- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-20
- Bylos Nr.
- 3K-3-729/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-05208-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Sigitas Gurevičius, Janina Januškienė (pran.)
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos
- Atsakovas
- V. E., D. E., O. M.
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės (kolegijos pranešėja) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 12 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ieškinį atsakovams V. E., D. E. ir O. M. dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ieškiniu (actio Pauliana) prašė pripažinti negaliojančia 2010 m. balandžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą V. E., D. E. ir O. M., taikyti restituciją natūra: grąžinti V. E. ir D. E. nuosavybėn žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini).
Ieškovas nurodė, kad V. E. pajamos, gautos iš individualios veiklos, yra bendra sutuoktinių nuosavybė, ir prievolės turi būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Vadovaujantis mokestinės nepriemokos 2013 m. sausio 15 d. balansu V. E. turi 108 831,08 Lt mokestinę nepriemoką. Atsakovai 2010 m. balandžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė O. M. žemės sklypą ir sodo pastatą, taip sumažino nuosavą turtą. Ieškovo teigimu, dėl ginčijamo sandorio pažeisti jo interesai, nes sumažėjo galimybės gauti išieškojimą iš atsakovų turto, be to, atsakovai turtą pardavė artimajai giminaitei O. M.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį patenkino – pripažino negaliojančia 2010 m. balandžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą V. E., D. E. ir O. M., taikė restituciją natūra: grąžino V. E. ir D. E. nuosavybėn žemės sklypą ir sodo pastatą bei įpareigojo juos grąžinti O. M. 10 000 Lt.
Bylos duomenimis, Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2010 m. balandžio 2–26 d. atlikus atsakovo V. E. gyventojų pajamų mokesčio tyrimą, buvo konstatuoti pažeidimai, kylantys iš atsakovo vykdomos individualios veiklos per laikotarpį nuo 2005 m. iki 2009 m.: nustatyta, kad atsakovas vykdė veiklą pagal sudarytą sutartį su AB Vilkyškių pienine naudodamas bendrą sutuoktinių turtą (automobilį ,,Fiat Ducato“) gavo pajamas ir nesumokėjo mokesčių. V. E. 2010 m. balandžio 19 d. pateikė PVM deklaracijas, bet mokestinės nepriemokos nesumokėjo. Tą pačią dieną atsakovai sudarė ginčijamą nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį. Kitą dieną atsakovai V. E. ir D. E. pareiškimu kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą, kurio 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu jų santuoka nutraukta, padalytas sutuoktinių turtas, priteistas išlaikymas dukteriai. Kreditoriai į santuokos nutraukimo bylą nebuvo įtraukti, sutuoktiniams nurodžius, kad tokių nėra. Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartimi procesas santuokos nutraukimo byloje atnaujintas, kreditoriumi įtrauktas ieškovas. Atnaujinus procesą Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartimi bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių patvirtinimo bei sandorio pripažinimo negaliojančiu sujungtos į vieną bylą, kurioje nustatyta, kad santuoka buvo nutraukta dar Alytaus rajono apylinkės teismo 2000 m. birželio 29 d. sprendimu (priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2246/2000), kuriuo santuokinis turtas liko nepadalytas. Šio sprendimo pagrindu ištuoka Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota tik 2012 m. rugsėjo 27 d. Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 12 d. nutartimi pareiškimą dėl santuokos nutraukimo padarinių paliko nenagrinėtą ir šioje byloje nebesprendė santuokoje įgyto turto padalijimo klausimų.
Teismo nustatyta, kad sutuoktiniai ilgą laiką neregistravo ištuokos ir tuo metu gyveno kartu, tvarkė bendrą ūkį.
Kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta prezumpcija, kad šalys nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su artimuoju giminaičiu. Sudarydamas ginčijamą sandorį atsakovas V. E. turėjo prievolę sumokėti valstybei mokestinę nepriemoką ir kartu su sutuoktine D. E. pardavė žemės sklypą su sodo pastatu D. E. seseriai O. M.
Teismas padarė išvadą, kad ginčo sandoriu pažeisti valstybės interesai, šalys veikė nesąžiningai, pardavė turtą artimajai giminaitei, skolininkas V. E. nesumokėjo mokestinės nepriemokos, sutuoktinių turtas nepadalytas, jo turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta, todėl sandorį pripažino negaliojančiu ir taikė restituciją.
