Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-09-16 · Civilinė byla Nr. 2A-1225-459/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-16
Bylos Nr.
2A-1225-459/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06575-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimonda Andrulienė (pirm.), Erinija Kazlauskienė, Erika Misiūnienė
Atsakovas
UAB „Virauda“
Ieškovas
R. B.
Pranešėja R. Andrulienė Civilinė byla Nr. 2A-1225-459/2014

Teisėjas Darius Kurpavičius (Proceso Nr. 2-06-3-06575-2013-0)

Procesinio sprendimo kategorijos (S) 35.4.; 44.5.1.; 50.3.; 121.1.; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. rugsėjo 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, teisėjų Erinijos Kazlauskienės ir Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Virauda“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-14 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei UAB „Virauda“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės UAB „Virauda“ priešieškinį ieškovui R. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 22420,00 Lt skolos už automobilio nuomą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-12-03 įsidarbino UAB „Virauda“. 2009-02-02 tarp jo ir atsakovės buvo sudaryta automobilio nuomos, suteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo už užmokestį suteikti atsakovei teisę naudotis ir valdyti ieškovui nuosavybės teise priklausančiu automobiliu Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, o atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui sutartyje nustatytą nuomos mokestį. Atsakovei išnuomotas automobilis, ieškovui asmeniškai teikiant vairavimo paslaugas, buvo naudojamas atsakovės komercinei veiklai pervežant smulkias prekes, priimant prekes sandėlyje, tvarkant su prekių pirkimu susijusius dokumentus ir kitiems tikslams. Aplinkybę, kad automobilis buvo naudojamas atsakovės komercinėje veikloje patvirtina ir tai, kad atsakovė mokėjo už automobilio remontą, sunaudojamą kurą. Tačiau atsakovė nuo sutarties pasirašymo iki pat sutarties galiojimo pabaigos nemokėjo sutartimi sulygto nuomos mokesčio, kuris, remiantis sutarties 9 punktu, sudarė 590,00 Lt per mėnesį, todėl yra skolinga 22420,00 Lt.

Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia nuo pasirašymo momento 2009-02-09 automobilio nuomos, suteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, sutartį, kaip sudarytą suklydus. Nurodo, kad ieškovui pavestam darbui atlikti automobilis nebuvo būtinas. Ieškovas nepašalino nustatytų sutarties trūkumų, o bendrovei iš esmės nereikėjo nuomotis transporto priemonės iš ieškovo. Bendrovė faktiškai niekada nebuvo perėmusi sutartyje minimo automobilio, nenaudojo jo savo veikloje ir nemokėjo jokių mokesčių, susijusių su šia sutartimi. Kadangi automobilis buvo registruotas ieškovo tėvo vardu, pasirašant sutartį bendrovės vadovas iš esmės buvo suklaidintas dėl automobilio savininko.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-04-14 sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė: priteisė ieškovui iš atsakovės 22420 Lt skolos už automobilio nuomą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, jog nagrinėjamoje byloje sprendžiant ieškovo reikalavimo dėl skolos priteisimo bei atsakovės reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu pagrįstumo klausimus esminiai dalykai yra tai, ar sutartis buvo sudaryta, ar abi šalys vykdė savo įsipareigojimus pagal sudarytą sutartį, t. y. ar ieškovas perdavė nuomojamą daiktą, o nuomininkė juo naudojosi bei mokėjo sutartimi nustatytus nuompinigius. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog automobilis nebuvo naudojamas įmonės veikloje, be to, ieškovas dirbo pirkimo vadovu ir automobilis pagal pareigas jam nebuvo būtinas. Minėti atsakovės teiginiai prieštarauja byloje esančiai medžiagai. Teismo nuomone, automobilis Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui R. B. asmeniškai teikiant vairavimo paslaugas, buvo naudojamas UAB „Virauda“ komercinėje veikloje pervežant smulkias prekes, priimant prekes sandėlyje, tvarkant su prekių pirkimu susijusius dokumentus bei kitiems įmonės tikslams. Atsakovė nurodo, jog ieškovas netinkamai vykdė sutarties nuostatas, nustatančias, jog transporto priemonė ieškovui priklauso nuosavybės teise. VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo 2013-07-16 pažymoje Nr. (1.5)-S4-236 nurodyta, jog R. B. vardu nėra ir nebuvo įregistruota transporto priemonė Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 53). Minėtas automobilis iki 2003-05-07 priklausė ieškovo sutuoktinei G. B., o vėliau jį įsigijo ieškovo tėvas Jonas A. B.. Ieškovas teigia, jog 2008 m. rugpjūčio mėnesį J. A. B. automobilį padovanojo R. B., dovanojimo sandoris buvo sudarytas žodine forma, kadangi automobilio rinkos vertė neviršijo nustatytos 5000,00 Lt vertės, be to, sandoris buvo sudarytas tarp artimų giminaičių, todėl automobilis nebuvo perregistruotas ieškovo vardu. Teismas pažymėjo, jog pasirašant sutartį ieškovas atsakovei pateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, kurio numeris (duomenys neskelbtini) yra įrašytas Sutarties 1 ir 2 p., kopiją, todėl atsakovei buvo žinoma aplinkybė, jog automobilio registracijos liudijime automobilio savininku yra nurodomas ne ieškovas, o kitas asmuo, t. y. ieškovo tėvas, atsakovė pripažino ieškovo nuosavybės teisę į automobilį, be to, visą sutarties galiojimo laikotarpį gavo naudą iš išnuomoto automobilio. Nors atsakovė nurodo, jog ieškovas neperdavė atsakovei automobilio bei automobilio dokumentų, tačiau nei tarp šalių sudarytoje sutartyje, nei kitokiu būdu ieškovas su atsakove nebuvo susitarę įforminti automobilio perdavimo fakto, o automobilis buvo naudojamas atsakovės veikloje nuo pat sutarties sudarymo dienos. Ieškovas, naudodamasis automobiliu, atsakovės pavedimu atlikdavo funkcijas, susijusias su įmonės veikla, atsakovė apmokėdavo sąskaitas už kurą bei automobilio remontą, todėl laikytina, jog ieškovas tinkamai įvykdė savo pareigą perduoti išnuomotą automobilį atsakovei. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai – atsakovei buvo suteiktas automobilis, kuris buvo naudojamas įmonės komercinėje veikloje pervežant smulkias prekes, priimant prekes sandėlyje, tvarkant su prekių pirkimu susijusius dokumentus ir kitiems darbo tikslams, automobilis buvo atsakovės apdraudžiamas Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tačiau atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tik iš dalies, t. y. apmokėdavo automobilio eksploatacijos išlaidas, už degalus, bet nuo pat sutarties pasirašymo dienos (2009-02-02) iki sutarties galiojimo pabaigos (2012 m. gegužės mėnesio) nemokėjo ieškovui sutartimi nustatyto nuomos mokesčio, todėl teismas tenkino ieškovo reikalavimą ir ieškovui iš atsakovės priteisė 22420,00 Lt (590,00 Lt × 38 mėn. = 22420,00 Lt) skolos už automobilio nuomą. Teismas atmetė atsakovės priešieškinį, nes visą sutarties galiojimo laikotarpį automobilis buvo naudojamas atsakovės veikloje, atsakovė mokėjo už automobilio sunaudojamus degalus ir remonto išlaidas, t. y. sutartis nebuvo laikoma negaliojančia, nes atsakovė ją iš dalies vykdė. Teismas padarė išvadą, kad aplinkybė, jog atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ieškovas nebuvo oficialiai įregistruotas automobilio savininku, niekaip nesutrukdė atsakovei gauti naudos iš automobilio, todėl priešieškinyje išdėstyti teiginiai neatitinka tikrovės ir vertintini kaip atsakovės siekis išvengti prievolių ieškovui vykdymo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-14 sprendimą ir priešieškinį tenkinti, o ieškinį atmesti. Nurodo, jog iš byloje esančio transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo nuorašo matyti, kad net po dviejų metų po ginčijamos nuomos sutarties sudarymo draudėju nurodomas ieškovo tėvas. Kadangi automobilis niekada nebuvo perleistas ieškovo nuosavybėn, ieškovas neturėjo teisės pasirašyti nuomos sutarties. Ieškovas buvo įspėtas, kad sutartis nebus vykdoma, kol ieškovas nesutvarkys automobilio nuosavybės dokumentų, tačiau ieškovas nuosavybės teisės į automobilį neįgijo. Pagal sutarties nuostatas šalis, norėdama nutraukti nuomos sutartį, turi apie tai raštu pranešti kitai šaliai ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį, tačiau toks pranešimas nei iš ieškovo, nei iš jo tėvo nebuvo gautas. Atsakovės teigimu, pirkimų vadovo pareiginiuose nuostatuose ieškovui nebuvo numatyta pareiga pervežti smulkias prekes, priimti prekes sandėlyje. Kritiškai vertintini liudytojų A. R. ir M. B. parodymai, nes jie yra buvę atsakovės darbuotojai. Teismas nepagrįstai sukritikavo atsakovės pateiktą lentelę apie ieškovo sunaudotus degalus asmeniniams tikslams, nes ieškovas neneigė, kad naudojo automobilį savo tikslams, taip pat ir kelionei į darbą bei iš darbo. Atsakovė niekada nereikalavo ieškovo pateikti originalius automobilio dokumentus, nes realiai sandoris nebuvo vykdomas. Pateiktame paskaičiavime dėl sunaudojamo kuro kiekio atsakovas taikė vidutinę normą, nes nežinojo techninių automobilio duomenų, be to, automobilis MAZDA 323 buvo senas ir faktinis kuro sunaudojimas buvo didesnis. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog realiai 2009-02-02 sutarties nevykdė nei ieškovas, nei atsakovė.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovė automobilio nuosavybės klausimą iškėlė tik ieškovui pareikalavus atsiskaityti už automobilio nuomą, o tai vertintina kaip vengimas vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Teismui pateiktuose Pirkimų vadovo nuostatuose nurodoma, kad pirkimų vadovas planuoja, organizuoja ir vykdo didmeninę prekybą, dalyvauja parodose, mugėse, reklamuoja įmonės produkciją ir susipažįsta su kitų firmų produkcija, savo funkcijoms vykdyti turi teisę naudotis ryšio bei susisiekimo priemonėmis, taigi ieškovui darbinėms funkcijoms atlikti automobilis buvo būtinas. Atsakovės pateiktas sunaudojamų degalų apskaičiavimas yra klaidingas ir ne tik neįrodo, kad ieškovas didžiąją dalį atsakovės apmokamų degalų sunaudojo kelionėms į darbą ir iš darbo, bet priešingai – paneigia šiuos atsakovės argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad R. B. su UAB „Virauda“ 2007-12-03 sudarė darbo sutartį Nr. 9, minėta darbo sutartis nutraukta 2013-02-13 (tomas I, b. l. 7-10). 2009-02-02 R. B. ir UAB „Virauda“ sudarė Automobilio nuomos, suteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, sutartį (toliau – sutartis) (tomas I, b. l. 17-18). Tarp šalių kilo ginčas dėl šios sutarties galiojimo ir vykdymo. Ieškovas reiškė reikalavimą priteisti nuomos sutartimi sulygtą automobilio nuomos mokestį, atsakovė ginčijo sutartį kaip sudarytą suklydus. Pagrindinis atsakovės nurodomas argumentas, kurio pagrindu ji ginčija nuomos sutartį, yra tas, kad ieškovas išnuomojo jam nuosavybės teise nepriklausantį automobilį, taigi pažeidė sutarties 2 straipsnį, kuriame teigiama, jog automobilis ieškovui (nuomotojui) priklauso nuosavybės teise.

Iš sutarties teksto matyti, jog tarp šalių sudaryta sutartimi ieškovas R. B. (nuomotojas) įsipareigojo už užmokestį atsakovei UAB „Virauda“ (nuomininkui) suteikti teisę naudotis ir valdyti nuomininkui nuosavybės teise priklausančiu automobiliu Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, o nuomininkas įsipareigojo mokėti sutartyje nustatytą nuomos mokestį (sutarties 1 p.). Nuomos laikotarpiu nuomotojas (ieškovas) įsipareigojo techniškai prižiūrėti automobilį, užtikrinti tinkamą jo būklę bei atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą bei tiekti būtinas detales (sutarties 5 p.). Taip pat nuomotojas (ieškovas) įsipareigojo teikti automobilio vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, kurios leistų užtikrinti automobilio normalų ir saugų eksploatavimą, drausti automobilį ir jo valdytojo civilinę atsakomybę (sutarties 6 p.). Nuomininkas (atsakovė) įsipareigojo nuomos laikotarpiu apmokėti automobilio naudojimo išlaidas, kuro ir kitų sunaudojamų medžiagų kainą bei mokėti rinkliavas (sutarties 7 p.). VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo 2013-07-16 pažymoje Nr. (1.5)-S4-236 nurodyta, jog R. B. vardu nėra ir nebuvo įregistruota transporto priemonė Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (tomas I, b. l. 53). Nurodytas automobilis iki 2003-05-07 priklausė ieškovo sutuoktinei