Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolios Indreikienės, Izoldos Nėnienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Autogika“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1868-652/2014 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „Autogika“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys R. M., UAB DK „PZU Lietuva“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė teismui ieškinį atsakovui UAB „Autogika“, tretieji asmenys R. M., UAB DK „PZU Lietuva“, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 17749,56 Lt nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (t.1, b.l. 1-3).

Nurodė, kad 2013-03-22 Lenkijoje dėl R. M., vairavusio transporto priemonę Mercedes Benz 18312, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. R. M. buvo atsakovo darbuotojas, eismo įvykis padarytas atliekant darbines pareigas. Įvykio dieną atsakovas buvo transporto priemonės Mercedes Benz 1831, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Minėta transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) nuostatos. Eismo įvykio valstybės (Lenkijos) nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė 1865428 PLN ir 2848,12 PLN dydžio reikalavimus ieškovui. Ieškovas reikalaujamą sumą sumokėjo.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

1) Teismas, priimdamas sprendimą nevisapusiškai išsiaiškino faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Taip pat pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

2) Pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas LR transporto priemonių draudikų biuras, pareikšdamas reikalavimą atlyginti žalą privalėjo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Prašydamas atlyginti 17149, 56 Lt žalą ieškovas nepateikė jokių duomenų, kokie konkrečiai sugadinimai 2013-03-22 eismo įvykio metu buvo padaryti degalinės kolonėlei. Iš pateikto Lenkijos Respublikos (duomenys neskelbtini) savivaldybės PK pranešimo apie eismo įvykį (t. 1, b.l. 11) matyti, kad atsakovo vardu įregistruotas automobilis atsitrenkė į degalinės kuro kolonėlę. Nurodoma, kad apgadinta kuro kolonėlė AdBlue, tačiau nenurodyta, kokie konkretūs apgadinimai padaryti įvykio metu, taip pat nenurodytas apgadintos kolonėlės identifikacinis numeris, nepateiktas turto sugadinimo liudijimas („Certificate of Damage”), kuris turėjo būti pildomas ir kuris yra būtinas sprendžiant žalos atlyginimo klausimus. Be to, bylos nagrinėjimo metu apklausus trečiąjį asmenį R. M., jis nurodė, jog atvykę policijos pareigūnai kolonėlės neapžiūrėjo ir konkrečių sugadinimų neužaktavo.

3) Kolonėlė Ad Blue turėjo būti apžiūrėta biuro atstovo ir pasirašyta nukentėjusiojo asmens. Toks, ieškovo reikalavimų pagrįstumą įrodantis dokumentas turėjo būti išreikalautas iš nukentėjusiosios šalies ir pateiktas teismui. Tokio dokumento ieškovas nepateikė, jo nereikalavo ir teismas, nors padarytų apgadinimų pobūdis ir žalos dydis kėlė pagrįstas abejones (TPVCAPDĮ 15 str. 2 p.).

4) Ieškovas reikalaudamas 17149,56 litų sumos teismui pateikė tik nuotraukas, kuriose akivaizdžiai matosi visai kitos transporto priemonės palikti sužalojimai, remonto darbų sąmatą bei duomenis apie sumokėtas sumas Lenkijos draudimo bendrovei. TPVCAPDĮ 15 str. 3 d. nustatyta, jog žalos dydis nustatomas vertintojų ataskaitomis ir žalos dokumentais įrodančiais žalos didį.

5) Ieškovo pateikti reikalaujamą sumą pagrindžiantys dokumentai kelia abejonių. Oil Service sąmatoje ir PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos sumos skiriasi. Neaišku po kokio eismo įvykio prašoma sumokėti už kuro kolonėlės atstatymą. Iš pateiktų nuotraukų matosi, kad ant kolonėlės yra ir kitų apgadinimų, t.y. raudonais dažais maždaug l m. aukštyje nubrauktas skydas (b.1.168, 170), nors R. M. vairuojama priemonė buvo pilkos spalvos (b.l. 163) ir apgadinimas galėjo būti tik labai žemai, t.y. 30-40cm. nuo kolonėlės apačios (b.l. 171). Apgadinimai padaryti raudonos spalvos automobilio ir visai priešingoje pusėje negu R. M. užkabinta kolonėlė, (b.1.171).

6) Į padarytų nuostolių atstatymo sąmatą įtrauktos sumos už kolonėlės gabenimą ir kalibravimą. Užklausus bendrovės „Lotos paliva“ kada paskutinį kartą atliktas kolonėlės Ad Blue SK-700-2, serijos Nr. (duomenys neskelbtini) kalibravimas buvo atsakyta, kad kolonėlių kalibravimas atliekamas kas 24 mėnesiai, paskutinis planinis kalibravimas šiai kolonėlei atliktas 2013-06-28. Tuo tarpu sąskaita faktūra su sąmata, kurioje nurodyta, kad kolonėlei buvo atliktas kalibravimas pateikta 2013-05-16. Įvykis 2013-03-22.

7) Draudikų biuras iš atsakovo reikalavo pateikti duomenis apie 2013-03-19 įvykį šioje degalinėje vėliau apie 22d. įvykį, todėl teismui turėjo kilti abejonių, ar Draudikų biuras pagrįstai reikalauja iš UAB „Autogika“ atlyginti žalą ir ar pagrįstas žalos dydis.

8) Kolonėlės Ad Blue SK-700-2, serijos Nr. (duomenys neskelbtini) likutinė vertė yra 27849 zlotai (b.l. 150), kas sudaro 22836Lt. Iš atsakovo reikalaujama beveik visa likutinė kolonėlės Ad Blue vertė.

