- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-28
- Bylos Nr.
- e2-672-1107/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14175-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Lukauskaitė
- Ieškovas
- J. F.
- Atsakovas
- A. F., R. A., J. A.
- Trečiasis asmuo
- A. F., G. F., Kauno miesto 22-ojo notaro biuro
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.13Teismo sprendimo įsiteisėjimas ir įsiteisėjimo teisiniai padariniai, res judicata
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. F. patikslintą ieškinį atsakovams A. F., R. A., J. A. dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys byloje – A. F., G. F., Kauno miesto 22-ojo notaro biuro notarė Z. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė J. F. (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. birželio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį, kuria atsakovas A. F. perleido atsakovams R. A. ir J. A. 3/8 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei 3/8 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją – atsakovui A. F. grąžinti nuosavybės teisę į 3/8 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei 3/8 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovams R. A. ir J. A. priteisti iš A. F. 5 300,00 Eur; priteisti iš atsakovų ieškovės J. F. naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovės tėvų A. F. ir A. F. santuoka buvo nutraukta 2004 m. rugsėjo 10 d. Ieškovės gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. F., o iš tėvo A. F. priteistas išlaikymas ieškovei iki jos pilnametystės. Po santuokos nutraukimo praėjus keleriems metams atsakovas A. F. su ieškove nustojo bendrauti, nebeteikė jai išlaikymo. Dėl išlaikymo skolos iki vaiko pilnametystės išieškojimo iš skolininko A. F. antstolio kontoroje užvesta vykdomoji byla. Vykdomosios bylos duomenimis, išlaikymo skola iki vaiko pilnametystės (duomenys neskelbtini) buvo 15 446,82 Eur. Per visą priverstinio išieškojimo laikotarpį iš atsakovo A. F. buvo išieškota 215,93 Eur, nes jis neturėjo jokių oficialių pajamų bei jokio savo vardu registruoto turto. Atsakovas piktybiškai vengė mokėti išlaikymą ir susidariusį įsiskolinimą ieškovei. 2012 m. areštavus atsakovo A. F. vardu registruotus automobilius BMW 318, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir BMW 316, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išieškojimas į juos nebuvo nukreiptas, nes jie nebuvo rasti natūroje. (duomenys neskelbtini) mirė atsakovo A. F. tėvas A. F.. Atsakovas A. F., kaip vienintelis pirmos eilės įpėdinis, įgijo teisę priimti palikimą. A. F. mirties dieną jo vardu buvo registruotas nekilnojamas turtas: butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). A. F. pergyvenusi jo sutuoktinė trečiasis asmuo G. F. 2018 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į Kauno m. 12-ąjį notaro biurą dėl jai priklausančios palikimo dalies priėmimo. Buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas A. F. neįgyvendino savo paveldėjimo teisės, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo ieškovei bei išieškojimo įvykdymo. Tik po to, kai notarė informavo antros eilės įpėdinius apie jų teisę priimti palikimą jo nepriėmus pirmos eilės įpėdiniui ir 2020 m. kovo 18 d. pagal ieškovės pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo buvo užvesta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas A. F. 2020 m. gegužės 20 d. pateikė notarei pareiškimą dėl palikimo priėmimo, o jo motina trečiasis asmuo G. F. pateikė sutikimą, kad atsakovas A. F. priimtų palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimas į turtą, priklausiusį A. F., atsakovui A. F. ir trečiajam asmeniui G. F. jų prašymu buvo išduotas 2020 m. birželio 17 d. VĮ Registrų centras Nekilnojamo turto registre nuosavybės teisė į paveldėtą turtą buvo įregistruota 2020 m. birželio 18 d. ir tą pačią dieną šis nekilnojamas turtas buvo parduotas. Iš antstolio gautų duomenų paaiškėjo, kad atsakovas A. F. kartu su trečiuoju asmeniu G. F. 2020 m. birželio 18 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria jiems priklausantį nekilnojamą turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pardavė tretiesiems asmenims R. A. ir J. A. už bendrą 15 700,00 Eur kainą. Visa suma už įsigyjamą nekilnojamą turtą buvo sumokėta grynaisiais dar prieš pasirašant notarinę sutartį. Atsakovui A. F. už jam nuosavybės teise priklausantį paveldėtą turtą: 3/8 dalis buto su rūsiu ir 3/8 dalis garažo pirkėjai R. A. ir J. A. sumokėjo 5 300,00 Eur. Tokiu sandoriu atsakovas A. F. pažeidė ieškovės teises į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą, todėl teismui pateiktas actio Pauliana ieškinys. Ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui A. F.. Ginčijama sutartis buvo sudaryta 2020 m. birželio 18 d. Apie šį sandorį ieškovė sužinojo 2020 m. rugpjūčio 5 d., kai trečiasis asmuo A. F. kreipėsi į antstolį ir iš jo gavo ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį. Vienų metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Turtas (butas) parduotas už keliskart mažesnę kainą, nei yra vertas. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta vidutinė rinkos vertė (buto vidutinė rinkos vertė – 28 600,00 Eur, garažo – 2 090,00 Eur), kuri ir taip neatitinka realios rinkos vertės, yra ženkliai didesnė, nei kaina, už kurią turtas buvo parduotas. Internetinėje nekilnojamo turto vertinimo platformoje www.untu.lt preliminari tokio buto pardavimo kaina siekė 45 300,00 Eur. Interneto skelbimų tinklalapyje www.aruodas.lt skelbiamų tokių butų pardavimo kaina svyruoja nuo 38 999,00 Eur iki 45 000,00 Eur. Už 45 000,00 Eur parduodamas butas yra tame pačiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Parduodamų butų skelbimuose nurodytos kainos atspindi realią, tikrąją tokio buto, koks parduotas ginčijamu sandoriu, kainą. