Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo G. T.:

pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta arešto bausmė 30 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant arešto bausmę 20 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, iš dalies jas sudedant, paskiriant G. T. galutinę subendrintą arešto bausmę 90 parų.

G. T. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. G. T. nuteistas už tai, kad jis smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: jis 2022-11-03 apie 18.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, name, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su M. K. (M. K.) metu tyčia du kartus galva smogė M. K. į veido sritį ir tokiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam M. K. fizinį skausmą. Taip savo veiksmais panaudodamas fizinį smurtą prieš žmogų G. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

2. Nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu paskirta bausme G. T. pateikė apeliacinį skundą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

8. Nagrinėjamu atveju iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad G. T. neginčija savo kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir nustatytų jos padarymo faktinių aplinkybių, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme ir prašo skirti švelnesnę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bendrosiomis bylų apeliacinio nagrinėjimo nuostatomis, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą bei patikrinusi skundžiamą nuosprendį, G. T. apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskyrė tinkamą, nusikalstamų veiksmų ir nuteistojo pavojingumą atitinkančią bausmę, kurios keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartą išaiškinęs, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė, privalo užtikrinti ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-171-697/2019).‏‏‎

10. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-129-626/2023). Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjo, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, Nr. 2K-209-222/2018, Nr. 2K- 1- 719/2020, 2K-115-303/2022). Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K- 24- 689/2019).

11. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-568/2013, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014). Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas individualizuodamas G. T. paskirtą bausmę atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, t. y. veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę: teistas, nusikalto turėdamas nepanaikintą ir neišnykusi teistumą, nebaustas administracine tvarka, bedarbis (registruotas Užimtumo tarnyboje). Taip pat teismas nustatė vieną G. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei dvi atsakomybę sunkinančias – nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos veikos padarymui, ir būdamas recidyvistu. Be to, atsižvelgė į nukentėjusiojo prašymą neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės ir kad po įvykio nuteistasis jo atsiprašė. Išvardintų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bausmės paskirtis G. T. atžvilgiu bus pasiekta paskyrus jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kurio dydį nustatė mažesnį už šios bausmės vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis).

13. Patikrinus skundžiamą nuosprendį, teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas bausmės individualizavimo kontekste atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę, taip pat vadovavosi teisingumo principu, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra neteisinga, ar juo labiau per griežta. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, G. T. 2022 m. lapkričio 3 d. nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdamas teistas 7 kartus, įskaitant ir už analogiškus nusikalstamus veiksmus, už kuriuos jam buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Paskutinį kartą nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas 2022 m. balandžio 25 d. baudžiamuoju įsakymu. Po nusikalstamos veikos padarymo nuteistojo atžvilgiu buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis (2022 m. lapkričio 23 d.) už 2022 m. liepos 5 d. padarytą nusikalstamą veiką, susijusią su 2022 m. balandžio 25 d. baudžiamojo įsakymo nevykdymu, t. y. konfiskuotino turto, kuriam buvo nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, neteisėtu perleidimu kitam asmeniui. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad G. T. 2021 m. du kartus buvo teistas užsienyje, įskaitant nesunkų kūno sužalojimą už kurį skirta laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant, taip pat teistas už trukdymą vykdyti teisingumą. Aptartos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad nuteistajam yra būdingas teisei priešingas, smurtinis elgesys ir sąmoningas trukdymas teisingumo vykdymui, kas pagrįstai menkina teismo pasitikėjimą nuteistuoju.

14. Apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad anksčiau G. T. taikytos probacijos laikotarpiu nustatytų įpareigojimų pažeidimų nefiksuota. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. lapkričio 11 d. nutartimi byloje Nr. T-934-1143/2022 buvo svarstomas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas dėl bausmės vykdymo panaikinimo nuteistajam G. T. už intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimus. Aktualu ir tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nusikalstamą veiką nuteistasis padarė vos pasibaigus arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, t. y. bausmės vykdymo atidėjimas nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo sulaikė iš esmės tik probacijos laikotarpiui. Šiuo atveju nuteistojo atlikti nusikalstami veiksmai buvo itin įžūlūs ir pavojingi – kitą asmenį sužalojo dienos metu, atėjęs į nukentėjusiojo namus, du kartus galva smogė į veido sritį, nukentėjusiojo dukters akivaizdoje. Tai rodo didesnį G. T. pavojingumą ir tai, kad aptartas bausmės vykdymo atidėjimu išreikštas teismo pasitikėjimas juo buvo nepakankamas koreguoti nusikalstamą elgesį.

15. Pagrindo keisti skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę nesudaro ir apelianto argumentas, kad nukentėjusysis jam atleido ir pretenzijų neturi. Ši aplinkybė apylinkės teismo jau buvo įvertinta parenkant ne pačią griežčiausią bausmės rūšį. Apeliaciniame skunde G. T., prašydamas skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę taip pat pažymėjo, kad su seserimi ir močiute gyvena kaime, ūkyje reikalinga jo pagalba. Vis tik, nurodytos aplinkybės nėra niekuo išskirtinės, jau egzistavo iki nuteistajam padarant šioje byloje aptariamą nusikaltimą ir jo nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio nesulaikė. Atitinkamai kitų, 13 ir 14 punktuose aptartų, aplinkybių kontekste šios aplinkybės laikytinos nepakankamomis išvadai, kad G. T. skirtos bausmės tikslai bus pasiekti jo laisvės nevaržančiomis bausmėmis. Nuteistasis ne pirmą kartą teisiamas už analogiškas veikas, išvadų dėl savo elgesio nedaro, nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio neatgraso net pačios griežčiausios bausmės grėsmė. Taigi įvertinusi nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, jo ankstesnius teistumus bei skirtas bausmių rūšis, elgesį probacijos laikotarpiu bei nusikaltimo pavojingumą teisėjų kolegija pritaria nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo parinktai bausmės rūšiai. Skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ar neteisinga. Skirti švelnės už areštą bausmės G. T. apylinkės teismas neturėjo pagrindo.

16. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirta 75 parų arešto bausme taikė nuteistajam palankesnį – dalinio bausmių sudėjimo – bausmių bendrinimo būdą (BK 63 straipsnio 4 dalis). BK 63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Iš galutinės G. T. paskirtos subendrintos bausmės dydžio matyti, jog prie griežčiausios Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirtos 75 parų arešto bausmės buvo pridėtas minimalus už nusikaltimą skirtinos arešto bausmės dydis 15 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis), atsižvelgiant į tai, dar labiau švelninti G. T. skirtą bausmę nėra pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

17. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, sprendžia dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išieškojimo iš kaltinamojo, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme.

18. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir nuteistojo G. T. gynėju buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas Pavelas Ravluševičius. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad iš nuteistojo G. T. valstybės naudai prašoma priteisti 73,33 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

19. Nagrinėjamu atveju byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo G. T. apeliacinį skundą, kuris buvo atmestas. Gynėjas jam buvo paskirtas ne dėl nuo nuteistojo valios priklausančių priežasčių, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliktas įrodymų tyrimas, byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį, be to, ir nuteistojo gynėjas prašė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš jo ginamojo nepriteisti. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintų aplinkybių visumą, o taip pat į tai, jog G. T. nedirba, oficialių pajamų negauna, jam šioje byloje paskirta arešto bausmė, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos pagalbos išlaidos neproporcingai apsunkintų G. T. finansinę padėtį, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. T. apeliacinį skundą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas už G. T. suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.