- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-17
- Bylos Nr.
- eAN2-234-806/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00063-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kategorijos
- 17.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Raimondos Vizgirdienės (toliau – ir apelianto atstovė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. kovo 26 d. nutarimu V. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalį paskirta 500 Eur bauda ir taikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 (trims) mėnesiams už tai, kad jis 2023 m. rugsėjo 10 d., 15.32 val., Kelmės rajono sav. Magistraliniuose keliuose Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas, 91,515 kilometre, vairuodamas transporto priemonę AUDI Q7, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nustatytą 90 kilometrų per valandą greitį viršijo 53 kilometrais per valandą, t. y. važiavo 143 kilometrų per valandą greičiu (įvertinus paklaidą).
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi pakeista Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. kovo 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-51105-2024 dalis dėl administracinės poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo: sutrumpintas V. J. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas iki 1 (vieno) mėnesio, likusi nutarimo dalis palikta nepakeista.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu Institucijos atstovė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-220-834/2024 ir palikti galioti Institucijos 2024 m. kovo 26 d. priimtą nutarimą Nr. 0239-ANR_N-51105-2024. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Manoma, kad skundžiamoje nutartyje išdėstytos aplinkybės nėra tokios išskirtinės, kuriomis remiantis būtų pagrindas paskirtą 3 (trijų) mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 1 (vieno) mėnesio. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, V. J. skirdamas administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieno) mėnesio laikotarpiui, netinkamai įvertino byloje esančias ir administracinės nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, o būtent neįvertino V. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir tai, kad pažeidimas akivaizdžiai buvo padarytas tiesioginės tyčios forma.
3.2. Skundžiamą nutartį priėmusio teismo vertinimu, ankstesni pareiškėjo baustumai neturi būti vertinami kaip asmens atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kadangi teismo posėdžio metu V. J. nurodė, kad ankstesnius pažeidimus, kurie yra registruoti jo vardu, padarė ne jis pats, o kiti asmenys, kurie vairavo jam priklausančias transporto priemones. Teismo posėdžio metu V. J. paaiškino, kad nežinojo, kaip pateikti informaciją apie pasikeitusius vairuotojus. Institucijos nuomone, ši V. J. nurodyta aplinkybė yra tik siekis sušvelninti atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, pateikta informacija yra deklaratyvi ir nepatvirtinta jokiais svariais įrodymais, kadangi visi procesiniai dokumentai ankstesnėse administracinių nusižengimų bylose V. J. buvo išsiųsti ir įteikti nepažeidžiant ANK 573 straipsnio nuostatų. Pažymima, kad V. J. paskirtas administracines nuobaudas sumokėdavo laiku, kas patvirtina, kad jis su gaunamais procesiniais dokumentais būdavo tinkamai susipažinęs. Siunčiant minėtus dokumentus visais atvejais būna nurodytas elektroninio pašto adresas, kuriuo asmenys gali teikti papildomus dokumentus, paaiškinimus, tačiau akivaizdu, kad V. J. šia teise nepasinaudodavo, nes visus administracinius nusižengimus darydavo pats.
3.3. Atkreipiamas dėmesys, kad V. J. tokio pobūdžio administracinį nusižengimą, kuomet vairuodamas transporto priemonę viršija nustatytą leistiną greitį, padarė ne pirmą kartą. Iš jo baustumo pažymos matyti, kad nutarimo priėmimo dieną jis turėjo dvi galiojančias tokios pačios rūšies administracines nuobaudas, po šio nusižengimo įvykdymo dar kartą pažeidimų fiksavimo sistemomis buvo užfiksuotas viršijant leistiną greitį, iš ko akivaizdu, kad aptariamas V. J. administracinis nusižengimas nėra atsitiktinis. Institucija ėmėsi visų būtinų priemonių visapusiškai ir pilnutinai įvertinti V. J. byloje esančius duomenis.