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mikrorajone, garažų kainos svyruoja nuo 6 800,00 Eur iki 14 000,00 Eur. Ieškovė mano, kad ginčijamu pirkimo–pardavimo sandoriu buvo nustatyta ženkliai ir aiškiai mažesnė turto kaina nei toks turtas realiai vertas, kad ieškovė netektų galimybės išsiieškoti skolą. Už parduotą turtą su pardavėjais buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais dar iki notarinės sutarties pasirašymo. Pasirinktas atsiskaitymas grynaisiais pinigais pažeidžia ieškovės teises. Išieškojimas iš grynųjų pinigų, priklauso išimtinai nuo atsakovo A. F. valios ir nukreipti į tokį turtą išieškojimą iš esmės yra neįmanoma, nėra net galimybės patikrinti, ar šios piniginės lėšos vis dar egzistuoja. Gavęs 5 300,00 Eur pinigines lėšas, jų atsakovas geranoriškai nepervedė į antstolio depozitinę sąskaitą. Po antstolio raginimo buvo pervesta tik 15,00 Eur. Viso priverstinio išieškojimo laikotarpiu atsakovas piktybiškai vengia vykdyti savo prievolę. Taigi, buvo iš esmės sutrukdyta ieškovei patenkinti reikalavimą iš skolininko nekilnojamo turto, sudarius ginčijamą sandorį, nebėra jokio skolininko turto, kurio pakaktų atsiskaityti su kreditore, todėl nėra jokios realios galimybės, kad būtų įvykdyta prievolė. Nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų privalėjęs sudaryti ginčijamą sandorį. Priešingai, atsakovas A. F. sandorį sudarė ypatingai skubėdamas, tą pačią dieną, kai tik buvo įregistruota jo nuosavybės teisė į turtą pagal paveldėjimo teisės liudijimą ir ypatingai nepalankiomis sąlygomis. Atsakovas A. F. žinojo apie išlaikymo įsiskolinimą ir jo priverstinį išieškojimą. Sąmoningai iš karto nepriėmė palikimo, siekdamas išvengti išieškojimo nukreipimo į paveldėtą turtą. Gavęs paveldėjimo liudijimą ir įregistravęs savo nuosavybę į paveldėtą nekilnojamą turtą, tą pačią dieną tą turtą pardavė už ženkliai mažesnę kainą nei tas turtas vertas. Mano, kad turtas buvo parduotas tolimiems giminaičiams ar artimiems draugams, t. y. asmenims, kuriais pasitikima, nes tikroji sutarties šalių valia buvo ne turto pardavimas, o tik siekis sudaryti galimybę atsakovui A. F. išvengti išieškojimo nukreipimo į jam priklausantį turtą. Po sandorio sudarymo pardavėjai tiek A. F., tiek G. F. ir toliau liko gyventi parduotame bute (duomenys neskelbtini). Tai antstoliui nurodė pats atsakovas A. F.. Šiame bute jie iki šiol deklaravę ir savo gyvenamąją vietą. Atsakovai R. A. ir J. A., sudarydami sandorį, buvo nesąžiningi, nes turėjo žinoti ir žinojo, kad skubiai parduodamas turtas už ženkliai mažesnę kainą nei rinkoje vyraujanti turto kaina, esant atsakovo A. F. atžvilgiu vykdomam išieškojimui dėl įsiskolinimo ir areštuotam jo turimam kilnojamam turtui, įsigytas pažeidžiant ar pažeisiantis kreditorės teises ir interesus, nes ji neteks galimybės išsiieškoti įsiskolinimo.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus pilna apimtimi. Pažymėjo, jog ieškinys reiškiamas actio Pauliana instituto pagrindu. Pardavus turtą už itin mažą kainą (15 700,00 Eur) leidžia taikyti Civiliniame kodekse įtvirtintą šalių nesąžiningumo prezumpciją. Atsakovui A. F. sumokėta 5 300,00 Eur sumą už jo turto dalį (3/8 dalis buto su rūsiu ir 3/8 dalis garažo) yra 600,00 Eur mažesnė nei turėjo būti paskaičiuotą pagal tiksliai jam atitekusios turto dalies perleidimą. Tas akivaizdžiai tik patvirtina, jog atsakovas A. F. visais įmanomais būdais stengiasi neturėti turto ir neturėti pajamų. Kasacinis teismas yra gana aiškiai pasakęs, jog turto įgijėjo nesąžiningumas, kuris palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas. Nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų ar toks sandoris sukels, ar sustiprins skolininko nemokumą. Yra įtvirtina asmens pareiga veikti aktyviai, domėtis kita sandorio šalimi, ar ji neturi kreditorių, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Užtenka, jog nesąžiningas elgesys pasireikštų neatsargia forma, kaip nepakankamas atidumas ar nerūpestingumas. Turto įgijėjas yra ir pats suinteresuotas, kad neturėtų sunkumų dėl įgyjamo turto. Atstovė pabrėžė, jog kreditoriaus teisių apsaugos pagal actio Pauliana neįtakoja faktas, jog skolininko turtinės teisės yra neapribotos. Kai trečiasis asmuo įsigyja turtą už žymiai mažesnę kainą taikoma nesąžiningumo prezumpcija. Mažos kainos faktas sąžiningam įgijėjui turi sukelti pagrįstų abejonių, nes priešingu atveju jis pats prisiima riziką dėl sandorio nuginčijimo. Atsakovų R. A. ir J. A. veiksmai, jų atidumas ir rūpestingumas turėtų būti vertinami atsižvelgiant ir į atsakovo A. F. akivaizdų ir ilgalaikį nesąžiningumą. Sandoris buvo sudarytas ypatingai skubiai – turtas parduotas tą pačią dieną, kada jis įregistruotas, nors pagal Registrų centrą trumpiausias turto įregistravimo terminas yra viena diena. Bet kuriam sąžiningam pirkėjui toks skubėjimas perleisti turtą, dar neturit to turto nuosavybės teisės, sukeltų pagrįstas abejones. Po turto įgijimo R. A. ir J. A. neįgyvendino savo, kaip turto savininkų teisių, nesudarė jokių sutarčių su komunalines paslaugas teikiančiomis įmonėmis, kas leidžia spręsti, jog jie vis tik nelaiko savęs šio turto savininkais. Toks visiškas nesidomėjimas sandorio sudarymo aplinkybėmis, ypatingai skubiai bei už itin mažą kainą, mokant grynaisiais pinigais, pagrindžia, jog visos sandorio sudarymo šalys buvo nesąžiningos. Sudaryta panaudos sutartis neįtakojo buto kainos ir nelėmė jos dydžio. Apie pardavėjo kreditorius pirkėjai galėjo sužinoti iš pirkėjo, nes jo turto arešto faktas yra išviešintas, o pats sandoris sudarytas išskirtinėmis sąlygomis, esant labai daug aplinkybių, kurios turėjo pirkėjams kelti klausimų. Sudarant sandorį notaras informavo apie atsakovo A. F. vardu turimo turto areštą, jog jis turi kreditorių, o tai, kad perleidžiamas turtas dar nebuvo areštuotas lėmė tai, jog turtas iki 2020 m. birželio 18 d. buvo registruotas A. F. vardu.
