Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartis

2022-09-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-261-1130/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-22
Bylos Nr.
II-261-1130/2022
Teisminio proceso Nr.
4-39-3-00339-2022-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą patenkinti iš dalies
Teisėjas
Erlandas Stanislovaitis (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Bylos Nr. II-261-1130/2021
Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00339-2022-0Procesinio sprendimo kategorija 21.9.10 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. rugsėjo 22 d.Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S., (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. liepos 21 d. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. 2022 m. birželio 4 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad 2022 m. birželio 4 d. 9.58 val. Šalčininkų r., kelio Šalčininkai – Butrimonys – Eišiškės 6,20 km, vairuodamas automobilį lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje pažymėta kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. liepos 21 d. nutarimu V. S. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 170 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams.

Teisme gautas V. S. skundas, kuriuo prašo pakeisti nutarimą – neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Šalies argumentai

Skunde pareiškėjas nurodė, kad pripažįsta padarytą administracinį nusižengimą ir savo elgesio neatsakingumą, dėl padaryto administracinio nusižengimo savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Pažymėjo, kad už padarytą nusižengimą skiriama nuobauda – piniginio dydžio bauda, pati savaime sukelia neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos, kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Paaiškino, kad iš bylos medžiagos matyti, kad jo vairuojamas automobilis, darydamas lenkimą sankryžoje, atliktu manevru pavojingos situacijos kelyje nesukėlė. Pažymėjo ir tai, kad už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą yra baudžiamas pirmą kartą per visą savo vairavimo praktiką, taip pat anksčiau nebuvo šiurkščiai pažeidęs KET, šios aplinkybės patvirtina, kad nėra piktybinis KET pažeidėjas, o šis KET pažeidimas buvo padarytas atsitiktinai, vyko su mažamečiu sūnumi S. (S.) ir tėvais į (duomenys neskelbtini) bažnyčią, kurioje vyko jo krikšto dukters pirmoji Komunija, ir kapines aplankyti į Anapilį išėjusių artimųjų. Nurodė, kad lenkė kelio atkarpoje pakankamai lėtai važiavusį automobilį ir nepastebėjo sankryžos ženklo. Pabrėžė, kad pažeidimui esant atsitiktiniam, sąlygotam subjektyviam susiklosčiusių aplinkybių suvokimo, specialiosios teisės atėmimo taikymas būtų neteisinga ir neproporcinga nuobauda. Teigia, kad dėl padaryto nusižengimo neigiamų padarinių nekilo: nebuvo sugadintas svetimas turtas, asmenys nenukentėjo, nebuvo sukelta grėsmė nei eismo saugumui, nei kitiems eismo dalyviams. Nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones yra būtina darbe ir šeimos gyvenime. Paaiškino, kad dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), tai suponuoja tvirtinimą, kad teisė vairuoti transporto priemones yra itin reikšminga, t. y. ji reikalinga darbe, nes tai yra pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis. Pažymėjo, kad privalo išlaikyti mažametį sūnų, vaiko gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo yra nustatyta su juo, berniuko tėvu, sūnų vežioja į ugdymo įstaigą, futbolo būrelį, kuris nuo namų yra nutolęs maždaug 10 kilometrų atstumu, pristato bendravimui vaiko motinai pagal teismo sprendimą į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną. Pabrėžė, kad be to, reikia tinkamai pasirūpinti artimu žmogumi – garbaus amžiaus močiute J. G., kuri dėl turimų sveikatos sutrikimų nevaikšto, naudojasi neįgaliojo vežimėliu, močiute rūpinasi kartu su savo mama (močiutės dukra). Mano, jog administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas — šiuo atveju būtų neproporcinga ir neadekvati padarytam nusižengimui, asmenybei, taip pat darbo veiklai bei šeiminei situacijai.

Vilniaus apskrities vyriausiasis komisariatas atsiliepimu prašė palikti nutarimą nepakeistą, bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Skundą padavęs asmuo buvo informuotas apie posėdžio laiką, neatvykus visiems proceso dalyviams byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta už kelių grėsmę eismo saugumui keliančių eismo taisyklių pažeidimus vienu metu ar paeiliui padarymą, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusi įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad nusižengimo padarymo aplinkybės, už jį skirtos piniginės baudos dydis, kaltės klausimas byloje neginčijami, o skunde keliamas administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) individualizavimo klausimas, todėl teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.

V. S. prašė taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas – neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Jo prašymas iš esmės motyvuojamas tuo, jog vairavimo teisė jam reikalinga, nes jis dirba (duomenys neskelbtini) o netekus teisės vairuoti transporto priemones net ir minimaliam terminui, jam būtų apsunkintas darbų ir šeimos pareigų vykdymas. Taip pat jis vienas augina mažametį sūnų, padeda prižiūrėti garbaus amžiaus senelę. Be to, teigė, kad padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė realaus pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Teismo vertinimu visas pareiškėjo aukščiau nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai – vaizdo įrašai, V. S. parodymai, kurie visą laiką buvo nuoseklūs ir nesikeitė.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra: atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų, ir abu jie vienodai reikšmingi.

Taigi, byloje nustatyta, kad V. S. nuo administracinės teisenos pradžios neneigė padaręs nusižengimą, dėl jo nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, nėra, dirba vadybininku, jo darbas tiesiogiai susijęs su vykimu pas klientus, vienas augina nepilnametį vaiką, rūpinasi močiute, anksčiau už analogiškas veikas nebaustas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti ANK 36 straipsnio 6 dalį ir V. S. administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą skirti trumpesniam negu įstatyme numatytas terminas. Teismo vertinimu dviejų savaičių specialiosios teisės atėmimo terminas padarys pakankamą prevencinį poveikį, pasieks ANK numatytus bausmės tikslus, tačiau neproporcingai neapsunkins V. S. darbinių ir šeimyninių pareigų vykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

V. S. (V. S.) skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. liepos 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnį administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) V. S. skirti 2 (dvejų) savaičių terminui.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos teismo rūmus.

Teisėjas Erlandas Stanislovaitis