Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-06-04 · Civilinė byla Nr. 2A-2204-302/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-02-13Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-06-04Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-04
Bylos Nr.
2A-2204-302/2012
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00032-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius
Ieškovas
A. V.
Atsakovas
V. V.
Išvadą teikia
Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2204-302/2012Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00032-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3, 77.4.2, 77.4.3, 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. birželio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei V. V. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas santuoką, sudarytą tarp jo ir atsakovės V. V., nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nutraukus santuoką jam palikti iki santuokos nutraukimo turėtą pavardę. Padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisiant jam ir atsakovei po ½ dalį abiejų žemės sklypų, gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, jam priteisti automobilį BMW 325 (duomenys neskelbtini) 1989 metų laidos, o atsakovei iš jo 1000 Lt, kompensuojant jam atitenkančio automobilio pusę vertės, taip pat prašė nustatyti sūnaus O. V. gyvenamąją vietą su juo, o dukters M. V. su atsakove, priteisti vaikams išlaikymą iš ieškovo ir atsakovės kiek vienam vaikui po 400 Lt, nustatyti jo su dukra M. V. bendravimo tvarką. Teismo posėdyje reikalavimo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su juo atsisakė, sutiko, kad tiek sūnaus, tiek dukters išlaikymui kiekvienam vaikui būtų priteista po 400 Lt kas mėnesį. Bendravimo su vaikais tvarką prašė nustatyti kas antrą savaitę, kaip siūlo Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistai.

Nurodė, kad su atsakove susituokė 2006 m. kovo 10 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje gimė du vaikai: 2006m. balandžio 22 d. sūnus O. V., 2009 m. liepos 10 d. duktė M. V.. Santuokinis gyvenimas darnus buvo tik keletą metų. Toliau gyvenant, ėmė atsirasti nesutarimai, išsiskyrė požiūris į gyvenimą. Dažnai kylantys nesutarimai, galutinai sugriovė jų šeimą. Gyvendami santuokoje, jungtinės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) kaime, Širvintų rajone įsigijo turtą: du žemės sklypus – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 20 200 litų ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 17 400 litų, gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su pirtimi, trimis tvartais, malkine ir kitais kiemo statiniais, kurių vidutinė rinkos vertė yra 38 318 Lt, automobilį BMW 325 (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2000 litų. Viso dalintino turto vertė yra 77 918 Lt. Taip pat nurodė, kad abu turi turto, kuris kiekvienam priklauso asmeninės nuosavybės teise. Jis turi žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) , sodų bendrijoje „Šilelis“, automobilį BMW 325 (duomenys neskelbtini) 1989 metų laidos. Atsakovei priklauso automobilis VW POLO (duomenys neskelbtini) 1993 metų laidos.

Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriame prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, paliekant atsakovei pavardę V., nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš ieškovo sūnaus O. V. išlaikymui iki jo pilnametystės ¼ dalį žemės sklypų ir gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, taip pat kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 378,59 Lt, taip pat išlaikymo įsiskolinimą nuo 2008-01-01 iki 2010-10-10, t.y., už 34 mėnesius 17 000 Lt; dukters M. V. išlaikymui ¼ dalį žemės sklypų ir gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, taip pat kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 402,38 Lt kas mėnesį, taip pat išlaikymo įsiskolinimą nuo 2009-07-10 iki 2010-10-10, t.y., 15 mėnesių, 7500 Lt, turto dalimi, nustatyti bendravimo su tėvu tvarką. Nurodė, kad santykiai su ieškovu pašlijo 2008 m. balandžio mėn., kai ji susirgo onkologine liga. Jai sergant, ieškovas nepalaikė psichologiškai, nerėmė materialiai, jis pareiškė, kad ji jam nereikalinga. Ieškovas jau daugiau kaip du metus nesilaiko sutuoktinio pareigų, materialiai neremia vaikų, todėl ji kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo įsakymą dėl išlaikymo vaikams. Ji gyvena su vaikais pas savo tėvus Širvintose, ieškovas Vilniuje, kur abu iki tol gyveno. Abiejų vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja, nes vaikai yra dar pakankamai maži, ji jais nuolat rūpinasi ir jie neturi būti išskirti. Neprieštaravo, kad ieškovas lankytų vaikus jų gyvenamojoje vietoje pagal jo paties poreikius, atsižvelgiant į vaikų interesus. Sutiko, kad ieškovas pasiimtų vaikus iš jos gyvenamosios vietos kas antrą šeštadienį 10 val. ryto ir grąžintų atgal 20 val. vakaro. Kadangi šiuo turtu pagrinde rūpinasi ji, o vaikai lieka gyventi su ja, būtų tikslinga, kad dalis išlaikymo vaikams iš ieškovo būtų priteista turtu, o ko nepadengia turtas, piniginėmis išmokomis. Pagal jos paskaičiavimą sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės ieškovas turi sumokėti 80 000 Lt, dukters išlaikymui iki jos pilnametystės - 99 500 Lt. Priteisus dalį išlaikymo turtu, ieškovui kas mėnesį liktų mokėti sūnaus išlaikymui 378,59 Lt, dukrai po 402,38 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Širvintų rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką tarp A. V. ir V. V., įregistruotą 2006 m. kovo 10 d. įrašo Nr. 467, Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukė dėl abiejų kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę – V., atsakovei – V.. Nepilnamečių vaikų, sūnaus O. V. ir dukters M. V., gyvenamąją vietą nustatė su motina V. V.. Nustatė A. V. bendravimo su sūnumi O. V. ir M. V. tvarką, pagal kurią: kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį gali bendrauti su vaikais nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 19 val., paimdamas juos iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą, taip pat bet kuriuo metu jų gyvenamojoje vietoje; A. V. per savo atostogas, iš anksto suderinęs su V. V., gali bendrauti su sūnumi ir dukterimi 14 dienų, paimant ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą. Priteisė iš A. V. išlaikymą sūnui O. V., gimusiam 2006 m. balandžio 22 d., ir dukrai M. V., gimusiai 2009 m. liepos 10 d., turtu: po ¼ dalį gyvenamojo namo un. Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį pirties un. Nr. (duomenys neskelbtini) ,1/4 dalį tvarto un.Nr. (duomenys neskelbtini) , ¼ dalį tvarto un. Nr. (duomenys neskelbtini) ,1/4 dalį tvarto un. Nr. (duomenys neskelbtini) , ¼ dalį malkinės un. (duomenys neskelbtini) , ¼ dalį kiemo statinių un. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ¼ dalį žemės sklypo 0,3400 ha un. Nr. (duomenys neskelbtini)ir ¼ dalį žemės sklypo 0,2898 ha un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) . Priteisė iš A. V. išlaikymą O. V., gimusiam 2006 m. balandžio 22d., iki jis taps pilnamečiu kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis 400 Lt dydžio iki sūnus taps pilnamečiu, nuo sprendimo priėmimo dienos – 2012-01-27, 5 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Priteisė iš A. V. išlaikymą M. V., gimusiai 2009 m. liepos 10 d., iki ji taps pilnamete kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis 400 Lt dydžio iki duktė taps pilnamete, nuo sprendimo priėmimo dienos – 2012-01-27, 5 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Priteisė A. V. asmeninėn nuosavybėn automobilį BMW 325 v.n. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt vertės. Priteisė V. V. iš A. V. 1000 Lt kompensaciją. Priteisė V. V. asmeninėn nuosavybėn 1/2 dalį gyvenamojo namo un. Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pirties un. Nr. (duomenys neskelbtini) ,1/2 dalį tvarto un.Nr. (duomenys neskelbtini) , 1/2 dalį tvarto un. Nr. (duomenys neskelbtini) ,1/2 dalį tvarto un. Nr. (duomenys neskelbtini) , 1/2 dalį malkinės un. (duomenys neskelbtini) , 1/2 dalį kiemo statinių un. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalį žemės sklypo 0,3400 ha un. Nr. (duomenys neskelbtini)ir 1/2 dalį žemės sklypo 0,2898 ha un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) .

Teismas konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes tiek ieškovas, tiek atsakovė pažeidė savo, kaip sutuoktinių pareigas (CK 3.61 str.).

Spręsdamas dėl vaikų gyvenamosios vietos teismas nustatė, kad mažamečių vaikų – O. V. ir M. V. – gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina, kurie šiuo metu gyvena su ja, kuri juos prižiūri ir jais rūpinasi.

Atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus, o ne tik su jais pasimatyti, teismas nustatė skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, kadangi šiuo metu nėra jokio pagrindo ieškovui nustatyti ne maksimalią bendravimo su vaikais tvarką. Byloje nenustatė faktinių duomenų apie tai, kad susitikimai ir bendravimas su tėvu vaikus traumuotų psichologiškai ar neatitiktų jų individualių interesų ar darytų jiems žalingą įtaką.

Teismas spręsdamas santuokoje įgyto turto padalinimą, vadovavosi CK 3.87 str. 1 dalyje įtvirtintu principu, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė ir jų dalys šiame turte yra lygios, taip pat atsižvelgė, kad atsakovė iš esmės sutiko su ieškovo pasiūlytu turto padalinimu, jog santuokoje įgytas gyvenamas namas su ūkiniais pastatais, taip pat du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė nuosavybė ir abiems priklauso šio turto po ½ dalį. Taip pat abu sutuoktiniai neprieštaravo, kad santuokoje įgytas automobilis BMW 325 (duomenys neskelbtini) atitektų nuosavybėn ieškovui, o atsakovei būtų priteista 1000 Lt jo vertės kompensacija. Ieškovo turimą 0,0604 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) , SB „Šilelis“ 6 skl., įgytą pagal 1997-09-11 pirkimo pardavimo sutartį, taip pat automobilį BMW 325 (duomenys neskelbtini) o atsakovės turimą automobilį VW Polo (duomenys neskelbtini) teismas pripažino jų asmenine nuosavybe, nes jie įgyti iki santuokos.

Parinkdamas išlaikymo formą, teismas sutiko su atsakove, kad geriausiai atitiks vaikų poreikius iš atsakovo priteisiant dalį išlaikymo turtu, o kitą dalį kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas sprendė, kad nepilnamečiams vaikams. Įvertinęs įrodymus, teismas nurodė, kad abiejų tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti tokį išlaikymo dydį, koks yra būtinas atsakovės nurodytiems vaikų poreikiams tenkinti, t.y., 500 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, ir šį išlaikymą šalys turi teikti po lygiai. Siekiant užtikrinti abiejų vaikų teisę į tinkamą gyvenamąją vietą, tikslinga iš ieškovo priteisti išlaikymą jo nuosavybės dalimi, kuri yra ½ dalis namo su ūkiniais pastatais ir žeme po jais Senųjų Viesų kaime, Širvintų rajone. Kadangi vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove, tai dalis išlaikymo vaikams priteisiant gyvenamojo namo dalimi, sudarytų sąlygas išvengti ieškovui ir atsakovei kilti konfliktams dėl vaikų auklėjimo. Ieškovas šiuo turtu labai mažai rūpinasi, juo nesinaudoja ir jame negyvena, turto vertė yra nedidelė, jis pats turi ir kito turto, todėl, priteisus dalį išlaikymo vaikams turtu, jo interesai nenukentės.

Teismas priteisė išlaikymo įsiskolinimą už 10 mėn. kiekvienam vaikui po 5 000 Lt, nes atsakovė nepateikė įtikinamų įrodymų, jog per visą laikotarpį nuo 2009-07-10 iki 2010 -10-10 - dukrai M. V. ir sūnui O. V. už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2010-10-10, ieškovas jo neteikė, o 2011m. sausio mėn. pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriame atsakovė nurodė, kad vaikų tėvas nusišalino nuo vaikų išlaikymo nuo 2009 m. gruodžio mėnesio, kada ji persikėlė gyventi į Širvintas pas tėvus ir tada prašė už šį laikotarpį, įskaičiavus sumokėtą išlaikymą 2010 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais, abiems vaikams priteisti iš viso tik 10 300 litų.

Šalies argumentai

Ieškovas A. V. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą dalyje bendravimo su vaikais tvarkos, išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo jiems įsiskolinimo priteisimo panaikinti ir priimti šiose dalyse naują sprendimą.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismo sprendimas skundžiamose dalyse yra iš esmės nepagrįstas, teismo išvados prieštarauja faktinėms bylos nustatytoms aplinkybėms, byloje surinktiems įrodymams, priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, nepagrįstas įrodymais.

