Kauno apygardos teismo nutartis

2019-07-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-524-485/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-11
Bylos Nr.
1S-524-485/2019
Teisminio proceso Nr.
1-31-1-01131-2014-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė, Algirdas Remeika, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
J. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-524-485/2019Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01131-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. T. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 95-276 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam J. T..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. T. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, jam paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti nuosprendžiu jam paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2018 m. spalio 9 d., bausmės pabaiga – 2019 m. gruodžio 9 d. Komisijos posėdžio dieną – 2019 m. gegužės 2 d. – likusi neatlikta bausmės dalis – 7 mėnesiai 7 dienos.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2019 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 95-276 priimtas sprendimas taikyti J. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2019 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 95-276.

5. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nutartis priimta nevertinant visų lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių. Teismas, nors ir pripažino nuteistojo pažangą pataisos proceso metu, tačiau jos neįvertino kaip pakankamos ir akivaizdžios, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pagrindo manyti, jog J. T., išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Teismo išvados dėl nepakankamos nuteistojo pažangos pataisos proceso metu nepagrindžia jokie jo asmenybę apibūdinantys duomenys.

5.2. Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog kaltę dėl nusikaltimo padarymo teisminio nagrinėjimo metu jis pripažino, be to, viso bausmės atlikimo metu jis nebuvo baustas drausmine tvarka, buvo skatinamas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, visuomeninėje būrio veikloje, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką mažėja. J. T. nepalaiko kriminalinės subkultūros nuostatų, santykių su buvusiais draugais, bendrauja tik su šeimos nariais, nuo 2019 m. birželio 13 d. jam suteikta teisė vykti už pataisos įstaigos ribų be sargybos ir palydos, kas rodo pataisos įstaigos administracijos pasitikėjimą juo, kurį stiprina teigiama darbinė motyvacija ir turimas darbas laisvėje. Lygtinio paleidimo atveju ketina užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei ieškoti darbo savarankiškai.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

9. Nuteistasis J. T. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (daugiau kaip vieną trečdalį paskirtos bausmės). Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą OASys metodika, J. T. nustatoma vidutinė – 59 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri bausmės atlikimo laikotarpiu sumažėjo nuo 82 balų. Kaip pagrįstai nurodoma skunde, ši aplinkybė teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistojo elgesys ne visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme, o pakartotinio nusikalstmo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (11 svertinių taškų), kuriuos nuteistasis savo kryptingu elgesiu pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

10. Nuteistasis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo, atsisakiusio tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvais, skunde teigia, jog skundžiamoje nutartyje nebuvo pakankamai įvertinti duomenys apie jo pažangą, į kuriuos atsižvelgė Komisija nutarime. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, priešingai nei teigiama skunde, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju J. T. nuteistas už apysunkio nusikaltimo, kuriuo pažeidžiamos dvi vertybės – nukentėjusiojo sveikata ir nuosavybė. Nors, kaip teigia nuteistasis, jis savo kaltės teisminio proceso metu neneigė, tačiau jo elgesyje vyrauja nusikaltimų nuosavybei modelis ir, lyginant su ankstesniais teistumais, nusikaltimo, už kurį jis atlieka bausmę šiuo metu, pobūdis lemia didėjantį nuteistojo veiksmų pavojingumą, kas sudaro pagrindą spręsti, jog ankstesnėmis taikomomis bausmėmis bei poveikio priemonėmis bausmės tikslai nebuvo pasiekiami. Nagrinėjamu atveju nuteistasis terminuoto laisvės atėmimo bausmei atlikti buvo nukreiptas pažeidęs šios rūšies bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, jas įvertinęs kaip nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, todėl lygtinio paleidimo taikymo nuostatų nepažeidė. Vien tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu būdamas struktūruotoje aplinkoje naujų teisei priešingų veiksmų nepadarė ir nepalaiko ryšio su nusikalstamų veikų bendrininkais, nesudaro pagrindo nevertinti ankstesnio nuteistojo nusikalstamo elgesio, kuris sudaro pagrindą spręsti apie didesnį asmens pavojingumą. Aukštesnės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pritariant apylinkės teismo nutarties argumentams, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.

11. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Minėta, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.

12. BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Būtent iš to, kaip nuteistasis vykdo šias jam nustatytas priemones, sprendžiama, ar jo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindą spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, būdamas laisvėje sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas surašant socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek apibūdinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto ne tik nuteistojo prašymą, bet ir socialinio tyrimo išvadą, todėl skundo argumentai, jog apylinkės teismas netinkamai vertino šioje išvadoje nurodytus nuteistąjį apibūdinančius duomenis, nepagrįsti.

13. Tiek nuteistojo skunde, tiek socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo – jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, nebuvo baustas drausmine tvarka, nuo 2018 m. lapkričio 5 d. dirba (duomenys neskelbtini), yra motyvuotas tęsti darbinę veiklą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Šie aptartieji ir kiti socialinio tyrimo išvadoje nurodyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau, įvertinus ir kitas socialinio tyrimo išvadoje nurodomas aplinkybes, vien šių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankama.

14. Nuteistajam socialinio tyrimo išvadoje išskiriami net penki kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Nors dalis iš jų – ankstesni teistumai vertinami kaip statinis veiksnys, tačiau nuteistojo pažanga eliminuojant dinaminius pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančius veiksnius nepakankama. Kaip pagrįstai nurodė pirmosiosios instancijos teismas, nuteistojo bendravimo įgūdžiai vis dar išlieka vidutiniški, jis nepakankamai atviras, gynybiškas, į užduodamus klausimus atsako kuo trumpiau ir formaliai, iš ko galima daryti išvadą, kad nuteistasis linkęs nepateikti visos lygtinio paleidimo klausimui spręsti reikšmingos informacijos apie save. Nors nuteistasis teigia, jog geba valdyti savo impulsyvų elgesį ir yra labai ramus, neturi problemų, kurių negalėtų išspręsti pats, tačiau, įvertinus spontanišką smurtinio nusikaltimo, už kurio padarymą šiuo metu atlieka bausmę, pobūdį, toks nekritiškas nuteistojo požiūris į ankstesnį gebėjimą savo finansinių tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, nesąlygoja pagrindo manyti, jog ateityje nuteistasis, galimai susidūręs su finansiniais sunkumais, savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteistasis iki šiol minimizuoja savo indėlį nusikalstamų veikų padaryme. Nors kaltę teigia pripažįstantis, tačiau iki šiol yra linkęs vengti prisiimti asmeninę atsakomybę, linkęs kaltinti susiklosčiusias aplinkybes, alkoholio poveikį, draugų įtaką. Ši aplinkybė, įvertinus ją nuteistojo negebėjimo įsisąmoninti visas savo veiksmų pasekmes kontekste, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai patvirtina, jog rizika pakartotinai nusikalsti nuteistajam būnant nestruktūruotoje aplinkoje vis dar nėra eliminuota.

15. Itin kritiškai vertintina ir socialinio tyrimo išvadoje nurodoma aplinkybė, jog nuteistasis, atlikęs pakankamai reikšmingą paskirtos bausmės dalį, būdamas keturis kartus teistas, daugiausia dėl turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymo, iki šiol yra linkęs pasitikėti tik savo tiesioginiu patyrimu, tačiau apie savo ateities tikslus kalba nekonkrečiai. Pataisos įstaigos duomenimis iš nuteistojo pagal vykdomuosius raštus 4879,39 Eur sumai atlyginti yra išieškoti tik 22,47 Eur, todėl nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis pakankamai aktyviai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane jam numatytą pareigą dengti turimus finansinius įsipareigojimus, net ir įvertinus tai, jog nuteistasis, vykdydamas teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, atliko kelias įmokas į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nuteistasis iki nuteisimo gaudamas atlyginimą lėšas tvarkė nekompetentingai, gaunamas pajamas skirstė neplaningai. Iki šiol jis neturi specialių finansinių planų, kaip susidoroti su netikėtomis problemomis, todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo rizika nusikalsti, susidūrus su finansiniais sunkumais lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, vis dar išlieka.

16. Įvertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistojo pastangos sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir savo elgesį koreguoti teigiama linkme, pataisos proceso metu vis dar nėra pakankamos, todėl pagrindo manyti, jog lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Pritartina pirmosios instancijos teismo nutarties argumentams, jog nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų, susijusių su galimais finansiniais sunkumais, sprendimo įgūdžius, ir įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo J. T. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 7 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėDarius KantaravičiusAlgirdas Remeika