- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-16
- Bylos Nr.
- 2S-1057-613/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01055-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Suinteresuotas asmuo
- A. S., V. S., F. V., R. V., I. S.
- Advokatai
- Osvaldas Martinkus
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo pareiškimą dėl sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo, suinteresuoti asmenys V. S., F. V., R. V., A. S., I. S., V. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas antstolis Aleksandras Selezniovas kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su pareiškimu dėl sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo ir prašė V. S. už Palangos miesto apylinkės teismo išduoto vykdomojo rašto reikalavimų nevykdymą skirti baudą. Pareiškimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad V. S. nėra įvykdžiusi Palangos miesto apylinkės teismo vykdomajame rašte Nr. 2-615-588/2009 nustatyto įpareigojimo, t. y. nenugriovė įvažiavimo vartų į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), neatstatė rekonstruojamo ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu MN, iki būklės, buvusios iki rekonstrukcijos, taip pat neinformavo antstolio apie Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 18 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-615-588/2009 reikalavimų įvykdymą. Teigia, jog siekiant nustatyti, ar Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 18 d. išduoto vykdomojo rašto reikalavimai įvykdyti, 2018 m. vasario 1 d. 10 val. 30 min. antstolio padėjėjai M. P. nuvykus nustatyta, kad vykdomi ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu MN, ardymo darbai ir dalis statinio nugriauta, tačiau pastato atstatymo darbai nebuvo iki galo įvykdyti, nesutvarkyta statybvietė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo pareiškimo netenkino. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
2.1. Pirmosios instancijos teismas sutiko su suinteresuoto asmens R. V. pozicija, kad 30 dienų terminas skolininkei įvykdyti antstolio įpareigojimą – atstatyti rekonstruojamą pastatą iki būklės, buvusios iki rekonstrukcijos, galėjo būti objektyviai per trumpas. Nurodė, kad V. S. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iš F. V.. Iš suinteresuotų asmenų paaiškinimų nustatė, kad, prieš įsigydama nekilnojamąjį turtą, V. S. nežinojo ir nebuvo informuota apie šio turto savininko F. V. pareigą pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 18 d. vykdomąjį raštą dėl įpareigojimo nugriauti įvažiavimo vartus ir atstatyti rekonstruojamą pastatą.
2.2. Pažymėjo, kad V. S. 2017 m. spalio 9 d. gavo antstolio Aleksandro Selezniovo patvarkymą apie būtinybę vykdyti Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 18 d. vykdomąjį raštą ir jau 2017 m. spalio 23 d. pasirašė sutartį su rangove uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“, kuri atliko griovimo bei seno stogo atstatymo darbus. Teigia, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. S. aktyviai dėjo pastangas įvykdyti Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 18 d. išduotą vykdomąjį raštą, iš karto gavusi iš antstolio patvarkymą kreipėsi į rangovus dėl darbų atlikimo, nors ankstesnių savininkų teismo sprendimas nebuvo vykdomas 6 metus.
2.3. Atkreipė dėmesį, kad nors į bylą pateikti duomenys, jog antstolio padėjėja 2018 m. kovo 16 d. vyko į vietą ir nustatė, kad atstatymo darbai nėra užbaigti, tačiau nepateikė duomenų, ar minėti Registrų centro duomenys antstolio buvo vertinti, jei taip, tai dėl kokių priežasčių atmesti. Teigia, jog iš suinteresuotų asmenų paaiškinimų nustatyta, kad likusios statybinės medžiagos ir šiukšlės sandėliuojamos jų kiemo dalyje, niekam nekliudo, priešingi duomenys į bylą nepateikti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. S. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skirti V. S. 300,00 Eur baudą išieškotojų naudai už kiekvieną uždelstą įvykdyti Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimo dieną nuo 2017 m. spalio 9 d. iki turto perleidimo R. V. momento (2018 m. kovo 13 d.). Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
3.1. Apelianto vertinimu, Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. kovo 23 d. nutartimi neteisingai nustatė, kad V. S. nežinojo ir nebuvo informuota apie buvusio savininko F. V. pareigą pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 18 d. vykdomąjį raštą. Teigia, jog V. S. turtą įsigijo ne viešose varžytynėse, o susitarusi su buvusiu savininku F. V. pagal turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, todėl mano, kad šis savininkų pasikeitimas yra tik juridinis, bet ne faktinis, nes turtu ir toliau netrukdomai naudojasi (gyvena) pats buvęs savininkas F. V.. Taip pat teigia, jog pats matė, kad ardymo darbus vykdė pats F. V., o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“.
3.2. Nurodė, kad 2014 m. gegužės 23 d. prašymu antstolei Redai Vizgaudienei pateikė Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimą (civilinė byla Nr. 2-615-588/2009) ir paprašė atsižvelgti, kad įsigijęs nekilnojamąjį turtą asmuo jį įsigis su visomis pasekmėmis pagal 2009 m. lapkričio 25 d. teismo sprendimą. Teigia, kad vykdomojoje byloje buvo visa informacija apie sprendimą, susijusį su parduodamu turtu, todėl mano, kad V. S. negalėjo būti nežinoma apie šį sprendimą, ką yra konstatavęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 2YT-16799-642/2017.
3.3. Pažymėjo, kad Klaipėdos apylinkės teismas antstolio prašymą atmetė vien dėl to, kad antstolis nevertino 2018 m. kovo 1 d. kadastro duomenų, tačiau atkreipia dėmesį, jog šie duomenys buvo pateikti tik po antstolio 2018 m. sausio 1 d. akto surašymo ir pareiškimo šioje byloje pateikimo, todėl daro išvadą, kad vėlesnis kadastro duomenų pateikimas negali būti pagrindas neskirti baudos. Atkreipia dėmesį, jog ir Klaipėdos apylinkės teismas nevertino šių naujų kadastrinių matavimų.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuoto asmens V. S. atstovas advokatas Osvaldas Martinkus prašo išieškotojo atskirojo skundo netenkinti, o skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
Šalies argumentai
4.1. Suinteresuoto asmens vertinimu, pateiktas atskirasis skundas iš esmės yra prieštaringas. Atkreipė dėmesį, jog nors skundu prašoma piniginę baudą skirti suinteresuotam asmeniui V. S., tačiau kartu nurodoma, kad tikrasis ir faktinis pastato savininkas ir Palangos miesto apylinkės teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo rašto nevykdantis asmuo yra buvęs pastato savininkas F. V.. Mano, kad tokiu būdu išieškotojas, teikdamas skundą, siekia nubausti V. S. ir nuteikti prieš savo kaimyną, buvusį savininką F. V., dabartinio savininko R. V. tėvą.
4.2. Pažymėjo, kad gavusi antstolio Aleksandro Selezniovo 2017 m. spalio 9 d. pranešimą apie skolininko pakeitimą prievolėje, nors ir su juo nesutikdama, 2017 m. spalio 23 d. pasirašė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl griovimo darbų atlikimo, t. y. tokiu būdu siekė vykdyti teismo sprendimą bei jo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias baudos skyrimą už antstolio nurodytų reikalavimų nevykdymą.
Faktinės bylos aplinkybės
7. Iš nagrinėjamoje civilinėje byloje bei vykdomojoje byloje Nr. 0010/11/00404 surinktų įrodymų nustatyta, jog antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo vykdomąją bylą pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 18 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-615-588/2009, kuriuo F. V. (vėliau, pasikeitus turto savininkui, – V. S.) įpareigotas nugriauti įvažiavimo vartus į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), ir atstatyti rekonstruojamą ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu MN, iki būklės, buvusios iki rekonstrukcijos. 2017 m. spalio 9 d. antstolis patvarkymu dėl teismo sprendimo vykdymo įpareigojo V. S. per 30 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos įvykdyti 2011 m. sausio 18 d. Palangos miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą. Patvarkymas 2017 m. spalio 14 d. įteiktas V. S. asmeniškai. 2018 m. vasario 1 d. antstolio padėjėja nustatė, kad vykdomi ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu MN, ardymo darbai ir dalis statinio nugriauta, tačiau pastato atstatymo darbai nebuvo iki galo įvykdyti, nesutvarkyta statybvietė. 2018 m. kovo 19 d. antstolio padėjėja nustatė, kad vykdomi ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu MN, atstatymo darbai nebuvo iki galo įvykdyti. Byloje surinktais įrodymais taip pat nustatyta, kad V. S. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iš F. V.. Pažymėtina, jog iš suinteresuotų asmenų paaiškinimų nustatyta, jog prieš įsigydama nekilnojamąjį turtą, V. S. nežinojo ir nebuvo informuota apie šio turto savininko F. V. pareigą pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 18 d. vykdomąjį raštą dėl įpareigojimo nugriauti įvažiavimo vartus ir atstatyti rekonstruojamą pastatą.
Dėl atskirojo skundo argumentų
8. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda teismui spręsti sprendimo neįvykdymo klausimą (CPK 771 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą (CPK 18 straipsnis), kurio įgyvendinimo kontrolė yra pavesta teismui (CPK 771 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).
9. Iš atskirojo skundo turinio matyti, jog apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytomis aplinkybėmis, jog suinteresuotas asmuo V. S. nebuvo informuota apie buvusio savininko F. V. pareigą pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 18 d. vykdomąjį raštą, todėl mano, jog teismas turėjo skirti jai baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Apeliacinės instancijos teismas tokius atskirojo skundo argumentus laiko nepagrįstais. Šiuo atveju nustatyta, kad V. S. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iš F. V.. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra duomenų, jog iki nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo ar sutarties pasirašymo metu V. S. žinojo apie teismo įpareigojimą nugriauti įvažiavimo vartus į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), ir atstatyti rekonstruojamą ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu MN, iki būklės, buvusios iki rekonstrukcijos. Nors apeliantas teigia, jog nekilnojamojo turto savininkų pasikeitimas buvo tik juridinis veiksmas, bet ne faktinis, tačiau šių savo teiginių apeliantas nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie atskirojo skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio apelianto samprotavimai apie bylos aplinkybes, nors byloje surinkti įrodymai suponuoja priešingą išvadą. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu suinteresuoti asmenys paaiškino, jog V. S. nežinojo apie teismo įpareigojimus, todėl nesant kitokių įrodymų bei vertinant byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, jog šie atskirojo skundo argumentai nepagrįsti.
10. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog antstolio Aleksandro Selezniovo 2017 m. spalio 9 d. patvarkymas dėl teismo sprendimo vykdymo V. S. įteiktas 2017 m. spalio 14 d. V. S., sužinojusi apie jai paskirtą įpareigojimą, 2017 m. spalio 23 d. sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl griovimo darbų atlikimo. Teismo vertinimu, šios aplinkybės tik patvirtina trečiojo asmens V. S. nurodomas aplinkybes, jog nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ji nežinojo apie teismo įpareigojimus, kadangi tik gavusi antstolio įpareigojimą ji nieko nedelsdama kreipėsi į tokius darbus atliekančią įmonę ir sudarė sutartį dėl griovimo darbų. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nuo ginčo nekilnojamojo turto įsigijimo dienos iki antstolio patvarkymo dėl teismo sprendimo vykdymo praėjo tik 2 mėnesiai, o nuo antstolio patvarkymo gavimo dienos iki sutarties sudarymo dėl griovimo darbų praėjo tik 9 kalendorinės dienos, darytina išvada, kad trečiasis asmuo V. S. nesiekė vilkinti vykdymo proceso, ėmėsi aktyvių veiksmų, kad būtų atlikti jai paskirti įpareigojimai, todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
11. Taip pat, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė skirti baudą suinteresuotajam asmeniui V. S. vien dėl to, jog antstolis nevertino 2018 m. kovo 1 d. kadastro duomenų, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius atskirojo skundo argumentus laiko nepagrįstais. Pažymėtina, jog CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas antstolio prašymą skirti baudą, išsamiai pasisakė dėl visų byloje surinktų įrodymų, turinčių esminės reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, o apelianto nurodoma aplinkybė, jog prašymas nebuvo tenkintas vadovaujantis tik tuo, jog antstolis nevertino 2018 m. kovo 1 d. kadastro duomenų, yra nepagrįsta. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas vertino ne tik formaliai nustatytas aplinkybes, jog antstolio padėjėja 2018 m. kovo 16 d. nuvyko į ginčo vietą bei nustatė, jog atstatymo darbai nėra užbaigti, bet vertino ir paties įpareigojimo įvykdymo tvarką, t. y. ar pagrįstai antstolis nustatė 30 dienų terminą paskirtiems įpareigojimams įvykdyti. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu nebuvo nustatytas terminas, per kurį turėjo būti įvykdyti įpareigojimai atstatyti rekonstruojamą pastatą iki būklės, buvusios iki rekonstrukcijos, taip pat sutiktina ir su argumentais, jog 30 dienų terminas galėjo būti objektyviai per trumpas skolininkei įvykdyti antstolio įpareigojimą. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog visos aptartos aplinkybės paneigia atskirojo skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą remdamasis vien ta aplinkybe, kad antstolis nevertino 2018 m. kovo 1 d. kadastro duomenų, todėl skundžiama nutartis laikoma teisėta bei pagrįsta, ją naikinti nėra teisinio pagrindo.
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų ją keisti ar naikinti.
13. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.