Šalies argumentai

Apeliantas nesutinka su teismo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, pagal kurią jis kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį gali bendrauti su sūnumi ir dukterimi nuo penktadienio 19 val., iki sekmadienio 19 val., paimdamas juos iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą, ir tai, kad apeliantas per savo atostogas, iš anksto suderinęs su atsakove V. V., galės bendrauti su sūnumi ir dukterimi tik 14 dienų, paimant ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą. Tokia tvarka pilnai neatitinka vaikų interesų, jų amžiaus poreikių, taip pat tėvo teisės kiek galima maksimaliai bendrauti su vaikais. Teismas sprendime visiškai neargumentavo, kodėl apeliantas negali bendrauti su vaikais pagal jo pasiūlytą variantą, t.y. kas antrą mėnesio savaitgalį nuo 15.00 val., bei praleisti 30 dienų kalendorinių dienų per metus jo atostogų metu kartu su vaikais, tuo pažeisdamas CPK 270 str. 4 d. 3 p., t.y. teismo pareigą nurodyti argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad abiejų tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti tokį išlaikymo dydį, koks yra būtinas atsakovės nurodytiems vaikų poreikiams tenkinti. Teismas visiškai neanalizavo ar atsakovė pagrįstai savo paskaičiavimuose nurodo, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia 1082,27 Lt sumos, o dukrai — 1215 Lt sumos. Atsakovės pateikti paskaičiavimai, pasak apelianto, beveik nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais, be to, jos nurodomas išlaikymo dydis neatitinka protingumo ir teisingumo principų. Nors atsakovė ir nurodo šias išlaidas per mėnesį: už higienos priemones (sauskelnes) - 100 Lt ir 250 Lt, komunalines paslaugas - 100 Lt, stomatologo išlaidas - 16,66 Lt, vaistus/vitaminus - 40 Lt, papildomos būtinas išlaidas laisvalaikiui ir pramogoms (filmai, koncertai, parodos, ekskursijos ir pan.) - 50 Lt, tačiau ji nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šias patiriamas išlaidas. Šalių dukrai M. yra 2,5 metų, todėl sauskelnės jai naudojamos tik išimtinais atvejais (išvykstant į ilgesnę kelionę ir pan.), todėl nepagrįstai šios higienos išlaidos nurodomos prie būtinų išlaidų dukros išlaikymui. Vitaminus per tik ieškovas, nes atsakovė yra kategoriškai nusistačiusi, kad vaikai vartotų vitaminus. Atsakovė yra kategoriškai nusistačiusi ir prieš vaikų pramogas, šiomis pramogomis rūpinasi tik apeliantas, kai vaikai svečiuojasi pas tėvą Vilniuje.

Be to, teismo priteista išlaikymo suma atsakovo atžvilgiu yra didelė. Apelianto pajamos per mėnesį yra 2500 Lt, tačiau kas mėnesį jis turi skirti ne tik vaikų išlaikymui, bet ir būsto išlaikymui, kas vidutiniškai per metus sudaro 350 Lt, taip pat telefono išlaidoms - 50 Lt, mokesčiams už sodą — 74 Lt, išlaidos automobiliui - 600 Lt (kuras ir remontas), jam pragyventi liktų 400 Lt, iš kurios negalėtų išgyventi, negalėtų papildomai rūpintis vaikais.

Šalies argumentai

Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl išlaikymo dalies priteisimo turtu. Apeliantas turi nuolatines pajamas, kas mėnesį laiku moka išlaikymą vaikams, neturi kitos gyvenamosios vietos, yra galimas šio turto atidalijimas be proporcingos žalos turtui, galimai mažas Atsakovės pajamas, taip pat atsižvelgtina į būsimo turto išlaikymo ir įrengimo išlaidas, kuris nėra pilnai įrengtas (nėra vandentiekio, šalto ir šilto vandens ir pan.), turto likvidumą. ....

