Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-292-1048/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-05-30Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-09-26Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-30
Bylos Nr.
1-292-1048/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00799-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Diržienė
Nukentėjusysis
V. P.
Kaltinamasis
K. M.
Advokatai
Albertas Kruminas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-292-1048/2019Proceso Nr. 1-01-1-00799-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1.; 2.3.6.4.2. (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 30 d.Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Aušra Diržienė,sekretoriaujant Deimantei Petrauskaitei, Genovaitei Šetkauskienei,dalyvaujant prokurorei Alginai Giniotienei,nukentėjusiajam V. P., jo gynėjui advokatui Albertui Kruminui,kaltinamajam K. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

KĘSTUTIS MUZIKEVIČIUS, a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenanti (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, teistas:

2010-09-14 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 284 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 6 mėn.;

2011-05-30 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį - areštas 45 paras; paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 str., subendrinta su 2010-09-14 nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – areštas 60 parų; 2011-09-14 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu subendrinus 2010-09-14 ir 2011-05-30 nuosprendžiais skirtas bausmes, paskirta galutinė bausmė – areštas 60 parų;

2013-06-07 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį - laisvės atėmimu 8 mėn.; 2013-10-09 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu 2013-06-07 nuosprendis pakeistas ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 mėn.;

2014-08-21 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64-1 str. - laisvės atėmimu 4 mėn.;

2015-03-06 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį, 64 straipsnį - laisvės atėmimu 8 mėn.; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėn.;

2016-07-04 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 64-1 straipsnį - laisvės atėmimu 1 metams; 2017-10-16 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis nesunkiai sutrikdė sveikatą, o būtent:

2018 m. gruodžio 28 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas neblaivus (nustatytas 1.49 promilių girtumas), konflikto metu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į veidą V. P. ir padarė nosies kaulų lūžį – sužalojimą, sukėlusį V. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis K. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek 2019-05-02 vykusio teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis kaltės jam inkriminuota nusikalstama veika nepripažino, sutiko duoti parodymus. 2019-05-02 teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad gruodžio 27 ar 28 dieną prieš pietus paskambino I. M., kuris yra jo žmonos brolis, ir pakvietė pas jį ir jo sugyventinę R. S. į svečius. Kaltinamasis su žmona nuvyko iki Šiaulių, iš ten juos mėlyna mašina atvažiavo pasiimti I. ir R., jie buvo girti, buvo ir vairuotojas. Vykstant į Akmenę jie užsuko į kaimelį pasiimti V., kurio kaltinamasis nepažinojo, matė pirmą kartą, visi nuvyko į Akmenę, (duomenys neskelbtini) pas R. ir I., ten visi vartojo alkoholį. Pradėjo kalbėti apie kvepalus ir jis nuėjo pasiimti kvepalus, kurie buvo jo striukėje, tačiau ten kvepalų nerado, todėl su R. ėjo po kambarius jų ieškoti. Kambaryje, kuriame miegojo I., kvepalų nerado, juos rado prie lovos, kurioje miegojo V. Jis V. pajudino ir sudavė „žuvį“, po to V. užgulė R. ir kelis kartus trenkė jam. Kai atsikėlė I., V. pasiskundė, kad jį kaltinamasis mušė, todėl I. pradėjo ant jo pulti, kad neteisingai apkaltino V. dėl kvepalų vagystės, kaltinamasis ir I. pradėjo vartytis ant žemės, jie grūmėsi, daugiau nieko. Be to, kaltinamasis parodė, kad tą vakarą iš R. sužinojo tai, kad ji su I. susiderėjo, kad V. pripirš L. (kaltinamojo žmonai). Žmona jam sakė, kad V. jai meilinasi, bet kaltinamasis patvirtino, kad jis jokių V. nepadorių veiksmų nematė, V. veiksmai jam pavydo nesukėlė. Policiją iškvietė R., policija buvo iškviesta dėl jo ir I., bet ne dėl V. Jis atsisėdo virtuvėje ir laukė policijos, jis nebandė pasišalinti iš buto. Jis policijos pareigūnams priešinosi žodžiais, jo žmona priešinosi pareigūnams taip pat, nes norėjo kartu vykti su kaltinamuoju. Patvirtino, kad atvykus policijos pareigūnams jis jaudinosi, draskėsi ir pats į kampą susižalojo galvą.

