Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2025-10-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-382-804/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-10-30
Bylos Nr.
eII-382-804/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01335-2025-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ričardas Prašmuntas
Pareiškėjas
P. K.
Advokatai
Vaidas Rakauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. eII-382-804/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01335-2025-2Procesinio sprendimo kategorija: 21.10.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. spalio 30 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Ričardas Prašmuntas

sekretoriaujant Vilenai Antonovičei,dalyvaujant pareiškėjui P. K., jo atstovui advokatui Vaidui Rakauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal P. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Vilniaus apskrities VPK ANBNS) 2025-07-29 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-18132-2025 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. K. skundu prašo panaikinti Vilniaus apskrities VPK ANBNS 2025-07-29 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-18132-2025 (toliau – Nutarimas) ir P. K. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną (ROIK: 25275353818) nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje P. K. ir jo atstovas iš esmės palaikė skunde nurodytas aplinkybes ir motyvus, kad nuo pat P. K. automobilio sustabdymo momento policijos pareigūnams buvo paaiškinta, kad P. K. nematė kelio ženklo Nr. 109 (šalutinis kelias iš dešinės), nes jį užstojo lenkiamas baltos spalvos mikroautobusas. Šis baltos spalvos mikroautobusas į pagrindinį kelią išvažiavo iš greitėjimo juostos prieš P. K. vairuotą automobilį ir iš karto už tamsios spalvos Audi automobilio, kurie abu yra matomi administracinio nusižengimo medžiagoje esančiame vaizdo kameros, buvusios policijos pareigūnų automobilyje, įraše. Šios versijos, priešingai nei teigiama Nutarime, P. K. neišsigalvojo. Taigi, 2025-05-23 nutarimas buvo surašytas neįvertinus objektyvių faktinių aplinkybių visumos kurios gali būti reikšmingos sprendžiant dėl bausmės asmeniui individualizavimo.

Ties lenkimo manevro atlikimo vieta yra kelio ženklas Nr. 713 (poilsio vieta už 100 m.) Ties šia vieta minėtas baltos spalvos mikroautobusas išvažiavo į pagrindinį kelią prieš P. K. vairuotą automobilį Subaru. Maždaug už 20 metrų nuo šio kelio ženklo baigiasi ištisinis kelio ženklinimas ir iš karto jam pasibaigus, įsitikinęs lenkimo manevro saugumu ir niekam nekeldamas jokio pavojaus (priešingai nei visiškai nepagrįstai teigiama skundžiamame Nutarime), P. K. ėmė lenkti prieš jį buvusius du automobilius. Techniškai kelio ženklo Nr. 109, kuris matomas minėtoje nuotraukoje kaip sekantis kelio ženklas už kelio ženklo Nr. 713, P. K. tiesiog objektyviai nematė, kadangi jo nesimatė dėl prieš jį į pagrindinį kelią išvažiavusio minėto mikroautobuso, o ir kelio ženklinimas, kuris buvo matomas prieš P. K. vairuojamą Subaru, leido atlikti šį lenkimo manevrą (KET 3 priedo 1.5 punktas). Dėl to administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nebuvo tyčinių ir / ar neatsargių veiksmų, tik kuriems esant yra galima taikyti administracinę atsakomybę. Tai nėra išgalvota gynybinė versija, kadangi būtent tokią tikrąją šio įvykio versiją P. K. nurodė ir policijos pareigūnams žodžiu iš karto po sustabdymo bei protokole raštu pateikdamas paaiškinimą. Vien dėl šios priežasties P. K. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta.

Policijos pareigūnų automobilio vaizdo registratoriaus įraše laike nuo 00:31 matosi realus vaizdas, kaip dešinėje kelio pusėje esančius kelio ženklus užstoja tokio dydžio mikroautobusas ir koks riboto matomumo vaizdas yra važiuojant paskui tokio aukščio mikroautobusą. Taigi net ir administracinio nusižengimo byloje esantys objektyvūs duomenys – vaizdo registratoriaus duomenys – patvirtina, kad P. K. versija dėl to, kad jis nematė kelio ženklo Nr. 109, o lenkimo manevrui buvo leistinas ir kelio ženklinimas, priekyje nebuvo nei vienos kitos transporto priemonės, yra teisinga, objektyvi ir pagrįsta.

