- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-13
- Bylos Nr.
- 2S-188-560/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00032-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- V. V.
- Ieškovas
- A. V.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės V. V. atskirąjį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei V. V. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. V. pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei. Taip pat atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo įsiteisėjimo nustatyti šią ieškovo su sūnumi O. V. bendravimo tvarką: 1. Porinėmis mėnesio savaitėmis ieškovas gali bendrauti su vaikais ketvirtadieniais, penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais, ketvirtadienį nuo 14 iki 15 val. pasiimdamas vaikus iš atsakovės gyvenamosios vietos ir sekmadienį nuo 14 iki 15 val. grąžindamas į atsakovės gyvenamąją vietą; 2. Neporinėmis mėnesio savaitėmis ieškovas gali bendrauti su vaikais trečiadieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais, trečiadienį nuo 14 iki 15 val. pasiimdamas vaikus iš atsakovės gyvenamosios vietos ir penktadienį nuo 14 iki 15 val. grąžindamas į atsakovės gyvenamąją vietą.
Žemesnės instancijos teismas
Širvintų rajono apylinkės teismas 2011-03-25 nutartimi iš dalies patenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatė tokią ieškovo A. V. bendravimo su sūnumi O. V. ir M. V. tvarką, pagal kurią A. V. kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį gali bendrauti su abiem vaikais nuo penktadienio 17 val. iki šeštadienio 20 val., paimdamas juos iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juo į gyvenamąją vietą, taip pat bet kuriuo metu jų gyvenamojoje vietoje.
Šalies argumentai
Ieškovas A. V. pateikė papildomą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti ieškovo su sūnumi O. V. ir dukterimi M. V. tokią bendravimo tvarką:
- kiekvieno mėnesio savaitgalį ieškovas gali bendrauti su sūnumi O. V. nuo penktadienio 15 val. iki sekmadienio 19 val., paimant ir grąžinant vaiką iš jo gyvenamosios vietos;
- kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį ieškovas gali bendrauti su dukterimi M. V. nuo penktadienio 15 val. iki sekmadienio 19 val., paimant ir grąžinant dukterį iš jos gyvenamosios vietos;
- ieškovas turi teisę praleisti 30 kalendorinių dienų per metus atostogų metu kartu su vaikais, iš kurių kalendorinę vasarą ne mažiau kaip 15 kalendorinių dienų iš eilės ir 15 kalendorinių dienų kitais metų laikais (iš eilės arba ne). Bendrų su vaikais atostogų laiką ieškovas turi iš anksto, t.y., ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki savo numatomų atostogų, telefonu, sms žinute, elektroniniu paštu pranešti atsakovei;
- atsakovė turi sudaryti galimybę ieškovui bet kuriuo metu, kai vaikai yra su motina, neribotai bendrauti telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis.
Atsiliepimas
Atsakovė V. V. prašė netaikyti ieškovo nurodomų laikinųjų apsaugos priemonių
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Širvintų rajono apylinkės teismas 2011-11-04 nutartimi ieškovo A. V. prašymą tenkino iš dalies ir pakeitė Širvintų rajono apylinkės teismo 2011-03-25 nutartimi nustatytą tvarką ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatė ieškovo bendravimo su sūnumi ir dukra tokią tvarką:
- A. V. kiekvieną mėnesio savaitgalį gali bendrauti su sūnumi O. V. nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 19 val., paimant ir grąžinant sūnų iš jo gyvenamosios vietos, taip pat bet kuriuo metu jo gyvenamojoje vietoje;
- A. V. kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį gali bendrauti su dukterimi M. V. nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 19 val., paimant ir grąžinant dukterį iš jos gyvenamosios vietos, taip pat bet kuriuo metu jos gyvenamojoje vietoje.
Nustatyta, kad nutartis pradedama vykdyti nuo jos priėmimo dienos.