2019-05-16 teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino visiškai, sutiko su Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštu civiliniu ieškiniu visiškai, su nukentėjusiojo V. P. civiliniu ieškiniu dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sutiko iš dalies, kadangi, jo nuomone, teisingas neturtinės žalos dydis būtų 500 Eur, šią sumą jis nukentėjusiajam sutinka atlyginti. Parodė, kad visų to vakaro aplinkybių neprisimena, gerai prisimena, kaip grūmėsi su I., jo suduoto smūgio V. jis neprisimena, tačiau patvirtino, jog jis yra karštakošis ir galėjo tai padaryti, tai buvo sekundės reikalas. Pripažino, kad V. jokių provokuojamų veiksmų neatliko, buvo ramus ir jo mušti priežasčių nebuvo. Tokiems kaltinamojo veiksmams įtakos turėjo alkoholis. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, padavė jam ranką.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad K. ir R. yra jo pažįstami, o kaltinamojo ir jo žmonos nepažinojo, juos matė pirmą kartą. 2018-12-28 R., I., K. ir jo žmona automobiliu, kurį vairavo vairuotojas, atvažiavo pas jį į namus, (duomenys neskelbtini) kaimą, paskui jie visi nuvyko į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį ir R. S. priklausantį butą, kuriame gyvena R. ir I. M. Visi šventė, gėrė alkoholį. Konfliktas tarp jo ir kaltinamojo pirmiausiai įvyko virtuvėje, kur sėdėjo keturiese – jis, kaltinamasis, R. ir L. L. sėdėjo kiek toliau ir jis su ja kalbėjosi. Tai pamatęs, kaltinamasis pradėjo pulti, atsistojęs kaltinamasis trenkė jam per pakaušį. Po suduoto smūgio jis išėjo iš virtuvės į kambarį, iš paskos atėjęs kaltinamasis jam spyrė koja į krūtinę, visa tai matė R. ir kaltinamojo žmona, I. tuo metu miegojo. Po to ir jis nuėjo miegoti. Jį pažadino I. ir apkaltino pavogus jo kvepalų buteliuką, kaltinamasis jam rodė kvepalus, R. ant jo pradėjo šaukti, tačiau ji jam jokių smūgių nesudavė. Nukentėjusysis patvirtino, kad kvepalų buteliuką jis matė pirmą kartą ir prieš tai nematė nei pas kaltinamąjį, nei bute, nei dar kažkur, jis kvepalų neėmė, jų jam nereikėjo ir jis niekaip negalėjo jų paimti. Atsikėlęs I. ir ant jo pamatęs sužalojimą (galvoje „guzą“), paklausė, kas tai padarė. Tuomet I. pasikvietė K. į balkoną ir jis iš virtuvės matė, kaip I. su K. susistumdė, po to jie iš balkono išėjo ir pradėjo grumtis ant žemės, persirito net į kitą kambarį. I. M. gulėjo ant žemės ant nugaros, o kaltinamasis buvo atsisėdęs ant jo viršaus, I. suėmęs abiem rankomis. Paprašius R. padėti kaltinamąjį atplėšti nuo I., nukentėjusysis puolė jų skirti, t.y. paėmė kaltinamąjį „už kuprynos“ ir traukė, tuomet kaltinamasis atsistojo ir jam trenkė. Po suduotų smūgių kaltinamasis atsisėdo, nes jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, jo nosis buvo pakrypusi į dešinę pusę, ją pats atsistatė, pradėjo klibėti vienas dantis. Policiją iškvietė R. Išgirdęs, kad atvažiuoja policija, K. norėjo šokti per balkoną ir langą, dingti pro duris, tačiau jis ir I. to neleido padaryti. Atvykus policijos pareigūnams, kaltinamasis pradėjo save žaloti, vartaliotis, policija jį bandė raminti elektrošoku, dėjo antrankius. Atvykus greitajai, nukentėjusiajam nuvalė kraują, liepė šaltu vandeniu vylgyti, medikai nepasakė, ar nosis lūžusi. Nosis skaudėjo, jos nejautė, buvo sunku kvėpuoti, todėl į daktarę naujojoje Akmenėje kreipėsi sausio 2 dieną, tuomet nustatė, kad nosis lūžusi, išrašė jūros druskos, purškalą, nuskausminamųjų. Po to užsiregistravo į Šiaulius, kovo ar balandžio mėnesį buvo daryta nosies operacija, antrą dieną po operacijos viską išėmė, kitą dieną dar pravalė, o sekančią išleido namo. Nukentėjusysis dirba staliumi, po operacijos nedirbo, nes buvo registruotas darbo biržoje, pradėjo dirbti praeitą mėnesį. Jis truputį jaučia nepatogumus, naktį sunkiai kvėpuoja. Reikės vykti pas medikus dar vienai konsultacijai ir nežinia, ar reikės dar vienos operacijos. Nukentėjusysis priėmė kaltinamojo atsiprašymą, kaltinamajam atleido, sutiko, kad iš kaltinamojo jam būtų priteista 500,00 Eur neturtinės žalos.