3.4. Vadovaujantis Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 15 ir 127 punktais, daroma išvada, kad šiuo atveju V. J., laikydamasis KET reikalavimų, privalėjo laikytis būtinų atsargumo priemonių, sumažinti greitį, važiuoti atsargiai, o ne pasielgti nerūpestingai, keliant pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams ar visam eismo saugumui. Nurodoma, kad nesukėlimas sunkių padarinių nesudaro pagrindo švelninti paskirtos administracinio poveikio priemonės, o priešingai, būtina skirti asmeniui tinkamo laikotarpio administracinio poveikio priemonę, kad kiti eismo dalyviai dėl neatsakingo elgesio būtų apsaugoti nuo sunkių padarinių.
3.5. Vadovaudamasi Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 11 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-334-383/2021, Institucijos atstovė atkreipia dėmesį, kad darbo pobūdis ar šeimyniniai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Pažymima, kad aplinkybės, jog teisė vairuoti reikalinga dėl darbo, asmeninių poreikių tenkinimui ir rūpintis šeimos nariais, V. J. buvo žinomos dar iki nusižengimo padarymo.
3.6. V. J. padarė itin šiurkštų ir pavojingą administracinį nusižengimą tiesioginės tyčios forma, didino greitį dalyvaudamas viešame eisme sąmoningai tai suvokdamas ir nesusimąstydamas apie galimai kilsiančias pasekmes. Kelyje, kur vyksta intensyvus transporto priemonių eismas, savo elgesiu sukėlė akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė sunkesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Toks tyčinis V. J. elgesys aiškiai parodo jo neigiamą požiūrį į saugų eismą, įtvirtintas visuomenėje taisykles. V. J. nurodoma aplinkybė, kad jis dėl padaryto administracinio nusižengimo gailisi, yra deklaratyvi. Institucija tinkamai įvertino V. J. pateiktą paaiškinimą, jo asmenybę ir padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, taip pat V. J. baustumo pažymą, iš kurios matyti, kad jis pažeidimo padarymo dieną turėjo 7 (septynias) galiojančias administracines nuobaudas, iš kurių 2 (dvi) pagal ANK 416 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus. Atsižvelgus į visas nurodomas aplinkybes, Institucijos įgaliotas pareigūnas priėmė sprendimą V. J. paskirti administracinę nuobaudą – 500 Eur piniginę baudą kartu su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.
3.7. Institucijos atstovė pažymi, kad siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 6 dalyje. Šiuo atveju prioritetas turėtų būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui.
3.8. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, manoma, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2024 m. gegužės 23 d. priimdami nutartį nesivadovavo aukštesnės instancijos teismų suformuota teismine praktika, neįvertino V. J. asmenybės, tinkamai neįvertino ir nesigilino į administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į Institucijos apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos atstovės apeliacinis skundas tenkinamas
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde keliamas tik administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) termino sumažinimo ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu klausimas, kas apibrėžia apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas. Atsižvelgdamas į tai, teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 Eur iki 550 Eur ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 450 Eur iki 700 Eur. Be to, pagal ANK 416 straipsnio 7 dalį už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 (trijų) iki 6 (šešių) mėnesių. Nagrinėjamu atveju V. J. už jo padarytą administracinį nusižengimą Institucijos 2024 m. kovo 26 d. nutarimu buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas ir nustatytas 3 (trijų) mėnesių šios poveikio priemonės taikymo terminas. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi pakeistas Institucijos 2024 m. kovo 26 d. nutarimas ir sutrumpintas administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas iki 1 (vieno) mėnesio.
Žemesnės instancijos teismas
7. ANK 34 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų įstatyme numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų įstatyme numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų įstatyme numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Taigi, bendra taisyklė nustatant specialios teisės atėmimo terminą yra tokia, kad šios administracinio poveikio priemonės trukmė yra nustatoma pagal įstatyme nustatytas ribas.
8. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017 ir kt.).
9. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas bei administracinio poveikio priemones teismai nuodugniai įvertina pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis konstitucinio principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo turiniu ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje užfiksuotus duomenis, konstatuoja, jog šiuo atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos V. J. buvo taikytos nepagrįstai. Institucija 2024 m. kovo 26 d. nutarime Nr. 0239-ANR_N-51105-2024, priešingai, nei nurodė skundžiamą nutartį priėmęs teismas, atsižvelgė į visas byloje esančias ir administracinės nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, t. y. tinkamai įvertino V. J. asmenybę ir jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, Administracinių nusižengimų registro išraše esančius duomenis apie V. J. padarytus administracinius nusižengimus (pažeidimus) už 5 (penkerius) metus, taip pat V. J. pateiktą paaiškinimą.
