- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-20
- Bylos Nr.
- 2S-1315-614/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-42717-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Suinteresuotas asmuo
- J. J., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, V. J., B. J., A. M., V. J. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3876-809/2016 pagal pareiškėjo antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą dėl įpareigojimo nevykdymo; suinteresuoti asmenys: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, J. J., V. J., B. J., A. M. ir V. J. J.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas antstolis Irmantas Gaidelis kreipėsi į teismą, prašydamas išspręsti sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą, o nustačius, kad prievolė yra išskirtinai asmeninio pobūdžio, paskirti skolininkei baudą. Antstolis nurodė, jog vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-07 vykdomąjį raštą Nr. 2-3406-910/2014 dėl įpareigojimo atsakovę V. J. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis išardyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies, 1999-09-16 Statinio kadastrinių matavimo byloje pažymėtos indeksu 5a2/p, išorinių atitvarų, pažymėtų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyr. specialisto 2012-10-03 sudarytame situacijos plane, savavališkai įrengtą apšiltinimą ir sutvarkyti statybvietę. Iki 2015-12-04 jokie dokumentai, patvirtinantys teismo įpareigojimo įvykdymą, antstolių kontorai nepateikti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo išieškotojas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu su antstolio pareiškimu sutiko iš dalies. Nurodė, jog tik pati skolininkė gali įvykdyti teismo sprendimą. Vykdymo procese bauda už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą teismo skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės, o kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę. Ne statinio griovimo atvejais inspekcijai negalint pačiai vykdyti teismų sprendimų, vadovaujantis CPK 771 str. 5 d., skirtina bauda. Atsižvelgdama į tai, Inspekcija teismo prašė sprendimo nevykdymo klausimą išspręsti atsakovams paskiriant iki 289 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.
Suinteresuotas asmuo J. J. atsiliepimu prašė antstolio pareiškimą patenkinti. Nurodė, jog skolininkė remiasi tik gretimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkių A. M. ir V. J. J. sutikimu. Šis sutikimas nelegalią statybą pripažinti teisėta pagrindo nesudaro, kadangi byloje nėra gyvenamojo namo bendraturčio J. J. sutikimo. Suinteresuoto asmens J. J. teigimu, jo teisės nelegalios statybos darbais šiurkščiai pažeistos. Vilniaus apygardos teismo 2014-12-22 nutartis turi būti įvykdyta tam, kad būtų pašalintos fizinės kliūtys, atsiradusios po pastato 5a2/p sienų pastorinimo (apšiltinant), iš esmės trukdančios J. J. naudotis jam priklausančia ½ sklypo dalimi. Skolininkei V. J. paskirtos baudos dydis turi paskatinti ją per trumpiausią laiką pašalinti savavališkų statybos darbų pasekmes ir tokiu būdu atkurti teisinę ir socialinę taiką. Nustatant baudos dydį, reikia atsižvelgti į tai, jog skolininkė statybos darbus atliko, nepaisydama to, kad bendraturtis J. J. aktyviais veiksmais tam priešinosi: į statybvietę vyko policijos ekipažai, lankėsi statybos inspekcijos specialistai. Skolininkė žinojo, kad bendraturčio sutikimas yra būtinas, todėl dėl susidariusios padėties yra atsakinga tik ji pati. Teismas atmetė skolininkės V. J. ir B. J. ieškinį atsakovui J. J. dėl teisės į statybą be bendraturčio sutikimo, t. y. teismas pripažino, kad J. J. nesutikimas yra pagrįstas. Skolininkės turtinė padėtis yra labai gera: ginčo gyvenamasis namas nuolat nuomojamas, skolininkė ir jos sutuoktinis – verslininkai, turi daugiau naujos statybos namų, nekilnojamojo turto, kurį nuomoja, todėl mažesnė nei 289 Eur dydžio bauda per dieną per trumpiausią laiką įvykdyti teismo įpareigojimą skolininkės nemotyvuos. Suinteresuoto asmens J. J. teigimu, jo teises pažeidžianti padėtis trunka nepateisinamai ilgai, o skolininkė ir toliau siekia