti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2019 m. kovo 26 d.

Nepilnametei M. M. priteistų piniginių lėšų tvarkytoja palikti ieškovę R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E (J ) M 360 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei R. P..

Priteisti iš ieškovės R. P. 28,84 Eur bylinėjimosi išlaidų (už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą) valstybei. Informuoti ieškovę, kad išlaidos mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5630 (mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylos Nr. e2-4608-1071/2019).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.