10. Institucija, priimdama nutarimą, kuriuo V. J. paskyrė administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, nustatė, kad V. J. padarė itin šiurkštų ir pavojingą administracinį nusižengimą, tokiu savo elgesiu sukėlė akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė sunkesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę Institucija nurodė tai, kad V. J. dėl padaryto administracinio nusižengimo gailisi (medžiagos l. 24). Skundžiamą nutartį priėmęs teismas sumažino administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. J. paskirtos specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 (vieno) mėnesio, motyvuodamas tuo, kad Institucija neatsižvelgė į tai, kad V. J., bandydamas pašalinti automobilio gedimus, įvertino eismo intensyvumą, t. y. atsižvelgė į tai, kad automobilių nedaug, važiavo dienos metu, sekmadienį. Taip pat skundžiamą nutartį priėmęs teismas atsižvelgė ir į V. J. paaiškinimus teismo posėdžio metu, kad Administracinių nusižengimo registre fiksuotus administracinius nusižengimus padarė ne jis, tačiau nežinodamas, kaip pateikti informaciją apie vairuotoją, paskirtas nuobaudas sumokėjo, nesuprasdamas ir dėl padarytų administracinių nusižengimų kylančių padarinių. Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad po nagrinėjamo įvykio naujų nusižengimų V. J. nėra padaręs (pažymėtina, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas vadovavosi 2024 m. balandžio 16 d. išrašu) (medžiagos l. 37-41), už ankstesnius nusižengimus paskirtas nuobaudas yra sumokėjęs, asmuo nėra baustas už itin šiurkštų KET pažaidimą.
11. Aukštesnės instancijos teismas iš dalies nesutinka su apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutarties motyvais. Sutiktina, kad V. J. teigiamai charakterizuoja tai, kad paskirtos administracinės nuobaudos yra sumokėtos, kad nėra padaręs itin šiurkštaus KET pažeidimo. Tačiau nesutiktina, kad pareiškėjo atsakomybę švelnina būtent tai, kad jis viršijo greitį, įvertinęs eismo intensyvumą ir prisiėmė atsakomybę už kitų asmenų padarytus administracinius nusižengimus, naudojantis jo transporto priemonėmis.
12. V. J. padarė KET pažeidimą, kuris įstatymų leidėjo yra vertinamas kaip keliantis reikšmingą pavojų eismo saugumui. KET pažeidimas buvo padarytas magistraliniuose keliuose Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas, 91,515 kilometre, kuriuose leistinas maksimalus greitis yra 90 kilometrų per valandą, V. J. pasirinktas greitis buvo 143 kilometrai per valandą, t. y. jis viršijo leistiną greitį 53 kilometrais per valandą. Be kita ko, V. J. paaiškinimai, kad, bandydamas pašalinti automobilio gedimus, didesniu nei leistinas greičiu važiavo trumpą laiko tarpą, įvertinęs eismo intensyvumą, paros metą bei tai, kad nusižengimo padarymo diena buvo sekmadienis, vertintini kritiškai. Vadovaujantis KET, V. J. turėjo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti važiavimo greitį, atsižvelgdamas į transporto priemonės būklę. Be kita ko, turėjo sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių (KET 127 punktas). KET 15 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Jeigu važiuojant transporto priemonė sugenda ir dėl to neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, išskyrus KET 234 punkte nustatytus atvejus. Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. J. skunde apylinkės teismui nurodė, kad važiuojant keliu atsirado automobilio traukos gedimas (b. l. 26). Taigi, atsiradus gedimui, kuomet automobilis tapo techniškai netvarkingas, V. J. privalėjo pasirinkti saugų greitį, o ne elgtis nerūpestingai kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Nors nagrinėjamu atveju dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų realių padarinių nekilo, tačiau neabejotina, kad tokiu savo elgesiu jis kėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir kitų eismo dalyvių saugumui, sveikatai, gyvybei ir turtui. V. J. nurodomos aplinkybės nemažina veikos pavojingumo ir rodo, kad pažeidėjas ne visiškai supranta savo padaryto pažeidimo esmę, galėjusias kilti skaudžias pasekmes.
