- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-05
- Bylos Nr.
- 2-1868-652/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01261-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- UAB ,,Autogika“
- Trečiasis asmuo
- R. M., UAB DK ,,PZU Lietuva“
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Kategorijos
- 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja A. S., sekretoriaujant J. R., dalyvaujant atsakovės UAB ,,Autogika“ atstovei advokatei V. P., trečiajam asmeniui R. M., nedalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui, atsakovės UAB ,,Autogika“ atstovui B. G., trečiojo asmens UAB DK ,,PZU Lietuva“ atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei UAB ,,Autogika“, tretiesiems asmenims R. M., UAB DK ,,PZU Lietuva“ dėl nuostolių regreso teise atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo priteisti iš atsakovės UAB ,,Autogika“ 17749,56 Lt dydžio nuostolius, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas įteiktas tinkamai (b. l. 39). Gautame prašyme prašo bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant, ieškinį palaiko (b. l. 45).
Atsakovės atstovas B. G. 2014-10-14 teismo posėdyje, o atstovė advokatė - 2014-11-17 teismo posėdyje, duodami paaiškinimus, su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė yra transporto priemonės Mersedes Benz 1831, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, tačiau pabrėžė, kad eismo įvykio metu Lenkijoje dalyvavo ne vilkikas, o priekaba, kuri buvo apdrausta lietuvišku draudimu, kad apdraustas buvo ir vilkikas įmonėje, kuri yra registruota Lietuvoje ir kurios priežiūrą turi vykdyti ieškovas, todėl nėra pagrindo reikalauti iš atsakovės nuostolių atlyginimo. Paaiškino, kad nesutinka ir su draudimo išmokos dydžiu, kuris nėra pagrįstas reikalingais įrodymais, pvz. nėra kolonėlės sugadinimo akto, kad nuotraukos paneigia atsakovės vairuotojo kaltę dėl kolonėlės sužalojimo, nes sužalota ne ta pusė, iš kurios galėjo kliudyti vairuotojas, nėra nurodytas kolonėlės identifikavimo numeris. Paaiškino, kad ant kolonėlės matyti raudoni dažai, kai jų priekaba yra pilkos spalvos, kad galima prielaida, kad kolonėlė buvo sugadinta iki tol. Pabrėžė, kad teismas negali besąlygiškai priteisti prašomą sumą, tai prieštarauja ir teismų praktikai. Taip pat prašė taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą.
Trečiasis asmuo R. M. parodė, kad jis vairavo transporto priemonę Mersedes Benz 1831, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba 2013 metų pavasarį, kai Lenkijoje, išvažiuojant iš kolonėlės, priekaba užkliudė kolonėlę ADBLUE. Mano, kad sugadino tik skardas. Nurodė, kad atvykę policininkai į eismo įvykio vietą, kolonėlės defektų nežymėjo. Paaiškino, kad jis nepasirašė ant jokių defektavimo aktų, kad sumokėjo baudą už kelių eismo pažeidimą. Sutiko su atsakovės atstovų nurodyta aplinkybe, kad kolonėlė galėjo būti apgadinta iki minėto eismo įvykio.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB DK ,,PZU Lietuva“ į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas įteiktas tinkamai (b. l. 38). Gautame atsiliepime nurodė, jog palaiko ieškinį, paaiškino, kad įmonei būtų atsiradusi pareiga mokėti draudimo įmoką, jei priekaba būtų atsikabinusi nuo vilkiko ir padariusi nuostolius, kad šiuo atveju, žala buvo padaryta, esant sukabintai priekabai su vilkiku, todėl žalą turi atlyginti velkančiosiosios transporto priemonės draudikas arba savininkas (b. l. 27-31).
Liudytojas R. K. parodė, kad jis 2013 metais dirbo pas atsakovą vadybininku ir, kad pagal jo darbo funkcijas priklausė įmonės automobilių draudimas. Paaiškino, kad jis apdraudė įmonės automobilį Mersedes Benz 1831, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), Rusijos įmonėje, kurioje draudimas buvo pigesnis. Nurodė, kad ši įmonė skelbė apie savo paslaugas viešai ir jam nekilo abejonių dėl jos veiklos teisėtumo. Nurodė, kad, apdraudęs automobilį, gavo žaliąją kortą, suteikiančią vykti į Europos ir kitas šalis. Nurodė, kad bandė susisiekti su draudikais, tačiau nepavyko.
