- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-10-30
- Bylos Nr.
- 1A-264-870/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10926-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Ernestas Rimšelis, Virginija Liudvinavičienė
- Nuteistasis
- T. K.
- Advokatai
- Valerijus Kirpičnikovas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams be intensyvios priežiūros. Laisvės apribojimo laikotarpiu uždraudžiant nuteistajam turėti, naudoti, įgyti, saugoti ar perduoti saugoti kitiems asmenims narkotines ir psichotropines medžiagas, taip pat uždraudžiant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, T. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – viena para, įskaitytas į nuteistajam paskirtą bausmės laiką.
Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 13 d. nuosprendis buvo priimtas ir dėl J. C., L. G., L. B. veiksmų. Minėti asmenys apeliacinių skundų nepadavė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta, kad T. K., žinodamas, jog J. C. platina narkotines medžiagas, iš anksto susitaręs susitikti su J. C. dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, 2023 m. balandžio 25 d. apie 16.35 val. būdamas automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo reikmėms iš J. C. už 10 Eur įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), kurių masė 0,7594 g, kurią J. C. nurodymu jam padavė L. G. ir kurią laikė prie savęs iki 2023 m. balandžio 25 d. 17.04 val., kuomet asmens kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnai. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistasis T. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 13 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, be intensyvios priežiūros, ir T. K., vadovaujantis BK 93 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.
2.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, neatsižvelgė į BK XI skyriaus nuostatas, kuriose yra įtvirtintos nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai. Nuteistojo vertinimu, teismas neatsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
2.2. Nuteistojo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra visos sąlygos T. K., veikos padarymo metu buvus nepilnametį, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Jis nusikalto pirmą kartą, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Veikos padarymo metu jam buvo 17 metų. Savo kaltę pripažino ir gailėjosi (tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posėdžio metu), savo veiksmus jis vertino kritiškai ir dėl jų gailėjosi, todėl yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir naujų nusikaltimų nedarys. Civilinio ieškinio byloje nėra. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis praeityje nebuvo teistas, administracine tvarka nebaustas, mokosi politechnikos mokykloje, yra jauno amžiaus, šeimos nesukūręs, turi pastovią gyvenamąją vietą, duomenų apie registravimą priklausomybės ligų centre, narkologinio kabineto įskaitoje ar, kad būtų gydytas psichiatrinėje ligoninėje, nėra. Vis tik pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs galimybės atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės ir paskirdamas laisvės apribojimo bausmę, padarė klaidą. Apelianto teigimu, baudžiamojoje byloje esanti medžiaga apie apelianto asmenybę, jo gyvenimo bei auklėjimo sąlygas, jo elgesį prieš, po ir nusikalstamos veikos metu leidžia daryti išvadą, kad T. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė T. K. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo T. K. apeliacinis skundas tenkinamas.
4. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, jame išdėstytus motyvus, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, atlikusi įrodymų tyrimą (apklaususi T. K., jo motiną D. G.), sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto, veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, nuosprendyje išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, visapusiškai ir objektyviai iširtos teisingam bylos išsprendimui reikšmingos aplinkybės. Tačiau pirmosios instancijos teismas, netaikydamas T. K. BK XI skyriaus, numatančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatų, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai pritaikyto įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
5. Nepilnamečiai – viena jautriausių ir pažeidžiamiausių visuomenės grupių. Jų vystymuisi ir asmenybės formavimuisi didelę įtaką daro ne tik vidiniai, tačiau ir išoriniai faktoriai – auklėjimas, aplinka, gyvenimo sąlygos ir kita. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės pagrindai yra taikomi asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję 18 metų. BK įtvirtintos nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės nuostatos yra orientuotos į jaunų asmenų auklėjimą, grąžinimą į visuomenės gretas bei gyvenimo būdo keitimą. Visais atvejais siekiama, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtintos taisyklės būtų orientuotos į jaunų žmonių amžių, socialinę brandą, reakciją išorės poveikiams ir kita. Siekiama šalinti neteisėto elgesio priežastis, ugdyti asmenybę bei individualizuoti bausmę.
6. Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo poveikio priemones, esant visoms šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra trys: 1) toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; 2) turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; 3) turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Alternatyvios sąlygos yra šios: kaltininkas nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba pripažintas ribotai pakaltinamu, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad T. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. T. K., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo reikmėms iš J. C. už 10 Eur įsigijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo visas tris būtinąsias sąlygas taikyti T. K. BK 93 straipsnio nuostatas. Nusikalstamos veikos padarymo metu T. K. buvo nepilnametis, gimė 2005 m. birželio 11 d. (t. 3, b. l. 122), nusikalstama veika padaryta 2023 m. balandžio 25 d., t. y. būdamas 17 metų amžiaus. Jis baudžiamojo įstatymo draudžiamą veiką padarė pirmą kartą, kaltę nuo pat pirmos apklausos pripažino visiškai, skundžiamame nuosprendyje konstatuota jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
8. Prokuroras, nesutikdamas su T. K. apeliaciniame skunde išdėstytu prašymu, pateikė Kauno apygardos prokuratūros nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir Kauno apylinkės teismo nutartį (t. 8, b. l. 66, 68–70). Pateiktų dokumentų turinys patvirtina, kad T. K., kuris nusikalstamos veikos metu nebuvo sulaukęs amžiaus (T. K. tuo metu buvo 13 metų), nuo kurio galėtų atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą, 2019 m. gegužės mėnesį (daugiau nei prieš 5 metus) kartu su kitais dviem asmenimis, kuriems ikiteisminis tyrimas nutrauktas, apgadino automobilio veidrodėlį, sulankstė variklio dangtį, išdaužė priekinį stiklą, įlenkė stogą, tai yra padarė nedidelę 250 Eur turtinę žalą, t. y. nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje. Sutiktina su prokuroru, kad tai aplinkybė, kuri neigiamai charakterizuoja T. K., kurią būtina įvertinti ir atidžiau parinkti auklėjamojo poveikio priemones, tačiau ši aplinkybė nelemia sprendimo netaikyti jam BK 93 straipsnio nuostatų.
9. Apeliacinės instancijos teisme teisėjų kolegija apklausė T. K. ne tik apie nedidelio kiekio kanapių (antžeminių dalių) įsigijimą, dėl kurio jis nuteistas ir padavė apeliacinį skundą, bet ir apie įvykį, kurio metu jis su kitais asmenimis apgadino svetimą turtą. T. K. apgailestavo dėl abiejų atvejų. Jis paaiškino, kad šiuo metu dirba įmonėje pamaininį darbą (trys dienos, trys naktys), į rankas gauna 1 200 Eur, gyvena dviese su mama, padeda mamai, norėtų devynis mėnesius tarnauti Lietuvos kariuomenėje, pabaigti dvyliktą klasę ir vėl grįžti į kariuomenę (t. 8, b. l. 91–93). Liudytoja D. G. (T. K. mama) apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad sūnus padeda jai materialiai, kad jie daug kalbėjo apie sūnaus elgesį, jai dėl to pašlijo sveikata, sūnus pažadėjo, jog tai daugiau niekada nepasikartos (t. 8, b. l. 93–94).
10. Nepilnamečio individualaus 2023 m. gegužės 15 d. vertinimo pažymoje Nr. 4TSD-1022 nurodyta, kad T. K. dėl to, kaip pasielgė, labai gailisi. Jo motinos D. G. teigimu, po įvykio abu su sūnumi apsikabinę verkė, kalbėjosi apie tai, kas atsitiko, jų tarpusavio santykiai šeimoje yra artimi, konfliktų nekyla (t. 3, b. l. 137–139). Šioje byloje nėra duomenų, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo T. K. būtų padaręs administracinius teisės pažeidimus ar būtų jam pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai. Aptarti duomenys patvirtina, kad T. K. jautriai išgyveno dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo, yra tvirtai pasiryžęs savo elgesį keisti ir teisėtais būdais bei priemonėmis siekti gyvenime užsibrėžtų tikslų.
11. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nustatytas aplinkybes, T. K. pasiryžimą tarnauti Lietuvos kariuomenėje, jo norą tęsti mokslus, įgyti išsilavinimą, kartu su apeliaciniu skundu pateiktus dokumentus, patvirtinančius, kad T. K. dirba įmonėje „C. A.“ linijos operatoriaus pareigose (t. 8, b. l. 54), taip pat jo jauną amžių, sprendžia, jog aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog T. K. nusikalto dėl gyvenimo patirties ir socialinės atsakomybės suvokimo stokos.
12. BK 81 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad BK XI skyriaus, numatančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės nuostatos neatsiejamai susijusios su asmens amžiumi nusikalstamos veikos padarymo metu, todėl, sprendžiant klausimus dėl nepilnamečio baudžiamosios atsakomybės ypatumų, BK XI skyriaus nuostatos taikomos nepriklausomai nuo to, ar asmuo teismo sprendimo priėmimo metu yra sulaukęs pilnametystės. Taigi, nors skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu T. K. jau buvo pilnametis, tačiau BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą jis padarė būdamas 17 metų amžiaus, todėl skiriant bausmę jam turi būti taikomos BK XI skyriaus nuostatos.
13. Teisėjų kolegija tiki, kad T. K. ateityje nebenusikals ir daro išvadą, jog yra pagrindas T. K. taikyti BK 93 straipsnio nuostatas, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu sulaukusiems pilnametystės, gali būti skiriamos auklėjamojo poveikio priemonės, elgesio apribojimai. Kadangi nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė yra orientuota į asmens auklėjimą, turi būti sprendžiamas auklėjamųjų poveikio priemonių skyrimas. Auklėjamojo poveikio priemonėmis siekiama įgyvendinti bausmės paskirtį, tačiau, priešingai nei bausmė, kuri nepilnamečiam yra skiriama, kai kitos poveikio priemonės neatlieka savo tikslų, auklėjamojo poveikio priemonės yra orientuotos ne į asmens nubaudimą, o į asmens pataisymą, auklėjimą.
14. T. K. apeliacinės instancijos teisme išreiškus norą atlikti karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje, tęsti mokslus ir įgyti vidurinį išsilavinimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad prasminga suteikti jam tokią galimybę: dvylikai mėnesių apriboti jam elgesį (BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 87 straipsnio 1 dalis), t. y. įpareigoti T. K. tęsti (pradėti) mokytis arba dirbti (BK 87 straipsnis 2 dalies 2 punktas), atlikti (pradėti atlikti) privalomą karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje, jei tokia galimybė jam būtų suteikta ir tolią pareigą atlikti jis gali (BK 87 straipsnio 4 dalis) ir, kadangi baudžiamąjį nusižengimą jis padarė įgydamas nedidelį kiekį narkotinės medžiagos - kanapių, uždrausti visu elgesio apribojimo laikotarpiu T. K. vartoti, turėti, įgyti, saugoti ar perduoti kitiems asmenims narkotines ir psichotropines medžiagas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 13 d. nuosprendžio dalį, kuria T. K. nuteistas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė - laisvės apribojimas šešiems mėnesiams su teismo nurodytais įpareigojimais ir šią dalį išdėstyti taip:
T. K., vadovaujantis BK 93 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi paskirti T. K. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių:
įpareigoti T. K. tęsti (pradėti) mokytis arba dirbti bei atlikti (pradėti atlikti) privalomą karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje, jei tokia galimybė jam būtų suteikta ir tokią pareigą atlikti jis gali;
uždrausti T. K. vartoti, turėti, įgyti, saugoti ar perduoti kitiems asmenims narkotines ir psichotropines medžiagas, taip pat uždrausti visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas;
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.