Ypatingai svarbu akcentuoti ir pažymėti, kad kelio ženklo Nr. 109 pastatymo vieta neatitinka KET 1 priedo 2 dalyje nurodyto reikalavimo šiam įspėjamajam kelio ženklui. Šis įspėjamasis kelio ženklas žymi pavojingą kelio ruožą, kuris (pagal KET reikalavimus) ne gyvenvietėje prasideda už 150-300 metrų nuo šio ženklo įrengimo vietos. Nėra ginčo, kad inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo vieta yra ne gyvenvietės teritorijoje.

Šiuo atveju, policijos pareigūnai stovėjo poilsio aikštelėje (bet ne šalutiniame kelyje) už maždaug 80 metrų nuo kelio ženklo Nr. 109 pastatymo vietos. Dėl to, priešingai nei nurodyta protokole ir Nutarime, lenkimo manevras negalėjo ir negali būti laikomas atliktu kelio ženklo Nr. 109 galiojimo ribose, kadangi pavojingas kelio ruožas, apie kurį ir įspėja kelio ženklas Nr. 109, dar nebuvo ir negalėjo būti prasidėjęs. Tą patvirtina ir kelio ženklinimas, matomas vaizdo įraše toje vietoje, kurioje policijos pareigūnų automobilis įvažiuoja į pagrindinį kelią iš poilsio aikštelės (KET 3 priedo 1.5 punktas).

LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 62 dalyje yra paaiškinama, kad sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų. Dėl to ir policijos pareigūno P. L. 2025-06-10 tarnybiniame pranešime nurodoma aplinkybė, kad P. K. kitus automobilius lenkė neva tai sankryžoje, yra neteisinga ir neatitinkanti faktinės kelio ženklų pastatymo ir kelio važiuojamosios dalies ženklinimo situacijos. Kaip jau minėta, policijos pareigūnai stovėjo poilsio aikštelėje, apie ką ir informuoja kelio ženklas Nr. 713, bet ne šalutiniame kelyje (kuriame galiotų kelio ženklas Nr. 109). Dėl to Nutarime inkriminuojamas draudžiamas lenkimas sankryžoje pagal KET 140.1 punktą yra daromas akivaizdžiai neteisingai.

Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad administracinio nusižengimo teisena P. K. atžvilgiu turi būti nutraukta ne tik dėl to, kad jo veiksmuose nėra tyčios ir neatsargios kaltės (nes kelio ženklo Nr. 109 jis objektyviai nematė dėl prieš jį buvusios kliūties – prieš automobilį SUBARU važiuojančio dvigubai aukštesnio mikroautobuso, o kelio ženklinimas leido atlikti lenkimo manevrą), bet ir dėl to, kad kelio ženklas Nr. 109 turėjo įspėti apie pavojingą kelio ruožą, prasidedantį už 150-300 metrų nuo šio kelio ženklo pastatymo ir pradėti galioti mažiausiai dvigubai toliau, nei policijos pareigūnų stovėjimo poilsio aikštelėje vieta. Tai reiškia, kad kelio ženklo Nr. 109 reikalavimų P. K. taip pat nepažeidė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas prašė teismui netenkinus skundo reikalavimo, pakeisti Nutarimą ir netaikyti pareiškėjui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į skundą institucija, ne teismo tvarka priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Vilniaus apskrities VPK ANBNS, prašo skundo netenkinti ir Nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ( ANK 641 straipsnis ). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas ( pareigūnas ), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2025-07-29 Nutarimo matyti, kad P. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą jam paskirta bauda 200 Eur dydžio su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 mėnesiams, dėl to, kad jis 2025-06-10 7.52 val. Magistralinio kelio Vilnius–Varėna–Gardinas 26,200 km., vairuodamas lenkė tiesiai ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 109 (Šalutinis kelias iš dešinės), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 140.1 punktą.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija, kad lenkė transporto priemonę Nutarime nurodytu laiku ir vietoje, tačiau tvirtina, kad lenkimo manevrą šioje vietoje jis atliko, nes kelio ženklinimas šioje vietoje leido atlikti lenkimo manevrą, o lenkiamos transporto priemonės užstojo kelio ženklą Nr. 109 (Šalutinis kelias iš dešinės). Be to, pareiškėjas yra įsitikinęs, kad jo lenkimo manevro vietoje šis kelio ženklas dar negaliojo.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 420 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad < ...lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti.... > užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 Eur iki 230 Eur. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 mėnesių iki šešių mėnesių ( ANK 420 straipsnio 6 dalis ).

Pagal KET 140.1 punkto reikalavimus lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.