Ieškinys tenkintinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-03-22 Lenkijoje, atsakovės vairuotojui R. M. vairuojant įmonei priklausančią transporto priemonę Mersedes Benz 1831, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba Kaessbohrer CC 456, dėl vairuotojo R. M. kaltės įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo padaryta žala RAB ,,L. P.“(1 t. b. l. 6-7, 11). Iš ieškovo nurodytų aplinkybių, rašytinių įrodymų byloje matyti, kad Lenkijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo padarytą žalą ir pateikė ieškovui reikalavimą dėl 18654,28 PLN ir 2848,12 PLN, kurį jis apmokėjo, t. y. sumokėjo Lenkijos nacionaliniam draudikų biurui 17749,56 Lt (1 t. b. l. 20, 12-21). Iš pateiktų įrodymų matyti, kad transporto priemonės priekabos Kaessbohrer CC 456 valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta įprastine privalomojo draudimo sutartimi (2 t. b. l. 2-4), o velkančioji transporto priemonė Mersedes Benz 1831, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) - Rusijos Federacijos draudimo įmonėje Rosgosstrakh. Ieškovo, vykdančio draudimo įmonių priežiūrą Lietuvoje, nuomone, minėtos Rusijos Federacijos įmonės Lietuvoje atliekamos draudimo paslaugos yra neteisėtos ir draudimai negalioja. Sutiktina su šia pozicija ir tai atsispindi teismų praktikoje, nes pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 2 straipsnio 8, 9, 18 dalių bei 6 straipsnio 4, 6 dalių nuostatas, transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (t. y., transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje), įprastinė privalomojo draudimo sutartis, kurią sudarius, gali būti išduodama žalioji kortelė, sudaroma tik įmonėse, kurios Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kurios yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro narės (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-1913-480/2013), todėl atsakovės nurodytas draudimas Rusijos Federacijos draudimo įmonėje Rosgosstrakh nesuteikia tokios draudimo apsaugos, kokios reikalauja TPVCAPDĮ nuostatos ir toks draudimas neatitinka TPVCAPDĮ 41 straipsnio 3 ir 8 dalių reikalavimų.
Laikytina, kad atsakovės transporto priemonės Mersedes Benz 1831, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas nelaikomas apdraudęs savo civilinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Nustačius, kad atsakovės velkančioji transporto priemonė buvo nedrausta, o apdrausta tik velkama transporto priemonė, t. y. priekaba, analizuotinas žalos atlyginimo teisinis ir faktinis pagrindas. Šalys neginčija, kad ieškovas pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ) 17 straipsnio 5 dalies nuostatą, Biurų tarybos Vidaus nuostatus, kuriais vadovaujasi Lietuvos ir kitų Europos sąjungos šalių Draudikų biurai, grąžino Lenkijos Draudikų biurui sumokėtą 17749,56 Lt nukentėjusiajai šaliai, t. y. RAB ,,L. P.“, už atsakovės padarytą žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.264 straipsnio, 6.270 straipsnio, 6.280 straipsnio 1 dalies pagrindu, kasacinio teismo suformuotoje teismų praktikoje Biuro reikalavimai pripažįstami regresiniais, kylančiais iš delikto, o ne iš draudimo teisinių santykių. TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teisė reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruojamos žalos išmokėtą sumą iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Pagal TPVCAPDĮ 16 straipsnio 5 dalį draudimo išmoka dėl velkama transporto priemone padarytos žalos mokama pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį, kai velkama transporto priemonė eismo įvykio metu buvo sukabinta su velkančia transporto priemone. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 25 punktą draudimo išmoka dėl velkama transporto priemone padarytos žalos (kai pagal teisės aktus velkamos transporto priemonės vairuotojas nebūtinas) mokama pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį, kai velkama transporto priemonė eismo įvykio metu buvo sukabinta su velkančia transporto priemone. Jeigu velkama transporto priemonė (kurios vairuotojas nebūtinas) prieš eismo įvykį atsikabino nuo ją velkančios transporto priemonės, dėl atsikabinusia transporto priemone padarytos žalos draudimo išmoka mokama pagal draudimo sutartį, kuria apdrausta atsikabinusios transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, jeigu dėl žalos padarymo atsakomybė kyla velkamos transporto priemonės valdytojui. Byloje nustatyta, kad priekaba autoįvykio metu nebuvo atsikabinusi. Ieškovas reiškia reikalavimą atsakovei, kaip velkančios transporto priemonės savininkei, kuri pažeidė pareigą apdrausti transporto priemonę. Už draudimo sutarties sudarymą pagal TPVCAPDĮ nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustą transporto priemonę (Įstatymo 4 str. 3 d.). Darytina išvada, kad atsakovė, neapdraudusi transporto priemonės Mersedes Benz 1831, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ją naudodama, pažeidė įstatymo nustatytą tvarką nenaudoti pačiam ir neleisti naudotis kitiems asmenims. Tokiu būdu, atsakovė, apdraudusi tik priekabos valdytojo civilinę atsakomybę, o naudodama Mersedes Benz 1831, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), sujungtą su priekaba, atsako už žalos padarymą, nes priekaba autoįvykio metu buvo sujungta su vilkiku, kuris buvo vairuojamas atsakovės vairuotojo, todėl priekabos draudikui nėra pareigos pagal Lietuvos Respublikos teisę atlyginti priekabos padarytą žalą ( 2 t. b. l. 2-4, 27-31). Analogišką nuostatą ieškovas nurodo esančią ir Lenkijos teisėje (1 t. b. l. 71-75). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisinį reguliavimą, ieškovas pagrįstai reiškia regresinį reikalavimą dėl žalos padarymo į žalą padariusį asmenį.