Bylą apeliacine tvarka pagal atsakovų V. E., D. E. ir O. M. apeliacinį skundą išnagrinėjusi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. birželio 12 d. sprendimu panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė.
Teismas pažymėjo, kad kreditorius gali ginčyti visus skolininko sudarytus sandorius, jei įrodomos visos CK 6.66 straipsnio sandorių nuginčijimo sąlygos.
Atsakovo V. E. pareiga teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius atsirado ne nuo VMI sprendimo surašymo, o anksčiau, pagal mokestinių įstatymų nustatytus terminus. Ginčo sandorio sudarymo metu atsakovai neprivalėjo ir neturėjo teisės sudaryti sandorių, kurie pažeistų kreditorių, tarp jų ir ieškovo, teises.
Kolegija nesutiko su tuo, kad ginčijamu sandoriu sumažėjo atsakovų, kaip skolininkų, turto suma. Nekilnojamieji daiktai parduoti už rinkos kainą, tai patvirtina nekilnojamojo turto vertintojo ataskaita apie 10 000 Lt vertę. Gauta pardavus turtą suma įskaitoma į sutuoktinių bendrą turtą. Dėl sandorio sudarymo nepažeistos ieškovo kaip kreditoriaus teisės.
Pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą preziumuojama, kad kreditoriaus teisėtus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Šie subjektai įvardyti ir CK 6.67 straipsnio 2, 3, 6, 7 punktuose. Actio Pauliana atveju yra aktuali artimojo giminaičio sąvoka, įtvirtinta CK 3.135 straipsnyje – artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai, t. y. tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, bei šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai – broliai ir seserys. Sistemiškai aiškinant CK 3.136 ir 6.67 straipsnius darytina išvada, kad svainyste susiję asmenys neįtraukti į nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašą. Skolininko sandoris su buvusios sutuoktinės seserimi, su kuria skolininkas susijęs ne giminystės, bet svainystės santykiais, nelemia nesąžiningumo prezumpcijos.
Dėl aptartų motyvų teismas, nenustatęs visų būtinų sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu sąlygų, atmetė ieškinį.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 12 d. sprendimą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą. Kasatorius savo prašymą grindžia šiais esminiais argumentais:
Ginčijamu sandoriu pažeistos jo teisės, nes turtas parduotas už mažesnę negu rinkos kainą. Sandorio šalys buvo nesąžiningos, priešingai negu konstatuota skundžiamame teismo sprendime. Ginčijamo sandorio sudarymas pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos interesus, neliko turto, iš kurio vykdant mokestines nepriemokos išieškojimą, būtų galima padengti bent dalį susidariusios V. E. mokestinės nepriemokos. Vertinant sandorio šalių sąžiningumą, O. M. turėjo įsitikinti, ar asmuo, ketinantis parduoti turtą, neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti kitų kreditorių interesai. Tai turėtų būti daroma ir įgijėjo interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, teismų praktikoje toks elgesys pripažintinas turto įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Neringos žuvis“ A. Pukelio IĮ ,,Altana“, bylos Nr. 3K-3-168/2007).