Vairuotojas, būdamas padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, privalo laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, manevruoti kelyje tik būdamas visiškai įsitikinęs, kad tai daryti yra leistina, o lenkimas yra sąmoningas ir apgalvotas manevravimas kelyje, todėl prieš pradėdamas lenkimo manevrą, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti yra ne tik saugu, bet, pažymėtina, ir nedraudžiama. Kartu pažymėtina ir tai, kad vairuotojas, ir lenkdamas kitą automobilį, kartu privalo stebėti ir kelyje esančius ženklus, o jų nepastebėjimas visiškai nešalina atsakomybės dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo.

Šiuo atveju iš vaizdo registratoriumi užfiksuotų duomenų objektyviai nustatyta, kad P. K. dviejų transporto priemonių lenkimo manevrą atliko kelio ženklo Nr. 109 veikimo zonoje, tinkami neatlikęs savo pareigos stebėti kelio ženklus.

Nors pareiškėjas teigia, kad kelio ženklinimas šioje vietoje leido jam atlikti lenkimo manevrą, tačiau KET 8 punkte nurodyta, jog esant prieštaringiems kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimams, reikia vadovautis kelio ženklu.

Žemesnės instancijos teismas

Nors pareiškėjas taip pat nurodė, kad kelio ženklas Nr. 109 turėjo įspėti apie pavojingą kelio ruožą, prasidedantį už 150-300 metrų nuo šio kelio ženklo pastatymo ir pradėti galioti mažiausiai dvigubai toliau, nei policijos pareigūnų stovėjimo poilsio aikštelėje vieta, tačiau byloje jokių duomenų įrodančių, kad kelio ženklo Nr. 109 įrengimo vieta neatitinka galiojančių norminių reikalavimų.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.

Teismas, vadovaudamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, juos išanalizavęs ir įvertinęs, daro išvadą, kad P. K. 2025-06-10 7.52 val. vairuodamas automobilį Magistralinio kelio Vilnius–Varėna–Gardinas 26,200 km., lenkė tiesiai ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 109 (Šalutinis kelias iš dešinės), tuo pažeisdamas KET 140.1 punkto reikalavimu,. Bauda jam paskirta laikantis ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatytų baudos parinkimo pagrindų, todėl Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numatyta ANK 34 straipsnyje. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija ( pareigūnas ), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016 ). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos ( adekvačios ) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014 ).

Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą P. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir jam už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirta bauda 200 Eur dydžio bei 3 mėnesių terminui atimta speciali teisė – teisė vairuoti transporto priemones.

Administracinių nuobaudų paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis ).

Nagrinėjamu atveju nemenkinamas faktas, kad P. K. atlikdamas lenkimo manevrą draudžiamoje vietoje padarė pažeidimą, keliantį realią grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui. Tyrimą atlikusi institucija tinkamai kvalifikavo jo padarytą nusižengimą, skyrė už šio nusižengimo padarymą straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkį – 200 Eur, bei skyrė, už tokio pobūdžio nusižengimus, privalomą skirti ( ANK 420 straipsnio 6 dalis ) administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam 3 mėnesių terminui.

Pareiškėjas už šiurkščius KET pažeidimus administracine tvarka bausta nebuvo. Byloje nėra jokių P. K. neigiamai charakterizuojančių duomenų. Yra pagrindas manyti, kad dėl padaryto nusižengimo pareiškėjas padarė tinkamas išvadas ir naujų nusižengimų nedarys.

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017 ).

Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą ( eismo įvykio metu nei žmonės, nei kitos transporto priemonės nenukentėjo, žala eismui nebuvo padaryta ), P. K. administracine tvarka už šiurkščius KET pažeidimus nebaustas ir manytina, kad padarė tinkamas išvadas.

Vien neigiamas pasekmių poveikis asmens kasdieninei buičiai, darbui ar šeimos interesams savaime negali būti pagrindas skirti švelnesnę nei įstatymas numato nuobaudą, nes tai yra natūrali asmens neteisėto elgesio pasekmė ir darydamas nusižengimą asmuo prisiima atsakomybę už tokių pasekmių atsiradimą, tačiau atsižvelgiant į visumą nurodytų aplinkybių, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju, būtų pagrindas pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies – taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirti švelnesnes administracinio poveikio priemones, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, t. y., neskirti pareiškėjui specialiosios teisės atėmimo.

Teismui netenkinus pareiškėjo skundo dėl administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu panaikinimo ir konstatavus, kad Institucijos priimtas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, netenkinamas pareiškėjo prašymas dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

P. K. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025-07-29 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-18132-2025 (ROIK: 25275353818) panaikinant P. K. paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą 3 mėnesiams, paskirtą už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos išsiuntimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėjas Ričardas Prašmuntas