- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-02
- Bylos Nr.
- e2-78-302/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- M. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pagal atsakovo M. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. B., prašydama įpareigoti atsakovą parduoti ieškovei 100 vienetų paprastųjų vardinių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Izovoltas“ akcijų ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas M. B. pateikė priešieškinį, prašydamas priverstinai parduoti ieškovei A. Z. priklausančias 100 UAB „Izovoltas“ paprastųjų vardinių akcijų atsakovui, akcijų kainą nustatant įstatyme numatyta tvarka, paskyrus UAB „Izovoltas“ ūkinės–finansinės veiklos auditą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovui priklausančias 100 vienetų UAB „Izovoltas“ paprastųjų vardinių akcijų, uždraudžiant akcijomis disponuoti jas parduodant ar kitaip perleidžiant, įkeičiant ar kitaip suvaržant teises į jas. Ši nutartis yra įsiteisėjusi.
Šalies argumentai
4. Ieškovė pateikė prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo iš atsakovui priklausančių 50 proc. (100 vnt.) parastųjų nematerialiųjų vardinių UAB „Izovoltas“ akcijų sustabdymą vykdymo procese.
Atsiliepimas
5. Atsakovas su prašymu taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones nesutiko, prašė jo netenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 28 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones patenkino.
7. Spręsdamas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo – teismas pažymėjo, kad ieškovė pateikė ieškinio argumentus bei pateikė juos pagrindžiančius dokumentus. Teismas sprendė, kad pareikšti ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškinio reikalavimų preliminarus pagrįstumas jau yra įvertintas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi, kuria prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkintas iš dalies.
8. Nagrinėdamas šalių argumentus dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – teismas nustatė, kad 2022 m. gegužės 27 d. antstolė Daiva Prunskienė vykdomojoje byloje Nr. 0068/21/01437 priėmė patvarkymą, kuriuo panaikino areštą M. B. nekilnojamajam turtui, paliko areštą skolininkui priklausančioms 100 vnt. UAB „Izovoltas“ akcijoms ir pradėjo išieškojimą iš šių atsakovui priklausančių akcijų. Apskųstame sprendime taip pat nustatyta, kad atsakovas M. B. vykdymo procese jam priklausančias ir teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi areštuotas UAB „Izovoltas“ akcijas, siekia parduoti kitam asmeniui. Teismas pažymėjo, kad dėl minėtų aplinkybių ginčo nėra.
9. Nustatęs aukščiau nurodytas aplinkybes, tai yra, kad atsakovas vykdymo procese siekia parduoti jam priklausančias ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi areštuotas ginčo akcijas trečiajam asmeniui, pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad vykdomosiose bylose realizavus atsakovui priklausančias bendrovės akcijas, kurios yra ir šios bylos ginčo objektu, byla ir bylinėjimasis joje praras prasmę. Tokiu atveju, jeigu byloje būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, tokio priimto sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas arba sprendimo įvykdymas būtų žymiai apsunkintas, nes ginčo akcijas reikėtų susigrąžinti iš trečiųjų asmenų (sąžiningų įgijėjų).
10. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į šios bylos dalyką (reikalavimą), t. y., tai kad ieškiniu ieškovė reikalauja, jog atsakovas M. B. parduotų ieškovei 100 vienetų paprastu?ju? vardiniu? UAB „Izovoltas“ akcijų. Atsižvelgiant į ieškinio dalyką, akivaizdu, kad norint užtikrinti būsimo galimai ieškovei palankaus sprendimo įvykdymą, būtina išsaugoti situaciją, kad ginčo akcijų savininku išliktų atsakovas. Tokių laikinųjų apsaugos priemonių (išieškojimo iš atsakovui priklausančių ginčo akcijų sustabdymas) taikymas užtikrintų, jog ginčo akcijos nebus perleistos tretiesiems asmenims ir bus išsaugota status quo (esama padėtis) iki tol, kol bus išspręstas šalių ginčas.
11. Teismas nepagrįstais laikė atsakovo argumentus, kad 2022 m. gegužės 31 d. prašymas dėl išieškojimo sustabdymo iš ginčo akcijų jau yra išspręstas vykdymo procese. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, jog išieškojimas iš ginčo akcijų būtų sustabdytas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog prašymas antstolei dėl išieškojimo iš ginčo akcijų sustabdymo buvo pateiktas 2022 m. gegužės 30 d., tuo tarpu teismui prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (išieškojimo vykdymo procese sustabdymo) pateiktas 2022 m. lapkričio 18 d., todėl akivaizdu, jog prašymo padavimo dienai išieškojimas iš ginčo akcijų nebuvo sustabdytas.
12. Be to, teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi buvo sprendžiamas atsakovo prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės (ginčo akcijų areštas) išaiškinimo. Atsakovas prašė išaiškinti, ar galiojant 2020 m. gruodžio 17 d. teismo nutarčiai, draudžiančiai disponavimą M. B. priklausančiomis UAB „Izovoltas“ akcijomis, bendrovė UAB „Izovoltas“ gali reikalauti M. B. akcijų pardavimo, o antstolis gali jas parduoti nekreipdamas dėmesio į esamą teismo nutartį. Teismas 2022 m. gegužės 24 d. nutartyje nurodė, kad 2020 m. gruodžio 17 d. nutartyje teismas neanalizavo atsakovo prašyme dėl nutarties išaiškinimo nurodytų aplinkybių, todėl, teismo vertinimu, dabar atsakovas užduodamas tokį klausimą, prašo aiškinti tai, kas sprendžiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, byloje nebuvo tirta ir konstatuota.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
13. Atskiruoju skundu atsakovas M. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartį. Kartu su atskiruoju skundu atsakovas pateikė 2022 m. birželio 1 d. antstolės patvarkymų kopijas, 2022 m. birželio 1 d. elektroninio laiško kopiją, 2022 m. gruodžio 1 d. elektroninio laiško kopiją, 2022 m. gruodžio 5 d. prašymo antstolei kopiją. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
13.1. Trečiojo asmens dalies akcijų įgijimas neturės įtakos kontrolinio akcijų paketo valdytojui, todėl pats pardavimo faktas negali būti laikomas keliančiu grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
13.2. Teismas padarė neteisingą prielaidą, kad dėl atsakovo M. B. skolų padengimo reikia realizuoti visas jam priklausančias UAB „Izovoltas“ akcijas, kurių reali vertė gali sudaryti 350 000 Eur.
13.3. Teismas nepasisakė dėl A. Z., veikiančios kaip UAB „Izovoltas“ direktorė, piktnaudžiavimo teise vykdymo procese. UAB „Izovoltas“ reikalavimo, kad išieškojimas vykdymo procese būtų nukreiptas būtent į M. B. turimas UAB „Izovoltas“ akcijas.
13.4. Susiklostė teisinė padėtis, kai vienu ir tuo pačiu pagrindu (vykdymo procesas) yra visiškai skirtinga teismo nuomonė. Skirtingai negu skundžiamu atveju, teismas 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi teisingai sprendė ir nelaikė, kad akcijų priverstinis pardavimas trečiajam asmeniui apsunkins arba padarys neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
13.5. Atsakovo valdomos UAB „Izovoltas“ akcijos yra likvidus turtas ir jų pardavimas greičiau atkurtų socialinę taiką, nes UAB „Izovoltas“ atgautų pagal teismų sprendimus priteistus pinigus, o atsakovas netektų skolininko statuso.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė A. Z. su skundu nesutiko, prašė jo netenkinti. Ieškovės atsiliepimas paremtas šiais atsikirtimais:
14.1. Vykstant kitiems teisminiams ginčams ir išieškojimo iš atsakovo procesams paaiškėjo, kad vykdymo procese yra galimybių apeiti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nepaisant to, kad akcijos yra areštuotos, antstoliai galimai sutiktų su akcijų perleidimu tretiesiems asmenims.
14.2. Skundu ir kitais veiksmais atsakovas siekia apeiti šiuo metu taikomas laikinąsias apsaugos priemones, nes nori perleisti dalį savo akcijų tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įgyvendinimas taptų praktiškai neįmanomas.
14.3. Dabar teismo pritaikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės leidžia išvengti atsakovo siekio apeiti ieškovės pirmumo teisę įsigyti akcijas ir užtikrinti, kad galimai ieškovei palankus būsimas teismo sprendimas būtų įvykdomas.
14.4. Vertinant atsakovo nesąžiningumą ir galimą siekį išvengti teismo sprendimo įvykdymo atsižvelgtina į tai, kad atsakovas pripažintas atsakingu už kito juridinio asmens – UAB „Riedmena“ – tyčinį bankrotą (minėto juridinio asmens akcijos taip pat po 50 proc. priklausė ieškovui ir atsakovei).
15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Izovoltas“ su skundu nesutiko, prašė jo netenkinti. Trečiojo asmens nuomone, atskiro skundo argumentai tik patvirtina skundžiamos nutarties pagrįstumą – atsakovas patvirtino savo ketinimą vykdymo procese perleisti dalį areštuotų akcijų tretiesiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas prašymas taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų
17. Kartu su atskiruoju skundu teikdamas naujus įrodymus atsakovas neprašė šių įrodymų priimti ir pridėti prie bylos, tačiau naujai teikiamais įrodymais rėmėsi, todėl jų priėmimo klausimas sprendžiamas apeliacinės instancijos teismo.
18. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
19. Atsakovo naujai pateikti rašytiniai įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui (dalis įrodymų sukurta po apskųstos nutarties priėmimo). Atsakovui buvo sudaryta galimybė pateikti atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovas nenurodė priežasčių, dėl kurių naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po apskųstos nutarties priėmimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo taikyti CPK 314 straipsnį numatytą išimtį, todėl atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktus duomenis atsisakoma priimti.