Pardavęs turtą V. E. nesumokėjo mokestinės nepriemokos, turtas parduotas artimajai D. E. giminaitei – seseriai O. M. Sandorio sudarymo metu atsakovas jau turėjo galiojančią mokestinę nepriemoką – prievolę ją padengti. O. M. prieš sudarydama sandorį nesiėmė visų įmanomų priemonių išsiaiškinti, ar šis sudarytas sandoris nepažeis kitų kreditorių teisių, ji negali būti laikoma sąžininga ir turi prisiimti visus neigiamus padarinius.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas V. E. prašo kasacinio skundo netenkinti, nurodydamas šiuos esminius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:
Mokestinė prievolė ne tik sutuoktinių prievolių atžvilgiu šeimos teisėje, bet ir mokesčių teisėje apibrėžta kaip asmeninė prievolė, dėl to už mokestinę nepriemoką asmeniškai atsakingas vienintelis atsakovas V. E. Ginčo sandorio suma atitiko perleistų nekilnojamųjų daiktų rinkos vertę ir dėl to nesumažėjo bendra turto vertė, į kurią ieškovas gali nukreipti išieškojimą. Ieškovo reikalavimų patenkinimui areštuoto turto vertė yra 111 538 Lt, taigi areštuoto turto vertė yra didesnė už mokestinės nepriemokos sumą. Dalį mokestinės nepriemokos atsakovas yra padengęs. Pagal CK 6.67 straipsnį svainyste susiję asmenys neįtraukti į nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašą, dėl to atsakovė O. M. nėra nesąžininga pagal įstatymo prezumpciją. Sandorio šalių tarpusavio santykiai vertintini tik kartu su kitais įrodymais, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad turto įgijėjas yra nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. G. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-191/2008). Esant tokioms aplinkybėms ieškovas turėjo pagrįsti ir įrodyti šalių nesąžiningumą, to nepadarė, o iš sąžiningo asmens negali būti išreikalautas nekilnojamasis turtas (CK 4.96 straipsnio 2 dalis).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė D. E. prašo kasacinį skundą atmesti, nurodydama šiuos esminius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:
Ginčijamas sandoris nepažeidė ieškovo kaip kreditoriaus interesų, nes atsakovas V. E. išliko mokus, jo areštuoto turto vertė ieškovo mokestinei nepriemokai padengti yra didesnė už nepriemokos sumą. Alytaus rajono apylinkės teismo 2000 m. birželio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2246/2000, atsakovų V. E. ir D. E. santuoka nutraukta. Taip santuokiniai atsakovų D. E. ir V. E. ryšiai ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto teisinis režimas pasibaigė. Ieškovas neinformavo atsakovės apie mokestinę nepriemoką, nesiuntė jai jokių dokumentų šiuo klausimu, dėl to ji neturėjo informacijos apie įsiskolinimą ir dėl jo pradėtą išieškojimą. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patvirtino, kad atsakovė neinformuota apie V. E. įsiskolinimą ir nėra atsakinga už jo prievolę. Atsakovė teigia neturinti bendro turto ir prievolių su V. E., dėl to išieškojimas negali vykti iš jai priklausančio turto.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl skolininko sudaryto sandorio nulemto kreditoriaus teisių pažeidimo kaip vienos iš būtinų sąlygų kreditoriui ginti savo teises naudojantis actio Pauliana
Kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana) (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Kreditorius gali ginčyti visus skolininko sudarytus sandorius, jei įrodomos visos CK 6.66 straipsnio sandorių nuginčijimo sąlygos.
Actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius, todėl, taikydami šią kreditoriaus teisių gynimo priemonę, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „ Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2009 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos Nr. 3K-3-105/2009; 2012 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Bildunga“ v. RUAB „Elektrotinklas“, bylos Nr. 3K-3-204/2012; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Staura“ v. UAB ,,Veikmės statyba“, IĮ ,,Eman“, bylos Nr. 3K-3-511/2012; kt.). Actio Pauliana taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, dėl to siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.
Viena iš būtinų sąlygų actio Pauliana taikyti yra kreditoriaus teisių pažeidimas. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Aiškinant kreditoriaus teisių pažeidimo kaip actio Pauliana taikymo sąlygą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad, sprendžiant, ar skolininko sudarytu sandoriu pažeisti kreditoriaus teisėti interesai, būtina įvertinti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Kita vertus, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012).
Nagrinėjanti bylą kasacine tvarka teisėjų kolegija konstatuoja, kad, sprendžiant klausimą, ar ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditoriaus teisės, teismui reikšminga nustatyti, ar dėl ginčijamo sandorio skolininkas tapo nemokus; jei ginčijamu sandoriu nesukeltas skolininko nemokumas, tai kreditoriaus teisių pažeidimo fakto konstatavimo tikslu nustatytina, ar faktiškai sumažėjo tiek skolininko turto, kad likusio nepakanka nukreipti kreditoriaus reikalavimui patenkinti.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytos faktinės aplinkybės apie tai, kad Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2010 m. balandžio 2-26 d. atlikusi atsakovo V. E. gyventojų pajamų mokesčio tyrimą konstatavo pažeidimus ir mokestinę nepriemoką. Jos nesumokėję atsakovai V. E. ir D. E. 2010 m. balandžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė žemės sklypą ir sodo namą už 10 000 Lt. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, V. E. mokestinė nepriemoka (nesumokėtų mokesčių suma kartu su apskaičiuotais delspinigiais ir palūkanomis) 2013 m. balandžio 15 d. buvo 107 652,18 Lt. Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. gegužės 19 d. turto arešto aktu areštuota 111 538 Lt vertės turto.