Atsiliepimas
Atsakovas A. F. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad turtą pardavė nes reikėjo pinigų. Jis buvo ką tik grįžęs iš įkalinimo įstaigos po 3 metų. Neturėjo už ką gyventi, turėjo daug skolų. Pirkėjų ieškojo per pažįstamus. Pirkėjai (atsakovai R. A. ir J. A.) nėra jam nei giminės, nei draugai. Parduodant turtą iškėlė sąlygą dėl jo motinos trečiojo asmens G. F. galėjimo naudotis butu 10 metų. R. A. sutiko. Už butą sumokėjo grynaisiais, nes buvo vykdomas išieškojimas ir atsakovas neturi sąskaitos. Pinigai sumokėti notaro biure prieš pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį. Tą pačią dieną pasirašyta su R. A. ir J. A. panaudos sutartis dėl galėjimo 10 metų laikotarpiu naudotis turtu. Sandorio datos neskubino, pirkėjui pranešė kada bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, o R. A. susitarė dėl datos pas notarą dėl perleidimo sandorio sudarymo. Iš gautų pinigų 2020 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais pervedė įsiskolinimą už ieškovės išlaikymą atitinkamai 10, 15 ir 20 eurų. Daugiau pervesti negalėjo, nes turėjo kitų įsiskolinimų, reikėjo pinigų pragyvenimui. Atsakovas teikia išlaikymą kitiems dviem jo vaikams pagal teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartį. Atsakovas niekam nesakė apie turimą skolą dėl išlaikymo.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad jam yra žinoma apie skolą ieškovei. Kiek gali tiek ir moka. Sandorį sudarė neskubėdamas. Kada jam pasakė apie laiką, tada ir nuvyko pas notarą. Ne tas pats notaras tvirtino sandorį, kuris išdavė paveldėjimo teisės liudijimą. Negalėjo pasakyti, ar turėdamas paveldėjimo teisės liudijimą, tarėsi dėl laiko pas notarą dėl sandorio patvirtinimo. Negalėjo pasakyti, ar pirkimo–pardavimo sutartyje buvo sulygtos sąlygos dėl atsakovo motinos trečiojo asmens G. F. tolesnio gyvenimo bute. 2019 m. liepos mėnesį grįžo iš įkalinimo įstaigos. Negalėjo pasakyti, kada tiksliai pradėjo pardavinėti turtą. Manė, kad 2019 m. Palikimą priėmė 2020 m. gegužės 20 d. Neturėjo darbo, motina trečiasis asmuo G. F. stipriai sirgo, jį patį paguldė į ligoninę, buvo ilgos eilės pas notarą užsiregistruoti. Dėl palikimo priėmimo dokumentus tvarkėsi apie vienus metus laiko. Pirmiausia buvo pasiūlyta atsakovams R. A. ir J. A. pirkti butą, susitarta, kad tuomet kai bus visi dokumentai, bus susitarta galutinai. Atsakovas nepamena ką sakė teismo posėdyje, nagrinėjant bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Išdavus Paveldėjimo teisės liudijimą 2020 m. birželio 17 d. 17 val. skambino visiems notarams ir ieškojo kur būtų galima užsiregistruoti pas notarą dėl sandorio patvirtinimo. Sutarė su motina trečiuoju asmeniu G. F., kad parduoda visą turtą, jei ji ir toliau galės likti bute gyventi. Esant šiai sąlygai, pirkėjų atsakovas ieškojo per pažįstamus. Nepamena, kada pasirašė panaudos sutartį. Nežino, kodėl neįregistravo panaudos sutarties viešame registre. Garažo panaudos sutartį sudarė dėl to, kad per 10 metų galėtų išimti iš ten esančius senelio daiktus. Atsakovams R. A. ir J. A. nesakė apie savo įsiskolinimus. Sandorio tvirtinimo metu notarė nieko neminėjo apie areštą. Bute remontas padarytas 1972 m. Namas nerenovuotas ir nerekonstruotas. Asmenys, kurie domėjosi buto pirkimu, nesutiko, jog po pardavimo atsakovo motina būtų galėjusi likti gyventi bute iki jos mirties. Sandorio tvirtinimo metu notarų biure buvo minėta dėl trečiojo asmens G. F. galimybės gyventi ir toliau bute po jo pardavimo. Gavęs pinigus už butą, atsakovas grąžino skolas giminėms už tėvo laidotuves, paminklą. Skolos susidarė 2018 m., mirus jo tėvui. Prievolė mokėti išlaikymą ieškovei atsiradusi nuo 2001 m.
Atsiliepimas
Atsakovai R. A. ir J. A. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, kad iš savo pažįstamo sužinojo apie parduodamą butą (duomenys neskelbtini). Susitikus su atsakovu A. F. buvo paprašyta leisti dar 10 metų bute pagyventi jo motinai trečiajam asmeniui G. F.. Kadangi butą pirko vaikui, kuris po 10 metų sulauks pilnametystės, todėl su tokiu prašymu sutiko ir leido atsakovams butu naudotis iki šiol. Iš pradžių atsakovas A. F. pageidavo gauti 20 000,00 Eur, tačiau dėl tokios išskirtinės sąlygos buvo susitarta dėl mažesnės nei VĮ Registrų centras pažymoje (įvertinimas rinkos kaina darytas 2020 m. balandžio 9 d.) nurodytos apie 30 000,00 Eur bendrai buto ir garažo rinkos kainos – 15 700,00 Eur. Prieš sandorio sudarymą Kauno 22-ojo notarų biuro notarė Z. R. patvirtino, kad parduodamas turtas nėra apsunkintas. Pinigai buvo sumokėti trečiajam asmeniui G. F. ir atsakovui A. F. grynaisiais pastarojo prašymu notaro biure prieš pat sutarties pasirašymą 2020 m. birželio 18 d. Atsakovas A. F. neaiškino, kodėl jis nori gauti pinigus grynaisiais, šis jo prašymas abejonių nesukėlė. Tą pačią dieną su A. F. buvo pasirašytos ir įsigyto turto panaudos sutartys 10 metų laikotarpiui, t. y. iki 2030 m. birželio 18 d. Ieškovė nepagrindė jokiais įrodymais atsakovų R. A. ir J. A. nesąžiningumo. Įstatymas nenumato, kokiu būdu ir lygmeniu atsakovams privalu domėtis, ar nekilnojamojo turto pardavėjas neturi kreditorių. Iš tikrųjų tai buvo daryta derantis dėl sandorio sąlygų. Atsakovas A. F. žodžiu garantavo, kad sandoriu tikrai nebus padaryta žalos kitų asmenų interesams. Informacija apie atsakovo A. F. įsiskolinimą dėl dukros išlaikymo, jei to