- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-19
- Bylos Nr.
- e2A-1583-924/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02235-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Edvardas Paliokas, Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- R. B.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgitos Sujetienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimo už akių priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos už valstybinės žemės nuomą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydma priteisti iš atsakovo R. B. 4 776,80 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį, paskaičiuotą nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., 168,93 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo už akių visiško įvykdymo. Taip pat prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį ar neatvykus į teismo posėdį, priimti sprendimą už akių. Nurodė, jog atsakovas R. B. yra valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nuomininkas. Valstybinės žemės nuomos sutartis su atsakovu nėra sudaryta. Atsakovui valstybinės žemės nuomos mokestis buvo skaičiuojamas pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. T-491 (su pakeitimais). Pagal 2021 m. sausio 27 d. Mokesčių mokėtojo kortelę atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracijai yra skolingas 4 776,80 Eur žemės nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T-491 (toliau - Taisyklės), 35 punkte numatyta, kad laiku nesumokėjus valstybinės žemės nuomos mokesčio, skaičiuojami delspinigiai - 0,02 proc. už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Pagal 2021 m. sausio 27 d. Mokesčių mokėtojo kortelę atsakovui iš viso priskaičiuota 168,93 Eur delspinigių. 2020 m. kovo 6 d. atsakovui išsiųstas priminimas Nr. 29-2-258 dėl skolos už valstybinės žemės nuomos mokesčio nemokėjimą, tačiau atsakovas nei skolos, nei delspinigių nesumokėjo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad iš ieškovės pridėto Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 30/100 dalys pastato-parduotuvės, o G. E. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 70/100 dalys pastato-parduotuvės. Ieškovė pateikė ieškinį vienam iš bendraturčių, t. y. atsakovui, tačiau G. E. nei atsakovu, nei trečiuoju asmeniu į bylą neįtraukė. Ieškovė taip pat pateikė duomenis, kad atsakovas R. B. yra skolingas 4 776,80 Eur žemės nuomos mokesčio ir 168,93 Eur delspinigių už pastatus, kurie yra ant valstybinio žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), tačiau iš pridedamų dokumentų nėra aišku ar šis nuomos mokestis tenka tik atsakovui, kuriam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tik 30/100 dalys pastato-parduotuvės. Iš ieškinio turinio ir pridedamų dokumentų nėra aišku, ar bendraturtis G. E. proporcingai savo daliai (70/100 dalys pastato-parduotuvės) yra sumokėjęs žemės nuomos mokestį. Pažymėjo, jog atsakovas nėra sudaręs nuomos sutarčių dėl valstybinės žemės, taigi nėra ir rašytinio skolininko sutikimo dėl delspinigių skaičiavimo. Delspinigiai apskaičiuoti mokestinių teisinių santykių normomis, kurios neaktualios. Be to, ieškovė yra praleidusi Lietuvos Respublikos civilinio kodesko (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą ieškinio senaties terminą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi nutarta, kad pasirengimas nagrinėti bylą vyks paruošiamųjų dokumentų būdu. Ieškovei nustatytas 14 dienų terminas teismui pateikti paruošiamuosius dokumentus.
4. Nustatytu terminu 2021 m. birželio 1 d. gautas ieškovės dublikas, kuriuo ieškovė prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi. Atsakovo atstovui 2021 m. birželio 3 d. per EPP išsiųsti dublikas ir jo priedai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas triplikui į dubliką pareikšti. Minėti procesiniai dokumentai laikyti tinkamai įteiktais atsakovui 2021 m. birželio 4 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio CPK 175¹ straipsnio 10 dalis), tačiau tripliko atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 23 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo R. B. ieškovei Kauno miesto savivaldybės administracijai 2 328,80 Eur skolą, paskaičiuotą nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., 72,24 Eur delspinigius, paskaičiuotus nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2017 m. gegužės 16 d., nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. gegužės 16 d., nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2019 m. gegužės 16 d., nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2021 m. sausio 27 d., ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 401,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 11 d.) iki sprendimo už akių visiško įvykdymo, likusią ieškinio dalį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad atsakovas yra valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkas, nes nuo statinių įsigijimo 1993 m. kovo 2 d. jį faktiškai naudoja. Nuomos mokestis už šį sklypą atsakovui ieškovės buvo skaičiuojamas už 2004 – 2020 metus. Vertino, jog atsakovas kiekvienais metais būdavo informuojamas apie prievolę mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, taip pat būdavo informuojamas apie priskaičiuotą sumą bei taikytus tarifus ir žemės plotą, žemės ploto vertę, nuo kurių skaičiuojamas mokestis. Duomenų, kad atsakovas būtų teikęs prieštaravimus ar abejones dėl ieškovės priskaičiuoto mokesčio ir jo skaičiavimo byloje nėra.
