- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-08
- Bylos Nr.
- e2YT-5022-1104/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00540-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Pareiškėjas
- S. A., R. A., N. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, R. A., valstybės įmonė Turto bankas
- Advokatai
- Virginija Bradulskienė
dalyvaujant pareiškėjams S. A., R. A. ir N. A., pareiškėjų atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei,
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui Ryčiui Kazilevičiui,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. A., R. A. ir N. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, R. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai kreipdamasi pareiškimu į teismą prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie (pareiškėjai) priėmė palikimą po savo tėvo J. A. mirties (duomenys neskelbtini), pradėję jį faktiškai valdyti.
2. Pareiškime nurodoma, kad J. A. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po J. A. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla notarų neužvesta. J. A. yra pareiškėjų tėvas. Jis buvo nevedęs, gyveno kartu su pareiškėjų mama N. R.. J. A. ir N. R. 1992 m. gegužės 14 d. pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo lygiomis dalimis gyvenamąjį namą ir priklausinius, ūkinius pastatus, adresu (duomenys neskelbtini), o šiuo metu adresas (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas po gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė. Įforminę paveldėjimo teises, pareiškėjai turės galimybę šį žemės sklypą įsigyti nuosavybės teise. Nurodė, kad J. A. priėmė palikimą po motinos M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini). J. A. pateikė pareiškimą notarų biurui priimti palikimą nepraleidęs nustatyto termino 3 mėn. palikimui priimti. Tai patvirtina notaro liudijimas ir išrašas iš Testamentų registro.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjai nurodė, kad prižiūri, tvarko, remontuoja turtą pagal galimybes. Prižiūri namų valdos žemės sklypą 0,15 ha po gyvenamuoju namu. M. A. mirties momentui yra likęs nekilnojamasis turtas - 0,39 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2,60 ha miško sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 0,28 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nurodo priėmę J. A. paveldėtus po M. A. mirties 0,39 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2,60 ha miško sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 0,28 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai prižiūri ir tvarko šį nekilnojamąjį turtą. Gyvenamąjį namą valdo kaip savą, tvarko namų valdos žemės sklypą 0,28 ha. Pareiškėjai priėmė M. A. žemės sklypų planus, nuosavybės įgijimo pagrindą Vilniaus apskrities viršininko sprendimą, kuriuo atkurta jai nuosavybės teisė į žemę ir planus. Priėmė palikėjo J. A. namų valdos žemės sklypo po gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), planą, patvirtintą 1992 m. birželio 1 d., Žemaitkiemio apylinkės viršaičio potvarkį dėl 0,15 ha namų valdos žemės suteikimo, 1992 m. gegužės 14 d. pirkimo pardavimo sutartį, gyvenamojo namo inventorizacijos bylą. Šiais pateikiamais dokumentais pareiškėjai įrodinėja aplinkybę, kad priėmė ne tik gyvenamąjį namą ir žemės sklypą po juo, bet ir dokumentus.
4. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo, pareiškėjų brolis R. A., pateikė pareiškimą, kad jis palikimo po tėvo J. A. nepriėmė nei pateikdamas pareiškimą, nei pradėjęs faktiškai valdyti. Pareiškėjai nurodo nepateikę pareiškimo notarų biurui palikimui priimti po tėvo J. A. mirties, tačiau palikimą priėmė pradėdami faktiškai valdyti išvardintą turtą. Pareiškėjai nurodo aktyvius palikimo priėmimo veiksmus atlikę iš karto po palikimo atsiradimo ir šių veiksmų aplinkiniai suprato, kad palikimą priėmė. Pareiškėjai visus išvardintus veiksmus dėl palikimo priėmimo atliko per 3 mėn. po tėvo J. A. mirties. Apie tai, kad pareiškėjai priėmė palikimą po J. A. mirties (duomenys neskelbtini), įrodinėja pateikiamais dokumentais, kuriuos priėmė kartu su nekilnojamuoju turtu. Aktyvūs veiksmai pasireiškė tuo, kad pareiškėjai, priėmę gyvenamuosius namus, juos tvarkė, valdo, gyvena. Pareiškėjai priėmė gyvenamųjų namų raktus, priėmė pačius gyvenamuosius namus, juose tvarkosi, gyvena, prižiūri aplinką, namų valdos žemės sklypus, planuoja atkurti sodybas, remontuoti, o tam būtina įforminti paveldėjimo teises. Nurodo, kad yra pirmos eilės įpėdiniai ir kitų asmenų, kurie palikimą priėmė po tėvo J. A. mirties nebuvo ir nėra. Ginčo su suinteresuotais asmenimis ir kitais trečiaisiais asmenimis dėl palikimo priėmimo nebuvo ir nėra (el. b. l. 1-4).
5. Pareiškėja S. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad po tėvo mirties visi daiktai liko tame name, kuriame dabar ir gyvena brolis N.. Ji gyvena atskirai, taip dažnai atvažiuoti nepavyksta, kas porą mėnesių apsilanko, todėl daugiausiai rūpinasi aplinka N.. Tėvui esant gyvam, atvažiuodavo aplankyti. Paaiškino, kad turi žemės dokumentus, namų valdos, miško.
6. Pareiškėja R. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad po tėvo mirties važiuodavo pas brolį, jei reikėdavo, apmokėdavo mokesčius kitas brolis, padėdavo ir N.. Patvirtino, kad visi sutaria draugiškai, vieni kitiems padeda. Padeda su malkų atvežimu, brolis miške padeda.