nevykdyti teismo įpareigojimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjo antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą patenkino iš dalies: nustatė naują 12 mėnesių terminą nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-08 sprendimą, iš dalies pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014-12-22 nutartimi, nurodant, kad jeigu per dvylika mėnesių nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo nebus įteisinta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nelegali statyba, tuomet skolininkė V. J. įpareigotina pašalinti savo lėšomis savavališkos statybos padarinius per du mėnesius nuo šia teismo nutartimi nustatyto dvylikos mėnesių termino pabaigos; likusią pareiškimo dalį atmetė. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1061-934/2016 pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui J. J. dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nors sprendimas šioje byloje dar nėra priimtas, tačiau iš gyvenamojo namo planų matyti, jog, iš esmės nepažeidžiant nei vieno bendraturčio interesų, atskirų nekilnojamojo turto objektų atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės galimai yra galimas. Taigi, teismui galimai patenkinus ieškovės V. J. ieškinį, išnyks teisinis pagrindas gauti gyvenamojo namo bendraturčio sutikimą ginčo darbams atlikti, ir skolininkė galės įteisinti nelegalią statybą įstatymų nustatyta tvarka. Be to, teismas pažymėjo, kad skolininkė V. J. jau po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-08 sprendimo įsiteisėjimo gavo A. M. ir V. J. J., į kurių valdomo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį po rekonstrukcijos darbų patenka skolininkės namo siena ir stogo atbraila, sutikimą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei į kasacinio teismo išaiškinimą, kad savavališkų (rekonstruotų) statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o esmingam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui, teismas sprendė, jog tikslinga skolininkei nustatyti naują 12 mėnesių terminą nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-08 sprendimą, iš dalies pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014-12-22 nutartimi. Tokį terminą teismas nustatė atsižvelgdamas į tai, kad civilinės bylos Nr. e2-1061-934/2016 nagrinėjimas gali užtrukti, bei į tai, kad nelegalią statybą reikės įteisinti įstatymų nustatyta tvarka. Per naujai nustatytą terminą skolininkei nelegalios statybos neįteisinus, teismas ją įpareigojo pašalinti savavališkos statybos padarinius per du mėnesius nuo šia teismo nutartimi nustatyto dvylikos mėnesių termino pabaigos. Atsižvelgdamas į tai, kad skolininkė ėmėsi aktyvių veiksmų nelegalias statybas legalizuoti, teismas sprendė, jog jai taikyti CPK 771 str. 5 d. numatytas sankcijas ir už teismo sprendimo nevykdymą paskirti piniginę baudą nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo, atsiliepimų į atskirąjį skundą ir rašytinių paaiškinimų argumentai
Suinteresuotas asmuo J. J. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – antstolio pareiškimą patenkinti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos bei prijungti prie bylos naujus rašytinius įrodymus. Apelianto teigimu, skundžiama nutartimi teismas, neatsižvelgdamas į įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį (c. b. Nr. 2A-1721-823/2014), kurios pagrindu buvo išduotas ir antstoliui Irmantui Gaideliui pateiktas vykdyti vykdomasis raštas, priėmė visiškai priešingą sprendimą, t. y. leido skolininkei įteisinti savavališką statybą, kai nurodyta Vilniaus apygardos teismo nutartimi ji yra įpareigota savavališkos statybos padarinius pašalinti. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės negalimas, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutartyje konstatavo, jog byloje įrodyta, kad atsakovų teisės įgyvendinimas, įteisinant jau atliktus remonto darbus, pažeidžia trečiojo asmens, J. J., teisėtus interesus; po atitinkamų teisinio reglamentavimo pasikeitimų atsakovų atlikti darbai turi būti vertinami tik bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo kontekste. Šioje nutartyje taip pat nurodyta, kad apšiltinus atsakovų namo dalies sienas, jos pastorėjo 15 cm; tokiu būdu sumažėjo atstumas tarp atsakovų gyvenamojo namo sienos ir trečiajam asmeniui priklausančio ūkio pastato; po remonto darbų atsakovams priklausančio statinio 5a2/p sienos dalis yra iki 10 cm virš trečiajam asmeniui priklausančio ūkio pastato; trečiasis asmuo J. J. prieštarauja atsakovų jau atliktiems remonto darbams, nurodydamas, kad po atsakovų atliktų remonto darbų apšiltinamo pastato balkono siena atsiduria virš trečiajam asmeniui priklausančio ūkio pastato; statinio dalies 5a2/p sienų apšiltinimas įtakoja tiek trečiojo asmens J. J., tiek ieškovių interesus; dėl šios priežasties taip pat nepakeista paliekama ginčijamo pirmos instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovai įpareigoti išardyti gyvenamojo namo dalies 5a2/p išorinių atitvarų, pažymėtų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyr. specialisto 2012 m. spalio 3 d. sudarytame situacijos plane, savavališkai įrengtą apšiltinimą ir sutvarkyti statybvietę. Šiais apeliacinės instancijos teismo motyvais pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo. Teismas neatsižvelgė į įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-08 sprendimui, iš dalies pakeistam Vilniaus apygardos teismo 2014-12-22 nutartimi, pasikeitusias faktines ir teisines aplinkybes ir dėl jų nepasisakė. Teismas savo nutartį dėl įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2014-12-22 nutarties įpareigojimo nevykdymo motyvavo būsimu „galimai galimu“ sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1061-934/2016. Apelianto teigimu, 2016-01-27 V. J. J. ir A. M. sutikimas prieštarauja jau įvykusiems teisiniams faktams: 2015-04-17 sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimui 2015-04-17 Nekilnojamojo turto registro centrinėje duomenų bazėje registruotose ribose (kertant statinį, dėl kurio dalies buvimo savo skypo dalyje sklypo suformavimo metu A. M. nesutiko, o su šio pažeidimo pašalinimu susijusi Vilniaus apygardos teismo nutartis buvo įsiteisėjusi) bei J. J. 2015-08-21 įregistruotoms nuosavybės teisėms į ½ šio sklypo dalį Nekilnojamojo turto registre įregistruotose sklypo ribose. Todėl į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu įtrauktina Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio Ministerijos, kaip išvadą teikianti institucija, dėl esamų sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų suformavimo atitikimo teisės aktų reikalavimams bei dėl 2016-01-27 V. J. J. ir A. M. sutikimo teisinių pasekmių J. J. ir šios institucijos teisėms ir pareigoms. Skundžiama nutartimi teismas iš esmės sustabdė civilinę bylą Nr. 2-3876-809/2016 iki bus, teismo nuomone, skolininkei V. J. palankiai išspręsta civilinė byla Nr. e2-1061-934/2016 bei, pratęsdamas J. J. teisių pažeidimus, nesivadovavo sąžiningumo, protingumo ir bendraturčių interesų derinimo principais. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutartyje nurodė, jog kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad trečiojo asmens J. J. prieštaravimas atsakovų jau atliktiems remonto darbams pagal byloje nustatytas aplinkybes nelaikytinas nepagrįstu. Be to, V. J., jos advokatė ir B. J. pripažino, kad atliktais statybos darbais J. J. teises pažeidė ir nurodė, kad dalį šių darbų pasekmių, kurios labiausiai pažeidžia apelianto teises, gali pašalinti. Skundžiama nutartis naikintina ir tuo pagrindu, kad ji priimta, viršijant antstolio I. Gaidelio pareiškimo reikalavimų ir byloje nagrinėto ginčo ribas, kadangi teismas pasisakė ne tik dėl skolininkės neįvykdytos įpareigojimo dalies, bet ir dėl viso Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-08 sprendimo, iš dalies pakeisto Vilniaus apygardos teismo 2014-12-22 nutartimi. Vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2015-11-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-674-236/2015, apeliantas nurodė, jog kartu su atskiruoju skundu gali pateikti visus reikalingus įrodymus, kuriais pagrįstų savo skundą bei paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.
