Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainos Vaidachavičienės,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo D. K. atstovo pagal įstatymą R. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo P. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 93 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. P. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2024 m. spalio 21 d. apie 11.35 val. kartu su amžiaus baudžiamajai atsakomybei kilti neturinčiu K. F. pažeidė viešąją tvarką, kai viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje be jokios aiškios dingsties viešai mušdami ir smurtaudami prieš nepilnametį D. K. (gim. (duomenys neskelbtini), elgėsi agresyviai, moralės požiūriu nepriimtinai ir įžūliai, nežymiai sužalojo nukentėjusįjį bei taip demonstruodami nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: viešoje vietoje, prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini), bendraamžių grupės bei ugdymo įstaigos prieigose buvusių atsitiktinių asmenų akivaizdoje viešai, kartu su K. F. sumušė nukentėjusįjį D. K., suduodami nukentėjusiajam smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, taip dėl mažiausiai trimis trauminiais poveikiais D. K. padarydami galvos sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu kairio smilkinio srityje, abiejų kelių sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimais šiose srityse, krūtinės ląstos sumušimą, t. y. nežymiai sutrikdė D. K. sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo D. K. atstovas pagal įstatymą R. K. prašo nukentėjusiojo D. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos patenkinti pilnai, t. y. iš P. K. nukentėjusiajam D. K. priteisti 3500 Eur neturtinei žalai atlyginti, arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

3.3. Apeliacinio skundo argumentai dėl nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžio padidinimo iki 3500 Eur yra nepagrįsti. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį pagal kilusias neigiamas pasekmes, kaltę, šalių turtinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Apeliaciniame skunde jokių naujų argumentų, kurie nebūtų buvę nurodyti civiliniame ieškinyje bei kurie būtų reikšmingi neturtinės žalos dydžio padidinimui, iš esmės nenurodyta.

4. Teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą R. K. prašė apeliacinį skundą tenkinti. Kiti proceso dalyviai prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje byloje apeliacinį skundą padavė nukentėjusiojo D. K. atstovas pagal įstatymą R. K. Esminiai jo apeliacinio skundo argumentai yra tokie: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai P. K. taikė BK 93 straipsnį ir jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės; 2) teismas nepagrįstai iš P. K. nukentėjusiajam D. K. priteistinos neturtinės žalos dydį sumažino nuo 3500 Eur iki 2000 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde suformuluotus reikalavimus bei jo argumentus, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, toliau šiais klausimais ir pasisako.

5. Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, apelianto vertinimu, P. K. negalėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu, kadangi nėra išpildyta šio straipsnio 1 dalies 1 punkte (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) nustatyta sąlyga, numatanti, jog nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo poveikio priemones, esant visoms šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Taigi, būtinos sąlygos taikyti BK 93 straipsnį yra trys: 1) toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; 2) turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; 3) turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Yra ir trys alternatyvios sąlygos: 1) kaltininkas nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą, arba 2) jis pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-264-870/2024).

6. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu P. K. kaip nepilnametis, pirmą kartą padaręs nesunkų nusikaltimą, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu esant vienai iš alternatyvių sąlygų – jis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, taip pat yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismui nustačius šią alternatyvią BK 93 straipsnio 1 dalyje numatytą sąlygą, kuri nukentėjusiojo atstovo apeliaciniame skunde ir nėra ginčijama, to visiškai pakanka taikyti BK 93 straipsnį ir P. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo baudžiamojo įstatymo pagrindu. Kitaip tariant, įstatymas nereikalauja, kad tokiu atveju dar būtų ir visiškai atlyginta nukentėjusiajam padaryta žala. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai motyvavo, kokios aplinkybės ir kodėl sudaro pagrindą manyti, kad P. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (jis dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, gyvena su mama, kuriai padeda finansiškai, prisideda prie namų buities darbų, nėra teistas ar baustas administracine tvarka, savo elgesį įvertino neigiamai, pažadėjo atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą). Teisėjų kolegija, pritardama skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvams, sutinka, jog ir pats baudžiamasis procesas P. K. turėjo pakankamą prevencinį poveikį, ir iš esmės pritaria teismo išvadai atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

7. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas iš P. K. priteisė nukentėjusiajam 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės įvertino neturtinę žalą pagrindžiančias aplinkybes, tačiau teismo nustatyta 2000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra pernelyg menka, neproporcingai maža nukentėjusiojo patirtiems išgyvenimams. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

8. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-114/2008, 2K-118/2013). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, ji turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Taip pat skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011). Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje baudžiamosiose bylose būtent dėl BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo, kurio metu buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, priteisiamas neturtinės žalos dydis siekia maždaug nuo 150 Eur iki 2000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-234-895/2020, 2K-296-719/2020, 2K-142-303/2021, 2K-70-942/2022, 2K-239-697/2022 ir kt.).

9. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, pažymėjo, kad nukentėjusiajam D. K. neturtinė žala padaryta dėl jo sužalojimų, t. y. galvos sumušimo, pasireiškusio minkštųjų audinių patinimu kairio smilkinio srityje, abiejų kelių sumušimo, pasireiškusio odos nubrozdinimais šiose srityse, krūtinės ląstos sumušimo, atitinkančių nežymų jo sveikatos sutrikdymą. Dėl to nukentėjusysis neabejotinai jautė ne tik fizinį skausmą, bet ir patyrė išgąstį bei stresą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, buvo pažemintas draugų ir kitų pašalinių asmenų akivaizdoje. Teismas be įvertinimo nepaliko ir tų aplinkybių, kad dėl patirtų smūgių nukentėjusiajam teko vykti į ligoninę, atlikti tam tikrus tyrimus, kas sukėlė nepatogumus, neigiamas emocijas, kad nepatogumus ir neigiamas emocijas jam sukėlė ir dalyvavimas baudžiamajame procese. Teismas, vadovaudamasis civiliniame ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis, nukentėjusiojo parodymais ir jo atstovo pagal įstatymą paaiškinimais, nustatė, kad nukentėjusysis D. K. sumušimus, kraujosruvas gydėsi kelias savaites bei įvertino tai nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, kadangi tai galėjo jam kelti ir tam tikrą gėdos jausmą. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas įvertino ir aplinkybes, kurios teismui sudarė pagrindą mažinti neturtinės žalos atlyginimo dydį. Antai, skundžiamame nuosprendyje atsižvelgta į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog dėl P. K. veiksmų nukentėjusysis būtų patyręs ilgalaikius jo veiklos produktyvumą sutrikdžiusius sunkius dvasinius išgyvenimus (depresiją), kad būtų gydęsis dėl sukrėtimo, ilgą laiką neatsigavęs psichologiškai, ar kad jo emocinė pusiausvyra dėl panaudoto fizinio smurto buvo pažeista negrįžtamai. Tokias išvadas teismas pagrindė byloje surinktų įrodymų visuma, kuri rodo, jog nukentėjusysis D. K. dėl šio įvykio pas medicinos specialistus daugiau nesilankė, į mokyklą nėjo 2 – 3 dienas, o iš bylos matyti, kad jokie liekamieji reiškiniai jo fizinei sveikatai neatsirado. Atitinkamai spręstina, kad paminėtos aplinkybės niekaip nesudaro pagrindo nustatyti didesnį neturtinės žalos atlyginimo dydį, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, o apeliaciniame skunde naujų reikšmingų aplinkybių, kurios leistų spręsti priešingai, taip pat nenurodyta. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajam D. K. skundžiamu nuosprendžiu iš P. K. priteistas neturtinės žalos dydis – 2000 Eur – atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, nėra aiškiai per mažas, neprieštarauja teismų praktikoje nustatomiems priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžiams panašaus pobūdžio bylose. Didinti šią sumą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nukentėjusiojo D. K. atstovo pagal įstatymą R. K. apeliacinį skundą atmesti.