- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-07
- Bylos Nr.
- T-1069-946/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-01131-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Nuteistasis
- J. T.
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J. T. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2019 m. gegužės 6 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – ir Komisija) nutarimu Nr. 95-276 nutarta taikyti nuteistajam J. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 7 mėn. 7 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. gegužės 2 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 59 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Nusikalstamo elgesio rizikos balas, gautas vertinant „OASys“ metodika bausmės atlikimo pradžioje, nuo 82 balų sumažėjo iki 59 balų. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, drausmine tvarka baustas nebuvo. Nuteistasis bausmės atlikimo metu motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistasis suvokia būtinybę laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam J. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.
J. T. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 180 straipsnio 1 dalį 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹straipsnu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, skirta 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 m.
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiųstas atlikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 1 m. laisvės apribojimo;
2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalį 6 mėn. laisvės apribojimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir pritaikius Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį, paskirta 8 mėn. laisvės apribojimo;
3) Klaipėdos m. apylinkės teismo 2015 m. sausio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį 20 parų areštu.
Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą būtinąją dalį (1/3) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 7 mėn. 7 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. gegužės 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Nuteistasis J. T. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, J. T. nustatoma vidutinė – 59 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju J. T. bausmę atlieka už apysunkį nusikaltimą, padarytą bendrininkų grupėje, anksčiau buvo teistas, jam buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis vėl nusikalto, taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, tačiau nuteistasis jam teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu vengė tinkamai vykdyti probacijos sąlygas, jam teismo nustatytas pareigas, išvadų dėl savo elgesio nedarė, dėl ko jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.
Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo, bausmės atlikimo metu nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų nepažeidė, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau, vien šių teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankama. Šią aplinkybę, teismo įsitikinimu, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis, nuteistasis dėl problemų su teisėsauga linkęs kaltinti susiklosčiusias aplinkybes, alkoholio poveikį, draugų įtaką, linkęs vengti prisiimti asmeninę atsakomybę ir toks nuteistojo požiūris į savo neteisėtus veiksmus, be kita ko, rodo, jog asmuo yra linkęs minimizuoti savo indėlį į padarytas nusikalstamas veikas, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių ir nesistengia pasitaisyti. Darant šią išvadą, akcentuotina ir tai, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys, o būtent, tai, kad nuteistasis J. T. savitvardos problemų galvoja, kad neturi ir esantis labai ramus, tačiau nusikaltimų pobūdis smurtinis ir išlieka tikimybė, kad pavartojęs alkoholio išreikš savo pyktį; kalbėdamas apie esamas problemas, nemano turintis kokių nors problemų, kurių išspręsti nesugebėtų jis pats, ypač kas būtų susiję su jo nusikalstamu elgesiu, tačiau apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, apie savo tikslus kalba nekonkrečiai, linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, išskiriamas kaip vienas iš nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių, todėl jo įvertinimas, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, yra itin aktualus, ir kas leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu išėjęs į laisvę jis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.
Pažymėtina, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 59 balai pagal „OASys“, kuri nors ir sumažėjo nuo 82 balų, tačiau išliko vidutinė, taip pat iš nustatytų iš kurių net 11 balų – dinaminiai, kuriuos nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Taip pat išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis „OASys“ vertinimo metodika, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai; emocinė gerovė; mąstymas ir elgesys; nuostatos ir kas suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis J. T. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 95-276 taikyti nuteistajam J. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2019 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 95-276 taikyti nuteistajam J. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.