Atsiliepimas
Pareiškėjas antstolis Irmantas Gaidelis atsiliepimu atskirąjį skundą prašo nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo skolininkė V. J. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Skolininkė atkreipė dėmesį į tai, kad, prieš pat priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-08 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3406-910/2014, iš esmės pasikeitė statybą reglamentuojančios teisės normos, supaprastinant paprastojo remonto darbų įteisinimą, tačiau teismas šių teisinio reglamentavimo pokyčių neįvertino. Konfliktinė situacija dėl gyvenamojo namo apšiltinimo yra išspręsta, kadangi 2016-01-27 A. M. ir V. J. J. visiems atliktiems statybos (gyvenamojo namo sienų apšiltinimo ir stogo dangos keitimo) darbams vykdyti bei įteisinti davė sutikimą, o atlikti darbai J. J. interesų niekaip neįtakoja, nes ginčo priestato siena ties jo naudojama žemės sklypo dalimi nėra apšiltinta. Formaliai reikalingas jo, kaip gyvenamojo namo bendraturčio, sutikimas, tačiau, V. J. gyvenamojo namo dalį atidalijus į atskirą turtinį vienetą, bus pašalintas ir šis nelegalių statybų požymis. Galiojančios procesinės normos numato galimybę sudaryti taikos sutartį ir vykdymo procese, todėl yra galimybė po civilinės bylos Nr. e2-1061-934/2016 išnagrinėjimo šią vykdymo bylą baigti taikiai. Taip pat skolininkė atkreipė dėmesį į tai, kad priestato 5a2/p statybos darbai užbaigti 1993 metais, kai J. J. savo ūkinį pastatą pastatė 1997 metais, kas reiškia, kad būtent jis yra neleistinai mažo atstumo kaltininkas. Apeliantas prašo į bylos nagrinėjimą įtraukti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kaip išvadą teikiančią instituciją, tačiau nepateikė pakankamai argumentų šiam prašymui patenkinti. Neaišku, kokio pobūdžio išvadą šis galimas proceso dalyvis turėtų pateikti. Dėl stogo atbrailų dydžio pakeitimo vykdomasis rašytas VTPSI nėra išduotas, tokio vykdomojo rašto antstolis I. Gaidelis nevykdo, šio klausimo išsprendimas nėra šios civilinės bylos dalykas, todėl motyvai dėl stogo atbrailų šioje civilinėje byloje nesvarstytini, nes išeina už reikalavimų ribų. Apelianto naudojamoje žemės sklypo dalyje yra tiktai jo paties apšiltintos gyvenamojo namo sienos, ir tik jis pats yra už tai atsakingas. Apelianto prašymas dėl naujų įrodymų neturėtų būti patenkintas, kadangi jis nenurodė, kodėl apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai nebuvo pateikti nagrinėjant bylą iš esmės, kas įtakojo jų pateikimo apeliacinės instancijos teismui būtinumą, kokias faktines aplinkybes apeliantas šiais įrodymais įrodinės. Be to, kartu su atskiruoju skundu pateiktas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakeistas apeliacinės instancijos teismo nutartimi.
Suinteresuotas asmuo išieškotojas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog kasacinio teismo praktika, kuria remiasi apeliantas, nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, kadangi apelianto nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylų faktinės ir teisinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis. Pažymėjo, kad statinių griovimą Inspekcija pripažįsta kraštutine priemone pašalinti savavališkos statybos padarinius, o savavališkos statybos padarinių įteisinimą laiko tinkamu teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti savavališkos statybos padarinius, įvykdymu. Savavališkos statybos įteisinimas ar taikos sutarties vykdymo procese sudarymas būtų galimas tik tuo atveju, jei nebūtų pažeidžiamos suinteresuotų asmenų J. J., A. M. ir V. J. J. teisės. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1061-934/2016 gali turėti esminės įtakos, sprendžiant klausimą dėl savavališkos statybos darbų įteisinimo galimybės. Teismų praktika, kuomet teismas atideda teismo sprendimo vykdymą ir suteikia statytojui galimybę įteisinti savavališką statybą, nėra nauja. Kita vertus, Inspekcijos nuomone, nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas išieškotojo naudai paskirti skolininkams baudą už teismo sprendimo nevykdymą tuo atveju, jei teismo sprendimo vykdymo terminas nebūtų atidėtas.
