- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-12
- Bylos Nr.
- AN2-54-935/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01796-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Pažeidėjas
- E. D.
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.11.2Nustatyto greičio viršijimas (ANK 416 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pažeidėjo E. D. atstovo advokato apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamų klausimų esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos 2024 m. spalio 11 d. nutarimu E. D. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalį 510 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems mėnesiams, nes jis 2024 m. rugsėjo 18 d. 11.47 val. Vilniuje, Savanorių pr., vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą 90 km/h greitį, įvertinus paklaidą, viršijo 52,59 km/h ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi paliko nepakeistą Institucijos vyresniosios tyrėjos 2024 m. spalio 11 d. nutarimą ir E. D. atstovo advokato skundo netenkino.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniame skunde E. D. atstovas advokatas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį ir pažeidėjui paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, priteisti E. D. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl Institucijos vyresniosios tyrėjos 2024 m. spalio 11 d. nutarimo, netinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė proporcingumo bei objektyvumo principų reikalavimų.
5. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad galimybė skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta įstatyme, siejama ne su kokių nors ypatingų aplinkybių egzistavimu, o iš esmės su ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių vertinimu. Skundžiamoje nutartyje ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas yra siejamas su visiškai neaiškiomis aplinkybėmis, kas sudaro įspūdį, jog šios nuostatos apskritai negali būti taikomos arba taikomos egzistuojant kažkokioms išskirtinėms aplinkybėms.
6. Pažeidėjo atstovas pabrėžia, kad E. D. paskirtos baudos dydis siekia iš esmės maksimalų normos sankcijoje numatytą šios nuobaudos dydį. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad teismų praktikoje už analogiško administracinio nusižengimo padarymą asmenims yra nustatomas trumpesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir neįvertino E. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Neatsižvelgė į tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas keturiems mėnesiams iš esmės pablogins teisės pažeidėjo padėtį, nes jis neturės galimybės nuvykti į darbą, gali netekti galimybės aprūpinti tiek save, tiek savo šeimos narius.
7. Skunde nurodoma, kad E. D. išlaiko tris nepilnamečius vaikus, juos vežioja į mokyklą, papildomus užsiėmimus bei būrelius. Jis prižiūri savo garbaus amžiaus močiutę, lydi ją pas gydytojus, atveža maistą, vaistus bei kt. Pažeidėjui yra būtinas automobilis, siekiant ir toliau teikti visokeriopą pagalbą savo šeimos nariams bei artimai giminaitei. Be to, E. D. yra teigiama ir socialiai orientuota asmenybė, kritiškai vertina savo elgesį, pasimokė iš šios situacijos bei ateityje pasižada nedaryti administracinių nusižengimų.
8. Pažeidėjo atstovas prašo atsižvelgti į tai, kad E. D. administraciniu nusižengimu nepadarė jokios žalos nei kitiems asmenimis, nei jų turtui.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos vyriausiasis tyrėjas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
10. Atsiliepime nurodoma, kad administracinio poveikio priemonė E. D. buvo paskirta pagrįstai ir jos taikymo terminas nustatytas tinkami, atsižvelgus į visas šios poveikio priemonės taikymui reikšmingas aplinkybes. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi visiškai pagrįstai netenkino teisės pažeidėjo atstovo skundo dėl Institucijos vyresniosios tyrėjos 2024 m. spalio 11 d. nutarimo. Šiuo atveju būtina įvertinti ir tai, kad E. D., darydamas teisės pažeidimą, kuris kelia itin didelį pavojų eismo saugumui, elgėsi neatsakingai. Pažeidėjas turėjo numatyti neigiamas savo neteisėtų veiksmų pasekmes tiek sau pačiam, tiek artimiesiems.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Pažeidėjo atstovo advokato apeliacinis skundas netenkintinas.
11. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nei administracinio nusižengimo padarymo faktas ar šio nusižengimo padarymo aplinkybės, nei E. D. paskirtos nuobaudos – baudos dydis, kuri yra šiek tiek didesnė nei ANK 416 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytas šios nuobaudos vidurkis, tačiau tvirtinama, kad pažeidėjui buvo netinkamai nustatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Taigi apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo byloje užfiksuotus duomenis vertins tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. pasisakys tik dėl to, ar E. D. buvo tinkamai paskirta ginčijama administracinio poveikio priemonė.
12. ANK 34 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų įstatyme numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų įstatyme numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų įstatyme numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Taigi bendra taisyklė nustatant specialiosios teisės atėmimo terminą yra tokia, kad šios administracinio poveikio priemonės trukmė, aišku, įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, yra nustatoma pagal įstatyme įtvirtintas ribas.
13. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Teigtina, kad administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, t. y. taikomos anksčiau paminėtos ANK 34 straipsnio nuostatos, tik tais atvejais, kai yra nustatoma aplinkybių visuma, kuri leidžia daryti išvadą apie mažesnį teisės pažeidėjo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą, taip pat yra susidariusi kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios administracinių poveikio priemonių skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai administracinio poveikio priemonei paskirti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių visuma, kuri leistų E. D. už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, laikantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nei numatytas ANK 416 straipsnio 7 dalyje.
14. E. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kitų pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tokių aplinkybių nėra nurodoma ir apeliaciniame skunde. Be to, nagrinėjamu atveju visiškai pagrįstai buvo nustatyta ir viena pažeidėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. pakartotinai padarytas tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, kol dar nepasibaigė ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad teisės pažeidimas buvo padarytas darbo dienos metu, vietoje, kurioje eismo intensyvumas yra pakankamai didelis, ir greičio ribojimų laikymasis yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti eismo saugumą. Administracinio nusižengimo byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad E. D. per paskutinius penkerius metus yra keliasdešimt kartų baustas administracine tvarka, beveik visais atvejais už nusižengimų, susijusių su transportu ir kelių ūkiu, padarymą, iš kurių ne mažiau dvidešimties yra susiję su mažesniu ar didesniu maksimalaus leistino greičio viršijimu, jis du kartu buvo baustas už tai, jog maksimalų leistiną greitį viršijo daugiau nei 50 km/h, už ką jam abu kartus buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones trims mėnesiams. Teisės pažeidimų gausa, analogiškų neteisėtų veiksmų kartojimas leidžia daryti išvadą, kad iš tikrųjų anksčiau E. D. taikytos švelnesnės teisinio poveikio priemonės pageidaujamų rezultatų nedavė, nepakeitė jo elgesio bei požiūrio į naudojimąsi turima teise, taip pat leidžia teigti, jog jis šia teise naudojasi neatsakingai. Taigi nėra pagrindo tikėtis, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tokiam pačiam ar trumpesniam terminui nei ankstesniais atvejais, galėtų padėti pasiekti tikslus, nurodytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje.
15. Anksčiau aptartos aplinkybės leidžia sutikti su vertinimu, kad, net ir nustačius vieną pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, administracinio poveikio priemonės terminas E. D. turi būti nustatytas šiek tiek didesnis nei įstatyme numatytas šios priemonės taikymo vidurkis. Tvirtinti, kad nustatant administracinio poveikio priemonės terminą buvo nepakankamai atsižvelgta į nustatytą pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad teiginiai, jog E. D. pasimokė iš savo neteisėto elgesio bei ateityje pasižada nedaryti administracinių nusižengimų, atsižvelgus į jo anksčiau padarytų teisės pažeidimų skaičių bei pobūdį, yra vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio.