Liudytoja R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji gyvena kartu su draugu I. M. adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis yra jos draugas, jie pažįstami daug metų, santykiai geri, nesipyksta ir toliau bendrauja, o kaltinamasis gyvena su I. sese, po įvykio su kaltinamuoju nebendrauja, iki tol bendravo labai mažai. Viskas vyko 2018 metų gruodžio mėnesį, dienos neatsimena, pas ją namuose. Kaltinamąjį ir jo žmoną L. pasikvietė švęsti Kalėdų, pasiėmė ir draugą V. I. buvo padauginęs alkoholio, todėl neužilg nuėjo miegoti, o likusieji sėdėjo virtuvėje, bendravo. Kaip kaltinamasis virtuvėje trenkė nukentėjusiajam, ji nematė, buvo išėjusi į balkoną parūkyti. Atsikėlus I. ir pakvietus nukentėjusįjį eiti išgerti, nukentėjusysis pasakė, kad jam skauda galvą, kad kaltinamasis jam trenkė. Tuomet I. su kaltinamuoju išėjo pasikalbėti į balkoną, atrodo, jog jie „apsimušė“. Toliau vėl vis sėdėjo, ji vėl išėjo parūkyti į balkoną, tuo metu kambaryje išgirdo garsus, metė cigaretę ir bėgo į kambarį pažiūrėti, kas vyksta. Atbėgusi į kambarį pamatė, kad V. guli lovoje apsipylęs krauju, o kaltinamasis smaugė I., kuris gulėjo apačioje, kaltinamasis buvo ant I. viršuje, ji kaltinamąjį atplėšė nuo I. L. stovėjo, žiūrėjo ir nieko nedarė. Ji iškvietė policiją, bekviečiant kaltinamasis jai iš rankų išplėšė telefoną, tačiau jį pavyko atgauti. Ji užrakino duris, tuomet kaltinamasis bandė iššokti per langą, tačiau I. jį atitraukė. Ji nukentėjusiajam dėjo šlapius rankšluosčius. Atvykus policijai, kaltinamasis daužė galvą į sieną ir taip susižalojo, kaltinamąjį ir jo žmoną policija apramino tik su priemonėmis. Kalba apie kvepalus prasidėjo jau po muštynių, kaltinamasis pasakė, kad jam dingo kvepalai. Ji visur ieškojo kvepalų, juos rado kaltinamasis po lova, kurioje gulėjo nukentėjusysis. Kaltinamasis apkaltino nukenėjusįjį, kad šis paėmė kaltinamojo kvepalus. Nukentėjusys atsakė, kad jokių kvepalų neėmė. Liudytoja pažymėjo, kad ji su V. nebuvo susipykusi dėl kvepalų, ji V. nemušė. Liudytojos nuomone, viskas įvyko dėl to, kad V. kalbėjosi su L., jis pavydėjo, kad nuo jo nuvilios L. V. pas ją buvo atėjęs dar kitą dieną, pareiškimo neparašė, nes įpūtė promilių. V. sužalojimai matėsi, nosis buvo ištinusi, ant akies buvo „fanaras“, akis buvo užtinusi. Liudytoja patvirtino, kad nukentėjusysis neatliko jokių netinkamų veiksmų, kurie galėjo sukelti kaltinamajam pavydą.