Šalies argumentai
Apeliantas pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriais palaiko savo atskirojo skundo prašymus; taip pat prašo prijungti prie bylos papildomą įrodymą – fotonuotrauką Nr. ZZ. Teigdama, kad apelianto netenkina bet kokie bendraturčių veiksmai su savo nekilnojamojo turto dalimi, skolininkė siekia suformuoti neigiamą teismo nuomonę apie jį. Apelianto teigimu, skolininkės apšiltintos sienos orientuotos ir į jo naudojamą žemės sklypo dalį. Tai patvirtina fotonuotrauka Nr. ZZ. Skolininkė kvestionuoja Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties (c. b. Nr. 2A-1721-823/2014) motyvus. Vilniaus apygardos teismas nustatė, jog, apšiltinus atsakovų namo dalies sienas, jos pastorėjo 15 cm, ir konstatavo, kad tokiu būdu sumažėjo atstumas tarp atsakovų gyvenamojo namo sienos ir trečiajam asmeniui priklausančio ūkio pastato. Papildomos teismo ekspertizės 2013-09-24 akte Nr. 13-11P nurodyta, kad, virš ūkio pastato 5J1/p esant statinio 5a2/p sienai, apsunkinamas pastato 5J1/p naudojimas, apribojama galimybė rekonstruoti pastatą, įrengiant papildomą aukštą. Sumažintas iki neprotingai mažo praėjimas veda ne į skolininkės, o į apelianto naudojamą žemės sklypo dalį. Tai matyti iš fotonuotraukos Nr. XX. Duomenys, kad sienų apšiltinimo darbai turi įtakos žemės sklypo užstatymo tankumui, ir kad dėl skolininkės statinių leistinas žemės sklypo užstatymas žymiai viršytas, yra c. b. Nr. 2A-1721-823/2014. Apelianto nuomone, šios bylos medžiaga turėtų būti išreikalauta ir prijungta prie nagrinėjamos bylos. Taip pat apeliantas pažymėjo, kad Papildomos teismo ekspertizės akte nurodyta, jog jo statiniams yra daromas neigiamas poveikis. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kaip išvadą teikianti institucija, turėtų pateikti į bylą išvadą, ar žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suformavimas ir įregistravimas 2015-04-17 Nekilnojamojo turto registrui nurodytose ribose, kertant statinį, esantį (duomenys neskelbtini), atitinka teisės aktų reikalavimus. Jeigu neatitinka, kokios teisinės pasekmės kyla suinteresuotiems asmenims. Apelianto nuomone, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos negina viešojo intereso, kadangi dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties nepateikė atskirojo skundo ir laikosi pozicijos, jog civilinėje byloje Nr. e2-1061-934/2016 teismui priėmus skolininkei palankų sprendimą, J. J. teisės nebebus pažeidžiamos, t. y. prisideda prie J. J. teises pažeidžiančios padėties įteisinimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliantas pateikė naujus rašytinius įrodymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos. Atsižvelgiant į tai, jog šie įrodymai apeliacinės instancijos teismui pateikti, siekiant paneigti pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas ir įrodyti atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, jie prie bylos prijungtini (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-674-236/2015).
Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-3406-910/2014 pagal ieškovių A. M. ir V. J. J. ieškinius atsakovams B. J., V. J., VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl pažeistų teisių gynimo ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, J. J. ieškinį atsakovams B. J., V. J. dėl neteisėtomis statybomis pažeistų teisių gynimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, pagal šiuos ieškinius: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos bei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, taip pat ieškovų V. J. ir B. J. ieškinį atsakovui J. J. dėl teisės į statybą gynimo; trečiasis asmuo pagal šį ieškinį: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos; išvadą teikianti institucija: Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bei trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei V. J. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, pagal šį ieškinį: ieškovo pusėje – J. J., atsakovės pusėje – B. J. 2014-01-08 sprendimu teismas atmetė ieškovių A. M. ir V. J. J. ieškinius, patenkino trečiojo asmens J. J. ieškinio dalį. Įpareigojo atsakovus V. J. ir B. J. per šešis mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo pertvarkyti statinio 5a2/p, esančio (duomenys neskelbtini), stogo atbrailas, pakeistas po šio statinio stogo rekonstrukcijos, taip, kad jos būtų tokio dydžio, kokios yra gyvenamojo namo 1A/2b, esančio (duomenys neskelbtini), stogo dalies, kurioje stogo danga nepakeista. Atmetė V. J. ir B. J. ieškinį atsakovui J. J. dėl teisės į statybą be bendraturčio sutikimo. Patenkino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei V. J. Įpareigojo atsakovę V. J. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis išardyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), išorinių atitvarų, pažymėtų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyr. specialisto 2012-10-03 sudarytame situacijos plane, savavališkai įrengtą apšiltinimą ir sutvarkyti statybvietę, taip pat išardyti šio gyvenamojo namo dalių, 1999-09-16 Statinio kadastrinių matavimų byloje pažymėtų indeksais 2a2/b ir 5a2/p, savavališkai pakeistą stogo dangą ir sutvarkyti statybvietę. Apeliacinės instancijos teismas 2014-12-22 nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-08 sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinys atsakovei V. J., ir šią sprendimo rezoliucinės dalies nuostatą išdėstė taip: „Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį patenkinti iš dalies. Įpareigoti atsakovę V. J. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis išardyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalies, 1999 m. rugsėjo 16 d. Statinio kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksu 5a2/p, išorinių atitvarų, pažymėtų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyr. specialisto 2012 m. spalio 3 d. sudarytame situacijos plane, savavališkai įrengtą apšiltinimą ir sutvarkyti statybvietę“. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-08 sprendimo dalį Vilniaus apygardos teismas paliko nepakeistą. 2015-09-07 Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-3406-910/2014, kuris buvo pateiktas vykdyti antstoliui Irmantui Gaideliui. 2015-11-26 antstolis surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą, kuriame nurodyta, jog 2015-11-26 darbai neatlikti.
