- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-19
- Bylos Nr.
- eI-9975-609/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01684-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos „Gargždų švara“
- Atsakovas
- K. S., J. S.
- Kategorijos
- 12.18.1Prašymai dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos išieškojimo
- 14.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Gargždų švara“ prašymą atsakovams K. S. ir J. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja viešoji įstaiga „Gargždų švara“ (toliau – ir pareiškėja, ir VšĮ „Gargždų švara“) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovų K. S. ir J. S. (toliau – ir atsakovai) jai solidariai priteisti 328,18 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Prašyme nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-673 jai pavesta administruoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Prašymas grindžiamas tuo, kad ginčo laikotarpiu atsakovai buvo nekilnojamojo turto objekto – parduotuvės - valgyklos, adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, savininkai ir už ginčo laikotarpį nėra sumokėję 328,18 Eur vietinės rinkliavos. Nurodė, kad vietinė rinkliava paskaičiuota, taikant Nuostatuose numatytą tarifą turto vienetui.
Atsiliepimas
Atsakovai K. S. ir J. S. atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodė, jog nesutinka su jame keliamais reikalavimais, prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovai teigia, jog jiems nuosavybės teise priklausantis pastatas šiuo metu yra tvarkomas, jame vyksta statybos darbai ir jame jokia komercinė veikla nevykdoma. Paaiškino, jog dėl statybinių medžiagų kainų pakilimo ginčo objekte statybos darbai yra nevykdomi nuo 2022 m. liepos mėn. Akcentavo, kad nėra su pareiškėja sudarę sutarties dėl komunalinių atliekų išvežimo, prie pastato nėra atliekų konteinerio, todėl laikosi pozicijos, kad pareiškėja prašo apmokėti už nesuteiktas paslaugas, kadangi ji nepriima statybinių atliekų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje yra dėl vietinės rinkliavos priteisimo pareiškėjui iš atsakovų teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Šio įstatymo 12 straipsnio 1, 2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, nustato vietinės rinkliavos dydį ir vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką.
Vietinės rinkliavos yra numatytos aukščiausios teisinės nacionalinės galios teisės akte – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios 121 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas. Šiuo įstatymu yra numatytos valstybės ir vietinės rinkliavos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2065-520/2020). Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Kadangi Rinkliavų įstatymas šios nuostatos niekaip nedetalizuoja, ji vertintina sistemiškai kartu su kitais teisės aktais, inter alia Atliekų tvarkymo įstatymu (2012 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1981 redakcija) , pagal kurio 2 straipsnio 17 dalį atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Pagal to paties įstatymo 301 straipsnio 1 dalį organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo arba kiti toje dalyje išvardinti asmenys, įvardijami kaip įgalioti asmenys, o pagal 2 dalį – „nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą“.
Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo nuostatomis suteiktą diskreciją, Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2016 m. rugpjūčio 25 sprendimu Nr. T11-295 ir 2021 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T11-27 patvirtino Nuostatus, kurių pagrindu pareiškėjas apskaičiavo atsakovui rinkliavos dydį. Nuostatai numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“. Nuostatai numato, kad vietinės rinkliavos lengvatas nustato Klaipėdos rajono savivaldybės taryba atskiru sprendimu.
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog atsakovams ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė pastatas – parduotuvė - valgykla, adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, todėl pagal Nuostatus jie buvo vietinės rinkliavos mokėtojai ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą.
Atsakovai atsiliepime į prašymą laikėsi pozicijos, kad jie neturi prievolės mokėti vietinės rinkliavos, kadangi pastate nėra vykdoma komercinė veikla, jame vykdomi statybos darbai. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 10.1 punkte nurodyta, jog atsakovams yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Taip pat atsakovai pateikė UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir KRATC) išduotas PVM sąskaitas – faktūras ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus įrodančius, kad atsakovai ne kartą sumokėjo minėtai įmonei už statybinių atliekų priėmimą.
Nuostatų 23 punktas reglamentuoja, jog nekilnojamojo turto objekto savininkas, norintis, kad už praėjusius kalendorinius metus nebūtų skaičiuojama Vietinė rinkliava už nekilnojamojo turto objektą, kuriame buvo vykdomi statybos/remonto darbai pagal išduotą galiojantį Statybos leidimą, iki einamųjų metų balandžio 1 d. Administratoriui turi pateikti: 1) Prašymą – sąžiningumo deklaraciją; 2) Statybos leidimą; 3) Klaipėdos regioninio atliekų tvarkymo centro išduotą sąskaitą ir apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Pristačius Nuostatų 22, 23 p. atitinkančius nurodytus dokumentus, taikoma vietinės rinkliavos pastovioji dalis remiantis Nuostatų 1 priedo 23 eilute (Nuostatai).
Vadovaujantis anksčiau nurodytu teisiniu reguliavimu konstatuotina, jog nekilnojamojo turto savininkai, vykdantys statybos darbus, turi teisę kreiptis į pareiškėją su prašymu juos atleisti nuo pareigos mokėti vietinės rinkliavos kintamąją dalį. Byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu atsakovai pareiškėjai pateikė Nuostatų 23 punkte nurodytus dokumentus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, kad atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eTA-534-415/2021).
Nors LVAT savo praktikoje buvo išaiškinęs, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018), tačiau LVAT savo naujausioje jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jei vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių (kaip susiklostė ir šioje byloje), tai negalima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021). Taigi neatleidimas nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka (žr., pvz., LVAT 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-797-438/2021; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį Nr. eTA-297-629/2022; 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį Nr. eTA-589-815/2023).
Įvertinus nustatytas aplinkybes, aktualią ir naujausią LVAT praktiką, konstatuotina, kad atsakovai privalėjo mokėti vietinę rinkliavą ginčo laikotarpiu, o šios pareigos nepaneigia atsakovų pateikti įrodymai apie išduotą statybą leidžiantį dokumentą, KRATC išduotos sąskaitos bei apmokėjimą patvirtinantys dokumentai ir argumentai, kad faktiškai nekilnojamuoju turtu buvo nesinaudojama ar jame komercinė veikla nebuvo vykdoma. Iš Nuostatuose nustatyto teisinio reguliavimo matyti, jog teisę atleisti atsakovus nuo vietinės rinkliavos (jos dalies) mokėjimo turi tik pareiškėjas, tačiau, kaip buvo nustatyta, atsakovai Nuostatuose nustatyta tvarka nepateikė pareiškėjui jo atleidimą nuo vietinės rinkliavos (ar jos kintamosios dalies) mokėjimo pagrindžiančių dokumentų, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovų teiginiais, kad jie neprivalo mokėti vietinės rinkliavos už ginčo laikotarpį.
Iš pažymos apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą bei mokėjimo pranešimų matyti, kad už ginčo laikotarpį mokėtinas vietinės rinkliavos dydis apskaičiuotas, taikant Nuostatuose nustatytus dydžius ir sudaro 328,12 Eur.
Minėta, kad pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis).
Kadangi ginčo laikotarpiu atsakovai prievolės mokėti vietinę rinkliavą nėra įvykdę, 328,12 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo suma pareiškėjai priteistina.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos viešosios įstaigos „Gargždų švara“ prašymą patenkinti visiškai.
Priteisti solidariai iš atsakovų K. S. ir J. S. 328,12 Eur (trys šimtus dvidešimt aštuonis eurus 12 centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pareiškėjai viešajai įstaigai „Gargždų švara“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.