7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad reikalavimams dėl periodiškai mokamo nuomos mokesčio turi būti taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje. Pažymėjo, jog šios teisės normos taikymo išimties valstybinės žemės nuomos santykiams galiojantys įstatymai nenustato. Ieškovės argumentus, kad nuomos mokestis negali būti priskirtas periodinėms išmokoms, o žemės nuomos mokesčiui negali būti taikomas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytas sutrumpintas penkerių metų senaties terminas, teismas atmetė kaip nepagrįstus.
Šalies argumentai
8. Teismas nustatė, kad ieškovė su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi į teismą 2021 m. vasario 10 d., su ieškiniu – 2021 m. kovo 12 d., prašė priteisti iš atsakovo nesumokėtą 4 776,80 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį, paskaičiuotą nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Vertino, jog ieškovei į teismą kreipusis 2021 m. vasario 10 d. penkerių metų ieškinio senaties terminas dėl nuomos mokesčio priteisimo už 2004 –2015 metus jau buvo suėjęs, termino atnaujinti ieškovė neprašė. Atsižvelgęs į tai, ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 4776,80 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį, paskaičiuotą nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., teismas tenkintino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 2 328,80 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio, paskaičiuoto nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (315,20 Eur + 475,20 Eur + 500 Eur + 506,40 Eur + 532 Eur).
Žemesnės instancijos teismas
9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovui tinkamai nevykdžius prievolės atsiskaityti už valstybinės žemės sklypo nuomą, ieškovės reikalavimas dėl 168,93 Eur delspinigių, paskaičiuotų nuo 2004 m. lapkričio 16 d. iki 2021 m. sausio 27 d., tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 72,24 Eur delspinigius, paskaičiuotus nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2017 m. gegužės 16 d., nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. gegužės 16 d., nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2019 m. gegužės 16 d., nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2021 m. sausio 27 d. (11,35 Eur + 17,11 Eur + 18 Eur + 18,23 Eur + 7,55 Eur) (Taisyklių 35 punktas).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visa apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai valstybinės žemės nuomos mokestį prilygino periodinėms išmokoms. Žemės nuomos mokestis negali būti tapatinamas su periodine išmoka. Nuomos mokestis - tai nuomos sutarties mokestis, kuris mokamas nuomininko už valdymą ir naudojimąsi daiktu, šiuo atveju, žemės sklypu. Nors CK yra numatyta galimybė mokėti nuomos mokestį periodiškai, tai dar nereiškia, kad nuomos mokestis priskirtinas periodinei išmokai.
6.2. Teismo sprendimas už akių yra nepagrįstas, nes nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas neturėjo būti taikomas ir ieškinys turėjo būti tenkintas visa apimtimi. Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams turėtų būti taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su viešuoju interesu susijęs santykių objektas - valstybinė žemė.
6.3. Pirmosios instancijos teismui taikant ieškinio senatį daliai ieškinio reikalavimų, atsakovui suteikiamas nepagrįstas pranašumas kitų nuomos mokesčių mokėtojų atžvilgiu, t. y. atsakovas, kuris akivaizdžiai nevykdė teisės aktais nustatytos pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, tai žinodamas ir suprasdamas, yra atleidžiamas nuo prievolės, taip įgydamas išskirtinumą kitų valstybinės žemės nuomininkų atžvilgiu. Šiame ginče senaties taikymas daliai ieškinio reikalavimų yra ydingas.
Atsiliepimas
11. Atsakovas R. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes atsakovas niekada nėra gavęs nuomos mokesčio deklaracijos su aiškia detalizacija, kurios atsakovui turi būti pateiktos pagal Taisyklių 4.12 ir 23, 38 punktus.
7.2. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas neturėjo būti taikomas ir ieškinys turėjo būti tenkintas visa apimtimi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą, nurodytą CK 1.125 straipsnio 9 dalyje. Be to, teismas priimdamas sprendimą už akių vadovavosi kasacinio teismo praktika analogiškose bylose (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 2 448 Eur (4 776,80 Eur - 2 328,80 Eur) skolos už 2004 – 2015 metus paskaičiuotą valstybinės žemės nuomą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl 2 448 Eur dalies skolos priteisimo, nurodydama, kad teismas nepagrįstai šiam reikalavimui pritaikė penkerių metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Apeliantės vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas apskritai neturėjo būti taikomas ir ieškinys turėjo būti tenkintas visa apimtimi. Taigi byloje ginčas kilo dėl ieškinio senaties taikymo.
15. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatą ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujintas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Taigi, jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), ieškinio reikalavimus teismas nagrinėja iš esmės, ir nustatęs, kad šis terminas praleistas bei nėra pagrindo jį atnaujinti, ieškinį atmeta.
16. Nagrinėjamu atveju atsakovas kaip pagrindą atmesti ieškinį, be kita ko, nurodė ir tai, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad nagrinėjamu atveju taikytinas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, dalį ieškinio reikalavimų atmetė. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, kuriais kvestionuojama minėta teismo išvada ir nesutinkama, jog šiuo atveju ieškinio senaties institutas apskritai gali būti taikomas, yra nepagrįsti.
17. Apeliantė nurodo, kad ieškinio senaties terminas neturėjo būti taikomas ir ieškinys turėjo būti tenkintas visa apimtimi, kadangi valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams turėtų būti taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su viešuoju interesu susijęs santykių objektas - valstybinė žemė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės nurodytoje nutartyje išdėstytos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės yra suformuluotos byloje, kurios nagrinėjimo dalykas iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Apeliantės nurodytoje nutartyje buvo nagrinėjamas klausimas dėl pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, tačiau klausimas dėl ieškinio senaties (ne)taikymo nebuvo sprendžiamas. Vien ta aplinkybė, kad prašomas priteisti nuomos mokestis yra už valstybinę žemę, nėra pagrindas netaikyti ieškinio senaties instituto. Ieškinio senaties nustatymas inter alia reiškia, kad įstatymų leidėjas suteikia prioritetą ne pažeistos asmens teisės gynimui, o kitoms, visuomenės požiūriu svarbesnėms, vertybėms. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
18. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Reikalavimui priteisti palūkanas ir kitokias periodines išmokas taikytinas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Kasacinis teismas, kurio teisės taikymo išaiškinimu pagrįstai vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, yra išaiškinęs, kad pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą tai pačiai reikalavimų rūšiai priskirtini reikalavimai dėl prievolių, kurioms būdingi analogiški periodiškumo požymiai kaip ir palūkanoms. Bendrieji kokybiniai požymiai, sujungiantys reikalavimus į tą pačią rūšį ir kartu išskiriantys iš civilinių teisinių reikalavimų visumos, šiuo atveju yra ne materialinių santykių prigimtis ar skolininko prievolei apibūdinti vartojamas terminas (išmoka, įmoka, mokestis), o tai, kad reikalavimas (kaip ir palūkanų išieškojimo atveju) pagal savo prigimtį nukreiptas į periodiškai pasikartojantį prievolės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011). Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2011 m. sausio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011, sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, turi būti taikomas periodiškai mokamam valstybinės žemės nuomos mokesčiui. Šios teisės normos taikymo išimties valstybinės žemės nuomos santykiams galiojantys įstatymai nenustato.
19. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad valstybinės žemės nuomos mokestis pagal savo prigimtį nukreiptas į periodiškai pasikartojantį prievolės vykdymą bei turi būti mokamas periodiškai (vieną kartą per metus už tam tikrą pasikartojantį laikotarpį), todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti šį mokestį tik už paskutinius penkerius metus, t. y. paskaičiuotą nuo 2016 metų iki 2020 metų imtinai (ieškovė su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo į teismą kreipėsi 2021 m. vasario 10 d.).
20. Apeliantė iš esmės neginčija to, kad nagrinėjamu atveju praleido CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytą terminą. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovė neprašo atnaujinti šį terminą ir nenurodo priežasčių, kurias teismas galėtų pripažinti svarbiomis praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti. Aplinkybė, kad ieškovė nesitikėjo, jog šiai skolai išieškoti gali būti pritaikyta ieškinio senatis ar, kad ieškovė tikėjosi, jog atsakovas geranoriškai sumokės skolą, nelaikytina pakankama ieškinio senaties terminui atnaujinti.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytų argumentų visuma, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos, todėl naikinti jo, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, arba sprendimą keisti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, jai bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
24. Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jokių šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jos negali būti priteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.