Liudytojas I. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis gyvena kartu su R., kaltinamasis yra jo sesers L. vyras. Jis su R. kaltinamąjį su žmona pasikvietė pas juos į svečius, kartu atsivežė ir V., visi išgerinėjo, po to jis nuėjo miegoti. Jam atsikėlus, V. pasakė, jog jis gavo į veidą nuo K. Po to jis ir K. nuėjo į balkoną parūkyti, ten jie apsistumdė. Grįžus iš balkono, jie vėl apsistumdė, kaltinamasis pradėjo jį smaugti, tuomet jo puolė ginti V., paėmęs už nugaros traukė K., o K. atsisukęs trenkė V. į nosį, V. apsipylė krauju, o R. nubėgo kviesti policijos. Viską matė L. ir R., kuri parėjusi iš balkono pradėjo ginti. Pažymėjo, kad jis aiškiai visų aplinkybių neprisimena, kadangi iš ryto įpūtė dar tris promiles, tačiau aiškiai prisimena, kaip jį ir K. skyrė V., kuriam kaltinamasis trenkė. Jis nepamena, ar jį bandė gelbėti draugė. Kaltinamasis norėjo šokti pro langą. Policiją iškvietė R. Pažymėjo, kad K. sakė, kad dingo jo kvepalai, kaltinamasis pats juos rado, tačiau liudytojas jokių kvepalų bute nematė.

Liudytoja L. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. mato trečią kartą, jo nepažįsta, kaltinamasis yra jos vyras, I. M. – jos brolis, R. – brolio sugyventinė. Ją su vyru į svečius pasikvietė I. M. su savo sugyventine R. S., kartu nuvyko ir nukentėjusysis. Visi namuose gėrė, šnekėjosi, I. netrukus nuėjo miegoti, jie keturiese pasiliko gerti, nukentėjusysis bandė pačiupinėti jos kojas, tačiau jos vyras nieko nesakė, jis nusijuokė ir viskas, jam tai pavydo nesukėlė, jokio pagrindo nebuvo pavydui. R. pagyrus vyro kvepalus, šis nuėjo jų atsinešti, tačiau striukėje jų nerado. Jai, vyrui ir R. nuėjus į kambarį, kuriame ant lovos sėdėjo nukentėjusysis, kvepalai buvo rasti ant žemės prie nukentėjusiojo kojų. Tuomet vyras nukentėjusiajam per pakaušį padarė „žuvį“, o R. užgulė nukentėjusįjį ir pradėjo mušti, tačiau jokio kraujo nebuvo. Parodė, kad nukentėjusysis visiškai nebuvo sužalotas, ji ant jo nematė jokio kraujo, kraujas buvo nuo jos vyro, kadangi jam siuvo galvą. Pažymėjo, kad atvažiavus policijos pareigūnams, ji elgėsi netinkamai, kadangi norėjo kartu išvažiuoti su savo vyru į areštinę, jis svetimame krašte viena niekada nepasilieka.