Taigi ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovas jau turėjo galiojančią mokestinę nepriemoką – prievolę ją padengti. Ginčijamu sandoriu nekilnojamieji daiktai parduoti už rinkos kainą, tai patvirtina byloje pateikta nekilnojamojo turto vertintojo ataskaita, VĮ Registrų centro išrašų duomenys apie nekilnojamųjų daiktų rinkos vertę. Atsakovo V. E. mokumą ir galėjimą atsiskaityti su ieškovu patvirtina tai, kad areštuoto turto yra daugiau nei mokestinės nepriemokos suma. Ieškinio teismui pateikimo dieną mokestinė nepriemoka buvo 115 532,83 Lt, kasacinio skundo surašymo dieną nepriemoka sumažėjo iki 107 017,18 Lt, nes, kaip patvirtino šalys kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį, atsakovas moka įmokas ir taip mažina nepriemoką. Ginčijamu sandoriu perleisto turto vertė sudaro nedidelę dalį visos kreditoriaus reikalavimo vertės, taigi turi nedidelę reikšmę kreditoriaus reikalavimo patenkinimui įgyvendinti. Dėl ginčijamo sandorio nesumažėjo skolininko turto tiek, kad jo akivaizdžiai neužtektų nukreipti išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą. Taigi atsakovo sudarytu sandoriu nepažeistos ieškovo teisės, nes jo kaip kreditoriaus galimybės nukreipti išieškojimą iš atsakovo (skolininko) turto iš esmės nesumenko. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendime kreditoriaus teisių pažeidimo nekonstatavimu jam pareiškus actio Pauliana ginčijant skolininko sudarytą sandorį.
Dėl mokestinės prievolės pobūdžio
V. E. ir D. E. santuoka buvo nutraukta dar Alytaus rajono apylinkės teismo 2000 m. birželio 29 d. sprendimu (priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2246/2000), kuriuo santuokinis turtas liko nepadalytas. Šio sprendimo pagrindu ištuoka Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota tik 2012 m. rugsėjo 27 d. Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 12 d. nutartimi šalių pareiškimą dėl santuokos nutraukimo padarinių paliko nenagrinėtą ir šioje byloje nebesprendė santuokoje įgyto turto padalijimo klausimų.
Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui, arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Pirmiau nurodyta, kad šioje byloje nebuvo sprendžiamas santuokoje įgyto turto padalijimas. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nesant šalių reikalavimo pripažinti atsakovo V. E. mokestinę prievolę asmenine ar bendra buvusių sutuoktinių, pagrįstai nesprendė klausimo dėl prievolės pobūdžio.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Pirmiau konstatuota, kad atsakovo (mokestinės nepriemokos skolininko) sudarytas sandoris nenulėmė kreditoriaus (ieškovo) teisių pažeidimo kaip vienos iš būtinų sąlygų actio Pauliana ieškinio tenkinimui (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Nenustačius kreditoriaus teisių pažeidimo skolininko sudarytu sandoriu kaip vienos iš būtinų sąlygų (conditio sine qua non) actio Pauliana tenkinti, šiuo pagrindu pareikštas ieškinys dėl tokio sandorio nuginčijimo netenkintinas. Kartu teisėjų kolegija vertina kaip teisiškai nereikšmingus, nelemiančius bylos baigties kitus kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentus dėl turto įgijėjo pagal ginčijamą sandorį sąžiningumo ir dėl šių argumentų nepasisako. Kreditoriaus (ieškovo) reikalavimas dėl aptariamo sandorio nuginčijimo teisiškai pagrįstai netenkintas apeliacinės instancijos teismo sprendimu. Šio sprendimo teisinis pagrįstumas kasacinio skundo argumentais nenuginčytas, dėl to jis paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.