Teismas priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, padarė nepagrįstą išvadą, jog iš byloje esančių įrodymų, apeliantas visiškai neteikė vaikams išlaikymo nuo 2009 m. gruodžio mėnesio iki 2010 m. spalio mėn., todėl priteisiamas įsiskolinimas už 10 mėn., t.y. po 5000 Lt kiekvienam vaikui. Teismas tokią išvadą padarė formaliai remdamasis vieninteliu atsakovės 2011-01-11 pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriame ji nurodė, kad vaikų tėvas nusišalino nuo vaikų išlaikymo nuo 2009 m. gruodžio mėnesio, t.y., kada ji persikėlė gyventi į Širvintas pas tėvus. Sprendime teismo padarytos išvados dėl sutuoktinių gyvenimo atskirai prieštaringos, nenuoseklios, nes vienu metu teigiama, kad šalys kartu negyvena tik nuo 2010 m. liepos mėnesio, o kitu atveju, kad vaikų tėvas nusišalino nuo vaikų išlaikymo nuo 2009 m. gruodžio mėnesio. Priešingai nei teigia teismas, iš bylos duomenų matyti, kad šalys kartu gyveno ne iki 2009 m. gruodžio mėn., bet iki 2010 m. liepos 8 d. iki šios datos šalys, kartu su nepilnamečiais vaikais, gyveno, vedė bendrą ūkį, rūpinosi vaikų išlaikymu, jų sveikatos priežiūra ir kt., tai patvirtino ir atsakovė teismo 2011-02-03 posėdžio metu, 2010-12-13 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) kuris teismui buvo pateiktas su 2011 m. sausio 7 d. ieškiniu.

Atsiliepimas

Atsakovė V. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Ji nesutinka su A. V. skundo argumentais, nurodo, kad teismas teisingai įvertino bylos įrodymus, teisingai taikė teisės normas, taikytinas nagrinėjamame ginče, taip pat laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Taip pat nurodė, kad apelianto skundo argumentai apie vaikams reikalingą išlaikymą ir jo dydį niekuo nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje vaikų teises, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje suformuluotas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą: šios konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta vaiko teisė būti globojamam tėvų; 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesais; 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šiame straipsnyje taip pat detalizuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagarbos šeimos gyvenimui. Visos išvardytos vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams. Kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta, yra numatyta CK 3.156 straipsnyje. Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Apeliantas nesutinka su teismo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka ta prasme, kad jis norėtų vaikus paimti taip kaip nustatyta teismo, t.y. kas antrą penktadienį ir atsakovei grąžinti sekmadienį, tačiau jo netenkina teismo nustatyta vaikų paėmimo ir grąžinimo valanda, t.y. per vėlu paimti vaikus 19 val. ir taip pat grąžinti 19 val., kadangi vaikams sutrikdomas poilsio režimas. Su šiais argumentais kolegija sutinka iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo vaikų paėmimo diena iš atsakovės yra penktadienis, kaip nurodė šalys, vaikai darželyje būna maždaug iki 15 val., todėl jų paėmimas ieškovo ankstesniu metu negu nustatė teismas labiau atitiktų tiek pačių vaikų, tiek jų tėvo interesus. Ieškovas paėmęs vaikus anksčiau ir juos parsivežęs iš Širvintų į Vilnių galėtų su jais pabendrauti ir šis procesas netrikdytų vaikų poilsio režimo, nes tikėtina ieškovo nurodyta aplinkybe, kad jam parsivežus vaikus apie 20.30 val., vaikams norint pabendrauti su tėvu yra trikdomas jų poilsio režimas, kas neatitinka nei vaikų teisių į sveiką gyvensenos būdą nei ieškovo teisių paskirtą dieną pabendrauti su vaikais normaliu režimu. Tokiu būdu kolegija sprendžia, kad turi būti nustatytas ankstesnis vaikų paėmimo nurodytomis dienomis laikas. Tačiau kolegija nesutinka su apelianto prašomu nustatyti paėmimo laiku, t.y. 15 val., nes šiuo atveju bus sudarytos nepalankios sąlygos atsakovei ir vaikams, dėl to jog vaikai yra maži, o ypač dukra M., todėl atsakovė, kaip ji pati nurodė, vaikus perduodama ieškovui dviem parom juos, bei jiems reikalingus drabužius bei jų daiktus turi tam paruošti, o tai užima laiko, be to atsakovė dirba ir vaikų paruošimu gali užsiimti po darbo valandų. Įvertinus šalių paaiškinimus darytina išvada, kad atsakovė turi galimybę vaikus perduoti ieškovui apie 17 val., todėl būtent šis laikas yra optimaliausias vaikų paėmimo laikas, o taip pat ir jų grąžinimo atsakovei sekmadienį laikas, netrikdant nei vaikų poilsio režimo, bei sudarant abiems tėvams galimybes perduoti vienas kitam vaikus.