7. Pareiškėjas N. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad po tėvo mirties liko gyventi jis likusiame name. Likę pareiškėjai prisideda prie namo priežiūros. Patvirtino, kad nėra jokių konfliktų tarp šeimos narių.
8. Pareiškėjų atstovė teismo posėdžio metu iš esmės atkartojo pareiškime nurodytas aplinkybes. Prašė pareiškimą tenkinti.
9. Liudytoja N. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tas namas, buvęs močiutės, yra prižiūrimas, šienaujama aplinka. Vaikai atvažiuoja prižiūri (pareiškėjai), N. A. ten gyvena. Patvirtino, kad po tėvo mirties, N. A. liko iš karto gyventi tame name. Paaiškino, kad ji gyvena kaimynystėje, namas iš dviejų galų, ji gyvena priešingame namo gale. Patvirtino, kad tarp vaikų nėra jokio konflikto dėl paveldimo turto. Kitų asmenų, kurie pretenduotų į palikimą, nėra.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad teismui pripažinus, kad pakanka įrodymų, kad pareiškėjai atsiradusį palikimą priėmė pradėdami faktiškai jį valdyti, neprieštarautų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (el. b. l. 67-69).
11. Suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsiliepime nurodytą poziciją.
12. Suinteresuotas asmuo R. A. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pateiktam pareiškimui neprieštarauja (el. b. l. 78-79).
13. Suinteresuotas asmuo R. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su pareiškėjų ir liudytojos paaiškinimais. Pareiškimui neprieštarauja.
14. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja pateiktam pareiškimui ir prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (el. b. 103-105).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas visiškai
15. Byloje sprendžiamas paveldėjimo teisinių santykių klausimas, kai įpėdinis priima palikimą pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Dėl palikimo priėmimo pradėjus valdyti turtą
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.2 straipsnio 1 dalyje nustatyti paveldėjimo pagrindai: paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
17 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, yra nurodęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (LAT 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (LAT 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
18. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., LAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18, 19 punktai).
19. Nagrinėjamu atveju po tėvo J. A. mirties (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 13) pareiškėjai paveldėjo po tėvo mirties likusį turtą, tačiau į notarą nesikreipė. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad patys palikėjai po savo tėvo mirties (duomenys neskelbtini) priėmė po tėvo mirties likusį turtą (el. b. l. 15-28, 43, 49-56). Iš į bylą pateikto Ukmergės rajono 2-ojo notarų biuro 2020 m. liepos 29 d. liudijimo, J. A. buvo priėmęs palikimą po savo motinos M. A. mirties (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 28, 45-46). Palikėjas J. A. testamento nepaliko, palikimo priėmimo faktų nenustatyta (el. b. l. 47-48). Į bylą pateikti dokumentai, taip pat teismo posėdžio metu pareiškėjų duoti parodymai patvirtina, kad po palikėjo mirties liko nekilnojamasis turtas (kurį palikėjas buvo paveldėjęs po savo motinos M. A. mirties), nurodytas šio sprendimo 3 punkte (el. b. l. 30-40). Į bylą taip pat pateiktas R. A. 2024 m. sausio 11 d. pareiškimas dėl palikimo, atsiradusio po J. A. mirties, atsisakymo (el. b. l. 41).
20. Pareiškėjai yra pirmos eilės įpėdiniai, todėl konstatuotina, kad pareiškėjams atitenka visas palikimas lygiomis dalimis, atsiradęs po J. A. mirties (CK 5.11 straipsni). Kaip minėta, R. A., taip pat esantis pirmos eilės įpėdiniu, yra pateikęs atsisakymą nuo palikimo, likusio po J. A. mirties, ką patvirtino ir teismo posėdžio metu.
21. Kaip jau buvo minėta šio sprendimo 19 punkte, pareiškėjai dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Pareiškėjai teigia, kad rūpinosi po tėvo mirties likusiu turtu, rūpinosi juo kaip savu, ką patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytojai. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai išsaugojo visus namuose buvusius daiktus, dokumentus. Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas veiksmų faktas, t y. pareiškėjai perėmė mirusiojo turtą ir pradėjo jį valdyti.
22. Kasacinis teismas, pasisakydamas apie veiksmų pobūdžio nustatymą, yra išaiškinęs, kad įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu (LAT 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 20 punktas). Atsižvelgiant į šio sprendimo 21 punkte išdėstytas aplinkybes, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas ir veiksmų pobūdis, t. y. pareiškėjai atlieka aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad jie perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininkais. Tokią išvadą patvirtina tai, kad pareiškėjai prižiūri ir rūpinasi likusiu nekilnojamuoju turtu, saugo palikėjo paliktus dokumentus, apmoka su nekilnojamuoju turtu susijusia sąskaitas. Kaip nurodoma teismų praktikoje, šiai išvadai pakanka konstatuoti, kad aktyvūs veiksmai atlikti ne su visu turtu, o su turto dalimi.
23. Esant tokioms aplinkybėms galima konstatuoti, kad nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai S. A., R. A. ir N. A., priėmė palikimą po savo tėvo J. A. mirties, palikimą sudarantį turtą pradėję faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po J. A. mirties, paveldėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 448 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjų pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškėja R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bei pareiškėjas N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po savo tėvo J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėję J. A. priklausiusį turtą faktiškai valdyti. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po J. A. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.