G. B., o vėliau jį įsigijo ieškovo tėvas J. A. B. (tomas I, b. l. 15). Tačiau ieškovas teigia, jog 2008 metų rugpjūčio mėnesį tėvas padovanojo jam automobilį, dovanojimo sandoris buvo sudarytas žodine forma, kadangi automobilio rinkos vertė neviršijo nustatytos 5000,00 Lt vertės, be to, sandoris buvo sudarytas tarp artimų giminaičių, todėl automobilis nebuvo perregistruotas ieškovo vardu. Atkreiptinas dėmesys, jog sutarties 1 ir 2 punktuose yra įrašytas išnuomojamos transporto priemonės registracijos liudijimo numeris. Taigi darytina išvada, jog aplinkybė, kad automobilio registracijos liudijime automobilio savininku yra nurodytas ne ieškovas, atsakovei buvo žinoma. Nepaisant to, sutartį atsakovė vis tiek pasirašė ir ją iš dalies vykdė, t. y. mokėjo automobilio remonto ir eksploatacijos išlaidas (tomas I, b. l. 11, 19-21, 22-24). Nors atsakovė nurodo, jog buhalterė, gavusi sutarties tekstą ir nustačiusi, kad automobilis priklauso kitam asmeniui, informavo ieškovą, kad susitarimas neturės galios, kadangi automobilis priklauso kitam asmeniui, o nesant jo įgaliojimo, ieškovas neteisėtai disponuoja svetimu turtu, visgi byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes. Taigi akivaizdu, kad atsakovė jokių veiksmų sutarčiai nutraukti nesiėmė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teigtina, jog atsakovei sutarties vykdymui nebuvo reikšminga ta aplinkybė, kad transporto priemonės registracijos liudijime kaip automobilio savininkas nurodomas ne ieškovas. Be to, pagal Civilinio kodekso 6.477 straipsnio 4 dalies nuostatas išnuomoti daiktą gali ne tik daikto savininkas. Manytina, kad šios nuostatos pagrindu buhalterė galėjo atlikti buhalterinius įrašus, nerizikuodama dėl jų teisingumo, nes nėra pagrindo teigti, kad ieškovas neteisėtai disponuoja svetimu turtu.

Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad ginčijama sutartis faktiškai nebuvo vykdoma, nes sutartis buvo sudaryta tik siekiant sumažinti įmonės sąnaudas ir mokamus mokesčius: bendrovė pasirinko nemažinti darbuotojams darbo užmokesčio, todėl nuomos sutarties kaip atlyginimo dalies būtinybė išnyko. Kolegijos nuomone, šiuo atveju nuomos sutarties sudarymo tikslas nedaro įtakos jos galiojimui: šalys laisva valia pasirašė sutartį, ją iš dalies vykdė, ieškovas, vykdydamas darbines funkcijas, naudojosi automobiliu MAZDA 323, atsakovė, kaip jau minėta, mokėjo automobilio remonto, taip pat degalų įsigijimo išlaidas. Darytina išvada, kad atsakovė rašytiniais įrodymais nepagrindė argumento, jog sutartimi buvo siekiama kitokių tikslų nei sukurti automobilio nuomos, teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, santykius.

Atsakovė teigia, jog ieškovas automobilį naudojo ne įmonės, o savo tikslams. Kolegija šį atsakovės argumentą atmeta kaip neįrodytą ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su automobilio naudojimo faktu ieškovo darbinei veiklai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad automobilis Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui R. B. asmeniškai teikiant vairavimo paslaugas, buvo naudojamas UAB „Virauda“ komercinėje veikloje pervežant smulkias prekes, priimant prekes sandėlyje, tvarkant su prekių pirkimu susijusius dokumentus bei kitiems įmonės tikslams. Tokią išvadą teismas padarė nustatęs atitinkamas aplinkybes. Pirma, UAB „Virauda“ Pirkimų vadovo pareiginiuose nuostatuose, apibrėžiančiose vadovo pareigas, nurodyta, kad pirkimų vadovas planuoja, organizuoja ir vykdo didmeninę prekybą (2.1 p.), bendrauja ir perka produktus strategiškai svarbiems įmonės klientams (2.3 p.), dalyvauja parodose, mugėse, reklamuoja įmonės produkcija ir susipažįsta su kitų firmų produkcija (2.6 p.). Minėtoms bei kitoms funkcijoms vykdyti pirkimų vadovas turi teisę naudotis ryšio bei susisiekimo priemonėmis (3.2 p.) (tomas I, b. l. 86-87). Antra, tai, kad ieškovas R. B., būdamas UAB „Virauda“ pirkimų vadovas, vykdydamas savo darbines funkcijas, naudojosi automobiliu Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), smulkioms prekėms surinkti, vykdavo į sandėlį priimti prekių ir sutvarkyti su tuo