Liudytojas Justas Bumblys teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra Akmenės rajono PK pareigūnas. Jie nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), buto neatsimena, V. P. gulėjo ant lovos viename iš bute esančių kambarių, o kitas asmuo buvo balkone ir gulėjo ant žemės. Įtariamasis sėdėjo ant kėdės virtuvėje ir kalbėjo telefonu. Jiems įėjus į butą, moteris paaiškino, kad kaltinamasis sumušė du asmenis, vienas iš jų P., o kito asmens pavardės neatsimena. Kaltinamasis tapo agresyvus, keikėsi, todėl buvo uždėti antrankiai. Kaltinamojo žmonai apspjovus ir pastūmus kolegę, pradėjus spardytis ant žemės, buvo sulaikyta ir ji. Tuo metu kaltinamasis daužė savo galvą į durų staktą, dėl ko buvo daug kraujo, tokiu būdu prasiskėlė galvą, jį vežė pas medikus susiūti žaizdą. P. gulėjo, gal miegojo, gal buvo be sąmonės, jį pažadino, jo nosis buvo sutinusi. Atvykę medikai P. norėjo išsivežti, tačiau jis atsisakė vykti. Matėsi apdžiūvęs kraujas. Medikai įtariamąjį atsisakė vežti, kadangi jis buvo labai agresyvus, įtariamąjį pas medikus vežė pareigūnai. Visi asmenys bute buvo neblaivūs. P. iš karto pasakė, kad jį sumušė kaltinamasis K. M., tai patvirtino ir pareigūnus iškvietusi pranešėja. P. pasakė medikams, kad jam skauda nosį, tačiau atsisakė vykti su medikais, medikai apžiūrėję P. pasakė, kad reikia šviesti, apvalė ir aptvarstė. Matėsi, kad nukentėjusiojo nosis ir aplink ją buvo patinę.

Iš tyrėjo 2018-12-29 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018-12-28, 22.49 val. Akmenės rajono PK užregistruotas pranešimas, kad sumušė pranešėjos draugą. 2018-12-29 pakartotinai nuvykus aiškintis aplinkybių dėl kūno sužalojimo (duomenys neskelbtini), namuose rastas neblaivus V. P. (girtumas 1,98 prom.), kuris nurodė, kad dėl girtumo neatsimena visų aplinkybių. Pasikalbėta su I. M. (jam nustatytas 1,34 prom. girtumas), kuris paaiškino, kad draugės R. S. namuose tarp jo ir K. M. įvyko konfliktas, jie susimušė, priėjęs V. P. bandė juos išskirti, bet K. M. kelis kartus V. P. trenkė į veidą (1 t., b.l. 19). I. M. nurodytas aplinkybes patvirtina jo rašytinis paaiškinimas (b.l. 20).

Iš 2018-12-29 Justo Bumblio tarnybinio pranešimo matyti, kad 22200018-12-28 22.49 val. gavus pranešimą, kad sumušė pranešėjos draugą, nuvyko į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini). R. S. paaiškino, kad išgertuvių metu bute buvusių vyrų kilo konfliktas, kurio metu K. M. sumušė jos draugus V. P. ir I. M., jiems kraujavo iš nosies (1 t., b.l. 21-22).

2018-12-29 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), prie apžiūros protokolo pateikta fotolentelė, joje matyti butas, V. P. sužalojimai (sužalota nosis ir akis) (1 t., b.l. 13-17).

Iš alkoholio kiekio matuoklio žurnalo išrašo matyti, kad K. M. 2018-12-28, 23.58 val. nustatytas 2,94 prom. girtumas, I. M. 2018-12-28 nustatytas 2,93 prom. girtumas, L. M. 2018-12-28, 23.58 val. nustatytas 2,94 prom. girtumas, V. P. 2018-12-28, 23.59 val. nustatytas 2,83 prom. girtumas, R. S. 2018-12-29, 00.01 val. nustatytas 2,42 prom. girtumas, V. P. 2018-12-29, 9.45 val. nustatytas 1,98 prom. girtumas, I. M. 2018-12-29, 9.50 val. nustatytas 1,34 prom. girtumas (1 t., b.l. 23-25).