nepranešė jis pats, jokiu būdu turto įgijėjams nebuvo prieinama. Atsakovai R. A. ir J. A. nėra susiję su atsakovu A. F. nei giminystės, nei kitais artimais ryšiais, kas galėtų preziumuoti tokios aplinkybės žinojimą ar turėjimą žinoti. Atsakovai nėra verslininkai, todėl vertinant jų sąžiningumą jiems negali būti keliami aukštesnio pobūdžio reikalavimai. Nekilnojamojo turto sandoris buvo sudarytas pas notarą, kuris patikrino, ar turtas nėra įkeistas ar kitaip apsunkintas. Ta pati nuostata įrašyta ir į pirkimo–pardavimo sutartį, kurią parašu patvirtino atsakovas A. F.. Taigi, atsakovai R. A. ir J. A. buvo pakankamai rūpestingi ir atidūs, ir sąžiningi. Minėtas turtas gan prastos būklės, jos atkūrimui teks į jį investuoti daug lėšų, todėl ieškovės pateiktuose skelbimuose minimos kainos neatitinka tikrosios būsto vertės. Jis nėra vertas net VĮ Registrų centras nurodomos bendros butui ir garažui 30 000 Eur sumos. Sandorio kaina yra šalių susitarimo dalykas. Šalys susitarė, kad butu 10 metų galės naudotis pardavėja trečiasis asmuo G. F., dėl to buvo pasirašytos panaudos sutartys. Tai yra esminė aplinkybė vertinant sandorio kainą. Atsakovas R. A. iš dalies darbingas ir dėl tebesitęsiančios pandemijos patenkantis į didelės rizikos grupę, todėl siekiant išvengti dažno lankymosi viešosiose įstaigose, sandorio sudarymas buvo suorganizuotas tą pačią dieną kaip ir buvo įregistruota pardavėjų teisė į parduodamą turtą. Ieškovė neįrodė atsakovų R. A. ir J. A. nesąžiningumo.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovų R. A. ir J. A. atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovas R. A. paaiškino, jog 2019 m. liepos ar rugpjūčio mėnesį gavo iš pažįstamo pasiūlymą įsigyti butą, kurį parduoda iš matymo matytas asmuo. Vieną dieną atsakovui R. A., atostogaujant su šeima Druskininkuose, vakare paskambino atsakovas A. F. ir pasakė, kad buto dokumentai sutvarkyti. Jis tuomet paskambino notarei Z. R., užsakė laiką sandorio tvirtinimui, ryte atvažiavo iš Druskininkų, padavė notarei dokumentus, paprašė, kad viską padarytų per vieną dieną, nes buvo atostogų metas ir karantinas, dėl sveikatos problemų nenorėjo nevaikščioti visur. Įgytas butas nebuvo skubiam naudojimui ir pasitarus su žmona nusprendė geriau jį įsigyti, nei turėti žemės sklypą. Pardavę žemės sklypą, už gautus pinigus įsigijo šį butą. Manė, kad taip bus naudingiau. Sąlyga, jog leistų 10 metų bute toliau gyventi atsakovui A. F. su trečiuoju asmeniu G. F., juos tenkino. Notaras buvo užsakytas atsakovo R. A. iniciatyva. Grynuosius pinigus turėjo ir iš karto, tą pačią dieną, juos padavė atsakovui A. F.. Notaras neinformavo jų apie atsakovo A. F. turimus areštus. Notaras sakė, kad įsigyti turtą kliūčių nebuvo, notaru atsakovas R. A. pasitikėjo. Žemę pardavė 2020 m. balandžio mėn. Pardavinėti pradėjo nuo 2019 m., kai sužinojo, kad įsigys šį butą. Asmeniškai atsakovo A. F. nepažinojo, tik iš matymo. Atsakovas R. A. pas notarę ar atsakovą A. F. dėl įsiskolinimų neklausė. Dėl kainos derybos buvo. Pirmiausiai prašė 40 000,00 Eur, paskui derėjosi ir nusiderėjo. Teigė, kad patikrina, ar nėra už butą skolų. 10 000,00 Eur kaina sumažinta už tai, kad bute ir toliau 10 metų laikotarpiui dar liks gyvens atsakovas A. F. ir trečiasis asmuo G. F.. Atsakovas R. A. pirko bendrai butą su garažu už 15 700,00 Eur. Nuosavybės teisė į garažą yra įregistruota. Sąlyga, jog 10 metų bute toliau gyvens atsakovas A. F. ir trečiasis asmuo G. F., nekėlė abejonių. Atsakovas R. A. suprato, kad atsakovui A. F. reikėjo pinigų. Paveldėjimo teisės liudijimą kartu su būsto nuosavybės dokumentais atsakovas R. A. nuvežė notarui. Paveldėjimo teisės liudijimą paėmė ryte iš atsakovo A. F.. Notarui paskambinus, kad jau galima tvirtinti sandorį, nuvyko pas jį. Nežinojo, ar atsakovo A. F. nuosavybės teisė į paveldėtą turto dalį įregistruota jau ar ne. Atsakovas R. A. nesidomėjo atsakovo A. F. kreditoriais ir skolomis, jis pasitikėjo notaru. Teigė, kad niekas negali nurodyti už kiek jis turi pirkti, ar parduoti turtą. Panaudos sutartį suformino tą pačią dieną kaip ir turto perleidimo sutartį. Nežino, kodėl trečiasis asmuo G. F. nepasirašė panaudos sutarties, tačiau ją pasirašė atsakovas A. F.. Atsakovui R. A. panaudos sutartis nesvarbi tiek, kiek turėtų būti svarbi atsakovui A. F.. Visos sandorio aplinkybės nekėlė atsakovui R. A. abejonių. Ir atsakovas A. F., ir trečiasis asmuo G. F. gyvena bute. Teigė, kad jaučiasi apgautas. Buto remontas yra senas.
Atsakovė J. A. teismui posėdžio metu papildomai nurodė, kad buvo siūloma nupirkti butą už pradinę 20 000,00 Eur kainą, bet sutuoktinis nusiderėjo iki 15 700,00 Eur. Atsakovo A. F. nepažinojo. Sandorio sudarymo metu ji nedalyvavo, buvo su vaikais Druskininkuose. Nuo pasiūlymo įsigyti butą iki jo įsigijimo praėjo gal nepilnai metai. Per šiuos metus ji nesidomėjo iš ko perka butą, tuo rūpinosi jos sutuoktinis atsakovas R. A.. Po pasiūlymo pradėjo pardavinėti žemę ir gautus pinigus panaudojo buto pirkimui. Atsakovė J. A. nedalyvavo nei derybose su atsakovu A. F., nei sandorio patvirtinimo metu. Gautus pinigus už žemę išgrynino iš turimų dviejų sąskaitų bankuose. Pinigus grynino balandžio mėnesį, nors nežinojo, kada bus sandoris sudaromas. Esant sąlygai dėl leidimo 10 metų bute toliau gyventi atsakovui A. F. ir trečiajam asmeniui G. F., buto ir garažo kaina atsakovei yra priimtina.