susijusių dokumentų, teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai A. R. bei M. B.. Nors atsakovė nurodo, kad šių liudytojų parodymai vertintini kritiškai, tačiau tas faktas, jog nurodyti asmenys buvo įmonės darbuotojai, savaime nesudaro pagrindo abejoti jų parodymų patikimumu, tuo labiau, kad jie nėra prieštaringi ir neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Trečia, ieškovui R. B. buvo išduotas leidimas patekti į atsakovės UAB „Virauda“ iš UAB „Terminalai LT“ nuomojamų sandėlių teritoriją (tomas, b. l. 88). Ketvirta, UAB „Virauda“ klientų rašytiniai patvirtinimai, kuriuos pateikė ieškovas, patvirtino aplinkybę, kad R. B., atstovaudamas UAB „Virauda“, naudojosi ginčo automobiliu (tomas I, b. l. 99-104). Atsakovė pateikė klientų atsakymus į savo siųstus užklausimus dėl minėto automobilio naudojimo. Pažymėtina, kad atsakovės gauti atsakymai šiek tiek skiriasi nuo ieškovo pateiktų atsakymų, tačiau ir atsakovės pateikti klientų atsakymai patvirtina aplinkybę, jog R. B. automobilį Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojo UAB „Virauda“ tikslais: UAB „Heradeta“ 2013-12-03 atsakyme nurodė, kad šios įmonės transportą lydėjo, pakrovime dalyvavo ir prekių dokumentus pasirašinėjo UAB „Virauda“ pirkimų vadovas R. B. su automobiliu Mazda 323, tai patvirtina ir pridėti užsakymai su R. B. parašais (tomas I, b. l. 136-138). UAB „Eugesta“ rašte nurodė, jog nors R. B. pats prekių nevežiojo, kadangi visas prekes į UAB „Virauda“ jų įmonė pristatydavo savo transportu, tačiau į UAB „Eugesta“ R. B. buvo keletą kartų atvykęs pakeisti nekokybiškų prekių (tomas I, b. l. 152). UAB „Ramunata“ direktorius R. F. patvirtino, kad yra keletą kartų matęs R. B. su Mazda automobiliu prie UAB „Sanitex“ ir UAB „Terminalai LT“ sandėlių, tik negalėjo nurodyti kokiomis datomis jis buvo, kokias ir kieno prekes krovė (tomas I, b. l. 150). UAB „Norfos mažmena“ 2013-12-02 rašte nurodė, jog atiduodavo prekes R. B. ir pateikė tai patvirtinančias sąskaitas su R. B. parašais (tomas I, b. l. 147-148), sąskaitas su R. B. parašais, įrodančiais, kad jis priimdavo prekes, pateikė ir UAB „Smaližiaus kertelė“ (tomas I, b. l. 112-114). Penkta, visi nurodyti veiksmai buvo atliekami UAB „Virauda“ klientų ar atsakovės sandėliuose, o ne patalpose, kuriose yra atsakovės buveinė. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šie įrodymai, turint omeny tai, kad buvo pasirašyta automobilio nuomos sutartis, kuri nebuvo nutraukta, patvirtina tą faktą, jog ieškovas, vykdydamas darbines funkcijas, naudojosi atsakovei išnuomotu automobiliu. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė buhalterės pasirašytą pažymą dėl ieškovo darbo apimties, kurioje nurodytas išrašytų sąskaitų-faktūrų skaičius, taip pat teigiama, jog šiam darbui atlikti vyko susirašinėjimas elektroniniu paštu bei telefoniniai pokalbiai. Kolegijos nuomone, ši pažyma vertintina kritiškai, nes yra per daug abstraktaus pobūdžio, be to, išrašyta pačios atsakovės darbuotojos.

Atsakovė taip pat nurodo, jog, apskaičiuodama ieškovo sunaudotą degalų kiekį, negalėjo pateikti konkrečių skaičių, o skaičiavo apytiksliai, nes ieškovas nepateikė automobilio techninių duomenų, taip pat nenurodė nuvažiuoto kilometražo. Sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė pateiktos lentelės duomenis ir teisingai nustatė, jog lentelė neatitinka ne tik nurodytų atstumų, bet ir automobilio MAZDA 323 degalų normų. Dėl aptarto darytina išvada, kad įrodinėdama, jog apmokėdavo ieškovui degalų sąnaudas tik kelionėms į darbą ir iš darbo, tačiau tuo pačiu teigdama, jog neturi automobilio techninių duomenų ir kelionės lapų, atsakovė prieštarauja pati sau. Dėl to atsakovės pateiktas įrodymas vertintinas kaip nepatikimas ir nepagrindžiantis atsakovės pozicijos.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kolegija nepasisakys, nes jie išsamiai aptarti pirmosios instancijos teismo sprendime ir kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl 2014-04-14 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Raimonda AndrulienėKolegijos teisėjos Erika MisiūnienėErinija Kazlauskienė