- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-16
- Bylos Nr.
- 1A-69-417/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-01131-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius (pirm.), Arvydas Daugėla, Zigmas Pocius
- Nuteistasis
- L. L., ir J
Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-69-417/2017
2017 m. kovo 16 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus, teisėjų Arvydo Daugėlos, Zigmo Pociaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo L. L. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 9 mėnesiams. Remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir L. L. paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir J. T., tačiau apeliacinis skundas dėl jo nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. L. ir J. T. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nubausti už tai, kad panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, t. y.
Žemesnės instancijos teismas
jie bei mažametė V. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėjęs amžius, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, veikdami bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2014 m. liepos 19 d., apie 22.20 val. (duomenys neskelbtini), apsupo nepilnamečius K. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ž. V., gim. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu juos įbaugino, V. S. pagrasino atimti iš nepilnamečių abu dviračius, J. T. žodžiais pagrasino „išjungti“ nepilnametį Ž. V., o L. L. iš nugaros sudavė po 1 smūgį kumščiu abiem nepilnamečiams į galvą, po to ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo atsisėdęs ant K. V. 173,77 eurų (600 Lt) vertės dviračio „Kross“, priklausančio R. A., išvažiavo iš įvykio vietos. Taigi J. T., L. L., mažametė V. S., (duomenys neskelbtini), kuriai nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėjęs amžius, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, veikdami bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pavartodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą.
Šalies argumentai
Nuteistasis L. L. apeliaciniu skundu prašo taikyti 65, 66 ir 70, 75 straipsnio nuostatas. Teismui nutarus netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų prašoma švelninti bausmę, kadangi apylinkės teismo paskirta bausmė akivaizdžiai per griežta. Skundas motyvuojamas tuo, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino bylos duomenis, sprendimą priėmė atmestinai ir neatsižvelgęs į tai, kad jis kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, todėl tai turėtų būti vertinama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Be to, bendrindamas bausmes teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, netaikyta BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalis, bei BK 54, 64, 62, 61, 59 straipsnio 1 dalies 3 ir 11 punktai bei 71 straipsnis.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinio teismo posėdžio metu gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 75 straipsnio
BK 75 straipsnis reglamentuoja paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo nauja BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, kurioje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taigi BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytos trys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygos: 1) tyčinio nusikaltimo sunkumo laipsnis; 2) paskirtos bausmės trukmė; 3) pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Nagrinėjamu atveju apygardos teismas įvertinęs bylos duomenis ir skundo argumentus daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju BK 75 straipsnio nuostatos L. L. negalėjo būti taikomos, kadangi nusikaltimo padarymo metu L. L. buvo nepilnametis, o nepilnamečių bausmės vykdymo atidėjimas numatytas BK 92 straipsnyje. BK 92 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė bausmės vykdymą atidėti nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus. Teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Pažymėtina, kad skirdamas bausmę nepilnamečiui, teismas, be bendrų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgia ir į BK XI skyriuje išdėstytas teisės normas bei į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.
Nuteistasis L. L. anksčiau teistas už nusikalstamų veikų padarymą net 6 kartus. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nuosprendžiu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas laisvės apribojimo bausme. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nuosprendžiu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu jam atidėtas bausmės vykdymas. Taigi nuteistasis L. L. daug kartų turėjo galimybę pasitaisyti, gyventi visuomenei priimtiną gyvenimą, mokytis arba dirbti. Jau ankstesniais nuosprendžiais atidėjus bausmės vykdymą nuteistasis buvo įspėtas nedaryti naujų nusikalstamų veikų, įspėtas nepažeidinėti jam paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių, tačiau jis šių įspėjimų nepaisė, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, vėl darė naujas nusikalstamas veikas. Tai parodo, kad nuteistajam L. L. už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas paskirta kita bausmės rūšis – laisvės apribojimo bausmė, taip pat taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės veiksmingos nebuvo, jo elgesiui po nusikalstamų veikų padarymo teigiamos įtakos nepadarė, teismo net kelis kartus jam parodyto pasitikėjimo jis visiškai nepateisino. Tai patvirtina, kad nusikalstami L. L. poelgiai nėra atsitiktiniai, o daugiau tendencingi, gyvenimo būdą atskleidžiantys reiškiniai, kad nuteistasis nedaro išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio. Todėl, esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, nėra pagrindo abejoti tuo, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas nepadės pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų, kuriais, be kita ko, siekiama taip paveikti nusikaltusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Dėl BK 70 ir 71 straipsnių
Apeliantas nurodo, kad jam netaikytos BK 70 ir 71 straipsnių nuostatos. BK 70 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, o BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pažymėtina, kad BK 67 straipsnio 4 dalis nurodo, kad nepilnamečiui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio BK VI ar XI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamas turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas, taigi BK 70 ir 71 straipsniuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, net ir atleidus nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, jam negalėjo būti taikomos.