Trečiasis asmuo A. F. atsiliepime prašė ieškovės ieškinį tenkinti visa apimtimi. Nurodė, kad atsakovas A. F. neteikė išlaikymo ieškovei, užvesta vykdomoji byla ir pradėtas priverstinis išieškojimas. Išlaikymo skola iki vaiko pilnametystės (duomenys neskelbtini) yra 15 446,82 Eur. Jis piktybiškai vengė mokėti išlaikymą vaikui ir padengti susidariusią skolą. Tuo pažeisdamas ieškovės interesus. Ieškovė studijuoja Didžiosios Britanijos universitete, todėl finansinis klausimas yra labai svarbus ir einamuoju periodu. Atgavus teisėtus pinigus, galėtų labiau susikoncentruoti į mokslus, vietoj to, kad turėtų dirbti kelis darbus daliniam savęs išlaikymui. A. F., žinodamas, kad jo atžvilgiu vykdomas priverstinis vaiko išlaikymo skolos išieškojimas, sąmoningai beveik 2 metus vengė priimti palikimą po savo tėvo mirties. Paveldėjimo teisės liudijimas atsakovui A. F. ir trečiajam asmeniui G. F. jų prašymu buvo išduotas 2020 m. birželio 17 d. VĮ Registrų centras Nekilnojamo turto registre nuosavybės teisė į paveldėtą turtą buvo įregistruota 2020 m. birželio 18 d. ir tą pačią dieną nekilnojamas turtas buvo parduotas fiktyviems pirkėjams. Atsakovui A. F. už nuosavybės teise priklausantį paveldėtą turtą: 3/8 dalis buto su rūsiu ir 3/8 dalis garažo, pirkėjai sumokėjo 5 300,00 Eur. 2020 m. birželio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nekilnojamas turtas parduotas už keliskart mažesnę kainą, nei yra vertas. Būdama santuokoje su atsakovu A. F. ir po jos nutraukimo, dažnai lankydavosi tiek bute, tiek garaže. Turtas visada buvo tvarkingai prižiūrimas, niekada nebuvo apleistas. Vien buto preliminari vertė siekia – 45 000,00 Eur. Akivaizdu, kad ginčijamu pirkimo–pardavimo sandoriu buvo siekiama, kad ieškovė netektų galimybės išsiieškoti skolą. Atsiskaitymas grynaisiais pinigais pažeidžia ieškovės teises, negalint nukreipti išieškojimo į grynuosius pinigus. Mano, kad šiame sandoryje išvis nebuvo atliekami jokie atsiskaitymai, nes svarbiausiai buvo susitvarkyti teisinę nuosavybės pusę. Galimai turtas buvo parduotas / perrašytas artimiems draugams, t. y. asmenims, kuriais pasitikima. Tikroji sutarties šalių valia buvo ne turto pardavimas, o tik siekis sudaryti galimybę skolininkui A. F. išvengti išieškojimo nukreipimo į jam priklausantį turtą. Kaip nurodyta, antstolio, vykdančio priverstinį išlaikymo skolos išieškojimą, 2020 m. rugsėjo 7 d. pažymoje, gautų 5 300,00 Eur piniginių lėšų skolininkas geranoriškai nepervedė į antstolio depozitinę sąskaitą. O gavęs iš antstolio raginimą gautomis lėšomis padengti nors dalį įsiskolinimo, A. F. į antstolio sąskaitą pervedė 15,00 Eur. Po sandorio sudarymo pardavėjai tiek A. F., tiek G. F. ir toliau liko gyventi parduotame bute, kuriame iki šiol deklaravę ir savo gyvenamąją vietą. Atsakovai R. A. ir J. A. ir toliau apsimeta sąžiningais pirkėjais, visiškai nežinančiais buvusios / esamos situacijos ir tiesiog neturėję laiko pasidomėti, kodėl taip pigiai ir taip skubant parduodamas minėtas turtas. Visos nurodytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad tiek A. F., tiek R. A. ir J. A. sudarydami sandorį buvo nesąžiningi, nes turėjo žinoti ir žinojo, kad pažeis ieškovės teises ir interesus, o galbūt ir panaikins galimybę išieškoti įsiskolinimą.
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo ieškinį palaikė pilna apimtimi. Papildomai nurodė, kad atsakovas A. F. jai siūlė 2 000,00 Eur už skolos užskaitymą, tačiau nesutikus, prasidėjo ginčai su notare, kuri tvarkė Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą. Ją atsakovas A. F. ir norėjo pakeisti, nes notarė pasakė, jog jo palikimo dalį turės teisę paveldėti antros eilės įpėdiniai, t. y. ieškovė. A. F. apie buto pardavimą neadekvačia kaina sužinojo iš ieškovės atstovės.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo notarė Z. R. atsiliepime į ieškinį prašė civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra, nurodydama, kad 2020 m. birželio 18 d. patvirtino pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pardavėjai A. F. ir G. F. pardavė pirkėjams R. A. ir J. A. nekilnojamąjį turtą: (1) Butą/Patalpą – Butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas); ir (2) Negyvenamąją patalpą – Garažą (boksą) su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Garažas, o visi kartu – Daiktai). Ginčo Sutarties sudarymo atveju trečiasis asmuo, kaip visuomet, elgėsi atidžiai ir rūpestingai. Sudarant ieškovės ginčijamą sutartį šalims buvo išaiškinta sudaromo sandorio esmė, prasmė bei jo sudarymo pasekmės, išsiaiškinta šalių valia dėl sutarties. Nei viena iš sutarties šalių jokių pastabų dėl sandorio turinio neturėjo, jokių pageidavimų įtraukti kokias nors papildomas sąlygas ir / ar išlygas neišreiškė. Tvirtindama sutartį, notarė rėmėsi jos šalių pateiktais, oficialiais rašytiniais įrodymais, kurių teisėtumu, pagrįstumu ar tikrumu nebuvo pagrindo abejoti. Notarė atliko paiešką VĮ Registrų centras Turto arešto aktų registre ir nustatyta, jog antstolio R. B. turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo areštuotos pardavėjui A. F. priklausančios transporto priemonės. Jokių įrašų, susijusių su parduodamu turtu, nebuvo. Nebuvo jokių įrašų iš kurių būtų buvę galima spręsti, jog areštas galėtų būti taikomas ir kitam A. F. priklausančiam turtui, o ne tik nurodytoms transporto priemonėms. Iš VĮ Registrų centras gautų oficialių dokumentų nebuvo jokios informacijos apie turtui taikytą (taikytiną) areštą ar kitus suvaržymus. Taigi tvirtindama ginčijamą sutartį notarė veikė vadovaudamasi aktualių teisės aktų reikalavimais bei buvo visiškai atidi ir rūpestinga, vadovavosi oficialių valstybės institucijų išduotais dokumentais ir neturėjo jokių objektyvių galimybių manyti, jog sutarties dalis ateityje gali būti panaikinta. Sandorį tvirtinančiam notarui jokie teisės aktai nesuteikia įgaliojimų keisti sandorių šalių nurodytą parduodamų daiktų kainą ar atsiskaitymo už juos būdą. Sutarties šalys sulygo, jog turtas parduodamas už bendrą 15 700,00 Eur kainą. Be to, pardavėjai patvirtino, jog pirkėjai su jais atsiskaitė grynaisiais pinigais dar prieš sudarant sutartį. Prašė bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – Kauno miesto apylinkės teismo 2004-09-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog šiuo sprendimu buvo nutraukta atsakovo A. F. ir trečiojo asmens A. F. santuoka, patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 5 punktu A. F. įsipareigojo teikti savo dukrai – ieškovei J. F. išlaikymą ne mažiau nei po 101,37 Eur (350,00 litų) per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukters pilnametystės, bet visada ne mažiau nei 2/3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos.