9) Nei TPVCAPDĮ, nei Direktyvos 2009/103/EB nuostatose nenurodyta, kad, atlyginus kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui šio išmokėtą žalą Biurui iš žalą padariusio asmens šios sumos būtų priteistos nevertinant jų pagrįstumo. Tokios teisės nesukuria ir tai, kad Biuras negali daryti įtakos kito nacionalinio biuro atliekamam tyrimui

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinis teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

CK 1.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniams santykiams užsienio teisė taikoma, kai tai numato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, šalių susitarimai ar Lietuvos Respublikos įstatymai. Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai Biuras moka išmoką dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar užsienio valstybėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos, išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant į Bendradarbiavimo nuostatus ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.

CK 6.988 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad privalomojo draudimo rūšis ir sąlygas bei draudimo šakas ir draudimo interesus reglamentuoja kiti įstatymai. Taigi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, numatantis TPVCAP draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus, yra laikytinas specialiu, kuris detaliai reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo klausimus, tame tarpe tokių draudimo sutarčių sudarymo, jų įsigaliojimo bei nutraukimo tvarką, Biuro atgręžtinio reikalavimo teisę.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu tol, kol ji yra registruota. TPVCAPDĮ 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įprastinė draudimo sutartis, visą draudimo sutarties galiojimo terminą, įskaitant bet kurį laikotarpį, kai draudimo sutarties galiojimo metu transporto priemonė yra kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, suteikia kiekvienoje Europos Sąjungos TPVCAPDĮ valstybėje narėje tokią draudimo apsaugą, kokios reikalauja tos Europos Sąjungos valstybės narės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojantys teisės aktai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje yra pripažįstamos ir laikomos atitinkančiomis šio įstatymo nuostatas kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonių arba filialų sudarytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys. Remiantis TPVCAPDĮ 2 str. 18 p. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikas yra asmuo (Lietuvos Respublikos draudimo įmonė, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė, įgyvendinanti steigimosi teisę ar teisę teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje, arba užsienio valstybės draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje), kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kuris yra Biuro narys.

Atsakovui priklausanti transporto priemonė Mercedes Benz 1831, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruota Lietuvos Respublikoje, todėl ji tūrėjo būti apdrausta apdrausta TPVCAPDĮ 2 str. 18 p. nurodyto transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudiko. Nustatyta, jog atsakovui priklausanti minėta transporto priemonė 2013-03-22 įvykio metu buvo apdrausta Rusijos Federacijos draudimo įmonėje Rosgosstrakh, t.y. įmonėje, esančioje ne Europos Sąjungos valstybėje narėje. Taigi, Rusijos Federacijos draudimo įmonės dėl Lietuvos Respublikoje registruotos transporto priemonės išduota žalioji kortelė nesuteikia tokios draudimo apsaugos, kokios reikalauja TPVCAPDĮ nuostatos ir toks draudimas neatitinka TPVCAPDĮ 41 straipsnio 6 ir 8 dalių reikalavimų. Tai patvirtino ir Rusijos transporto priemonių draudikų asociacija, kuri 2011 m. lapkričio 18 d. informavo Lietuvos nacionalinę vežėjų automobiliais asociaciją „Linava“, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą, jog nuo 2010 m. Rusijos transporto priemonių draudikų asociacija nustatė ne vieną atvejį, kai Rusijos žaliosios kortelės yra išduodamos Lietuvos transporto priemonėms, kurias valdo Lietuvos tarptautiniai vežėjai. Tokia praktika prieštarauja Žaliosios kortelės sistemos taisyklėms ir Lietuvos teisės aktams. Rusijos žaliosios kortelės kaina nenumato prielaidos prisiimti finansinės rizikos dėl transporto priemonių, kurių nuolatinė vieta Yra Europos Sąjungos teritorijoje. Visus nuostolius, patirtus užsienio šalyse eismo įvykių metu dėl Lietuvos transporto priemonių, turinčių Rusijos žaliąsias korteles, kaltės, turės kompensuoti patys Lietuvos vežėjai (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr.2A-1915-173/2014).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog bendra vilkiko ir priekabos prievolė taikoma tik tais atvejais, kai abi sąstato dalys yra apdraustos, todėl šiuo atveju, kai buvo apdrausta tik priekabos valdytojo civilinė atsakomybė, priekabos draudikui nėra pareigos pagal Lietuvos Respublikos teisę atlyginti priekabos padarytą žalą. Tokia pat nuostata reglamentuota ir Lenkijos Respublikos 2003 m. gegužės 22 d. Įstatyme „Dėl privalomojo draudimo, Draudimo garantinio fondo ir Lenkijos Transporto priemonių draudikų biuro“ (b.l. 71- 75, t.1).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovui priklausanti transporto priemonė autoįvykio metu neturėjo galiojančios draudimo apsaugos pagal TPVCAPDĮ nuostatas. 2013m. kovo d. įvykusio eismo įvykio metu atsakovui priklausanti transporto priemonė Mercedes Benz 1831, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ieškovas privalėjo sumokėti Lenkijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą pinigų sumą. Dėl to ieškovas Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą UAB „Autogika“.

Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras savarankiškai nenustatinėja kitose valstybėse įvykusių eismo įvykių kaltininkų ar eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio, o vadovaujasi tik eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro pateikta informacija ir dokumentais, kad nustatydamas atlygintinos žalos dydį, ieškovas pagrįstai vadovavosi Lenkijos transport priemonių draudikų biuro pateiktais oficialiais žalos dydžio paskaičiavimais. Tai reiškia, kad pirmosios instacijos ieškinį tenkino pagrįstai, priteisdamas ieškovui iš atsakovo 3 986,16 Eur nuostolių atlyginimo

Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, jog tenkinti apeliacinį skundą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.