Teismas nurodė, kad laikina ieškovo ir jo vaikų bendravimo tvarka buvo nustatyta Širvintų rajono apylinkės teismo 2011-03-25 nutartimi. Nustatant tvarką, teismas tikėjosi, kad laikui bėgant ir blėstant tarpusavio nuoskaudoms, abu sutuoktiniai atras optimaliausius vaikų bendravimo variantus su tėvais, kad nei vienų, nei kitų interesai nebus pažeidžiami. Tačiau pateikti duomenys teismui leido daryti išvadas, kad sūnus O. V. pageidauja daugiau praleisti laiko su tėvu, o byloje nėra duomenų, kad bendravimas su tėvu sūnui daro neigiamos įtakos ir kenkia jo interesams. Be to, vaikams žalą daro ieškovo ir atsakovo tarpusavio nesutarimai, jų manipuliavimas vaikais, savo poelgiams pateisinti, todėl teismas konstatavo, kad ginant abiejų vaikų interesus laikinas vaikų bendravimas su tėvu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo turi būti pakeistas.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė V. V. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2011-11-04 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, netaikyti kol nebus išspręsta byla iš esmės. Teigia, kad nėra aišku kokiu pagrindu laikinoji apsaugos priemonė buvo pakeista skundžiama nutartimi, kadangi siekis apsaugoti asmeninius neturtinius vaiko ir vieno iš sutuoktinių interesus buvo užtikrintas to paties teismo 2011-03-25 nutartimi. Pasak apeliantės, skundžiama nutartimi nustatyta laikinoji apsaugos priemonė pažeidžia jos, kaip vaikų motinos, teisę laisvalaikiu bendrauti su sūnumi, praleisti su juo šventes ir išeigines, atima iš mažametės dukters (2 metukų), kurios biologinis ryšys su motina labai glaudus, praleisti laiką su motina bei pažeidžia pačių vaikų teisę bendrauti tarpusavyje. Atskirajame skunde teigiama, kad atsakovo pateiktas psichologo įvertinimas, kiti dokumentai nepripažintini tinkamais įrodymais byloje, kelia pagrįstų abejonių jų tikrumu. Apeliantės manymu, vaikai yra per maži, kad dažnai, bet kokiu oru jie būtų paimami iš jų gyvenamosios vietos ir vežami į Vilnių. Be to, apeliantė neturės galimybės vaikus tinkamai paruošti į darželį, o kai vaikai pradės lankyti mokyklas, jie neturės laiko pirmadieniui paruošti pamokas ir pasiruošti mokyklai, todėl laikino bendravimo tvarką, pasak apeliantės, galima buvo keisti tik turint kompetentingos specialistų komisijos ekspertų išvadas. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad kartu pateikiami dokumentai patvirtina, jog vaikų ir motinos ryšys yra glaudesnis nei vaikų ir tėvo. Sūnus, būdamas pas tėvą Vilniuje, daug laiko, ieškovui būnant darbe, kartais net naktį, praleidžia su ieškovo neįgalia motina, vaikai nėra tinkamai prižiūrimi. Be to, apeliantės teigimu, teismas pritaikė tokią laikinąją apsaugos priemonę, kuri nėra numatyta įstatyme. Taip pat nurodoma, kad teismo posėdyje, nagrinėjant ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovės advokatė nedalyvavo, todėl šalių teisės nebuvo lygios, taip buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.
Atsiliepimas
Ieškovas A. V. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašė atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad jis neteikė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, bet prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemone, todėl teismas pagrįstai nepasisakė dėl vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita. Teigia, kad pateikti duomenys patvirtina, jog sūnus jaučia stiprų emocinį ryšį su tėčiu, jam trūksta su tėčiu leidžiamo laiko, todėl buvo pakankamas pagrindas teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl bendravimo tvarkos, kuria būtų išplėstas ieškovo bendravimo su sūnumi laikas. Ieškovas pažymėjo, kad vaiko psichologinį įvertinimą atlikusi psichologė dirba pagal verslo liudijimą, turi atitinkamą išsilavinimą bei kompetenciją atlikti vaiko psichologinės būsenos įvertinimą, todėl nėra pagrindo abejoti pateiktu vaiko psichologinės būsenos įvertinimu. Nurodo, kad skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo. Byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, todėl šioje bylos stadijoje nebuvo pagrindo skirti teismo psichologinę ekspertizę. Pasak ieškovo, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, sprendžiant dėl vaiko bendravimo tvarkos su vienu iš sutuoktinių, jo gyvenamosios vietos nustatymo prioritetas teikiamas vaiko norui, ir gali būt neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Šiuo atveju, vaiko noras yra daugiau laiko praleisti su tėvu.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Širvintų rajono apylinkės teismo 2011-11-04 nutartis keistina.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, atsakovės paaiškinimus bei ieškovo atsikirtimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti ankstesne nutartimi nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatant ilgesnį vaikų ir tėvo nepertraukiamo bendravimo laiką. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatyta tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka, pagal kurią ieškovas gali nepertraukiamai bendrauti su sūnumi kiekvieną savaitgalį, jį pasiimant iš nuolatinės gyvenamosios vietos, nepagrįstai apriboja atsakovės galimybę bendrauti su sūnumi savaitgaliais (poilsio dienomis) bei pažeidžia vaikų teises nuolat bendrauti tarpusavyje.
Pagal LR CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Tačiau asmuo, prašantis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Analogiškas reikalavimas yra keliamas prašymui pakeisti teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (LR CPK 146 str.).