Taip pat apeliantas nurodo, jog teismas paskyrė jam per mažą laiko dalį – tik 14 d. per metus bendrauti su vaikais jo atostogų metu, jis prašė paskirti ilgesnį bendravimo laiką - 30 dienų jo vasaros atostogų metu, tuo užtikrinant jo ir vaikų teisę kiek galima maksimaliai bendrauti su vaikais. Kolegija taip pat sutinka su apelianto nurodytu argumentu ir sprendžia, kad tiek vaikams noriai bendraujant su tėvu, tiek atsižvelgiant į apelianto norą ir teisę bendrauti su vaikais bei jo pareigą auklėti rūpintis ir materialiai remti savo vaikus, nustatytas bendravimo laikas yra per trumpas. Kaip jau minėta, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Kadangi minimalaus bendravimo nustatymui šioje byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, todėl nustatytinas ilgesnis tėvo bendravimo su vaikais laikas. Tačiau kolegija atsižvelgdama į abiejų tėvų interesus bei vaikų interesus, o taip pat jų amžių, sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo nustatyti, kad toks ilgalaikis buvimas pas ieškovą kaip jis prašo – 30 dienų nepertraukiamai, gali šiuo atveju neatitikti nei vaikų, nei jų motinos interesų. Visų pirma, apeliantas prašo šį vaikų buvimą pas jį skirti iškarto 30-čiai dienų, kai jis bus eilinėse atostogose, tačiau atsižvelgiant į tai, jog šalys nesutaria dėl vaikų auklėjimo bei bendravimo su jais, neatmetama galimybė, kad šalių vasaros atostogos gali sutapti ir tokiu būdu vienas iš tėvų visas atostogas turės praleisti atskirai nuo vaikų, todėl darytina išvada, kad ieškovui skirtina su vaikais bendrauti ne ištisai 30 d., o du kartus po 15 dienų su intervalu nuo 15 ir daugiau dienų tarp pirmo ir antro bendravimo.

Išdėstytais motyvais sprendimo dalis dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo keistina, pripažinus, kad teismas netinkamai taikė CK 3.175 straipsnio 2 dalies nuostatas (CPK 330 str.).

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo

Apeliantas nesutinka su teismo priteistu išlaikymo dydžiu, nurodydamas, kad teismo pripažinta vaikams išlaikyti ir iš ieškovo priteista 500 Lt suma yra per didelė, taip pat nesutinka su priteisto išlaikymo forma – daliniu išlaikymu turtu, o taip pat ir su išlaikymo įsiskolinimu, nurodydamas, kad įsiskolinimas priteistas už per ilgesnį laikotarpį, negu faktiškai yra.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. D. L., bylos Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006). Pusiausvyrą tarp nurodytų kriterijų padeda išlaikyti CK 3.3. straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

Teismas nustatė ir kolegija su tuo sutinka, kad ieškovas turi turto, tarp jo ir nekilnojamojo – žemės sklypą s.b. „Laurai“, Vilniuje, ir jungtinės nuosavybės teise su atsakovę sodybą su žemės sklypu Širvintų r., kuris teismo padalintas tarp šalių, taip pat gauna nuolatines pajamas – darbo užmokestį, kurio dydis, apskaičius mokesčius, yra apie 2 500 Lt (t 1, b.l. 14), tokiu būdu nėra pagrįstas apelianto nurodymas, kad jis neturi finansinės galimybės vaikams mokėti teismo priteistą išlaikymo dydį – po 500 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį. Be to, kolegija atsižvelgia ir į kitą aplinkybę, kurią apeliantas ginčija apeliaciniu skundu, t.y. tą, kad jis nesutinka, kad išlaikymas būtų sumažintas turto dalimi, kuria teismas priteisė iš ieškovo. Susidaro dviprasmė situacija, kai ieškovas nesutinka su nustatytu dydžiu teigdamas, kad jis neišgali tokio išlaikymo dydžio mokėti vaikams, o teismui nustačius mažesnį išlaikymą priteisto turto pagrindu, ieškovas nesutinka su tokia išlaikymo forma, prašo panaikinti, nors šiuo atveju pinigais mokėtinas išlaikymas sumažėtų ir finansinė našta jam būtų mažesnė. Nors apeliantas nurodė, kad, jo manymu, sprendimu priteista suma yra per didelė, ir tokios išlaidos kaip sauskelnių pirkimo išlaidos, ar pramogai skirtos išlaidos nereikalingos, nes dukrai sauskelnės nereikalingi, o pramogų nepripažįsta pati atsakovė, tačiau šie apelianto argumentai nepagrįsti įrodymais. Kolegijos vertinimu, nustatydamas priteistino išlaikymo dydį ir parinkdami jo formą teismas CK 3.156 straipsnio 1 dalies, 3.192 straipsnio 2 dalies normų nepažeidė. Apeliantas nurodo, kad atsakovė per daug priskaičiavo išlaidų, turimų vaikams išlaikyti, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismas atsakovės nurodytas išlaidas tiek vieno, tiek kito vaiko išlaikymui sumažino, pripažindamas, kad vaikų išlaikymui bei jų poreikiams patenkinti pakanka po 1000 Lt kas mėnesį, o ne atsakovės prašytos didesnės sumos.

Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi vadovautis CK 3.196 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis arba vienkartine pinigų suma, arba tam tikru turtu, taip pat atsižvelgti į tai, kad vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas. Išlaikymas dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Jeigu skolininkas mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.). Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, priteisia išlaikymą kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-401/2006).

Pažymėtina, kad išlaikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas (aprūpinimas būstu, maistu, drabužiais, mokymosi reikmenimis, galimybių poilsiui sudarymas ir sudarymas sąlygų patenkinti kitus augančio asmens poreikius). Išlaikymas neturi lėšų kaupimo ar taupymo (nekilnojamojo turto įgijimo, būsto įsigijimo nuosavybės teise ar kt.) tikslo, nors nepaneigiama, kad dalis lėšų gali būti sukaupiama vaiko naudai, taip pat iš teikiamo išlaikymo. Išlaikymas turtu yra išimtinė išlaikymo teikimo forma, nes paprastai teikiamos lėšos reikalingos kasdieniniams einamiesiems išlaikomo nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Kolegijai pripažinus, kad ieškovo turimas turtas ir gaunamos pajamos yra pakankami išlaikymo prievolės vykdymui, todėl nėra pagrindo dalies išlaikymo priteisti kita forma – turtu. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad priteisus dalį išlaikymo turtu šitokiu būdu bus turtas išlaikytas ir ateityje vaikai galės juo naudotis, nėra motyvas nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos ir pagrindas priteisti vaikams išlaikymą turtu. Dėl išdėstyto nurodytoje dalyje sprendimas keistinas pripažįstant, kad pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą šioje dalyje nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos šiuo klausimu praktikos.

Kolegija sutinka su apelianto nurodyta aplinkybe, kad teismas neteisingai nustatė išlaikymo įsiskolinimo dydį, nes neteisingai nustatė momentą nuo kurio ieškovas neteikė vaikams išlaikymo. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio nuostatomis, o taip pat turi būti nustatoma nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. T. v. R. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Taigi byloje turi būti nustatomi ir tiriami įrodymai bei aplinkybės, susiję su šalių ginču dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ginčijamu laikotarpiu, nustatytas teisės reikalauti išlaikymą atsiradimo momentas. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė aplinkybę, kad šalys kartu negyvena nuo 2010 m. liepos mėnesio, šios aplinkybės neginčija nei viena iš šalių, atvirkščiai, tokią išvadą teismas padarė iš abiejų šalių paaiškinimų. Atsakovė neteigė, kad šalims gyvenant kartu ieškovas materialiai neišlaikė vaikų, savo priešiniame ieškinyje ji nurodė, kad jiems gyvenant skyriuje ieškovas neteikė vaikams išlaikymo. Šalims gyvenant santuokoje ir gyvenant kartu galioja prezumpcija, kad šalys veda bendrą ūkį ir bendrai išlaiko nepilnamečius vaikus. Tokiu būdu būtent teismo nustatyta data, nuo kurios šalys pradėjo gyventi skyriumi ir turi būti momentas, nuo kurio ieškovui neteikiant vaikams išlaikymui lėšų, nuo kurio skaičiuojamas išlaikymo įsiskolinimas. Teismas, nustatęs momentą, nuo kurio šalys negyvena kartu, neturėjo pagrindo išvadai, kad ieškovas išlaikymo neteikia nuo 2009 m. gruodžio mėn., nes taip buvo nurodyta atsakovės pareiškime dėl išlaikymo vaikams priteisimo, paduotame 2011-01-14 (t 1, b.l.98). Nors pagal šį pareiškimą teismas buvo išdavęs teismo įsakymą, tačiau ieškovui pareiškus prieštaravimus jis buvo panaikintas (LITEKO duomenys), o nagrinėjant bylą ginčo teisena buvo nustatytas kitas momentas, nuo kurio šalys gyvena skyrium. Teismui netinkamai įvertinus įrodymus, išlaikymo dydis yra nustatytas neteisingai, todėl šioje dalyje sprendimas keistinas, nurodant, kad išlaikymo įsiskolinimas priteistinas nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. spalio 1 d., t.y. už tris mėnesius, nes teismas nustatė, kad nuo 2010 m. spalio mėn. ieškovas mokėjo lėšas vaikų išlaikymui. Dėl išdėstyto priteisto išlaikymo dydis mažintinas iki 1 500 Lt kiekvienam vaikui.

