Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-19042-214/2017 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, jo naudai priteisti 47 792,85 Eur turtinę žalą ir 5 nuošimčių dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 14 730,00 Eur neturtinę žalą ir 5 nuošimčių dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 19 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Teismas nustatęs, kad vienas iš pateikto teismui ieškinio reikalavimų yra priteisti 47 792,85 Eur turtinę žalą, sprendė, kad ieškinys yra teismingas apygardos teismui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai atėmė ieškovo teisę į apeliaciją ir kasaciją. Ieškinys yra teismingas Kauno apylinkės teismui, nes teismas turėjo vadovautis CPK 34 straipsnio 1 dalimi ir 35 straipsniu ir bylą perduoti Kauno apygardos teismui.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo CPK 7 straipsnio nuostatomis, neišskyrė bylos reikalavimų į dvi atskiras bylas, jei buvo tam pagrindas ir kitu atveju byla negalėtų būti nagrinėjama Kauno apylinkės teisme. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepatikrino ar paduotas ieškinys yra be trūkumų. Atsiliepimų į atskirąjį skundą neteikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą tam teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, 47 792,85 Eur turtinę ir 14 730,00 Eur neturtinę žalą, 5 nuošimčių dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Skundžiama nutartimi Kauno apylinkės teismas atsisakė ieškinį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, t. y. kaip neteismingą apylinkės teismui.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, užkirto kelią ieškovui į apeliaciją ir kasaciją, netaikė ieškinio trūkumų instituto, neišskyrė reikalavimų į dvi atskiras bylas, pats neperdavė bylos tiesiogiai apygardos teismui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą, kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, realizuojama tam tikra tvarka, kurią numato CPK ir kiti įstatymai, bei juose numatyti priskirtinumo ir teismingumo institutai, reglamentuojantys jurisdikcinę teismų kompetenciją. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Civilinio proceso kodekso normos nustato, kad tuo atveju, kai byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas bylos teismingumą konkrečiam teismui nustato spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą (CPK 137 straipsnis), atsižvelgdamas į ginčo sumą, ginčo pobūdį ir ginčo šalis. Nustačius, kad bylą turi nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas, turi būti tikrinama, kuris pirmosios instancijos teismas – apylinkės ar apygardos – turi nagrinėti bylą pagal konkretų ieškinį.CPK yra numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Bendroji rūšinio teismingumo taisyklė yra ta, kad visas bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnio 1 dalis). CPK 27 straipsnis numato kategorijas bylų, kurios teismingos tik apygardos teismams kaip pirmosios instancijos teismams. Bylų teismingumo apygardos teismams nustatymo kriterijai yra ginčo dalykas (pobūdis), ginčo subjektų (šalių) teisinės padėties ypatumai, ginčo suma. CPK 27 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt trys tūkstančiai penki šimtai eurų (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.), išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.Pažymėtina, kad tuo atveju, kai reikalaujama atlyginti ir neturtinę, ir turtinę žalą, rūšinį bylos teismingumą lemia tik turtinės žalos dydis, t. y. sprendžiant teismingumo klausimą, neturtinės ir turtinės žalos dydžiai nėra sumuojami (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1305/2014). Įvertinęs, jog ieškovo pareikštu reikalavimu yra prašoma priteisti 47 792,85 Eur turtinę žalą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju ieškovo V. J. ieškinys nėra teismingas apylinkės teismui (CPK 27 straipsnio 1 punktas).CPK normos taip pat numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Pagal bendrąją teritorinio teismingumo taisyklę ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą arba juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę (CPK 29 straipsnis). Be to, CPK 30 straipsnyje išvardintas baigtinis sąrašas sąlygų, kurias nustačius, be bendrų teritorinio teismingumo nuostatų taikymo, galimas alternatyvus teismingumas pagal ieškovo pasirinkimą. Alternatyvų teritorinį teismingumą ieškovo pasirinkimu reglamentuojančios nuostatos numato galimybę ieškovui kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, ir pagal ieškovo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 7 dalis). Ieškovas ieškinyje savo gyvenamąja vietą nurodė (duomenys neskelbtini)Nagrinėjamu atveju, iš pateikto ieškinio turinio matyti, kad jame yra pareikšti reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėtais Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų padarytais veiksmais vadovaujantis CK 6.272 straipsnyje nurodytu pagrindu. Pažymėtina, kad bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (CK 6.272 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.22.2 p.), kurios buveinės adresas yra Gedimino pr. 30, Vilnius. Įvertinus šios nutarties 13-16 punktuose nustatytas aplinkybes ir pirmosios instancijos teismui pagrįstai nustačius, jog ieškovo ieškinys nėra teismingas apylinkės teismui, bet teismingas apygardos teismui, ieškovui papildomai nurodytina, kad jis ieškinį gali pareikšti pagal bendrąsias (CPK 29 straipsnis – atsakovės buveinės vietą) ieškinį paduodant Vilniaus apygardos teismui ir pagal alternatyviąsias taisykles (CPK 30 straipsnio 7 dalis – ieškovo gyvenamąją vietą) Kauno apygardos teismui. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai dėl apribotos ieškovo teisės į apeliaciją ir kasaciją teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.Atsižvelgiant į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, tinkamai aiškino bei taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl ieškinio priėmimo klausimą išsprendė teisingai. Naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį nėra pagrindo, todėl ieškovo atskirasis skundas netenkintinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.