Iš antstolio R. B. 2020-03-04 rašto Nr. S20-1369, bei 2020-09-07 rašto Nr. S-340, nustatyta, kad vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis atsakovo A. F. išlaikymo skola iki vaiko pilnametystės yra 15 446,82 Eur.
Antstolis R. B. 2020-09-25 patvarkymu dėl teisių perėmimo vykdymo procese Nr. S-20-85-20341 pradinę išieškotoją A. F. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė reikalavimo teisės perėmėja J. F. (ieškove).
Kauno miesto 12-ojo notaro biuro notarės G. K. 2020-03-10 raštas patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) mirus A. F., Kauno miesto 12-ajame notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos eilės įpėdinis A. F. palikimo nebuvo priėmęs. Iš Kauno miesto 12-ojo notaro biuro notarės G. K. 2020-05-20 rašto nustatyta, jog 2020-05-20 A. F. palikimą priėmusi įpėdinė G. F. pateikė notarei sutikimą, kad A. F. priimtų palikimą ir jam būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į turtą, priklausiusį A. F., 2020-05-20 A. F. pateikė pareiškimą dėl A. F., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo.
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai, 2020-06-18 Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovas A. F. 2020-06-17 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. G-2688 pagrindu įgijo 3/8 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 3/8 dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuriuos 2020-06-18 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pardavė atsakovams R. A. ir J. A. už sandorio šalių sutartą 5 300,00 Eur kainą, pinigus už sandorį pirkėjas A. F. gavo prieš sutarties pasirašymą (sutarties 4.2 punktas). 2020-06-18 Pirkimo – pardavimo sutarties 4.2 punkte šalių sutarta viso parduodamo turto (anksčiau nurodyto buto ir garažo) kaina – 15 700,00 Eur. 2020-06-18 Pirkimo – pardavimo sutarties 7.1.6 punkte sutarties šalys patvirtino, kad joms yra išaiškintos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.66 straipsnis „Kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana) ir 6.67 straipsnis „Nesąžiningumo prezumpcija“.
Pateikti duomenys apie panašaus nekilnojamojo turto kainas bei preliminarią buto, esančio (duomenys neskelbtini), kainą, patvirtina, jog panašaus būsto rinkos kaina pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu buvo nuo 36 600,00 Eur iki 45 300,00 Eur, panašaus garažo rinkos kaina pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu svyravo nuo 6 800,00 Eur iki 10 000,00 Eur.
Turto arešto aktų registro informacija patvirtina, jog 2020-08-17 duomenimis 2012-02-27 turto arešto akto vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo areštuotas atsakovui A. F. priklausantis turtas – automobiliai BMW 318, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei automobilis BMW 318, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Iš 2020-06-18 panaudos sutarčių nustatyta, jog atsakovai R. A. ir J. A. (Panaudos davėjai) perdavė atsakovui A. F. (panaudos gavėjui) laikinai ir neatlygintinai naudotis nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė šalių susitarimu nustatyta 28 600,00 Eur bei garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė šalių susitarimu nustatyta 2 090,00 Eur. Sutarčių 3.1 punktais nustatytas panaudos sutarčių galiojimo terminas – iki 2030-06-18, bei nustatyta teisė bet kuriai šaliai panaudos sutartis nutraukti apie tai įspėjus kitą šalį prieš vieną mėnesį.
VĮ „Registrų centras“ gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis patvirtina, jog atsakovas A. F. ir trečiasis asmuo G. F. gyvenamąją vietą yra deklaravę adresu (duomenys neskelbtini).
VĮ „Registrų centras“ gyventojų registro pažymos patvirtina, jog atsakovai R. A. ir J. A. neturi giminystės ryšių su atsakovu A. F. ir trečiuoju asmeniu G. F..
Iš uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ 2020-12-09 informacinio rašto nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), sutartis dėl paslaugų teikimo sudaryta su A. F.. Akcinės bendrovės „Kauno energija“ 2020-12-08 raštas patvirtina, kad šilumos pirkimo – pardavimo sutartis butui, esančiam (duomenys neskelbtini), sudaryta su A. F..
Iš atsakovo A. F. pateiktų mokėjimo kvitų nustatyta, kad atsakovas šiuo metu moka ieškovei išlaikymo įsiskolinimą sumomis po nuo 10,00 Eur iki 20,00 Eur per mėnesį.
Ieškovė, būdama atsakovo kreditore pareiškė ieškinį, pasinaudodama CK 6.66 straipsnyje įtvirtintu actio Pauliana institutu pripažinti negaliojančiais atsakovo, kaip ieškovės skolininko sudarytus 3/8 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei 3/8 dalies garažo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sandorius.
CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises.
Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).
Dėl ieškinio senaties termino
Vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 3 dalimi ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai - Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai, 2020-06-18 Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog pirkimo pardavimo sutartis tarp atsakovo A. F. ir atsakovų R. A. bei J. A. buvo sudaryta 2020-06-18. Ieškovė nurodė, jog apie šį sandorį sužinojo iš savo motinos, trečiojo asmens A. F. 2020-08-05, ieškinys teismui buvo pateiktas 2020-09-11.
Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino pareikšti reikalavimui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Dėl kreditorės neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimo ir kreditorės reikalavimo nukreipimo į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų - Kauno miesto apylinkės teismo 2004-09-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), antstolio R. B. 2020-03-04 rašto Nr. S20-1369, bei 2020-09-07 rašto Nr. S-340, antstolio R. B. 2020-09-25 patvarkymo dėl teisių perėmimo vykdymo procese Nr. S-20-85-20341, nustatyta, kad ieškovė, kaip atsakovo A. F. kreditorė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą dėl išlaikymo skolos 15 446,82 Eur išieškojimo, ieškovės reikalavimas gali būti nukreiptas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą – 3/8 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 3/8 dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tiek kiek būtina ieškovės kreditoriniam reikalavimui dėl 15 446,82 Eur išieškojimo.
Dėl ginčijamo sandorio turėjimo pažeisti kreditorės teises
Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį sandorį galima pripažinti negaliojančiu tik jeigu skolininkas žinojo ar turėjo žinoti, kad toks sandoris pažeis kreditoriaus teises.
Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384-916/2015).
Laikoma, kad kreditoriaus teisės yra pažeidžiamos, kaip apibrėžta CK 6.66 straipsnio 1 dalyje, tuomet, kai skolininkas jam priklausantį turtą parduoda už aiškiai mažesnę kainą, nei yra vertas, ir po tokio sandorio sudarymo kreditorius negali išsiieškoti skolos, nes skolininko gautos už parduotą turtą sumos ir likusio skolininko turto gali neužtekti skolai grąžinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-729/2013, 2008-09-21 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga).
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų teismas daro išvadą, jog nekilnojamasis turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei garažas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio 3/8 dalis nuosavybės teise priklausė atsakovui A. F. buvo parduotas už bendrą 15 700,00 Eur kainą, kuri buvo ženkliai (apie tris kartus) mažesnė nei tuo metu buvusi analogiško nekilnojamojo turto rinkos kaina.
Atsakovų teiginius, jog tokia būsto rinkos kaina buvo adekvati, atsižvelgiant į šalių sutartą sąlygą, jog bute, esančiame Kaune, Partizanų g. 206-85, panaudos pagrindu ateinančius 10 metų gyvens atsakovas A. F. bei jo motina G. F., bei ateinančius 10 metų atsakovas A. F. naudosis garažu, esančiu (duomenys neskelbtini), teismas laiko nepagrįstais, atsižvelgiant į tai, jog prievolė suteikti teisę naudotis butu 10 metų nebuvo numatyta notaro patvirtintoje nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartyje, nebuvo įregistruota viešajame nekilnojamojo turto registre, turto panaudos sutartyse (3.1. punkte) šalys nustatė, jog panaudos sutartys gali būti bet kada nutrauktos šalims įspėjus viena kitą prieš vieną mėnesį.
Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad 15 700 Eur kaina, už kurią buvo parduotas butas ir garažas yra ženkliai mažesnė nei parduoto turto rinkos vertė sandorio sudarymo metu.
Teismo vertinimu byloje nustatytos aplinkybės, jog žinodamas apie turimus įsipareigojimus kreditorei (ieškovei) atsakovas A. F. pardavė jam nuosavybės teise priklausančio turto dalį už kainą, gerokai mažesnę nei tuo metu buvusi analogiško turto rinkos kaina, patvirtina atsakovo nesąžiningumą sudarant ginčijamą sandorį, t. y. kad jis žinojo, jog šis sandoris pažeidžia ieškovės (kreditorės) teises.
Dėl skolininko neprivalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį
CK 6.66 straipsniu nustatyta kreditoriaus galimybė ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis neprivalėjo sudaryti. Pareiga sudaryti sandorį yra vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Privalėjimas sudaryti sandorį actio Pauliana instituto prasme teismų praktikoje traktuojamas kaip vienas iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-521/2006). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).
Išnagrinėjus bylą teismas nenustatė aplinkybių, kad atsakovas A. F. būtų privalėjęs sudaryti ginčijamą jam priklausančio nekilnojamojo turto sandorį, t. y. atsakovas neturėjo pareigos sudaryti ginčijamo sandorio įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos ir kitos aplinkybės, kurių pasekmėje atsakovas būtų privalėjęs sudaryti ginčijamą sandorį ir ginčijamo sandorio sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis.
Nors atsakovas A. F. teigė, kad jis turėjo kitų kreditorių, taip pat ir tokių, kuriems buvo skolingas po tėvo mirties dėl susidariusių laidojimo išlaidų, tačiau nurodytiems teiginiams patvirtinti nebuvo pateikti įrodymai. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovo prievolė ieškovei mokėti išlaikymą atsirado nuo Kauno miesto apylinkės teismo 2004-09-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjimo, todėl atsakovo elgesys, jog jis nekilnojamąjį turtą pardavė siekiant atsiskaityti su kreditoriais pagal vėliau atsiradusias jiems prievoles, tačiau vengiant atsiskaityti su ankstesne kreditore – ieškove, laikytinas neatitinkančiu protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais, elgesio standarto.
Dėl atsakovo A. F. nesąžiningumo žinant ar turint žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis ieškovės teises bei atsakovų R. A. ir J. A. sudariusių atlygintinį dvišalį sandorį nesąžiningumo.
Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).
Šioje byloje iš pateiktų rašytinių įrodymų, bei ieškovės atstovės ir atsakovo paaiškinimų nustatyta, jog ginčijamo sandorio metu atsakovui A. F. gerai buvo žinoma apie jo įsipareigojimus ieškovei dėl išlaikymo įsiskolinimo mokėjimo, jis vengė mokėti išlaikymą, dėl galimybės parduoti jam paveldėjimo teise tik ateityje priklausysiantį turtą pradėjo tartis su atsakovu R. A. iš anksto, gerokai iki ginčijamo sandorio sudarymo. Byloje nustatyta, jog turtą atsakovas A. F. pasiūlė pirkti už žymiai mažesnę kainą nei tuo metu buvusi analogiško turto rinkos kaina, pageidavo sandorį vykdyti grynaisiais pinigais. Taip pat byloje nustatyta, jog ginčijamas sandoris buvo sudarytas sekančią dieną po to, kai atsakovui A. F. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ginčo sandorio turtą, t. y. sekančią dieną po to, kai atsakovas A. F. įgijo nuosavybės teisę į turtą. Po sandorio sudarymo atsakovas ieškovei negrąžino išlaikymo skolos, bylos nagrinėjimo metu iš atsakovo A. F. paaiškinimų nustatytos aplinkybės patvirtina, jog jis neturėjo ketinimų, gavęs pinigines lėšas už parduotą turtą, grąžinti ieškovei skolą.