Vienas iš suinteresuoto asmens J. J. atskirojo skundo argumentų yra tas, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra visiškai priešinga įsiteisėjusiai apeliacinės instancijos teismo nutarčiai, kai tokia teisinė situacija negali būti. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 771 straipsnį, nurodoma, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tame pačiame sprendime gali nurodyti, jog, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (CPK 273 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turi atlikti skolininkas, tačiau neatlieka, leisti atlikti išieškotojui. Kai neįvykdomas toks sprendimas, teismas, gavęs antstolio surašytą aktą, priima nutartį taikyti sprendime nurodytus padarinius (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Kitu atveju, kai teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui, kuris išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles, priimdamas nutartį, kuria pakeičia sprendimo vykdymo tvarką ir nustato išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2014). Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo neįvykdymo padariniai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-08 sprendime (c. b. Nr. 2-3406-910/2014) ir Vilniaus apygardos teismo 2014-12-22 nutartyje (c. b. Nr. 2A-1721-823/2014) nenurodyti, nagrinėjamu atveju dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles buvo sprendžiama teisėtai bei pagrįstai, ir tokia teismo nutartis nelaikytina pakeičiančia neįvykdytą įsiteisėjusį teismo sprendimą.
Apelianto nuomone, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2014-12-22 nutarties motyvus, atidalijimas iš bendrosios nuosavybės negalimas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Nurodytoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje apie atidalijimą iš bendrosios nuosavybės apskritai nėra pasisakyta, kadangi tai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1061-934/2016 pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui J. J. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės; tretieji asmenys: B. J., V. J. J., A. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius; išvadas byloje teikiančios institucijos: VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, 2016 m. gegužės 31 d. buvo priimtas sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas. Nors šis teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, tačiau leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog aptariamas apelianto argumentas nėra pagrįstas.
Suinteresuoto asmens J. J. teigimu, 2016-01-27 V. J. J. ir A. M. sutikimas prieštarauja jau įvykusiems teisiniams faktams, tačiau duomenų, kad apeliantas šį sutikimą ginčytų, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju yra svarbi ir suinteresuoto asmens išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pozicija, kad savavališkos statybos įteisinimas ar taikos sutarties vykdymo procese sudarymas būtų galimas tik tuo atveju, jei nebūtų pažeidžiamos suinteresuotų asmenų J. J., A. M. ir V. J. J. teisės. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1061-934/2016 gali turėti esminės įtakos, sprendžiant klausimą dėl savavališkos statybos darbų įteisinimo galimybės. Teismų praktika, kuomet teismas atideda teismo sprendimo vykdymą ir suteikia statytojui galimybę įteisinti savavališką statybą, nėra nauja. Siekdama, kad nurodytų asmenų teisės nebūtų pažeidžiamos, skolininkė jau yra gavusi A. M. ir V. J. J. sutikimą, ir kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. J. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu yra patenkintas. Nors šis sprendimas yra apskųstas apeliacinės instancijos teismui ir dar nėra įsiteisėjęs, tačiau tai reiškia, jog skolininkė galimai yra įvykdžiusi savavališkos statybos įteisinimo sąlygas.
Kiti suinteresuoto asmens atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atmetant, nėra pagrindo spręsti jo prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos bei patenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.