Šalies argumentai

Iš 2019-01-05 V. P. protokolo-pareiškimo matyti, kad kreipėsi su prašymu pradėti tyrimą, nurodė aplinkybes, kad 2018-12-28 apie 22 val. draugės R. S. namuose adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu K. M. konflikto metu jam sudavė smūgius į veidą, ko pasekoje iš nosies pasileido bėgti kraujas, nosis susikreipė ir nuo suduotų smūgių jam išklibo viršutinis dešinėje pusėje esantis dantis. Jis 2019-01-02 kreipėsi į Akmenės medikus, kur nustatė nosies kaulo lūžį (1 t., b.l. 231). Išrašas iš V. P. sveikatos istorijos patvirtina, kad 2019-01-02 V. P. gydytojas konstatavo nosies kaulų lūžį (1 t., b.l. 42).

2019-01-05 nutarimu V. P. pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b.l. 38). 2019-03-05 nutarimu V. P. pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., b.l. 70).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad V. P. padarytas sužalojimas – nosies kaulų lūžis; sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu ar paviršiumi; sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje, tiek griuviminės traumos metu; V. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., b.l. 51).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsižvelgiant į užduotyje nurodytas įvykio aplinkybes (smūgiai suduoti į veidą) bei pateiktus medicininius duomenis (rentgenologiškai nustatytas nosies kaulų lūžis), V. P. padarytas nosies kaulų lūžis galėjo gautis nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (1 t., b.l. 55).