Dėl atskirojo skundo
20. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).
21. Byloje nėra ginčo dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.
22. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra itin riboto taikymo procesinė priemonė (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-861-790/2020). Kita vertus šiame kontekste pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės be kita ko turi konservacinę paskirtį, t. y. jomis galima užtikrinti bylos šalių ar ginčo objekto status quo nepasikeitimą ar siekti užkirsti kelią galimos žalos atsiradimui bei padidėjimui. Šiuo atveju bylos objektas yra UAB „Izovoltas“ akcijos, dėl kurių priverstinio pardavimo pareikštas ieškinys ir priešieškinis.
23. Atskirajame skunde atsakovas teigė, kad grėsmės būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nekyla, kadangi byloje ginčas yra kilęs tik dėl kontrolinio UAB „Izovoltas“ akcijų paketo įgijimo, o vykdymo procese išieškant atsakovo skolą tikėtina būtų parduotos ne visos atsakovo turimos akcijos. Su tokia atsakovo pozicija nėra pagrindo sutikti. Šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimas yra įpareigoti atsakovą ieškovei parduoti visas jo turimas UAB „Izovoltas“ akcijas (100 vienetų, kas sudaro 50 proc. visų bendrovės akcijų). Tai reiškia, kad ieškiniu apibrėžtos ginčo ribos nėra vien tik kontrolinės akcijų paketo dalies įgijimas vienam iš akcininkų, bet akcininko siekis priverstinio akcijų pardavimo būdu įgyti visas UAB „Izovoltas“ akcijas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui iškiltų grėsmė tuo atveju, jei bylos objektas (akcijos) būtų perleistos trečiajam asmeniui. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, jog tuo atveju, jei ginčo objektas (akcijos) būtų perleistos trečiajam asmeniui, būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų galimas tik šias akcijas išreikalavus iš akcijas įgijusio trečiojo asmens.
24. Atsakovas akcentavo, kad 2022 m. gegužės 24 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas nelaikė, kad akcijų pardavimas trečiajam asmeniui apsunkintų arba padarytų neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tačiau apskųstoje nutartyje pateikė priešingą vertinimą. Apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi išspręstas prašymas dėl 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės išaiškinimo, tačiau nėra nurodyta, jog vykdymo procese kylantys klausimai negali būti sprendžiami byloje dėl priverstinio akcijų išpirkimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi atmesdamas prašymą išaiškinti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad priimdamas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį teismas neanalizavo atsakovo prašyme dėl nutarties išaiškinimo nurodytų aplinkybių (to, kad vykdant atsakovo skolos išieškojimą antstolis antrą kartą areštavo atsakovui priklausančias UAB „Izovoltas“ akcijas), todėl, teismo vertinimu, atsakovas užduodamas klausimą, prašė aiškinti tai, kas sprendžiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, byloje nebuvo tirta ir konstatuota. Vadinasi, 2022 m. gegužės 24 d. nutartyje teismas tik konstatavo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi nebuvo vertintos aplinkybės, susijusios su priverstiniu skolos išieškojimu kitoje civilinėje iš atsakovo turimo turto, kurį sudaro ir nagrinėjamoje byloje areštuotos akcijos. Tai reiškia, kad atsakovas atskirajame skunde klaidingai teigia, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas apskųstą nutartį pakeitė savo poziciją dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.
25. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-789-370/2022 18 punktą ir jame nurodytą praktiką).
26. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas pritaikė papildomas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis stabdomas ne visi vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje, pradėtoje pagal teismo sprendimą kitoje civilinėje byloje, bet tik tokie veiksmai (išieškojimas iš UAB „Izovoltas“ akcijų), kuriais būtų paveiktas objekto, dėl kurio yra kilęs nagrinėjimas ginčas, statusas. Taigi apskųsta nutartimi atsižvelgta į ekonomiškumo, teisingumo bei proporcingumo principus ir pritaikytos mažiausią intervenciją turinčios, tačiau efektyvios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios prielaidą užtikrinti, kad ginčo objektas, jo statusas nepakis bylos nagrinėjimo metu ir bus galimą įvykdyti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą.
27. Atskirajame skunde nurodyta, kad teismas apskųstoje nutartyje nepasisakė dėl atsakovo argumentų, susijusių su ieškovės piktnaudžiavimu teise vykdymo proceso metu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apskųsta nutartimi buvo nagrinėjamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas byloje dėl priverstinio akcijų pardavimo, o ne sprendžiamas skundas dėl vykdymo proceso eigos. Dėl nurodytos priežasties vertinimas dėl atsakovės ir ieškovo veiksmų teisėtumo vykdymo proceso metu, nepatenka į nagrinėjamos bylos ribas. Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti atsakovo argumentų dėl ieškovės piktnaudžiavimo turimomis teisėmis vykdymo procese.
28. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.