CK 3.165 str. 1 d. numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1-3 d.). Įstatymas numato, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas šeimos bylose, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų interesus, gali nustatyti laikiną vieno iš tėvų bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, tokiu būdu užkertant kelią vaiko ir tėvo susvetimėjimui bei imtasi priemonių, kad būtų atkurtas ryšys tarp kartu negyvenančio tėvo ir vaiko. Šiuo atveju ieškovo ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka buvo nustatyta Širvintų rajono apylinkės teismo 2011-03-25 nutartimi. Tačiau teismui ieškovas pateikė duomenų, leidusių daryti išvadas, kad nustatytos laikinosios apsaugos priemonės yra nepakankamos, nes sūnui trūksta bendravimo su tėvu, leidžiamo laiko kartu, jis nori praleisti daugiau laiko su ieškovu. Duomenų, kad ilgesnis tėvo ir vaikų nepertraukiamo bendravimo laikas kaip nors pažeistų vaikų interesus, byloje nebuvo pateikta. Atsakovė neįrodė, kad vaikų ilgesnis bendravimas su tėvu pažeidžia vaikų teises, daro neigiamą įtaką vaikų vystymuisi, sveikatai. Taip pat teismui nebuvo pateikta objektyvių duomenų, kad ieškovas negali prižiūrėti ar blogai prižiūri savo vaikus, netinkamai elgiasi su jais, jiems daro neigiamą įtaką ar kaip kitaip pažeidžia vaikų teises bei interesus, t.y. atlieka kokius nors veiksmus, dėl kurių jam turėtų būti sudaryta minimali galimybė nepertraukiamai bendrauti su vaikais. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą svarstyti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, siekiant kaip įmanoma labiau užtikrinti prioritetiniais laikomus nepilnamečių vaikų asmeninius neturtinius interesus iki teismo sprendimo priėmimo, t.y. vaikų teisę ilgesnį laiką nepertraukiamai bendrauti su vienu iš kartu negyvenančiu tėvu. Atskirajame skunde išdėstyti teiginiai bei kartu pateikiami dokumentai nepaneigia šios išvados. To nepaneigia ir atsakovės nurodymai, kad ieškovo pateikti dokumentai kelia abejonių dėl jų teisėtumo, tikrumo. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių paskyrimo/pakeitimo, nėra išsamiai tiriami bei vertinami bylos įrodymai. Tačiau teismui pateikti bei posėdžio metu gauti duomenys leido pagrįstai teigti, jog ankstesne nutartimi nustatyta ieškovo bendravimo su vaikais tvarka yra nepakankama. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad ieškovas ilgesnių susitikimų metu negali tinkamai pasirūpinti vaikais, suteikti jiems tinkamas sąlygas, maitinimą ir pan. Taip pat apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta jokių pagrįstų duomenų, rodančių, kad ieškovo gyvenamojoje vietoje vaikams yra nesaugu ir kad apsilankymas ten vaikams darys neigiamą poveikį jų sveikatai, dvasinei būsenai, normaliam psichologiniam ir protiniam vystymuisi.
Dėl išdėstytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t.y. nustatyto ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos pakeitimo. Atskirajame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia šios išvados. Kartu pažymėtina, jog tai, kad nagrinėjant ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, posėdyje nedalyvavo atsakovės atstovė advokatė, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo suvaržytos apeliantės teisės ar pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, nes, kaip seka iš 2011-11-02 teismo posėdžio protokolo, atsakovė V. V. dalyvavo teismo posėdyje, atstovavo savo interesus, teikė paaiškinimus, tačiau nereiškė jokių pastabų dėl to, kad posėdyje nedalyvauja jos atstovė ir kad taip yra pažeidžiamos jos teisės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės teiginiai, kad nustatyta skundžiama nutartimi bendravimo tvarka apriboja atsakovės galimybes bendrauti su sūnumi savaitgaliais (pagal nustatytą tvarką ieškovas gali pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir su juo bendrauti nepertraukiamai kiekvieną mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 19 val.) bei pažeidžia pačių vaikų teisę nuolat bendrauti tarpusavyje (pagal nustatytą tvarką ieškovas gali pasiimti dukterį iš jos gyvenamosios vietos ir su ja bendrauti kas antrą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 19 val.). Atsižvelgiant į vaikų amžių, jų tarpusavio ryšys, tai kad abu tėvai privalo prisidėti prie vaikų auklėjimo ir kad neturėtų būti apribojama nei vieno iš tėvų teisė su vaikais bendrauti savaitgaliais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi nustatyta ieškovo ir vaikų bendravimo tvarka neatitinka vaikų interesų, šalių lygiateisiškumo principo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, nustatant tokią ieškovo A. V. laikina bendravimo su vaikais tvarka, pagal kurią A. V. kas antrą mėnesio savaitgalį gali bendrauti su abiem vaikais - sūnumi O. V. ir dukterimi M. V. nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 19 val., paimant ir grąžinant vaikus iš jų gyvenamosios vietos, taip pat bet kuriuo metu vaikų gyvenamojoje vietoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį pakeisti – panaikinti nutarties dalį, kuria nustatyta ieškovo A. V. bendravimo su sūnumi O. V. ir M. V. tvarka bei nustatyti tokią ieškovo A. V. laikiną bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią A. V. kas antrą mėnesio savaitgalį gali bendrauti su abiem vaikais - sūnumi O. V. ir dukterimi M. V. nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 19 val., paimant ir grąžinant vaikus motinai jų gyvenamojoje vietoje, taip pat bet kuriuo metu vaikų gyvenamojoje vietoje