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmojo teisiamojo posėdžio metu dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos savo kaltės nepripažino visiškai, neigė nukentėjusiajam V. P. sudavęs į veidą, tačiau antro teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis kaltę pripažino, nors teigė, jog paties smūgio nukentėjusiajam gerai neprisimenantis. Kaltinamasis parodė, kad įvykio metu nukentėjusysis V. P. buvo ramus, jokių provokuojančių veiksmų nukentėjusysis neatliko, priežasčių, dėl kurių būtų reikėję panaudoti smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, taip pat nebuvo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino, kad jis yra karštakošis ir galėjo nukentėjusiajam trenkti į veidą, daugiau asmenų, kurie galėjo įvykio metu sužaloti nukentėjusįjį, nenurodė, kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė, padavė ranką, nukentėjusysis kaltinamajam atleido. Be paties kaltinamojo prisipažinimo kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodo ir kiti byloje surinkti ir ištirti aukščiau nurodyti įrodymai. Pareigūno Justo Bumblio tarnybinis pranešimas patvirtina, kad jam nuvykus į įvykio vietą, pranešėja R. S. paaiškino, kad jos draugus V. P. ir I. M. sumušė būtent K. M. Tas pačias aplinkybes Justas Bumblys patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, be to, patvirtino, kad jam atvykus į įvykio vietą, V. P. iš karto pasakė, kad jį sumušė K. M.. Apie tai, kad V. P. bandant skirti besimušančius I. M. ir K. M., pastarasis V. P. sudavė smūgius, patvirtina 2018-12-29 rašytinis I. M. paaiškinimas, nukentėjusiojo bei liudytojo I. M. parodymai. Pažymėtina, kad liudytoja R. S. parodė, jog paties smūgio nematė, tačiau grįžusi iš balkono ji pamatė kambaryje gulintį ant lovos nukentėjusįjį, apsipylusį krauju, ir šalia ant žemės gulinčius I. M. ir kaltinamąjį, kuris smaugė I. M. Teismas vertina tai, kad nukentėjusysis ir liudytojas I. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu nuosekliai tvirtino, kad kaltinamasis V. P. trenkė į veidą tuo metu, kai V. P. bandė gelbėti I. M., t.y. atitraukiant kaltinamąjį nuo I. M. Nors liudytoja R. S. parodė, kad paties smūgio nematė, tačiau ji patvirtino, jog išbėgusi iš balkono pamatė sužalotą nukentėjusįjį būtent tame pačiame kambaryje, kuriame tuo metu kaltinamasis ant žemės smaugė I. M. Teismas vertina ir tai, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, jog V. P. įvykio metu būtų su kuo nors daugiau konfliktavęs. Kaip jau minėta, pats kaltinamasis patvirtino, kad įvykio metu nukentėjusysis V. P. buvo ramus, jokių provokuojančių veiksmų nukentėjusysis neatliko, priežasčių, dėl kurių būtų reikėję panaudoti smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, taip pat nebuvo. Be to, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsižvelgiant į užduotyje nurodytas įvykio aplinkybes (smūgiai suduoti į veidą) bei pateiktus medicininius duomenis (rentgenologiškai nustatytas nosies kaulų lūžis), V. P. padarytas nosies kaulų lūžis galėjo gautis nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Teismas liudytojos L. M. parodymus vertina kritiškai, kadangi ji yra kaltinamojo sutuoktinė ir dėl to suinteresuota padėti sutuoktiniui išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamojo K. M. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo nekelia abejonių, jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina visuma kitų aukščiau išvardintų įrodymų. Surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai padaryti, kad 2018 m. gruodžio 28 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas neblaivus (nustatytas 1.49 promilių girtumas), konflikto metu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į veidą V. P. ir padarė nosies kaulų lūžį – sužalojimą, sukėlusį V. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Aplinkybę, jog įvykio metu nukentėjusiajam buvo sužalota nosis, patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, nukentėjusiojo, liudytojų Justo Bumblio, R. S., I. M. parodymai. Nukentėjusysis patvirtino, kad nuo kaltinamojo suduoto smūgio jam nosis pakrypo, kaltinamasis pats nosį atstatė į vietą, o su į įvykio vietą atvykusiais medikais į medicinos įstaigą vykti atsisakė, į medikus kreipėsi tik 2019-01-02 dieną, kadangi nosies skausmas jam nepraėjo. Nukentėjusiajam 2019-01-02 nuvykus į medicinos įstaigą, jam buvo diagnozuotas nosies kaulo lūžis, tai patvirtina pateikta medicininė pažyma. Nukentėjusysis parodė, kad būtent dėl sulaužytos nosies jis pateikė pareiškimą policijai. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam V. P. padaryti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Abejoti teismo medicinos specialisto pateikta išvada nėra pagrindo, todėl teismas konstatuoja, kad dėl kaltinamojo K. M. tyčinių smurtinių veiksmų (smūgio į veidą), kilo BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, todėl yra pagrindas kaltinamojo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės. Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Pagal BK 59 straipsnio1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tai padarė tik teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė taip pat tik teisiamojo posėdžio metu. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje K. M. tyčinę veiką padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, yra pagrindas pripažinti nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Ši aplinkybė pripažintina atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas kaltinamajam K. M. bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – jis padarė nesunkų nusikaltimą, padaryta veika tyčinė, baigta. K. M. teistas šešis kartus, beveik visos padarytos nusikalstamos veikos (išskyrus paskutinę nusikalstamą veiką) yra smurtinės. Šios aplinkybės rodo kaltinamojo abejingumą žmogaus orumui, sveikatai ir net gyvybei ir leidžia teigti, kad nagrinėjamas nusikaltimas nėra atsitiktinis ar nulemtas nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Paskutinį kartą Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016-07-04 nuosprendžiu K. M. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (nuosprendis įsiteisėjo 2016-10-12). Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017-07-28 nutartimi buvo patvirtintas Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam K. M.. 2017-10-16 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro. Be to, kaltinamasis eilę kartų yra baustas administracine tvarka (už policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, girto pasirodymą viešoje vietoje ir kt.). Sistemingas tiek administracinio, tiek baudžiamojo įstatymo pažeidinėjimas rodo kaltinamojo socialinį pavojingumą. Kaip matyti, už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam buvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės, kurias atlikęs vėl pakartotinai darė nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės rodo, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas už nusikalstamas veikas neturėjo efektyvaus poveikio, K. M. nepadarė teigiamų išvadų dėl savo neteisėto elgesio, adekvačiai nevertino jo pavojingumo ir toliau rinkosi draudžiamą ir pavojingą elgesį. Kaltinamasis nuo 2018 metų birželio mėnesio niekur nedirbo, teisiamojo posėdžio metu pateikta darbo sutartis patvirtina, jog kaltinamasis pradėjo dirbti tik nuo 2019-05-09 dienos, dirba (duomenys neskelbtini). Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas neturės tinkamo teigiamo poveikio K. M. elgesiui ir nesulaikys jo nuo nusikalstamų veiksmų, todėl už padarytą nusikalstamą veiką skirtina griežčiausia Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį parenkant mažesnį už sankcijoje numatytą vidurkį ir skiriant 10 mėnesių laisvės atėmimą.