Pripažinus aptariamoje dalyje sprendimą iš dalies neteisėtą ir jį pakeitus, turi būti patikslinta sprendimo rezoliucinė dalis, nurodant, kad nekilnojamojo turto dalis, kuri yra šalių jungtinė nuosavybė ir nepriteista sprendimu atsakovei, o priteista vaikų išlaikymui, yra priteistina ieškovui. Pažymėtina, kad teismas sprendime yra nurodęs, jog šalims bendro turto priklauso po ½ dalį, t.y. dalindamas santuokoje įgytą turtą taikė CK 3.117 str. 1 d. nuostatas ir šio sprendimo dalies šalys neginčija.

Dėl nurodyto sprendimas dalyje keistinas aukščiau nurodytu būdu (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 10 Lt, todėl nepriteistinos vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. teisėjų kolegija

nutarė:

Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimą pakeisti:

sprendimo dalį dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, ir šioje dalyje sprendimą išdėstyti taip: „Nustatyti A. V. bendravimo su sūnumi O. V. ir M. V. tvarką, pagal kurią:

- kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį ieškovas A. V. gali bendrauti su sūnumi ir dukterimi nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val., paimdamas juos iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą, taip pat bet kuriuo metu jų gyvenamojoje vietoje;

- ieškovas A. V. gali bendrauti su sūnumi ir dukterimi ištisai iki 15 dienų per savo atostogas iš anksto suderinęs laiką su atsakove V. V., paimant ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą, ir praėjus ne mažiau kaip 15 dienų po šio bendravimo, gali bendrauti dar ištisai ar po savaitę iki 15 dienų bet kuriuo kitu metų laiku, kai vaikai nelanko mokyklos, iš anksto suderinęs laiką su atsakove V. V., paimant ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą“;

sprendimo dalį dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo ir šioje dalyje sprendimą išdėstyti taip: „priteisti iš A. V. išlaikymą sūnui O. V., gimusiam 2006 m. balandžio 22 d., ir dukrai M. V., gimusiai 2009 m. liepos 10 d., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 (penkis šimtus) litų, nuo sprendimo priėmimo dienos – 2012-01-27 iki vaikai taps pilnamečiais“;

priteistą iš ieškovo A. V. išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui po 5000 Lt sumažinti iki 1500 Lt kiekvienam vaikui;

papildyti sprendimą dalyje dėl turto padalinimo nurodant, kad kita nekilnojamojo turto dalis, kuri nepriteista atsakovei V. V. - 1/2 dalį gyvenamojo namo un. Nr. (duomenys neskelbtini), bendros 22 960 Lt vertės, 1/2 dalį pirties un. Nr. (duomenys neskelbtini) , bendros 440 Lt vertės, 1/2 dalį tvarto un. Nr. (duomenys neskelbtini) , bendros 4700 Lt vertės, 1/2 dalį tvarto un. Nr. (duomenys neskelbtini) , bendros 230 Lt vertės1/2 dalį tvarto un. Nr. (duomenys neskelbtini) , bendros 350 Lt vertės, 1/2 dalį malkinės un. (duomenys neskelbtini) , bendros 260 Lt vertės, 1/2 dalį kiemo statinių un. Nr. (duomenys neskelbtini), bendros 260 Lt vertės, 1/2 dalį žemės sklypo 0,3400 ha un. Nr. (duomenys neskelbtini) , bendros 13200 Lt vertės ir 1/2 dalį žemės sklypo 0,2898 ha un. Nr. (duomenys neskelbtini), bendros 11 200 Lt vertės, esančių (duomenys neskelbtini) , priteisiama ieškovui A. V..

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Romualda JanovičienėDalia KačinskienėDainius Rinkevičius