Atsiliepimas
Atsakovė ginčija žalos dydį, nurodydama, kad nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių žalą. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad, būtent, tokią sumą, kurią prašo priteisti iš atsakovės, ieškovas yra sumokėjęs Lenkijos nacionaliniam draudikų biurui (1 t. b. l. 37). Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą nuostatą bei teismų praktiką, Biuro išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant ne tik į Bendradarbiavimo nuostatus, bet ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Taigi, eismo įvykio valstybės draudikų biuras (šiuo atveju Lenkijos transporto priemonių draudikų biuras), eismo įvykių metu padarytas žalas administruoja savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, žalos dydžio nustatymą, nuostolių atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir privalomąjį draudimą. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras savarankiškai nenustatinėja kitose valstybėse įvykusių eismo įvykių kaltininkų ar eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio, o vadovaujasi tik eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro pateikta informacija ir dokumentais, kad nustatydamas atlygintinos žalos dydį, ieškovas vadovavosi Lenkijos transporto priemonių draudikų biuro pateiktais oficialiais žalos dydžio paskaičiavimais (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-1913-480/2013). Sutiktina su ieškovo argumentu, kad jis pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalies bei 23 straipsnio nuostatas įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos kartu su PVM, nors kolonėlės remonto sąmatoje, sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos skiriasi (1 t. b. l. 13-17). Iš atsakovės pateiktų įrodymų galima prielaida, kad kolonėlės kai kurie apgadinimai galėjo būti atsiradę anksčiau, tačiau pateikti įrodymai nėra pakankami, kad būtų pagrįsta nurodyta aplinkybė (2 t. b. l. 5-16, 1 t. 164-173). Atsakovei ginčijant žalos dydį, pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 6.251 straipsnį padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai, kas reiškia nukentėjusiojo grąžinimą į tokią turtinę padėtį, kokia būtų buvusi nepadarius žalos, todėl atmestini atsakovės argumentai dėl žalos dydžio (b. l. 71-143). Kitų pagrindų mažinti žalos dydį atsakovė nenurodė.
Dėl ieškinio senaties. Atsakovė ieškovo reikalavimui prašo taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą, kaip iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Prašymas atmestinas, nes neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės savininkės atsakomybė Biurui kyla dėl to, kad ji neįvykdė įstatyme nustatyto imperatyvo sudaryti draudimo sutartį, ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą – draudimą leisti kitam asmeniui naudoti neapdraustą transporto priemonę. Būtent dėl šių pažeidimų Biurui TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kilo pareiga išmokėti išmoką, dėl ko Biuras patyrė turtinę žalą (CK 6.246 str.), o iš delikto kylantiems reikalavimams, t. y. dėl padarytos žalos atlyginimo, taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK1.125 straipsnio 8 dalis). Tik 2013-10-22 išmokėjęs nurodytą išmokos sumą pagal Lenkijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą ir taip įvykdęs savo pagrindinę prievolę, Biuras įgijo teisę reikšti regresinį reikalavimą atsakovei (TPVCAPDĮ 23 str. 5 d., CK 6.280 str., CK 1.127 str. 4 d.). Šiam reikalavimui taikytinas Civilinio kodekso 1.125 straipsnyje 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, nagrinėjamu atveju, nepraleistas, kadangi ieškovas pagrindinę prievolę įvykdė 2013-10-22, o ieškinys gautas 2014-03-31 (1 t. 1-3, b. l. 37).
Iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 6 % dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2014-03-31, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( CK 6.37 str., 6.210 str.1 d.).
Iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro: 240 Lt už vertimą (1 t. b. l. 40), 532 Lt žyminio mokesčio (b. l. 41). Iš atsakovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 268 straipsniais, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės UAB ,,Autogika“, įmonės kodas 149725165, kurios buveinė Ugniagesių g. 5, Alytuje, 17749,56 Lt (septyniolika tūkstančių septynis šimtus keturiasdešimt devynis Lt 56 ct) arba 3986,16 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt šešis Eur 16 ct) nuostolių atlyginimo regreso tvarka, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2014-03-31, iki sprendimo visiško įvykdymo, 772 Lt (septynis šimtus septyniasdešimt du Lt) arba 173,37 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt tris Eur 37 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, įmonės kodas 125709291, kurio buveinė Algirdo g. 38, Vilnius, naudai.
Priteisti iš atsakovės UAB ,,Autogika“, įmonės kodas 149725165, kurios buveinė Ugniagesių g. 5, Alytuje, 49 Lt (keturiasdešimt devynis Lt) arba 11 Eur (vienuolika Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę (206 kab.).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.