Dėl civilinių ieškinių.

Teisminio nagrinėjimo metu Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą priteisti iš K. M. 695,93 Eur Eur turtinės žalos už V. P. gydymą (2 t., b.l. 28-29). Prie ieškinio pateikė gydymo išlaidų dydį pagrindžiančius įrodymus (b.l. 30). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam V. P. suteiktas priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoms sumokėta 695,93 Eur.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu su civiliniu ieškiniu sutiko.

Sutinkamai su CK 6.283 straipsnio 1 dalies reikalavimais, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiojo V. P. gydymo išlaidos buvo padengtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos pateiktos pažymos matyti, kad nukentėjusiojo V. P. gydymo išlaidos sudaro 695,93 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo 4 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 15 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 31 straipsnio 1 punktu, 34 straipsnio 1 punktu, darytina išvada, kad yra pagrindas iš V. P. sveikatą sužalojusio asmens - kaltinamojo priteisti 695,93 Eur išlaidų už nukentėjusiojo V. P. gydymą Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl nukentėjusiojo V. P. pareikšto civilinio ieškinio. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. P. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 40,18 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis prašė civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtą, kadangi šiuo metu neturi turtinės žalos dydį pagrindžiančių dokumentų, nurodė, kad ateityje surinkus dokumentus, jis kreipsis civiline tvarka. Be to, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patikslino reikalavimą dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo ir prašė iš kaltinamojo priteisti 500,00 Eur neturtinės žalos. Kaltinamasis sutiko su nukentėjusiojo reikalavimu dėl 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinę žalą nukentėjusysis grindžia aplinkybėmis, kad jam nosis skaudėjo, vartojo nuskausminančius vaistus, kovo ar balandžio mėnesį jam buvo atlikta nosies operacija, kelias dienas teko praleisti ligoninėje, iki šiol jaučia nepatogumus, naktį sunkiai kvėpuoja ir tik po medikų konsultacijos paaiškės, ar bus reikalinga dar viena operacija.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016).

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam dėl kaltinamojo nusikalstamų tyčinių veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. padarytas nosies kaulų lūžis. Bylos duomenimis, po nosies sužalojimo nukentėjusiajam bėgo kraujas, nosis buvo sutinusi, nukentėjusysis pats bandė kaulą atstatyti į vietą. Nors rašytinių įrodymų nepateikė, tačiau kaip pats nukentėjusysis paaiškino, jam buvo atlikta nosies operacija, kelias dienas praleido ligoninėje, iki šios dienos jaučia nepatogumus, sunkiai kvėpuoja. Įvertinus šias aplinkybes, teismui nekyla abejonių, jog kilusi situacija sukėlė nukentėjusiajam V. P. neigiamas emocijas, skausmą ir nepatogumus. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir į tai, kad nenustatyta, jog nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo jaus ilgalaikes pasekmes ateityje, į tai, kad įvykio metu pats buvo apsvaigęs nuo alkoholio, pripažintina, jog prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas visiškai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos kaltinamajam 2019-02-01 nutarimais skirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigose (1 t., b.l. 127-131).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1, 2 dalimis, 297 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 2 dalimi, 313 straipsnio 2 ir 3 dalimis, teismas

nusprendžia:

KĘSTUTį MUZIKEVIČIŲ pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2019-02-01 nutarimais K. M. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigose.

Tenkinti Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį visiškai.

Priteisti iš K. M. 695,93 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt penkis Eur 93 ct) žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

Tenkinti nukentėjusiojo V. P. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo.

Priteisti iš kaltinamojo K. M. 500,00 Eur (penkis šimtus Eur) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. P., a.k. (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiojo V. P. civilinį ieškinį dalyje dėl 40,18 Eur turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliaciniams skundams, paduotiems nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Aušra Diržienė