16. Aplinkybė, kad dėl E. D. padaryto teisės pažeidimo nekilo turtinės ar neturtinės žalos, niekaip nelengvina jo atsakomybės bei neleidžia daryti išvados, jog padarytas teisės pažeidimas yra mažiau pavojingas. Konstatuotina, kad tuo atveju, jeigu dėl neteisėtų veiksmų būtų padaryta žala kitų asmenų turtui, sveikatai ar pan., jam kiltų griežtesnė teisinė atsakomybė pagal atitinkamas normas. Aiškinti, kad pažeidėjo teisinę padėtį lengvina tai, jog jis nepadarė pavojingesnio teisės pažeidimo, nors tokia tikimybė buvo, yra nelogiška.
17. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su E. D. darbine veikla, rūpinimusi šeima, artimaisiais, taip pat nėra pagrindas trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pakeis E. D. gyvenimą, prie kurio jis bei jo artimieji buvo pripratę, tačiau tai yra neišvengiamos administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats pažeidėjas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu teisės pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Čia pažymėtina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pasunkina E. D. galimybes pasirūpinti artimaisiais, užsiimti darbine veikla, tačiau tokių galimybių, tinkamai organizuojant savo veiksmus, nepaneigia. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad pažeidėjas turi (gali) imtis visų įmanomų teisėtų priemonių, jog paskirta administracinio poveikio priemonė turėtų kuo mažesnę neigiamą įtaką jo paties bei jo artimųjų įprastam gyvenimui.
18. ANK 22 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose yra įtvirtinti tikslai, kurių siekiama administracinėmis nuobaudomis, o ANK 27 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinių poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus. Administracinio poveikio priemone kaip ir administracine nuobauda yra siekiama nubausti bei auklėti administracinį nusižengimą padariusius asmenis, užtikrinti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat jog tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracinio poveikio priemone, kuri yra skirta padėti įgyvendinti nuobaudos tikslus, siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Konstatuotina, kad šiuo atveju E. D. paskirta administracinio poveikio priemonė užtikrina ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų darnų įgyvendinimą, neprieštarauja proporcingumo principo reikalavimams, nes šia priemone yra tinkamai ir efektyviai daromas poveikis teisės pažeidėjui, užtikrinama teisės pažeidimų prevencija, kuri, įvertinus veikos padarymo aplinkybes, E. D. asmenybę (tiek teigiamai, tiek neigiamai jį apibūdinančius duomenis), švelnesnėmis priemonėmis nebus pasiekta.
19. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. spalio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-199-606/2024 administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį nutraukė, nes buvo nustatyta, jog automobilį administracinio nusižengimo padarymo metu vairavo ne tas asmuo, kuris buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Šioje byloje klausimai, susiję su administracinio poveikio priemonės taikymo terminu, nebuvo sprendžiami. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-230-1121/2024, taip pat nebuvo sprendžiamas klausimas dėl administracinio poveikio priemonės taikymo. Be to, šioje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl asmens patraukimo atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį, nesant ANK 416 straipsnio 7 dalyje nurodytų sąlygų. Administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-234-806/2024, kurioje Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 17 d. priėmė nutartį, pažeidėjui, padariusiam administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta trims mėnesiams. Vis tik čia būtina įvertinti, kad paminėtoje byloje buvo nustatytos kitokios administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingos aplinkybės, apibūdinančios tiek patį pažeidimą, tiek jį padariusį asmenį, nei E. D. atveju. Taigi yra akivaizdu, kad apeliaciniame skunde nurodyti teismų procesiniai sprendimai buvo priimti ne tokiose pačiose situacijose ir sprendžiant ne tokius pačius klausimus (bent jau ne tuo pačiu apsektu), kaip nagrinėjamu atveju.
20. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad E. D. atstovo advokato apeliacinio skundo nėra pagrindo tenkinti, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis, kuri yra teisėta ir pagrįsta, yra paliktina nepakeista. Konstatavus, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra paliktina nepakeista, prašymas E. D. naudai priteisti jo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį nepakeistą ir teisės pažeidėjo E. D. atstovo advokato apeliacinio skundo netenkinti.
Netenkinti atstovo advokato prašymo atlyginti pažeidėjui E. D. išlaidas patirtas advokato paslaugoms apmokėti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.