Visos aukščiau aptartos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovas A. F. buvo nesąžiningas ir sudarydamas ginčijamą sandorį žinojo ir turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis ieškovės teises.
CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriama actio Pauliana taikymo sąlyga yra ir trečiojo asmens nesąžiningumas, t. y. kreditoriaus teises pažeidžiantys sandoriai gali būti nuginčyti tik tuomet, kai nustatoma, kad ir trečiasis asmuo, sudarydamas atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą, t. y. jo žinojimą ar turėjimą žinoti, kad konkretus sandoris pažeidžia skolininko kreditorių teises, yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio subjekto pareiga.
Kita vertus, CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Esant bent vienam šių atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).
Pagal CK 6.67 straipsnio 4 punktą preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nurodyta prezumpcija taikoma tuo atveju, kai turtas parduodamas už daug mažesnę kainą nei nustatyta jo rinkos vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2014).
Ieškovė savo ieškinį ir grindė tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kad kaina, už kurią butas buvo parduotas atsakovams R. A. ir J. A., įvertinus nekilnojamojo daikto savybes, ginčijamo sandorio sudarymo buvo žymiai mažesnė nei tuo metu egzistavusios kainos rinkoje. Ieškinio pagrindimui byloje buvo pateikti rašytiniai įrodymai - duomenys apie panašaus nekilnojamojo turto kainas bei preliminarią buto, esančio (duomenys neskelbtini), kainą, patvirtinantys, jog panašaus būsto rinkos kaina pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu buvo nuo 36 600,00 Eur iki 45 300,00 Eur, panašaus garažo rinkos kaina pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu svyravo nuo 6 800,00 Eur iki 10 000,00 Eur. Ginčijamas sandoris dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir garažo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo buvo sudarytas už bendrą 15 700,00 Eur kainą.
Darytina išvada, jog toks ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas – sandorio ginčijimas actio Pauliana instituto pagrindu, sandorių šalių nesąžiningumą grindžiant įstatyme įtvirtinta prezumpcija, paneigė jos procesinę pareigą teikti papildomus įrodymus sandorio šalių nesąžiningumui pagrįsti.
Atsakovai, siekdami paneigti CK 6.67 straipsnio 4 punkte nustatytą nesąžiningumo prezumpciją, turėjo pateikti įrodymus, jog sandorio kaina atitiko vidutinę analogiško turto rinkos kainą sandorio sudarymo metu.
Atsakovai bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog jų manymu ginčijamo sandorio kaina 15 700,00 Eur atitiko turto vertę atsižvelgiant į tai, jog iš karto po sandorio sudarymo buvo sudarytos panaudos sutartys, kuriomis atsakovai R. A. ir J. A. leido neatlygintinai dešimties metų laikotarpiu toliau naudotis būstu bei garažu atsakovui A. F. ir jo motinai trečiajam asmeniui G. F.. Tokia buvo šalių sutarta ginčijamo sandorio kaina atsižvelgiant į susitarimą dėl panaudos sudarymo.
Nurodytus argumentus teismas laiko nepagrįstais, atsižvelgiant į tai, jog netgi pačiose panaudos sutartyse, sudarytose iš karto po ginčijamo sandorio sudarymo, pirkimo – pardavimo sandorio šalys nurodė, kad turto kaina yra žymiai didesnė nei nurodyta pirkimo – pardavimo sandoryje – buto vertė šalių susitarimu nustatyta 28 600,00 Eur, garažo vertė šalių susitarimu nustatyta 2 090,00 Eur, t. y. iš viso 30 690,00 Eur.
Atsakovai teigė, jog ginčijamu sandoriu perkamo – parduodamo turto būklė buvo prasta, tačiau tokiems teiginiams patvirtinti nepateikė įrodymų.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog byloje yra nustatytos actio Pauliana sąlygos, patvirtinančios atsakovo A. F. nesąžiningumą žinant ar turint žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis ieškovės teises bei atsakovų R. A. ir J. A. sudariusių atlygintinį dvišalį sandorį nesąžiningumas.
Apibendrinant visas byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog yra nustatytos visos būtinosios actio Pauliana taikymo sąlygos, kurioms esant yra pagrindas ieškinį tenkinti visiškai, pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. birželio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį, kuria atsakovas A. F. perleido atsakovams R. A. ir J. A. 3/8 dalis buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei 3/8 dalis garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) bei taikyti restituciją – atsakovui A. F. grąžinti nuosavybės teisę į nurodytą turtą – 3/8 dalis buto, bei 3/8 dalis garažo, o atsakovams R. A. ir J. A. priteisti iš A. F. 5 300,00 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovų ieškovei priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (1113,17 Eur) bei trečiajam asmeniui Kauno miesto 22-ojo notaro biuro notarei Z. R. priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (484,00 Eur) atsižvelgiant į aplinkybę, jog ginčijamas sandoris buvo sudarytas tarp atsakovo A. F. ir atsakovų R. A. bei J. A., iš atsakovo A. F. priteisiant 50 procentų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovų R. A. bei J. A. taip pat priteisiant 50 procentų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Valstybė šioje byloje patyrė 45,21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šalims, kurios, ieškinį tenkinus, priteisiamos iš atsakovų, 50 procentų šių išlaidų priteisiant iš atsakovo A. F. bei 50 procentų iš atsakovų R. A. ir J. A. (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas valstybei ieškovė turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265–270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento Kauno m. 22-ojo notaro biuro notarės Z. R. patvirtintos 2020 m. birželio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuria atsakovas A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) perleido atsakovams R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3/8 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei 3/8 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).
Taikyti restituciją – atsakovui A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti nuosavybės teisę į 3/8 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei 3/8 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovams R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 300,00 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus eurų 00 ct).
Priteisti ieškovei J. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 556,59 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 59 ct), iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 278,29 Eur (du šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 29 ct), iš atsakovės J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 278,29 Eur (du šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 29 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui Kauno miesto 22-ojo notaro biuro notarei Z. R. iš atsakovo A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 242,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus 00 ct), iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 121,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą 00 ct), iš atsakovės J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 121,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei – iš atsakovo A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22,61 Eur (dvidešimt du eurus 61 ct), iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,30 Eur (vienuolika eurų 30 ct), iš atsakovės J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,30 Eur (vienuolika eurų 30 ct).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.