Dėl lengvinančių aplinkybių nustatymo
Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis nepripažino to, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas ), savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir veiką padarė būdamas ribotai pakaltinamas (BK 59 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas nuosprendyje pripažino atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, kad jis, L. L., prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl apygardos teismas įvertinęs bylos duomenis ir skundo argumentus daro išvadą, kad šis apeliacinio skundo argumentas prieštarauja byloje esantiems duomenims. Taip pat nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog apylinkės teismas nepagrįstai jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis nepripažino to, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir veiką padarė būdamas ribotai pakaltinamas (BK 59 straipsnio 1 dalies 11 punktas), kadangi byloje esančiais duomenimis nenustatyta, jog L. L. savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą ar nusikalstamos veikos padarymo metu buvo ribotai pakaltinamas.
Dėl bausmės. BK 54, 61 ir 62 straipsnių taikymas
Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi nustatytais pagrindais: pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Jei teismas skiria bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgiama į: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (BK 91 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 91 straipsnio 3 dalį terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje.
Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesniosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.
Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam L. L., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamos bausmės dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas įvertino tai, kad L. L., būdamas jauno amžiaus, teistas net 6 kartus, dauguma teistumų susiję su analogiškomis nusikalstamomis veikomis, tai rodo, ne tik tai, kad L. L. dėl savo elgesio jokių išvadų nedaro, bet ir tai, kad skirtos švelnesnės bausmės jam jokios įtakos neturėjo, taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu L. L. buvo nepilnametis, į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme L. L. nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla. Įvertino nusikalstamą veiką, nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į tai, kad byloje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės.
Taigi pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes, todėl teisėjų kolegija mano, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam L. L. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, paskyrė šiek tiek didesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio ir BK 91 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
Dėl nuosprendžių bendrinimo. BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalis, BK 64, BK 65 ir BK 66 straipsniai
BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai priėmus nuosprendį nustatoma, kad asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę, ją subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme nenurodoma, kokiais atvejais teismas skirtas bausmes bendrina visiško, o kada – dalinio sudėjimo būdu. Šis klausimas, kaip ir maksimalaus pridėtino bausmės dydžio klausimas, sprendžiamas teismo nuožiūra, taigi teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal suformuluotą teismų praktiką teismas, nuteistajam skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, tai yra ir su atlikta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-585/2010, 2K-133/2012, 2K-519/2013, 2A-7-3/2014). Šioje dalyje teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog BK 63 straipsnio 9 dalies nuostata dėl bausmių subendrinimo pagal šio straipsnio taisykles turi būti aiškinama sistemiškai su kita to paties straipsnio dalies taisykle, kad šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Taigi teismas privalo nustatyti, kokia pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausmė, ar ji visiškai ar iš dalies atlikta, jei buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, tuomet ji įskaitoma į paskirtos bausmės laiką, o kitos paskirtos ir atliktos bausmės įskaitomos taikant BK 65 straipsnio taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-9-693/2016).
BK 64 straipsnis taikomas tada, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, t. y. jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina (BK 64 straipsnio 1 dalis).
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino pagal BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės Klaipėdos miesto apylinkės teismo spalio 26 d. nuosprendžiu paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės pridėdamas nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, L. L. paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžiu (įsiteisėjusiu 2016 m. lapkričio 16 d.) L. L. nubaustas už nusikalstamą veiką, padarytą 2014 m. lapkričio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu L. L. nubaustas už nusikalstamą veiką, padarytą 2014 m. liepos 19 d.
Taigi matyti, kad apylinkės teismas pagrįstai taikė BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalies nuostatas, kadangi priėmus nuosprendį nustatyta, kad asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo nauju nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalį. Apylinkės teismas, subendrindamas bausmes, teisingai parinko dalinį bausmių sudėjimo būdą, kadangi bausmių apėmimas nagrinėjamu atveju negalimas. Nors skundu nurodoma, kad apylinkės teismas turėjo taikyti bausmių apėmimą, tačiau pažymėtina, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apelianto prašymas taikyti bausmių apėmimą nepagrįstas, o apylinkės teismas bendrindamas nuosprendžiais paskirtas bausmes pagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių nuostatomis. Taip pat pažymėtina, kad taikyti BK 65 straipsnio nuostatų bendrinant nuosprendžius nebuvo pagrindo, kadangi abiem nuosprendžiais paskirtos tokios pačios rūšies bausmės – laisvės atėmimo bausmė.
Skundu nurodoma, kad apylinkės teismas bendrindamas bausmes neatsižvelgė į tai, kad apeliantas nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, tačiau paminėtina, kad bausmių bendrinimo institutas nenumato išimtinių taisyklių bendrinant bausmes nepilnamečiams, t. y. bausmės jiems bendrinamos pagal bendrąsias bausmių ir nuosprendžių bendrinimo taisykles, kadangi teismas įvertina nepilnamečio asmens gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; sveikatos būklę ir socialinę brandą; anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, todėl dar kartą vertinti tas pačias aplinkybes bendrinant bausmes nėra objektyvaus pagrindo.
Skundu nurodoma, kad apylinkės teismas bendrindamas bausmes netaikė BK 66 straipsnio, t. y. neįskaitė kardomojo kalinimo laiko į paskirtą bausmę, tačiau apygardos teismas su šiuo skundo argumentu neturi pagrindo sutikti, kadangi L. L. kardomoji priemonė – suėmimas – šioje byloje paskirta nebuvo (t. 2, b. l. 95).
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendį palikti nepakeistą ir nuteistojo L. L. apeliacinį skundą atmesti.