13. Institucijos atstovė skunde nurodė, kad V. J. tokio pobūdžio administracinį nusižengimą, kuomet vairuodamas transporto priemonę viršijo leistiną greitį, padarė ne pirmą kartą. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 (penkerius) metus Nr. 0239-ANR_I-223-2024 matyti, kad po 2023 m. rugsėjo 10 d. padaryto administracinio nusižengimo V. J. 2023 m. gruodžio 16 d., Oslo g., Vilniuje, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 3 dalyje, t. y. vairuojant transporto priemonę, nustatytą 60 kilometrų per valandą greitį viršijo 25 kilometrais per valandą, t. y. važiavo 85 kilometrų per valandą greičiu (įvertinus paklaidą). Akivaizdu, kad V. J. apie šį pažeidimą yra žinoma, nes jis yra sumokėjęs baudą.
14. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 (penkerius) metus Nr. 0239-ANR_I-223-2024 matyti, kad V. J. pažeidimo padarymo dieną turėjo 7 (septynias) galiojančias administracines nuobaudas, iš kurių 2 (dvi) pagal ANK 416 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus. Šios aplinkybės yra nepalankios administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, jį charakterizuoja neigiamai ir rodo, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J. elgesys vairuojant automobilį patvirtina neigiamą jo požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktuose įtvirtintas su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles, jis yra linkęs daryti naujus teisės pažeidimus, o iš paskirtų nuobaudų teigiamų išvadų nedaro.
15. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tiek skųsdamas Institucijos 2024 m. kovo 26 d. nutarimą, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad nors per pastaruosius 5 (penkerius) metus jo vardu yra registruoti nusižengimai, tačiau beveik visus administracinius nusižengimus padarė jo sutuoktinė ar draugai, naudodamiesi jo transporto priemonėmis, o nežinodamas, kaip pateikti informaciją apie pasikeitusius vairuotojus, prisiimdavo atsakomybę už kitų vairuotojų padarytus administracinius pažeidimus (medžiagos l. 26), tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius V. J. argumentus laiko nepagrįstais jau vien dėl to, kad administracinės nuobaudos paskirtos būtent V. J. Be to, Institucijos atstovė skunde pagrįstai atkreipė dėmesį, kad siunčiant procesinius dokumentus visais atvejais būna nurodytas elektroninio pašto adresas, kuriuo asmenys gali teikti papildomus dokumentus, paaiškinimus. Šį Institucijos argumentą sustiprina ir byloje esantis Lietuvos kelių policijos tarnybos 2024 m. sausio 15 d. pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo Nr. 39-ANR_PR-12805-2024, kuriame nurodoma, kad per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos asmenys gali pateikti paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo ir jo padarymo, pranešti duomenis apie asmenį, pateikti paaiškinimus galima Elektroninių paslaugų portale https://epaslaugos.ird.lt, el. paštu arba paštu Institucijai. Pažymėtina, kad minimame pranešime yra nurodomas tiek el. pašto adresas, tiek įstaigos, kuriai galima pateikti paaiškinimus, adresas (medžiagos l. 13).
16. Pažymėtina, kad dėl kitų aplinkybių, būtinų individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas bei administracinio poveikio priemones, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi skundžiamą nutartį priėmęs teismas dėl jų padarė pagrįstas išvadas, su kuriomis aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.
17. Administracinio poveikio priemonė kaip ir administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 ir 27 straipsniai). Taigi, administracinio poveikio priemone, kuri yra skirta padėti įgyvendinti nuobaudos tikslus, siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu teisės pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
18. ANK 22 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose yra įtvirtinti tikslai, kurių siekiama administracinėmis nuobaudomis. ANK 27 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinio poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. J. Institucijos paskirta administracinio poveikio priemonė, kurios terminas nustatytas 3 (trims) mėnesiams, užtikrina ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų darnų įgyvendinimą, neprieštarauja proporcingumo principo reikalavimams, nes šia priemone yra tinkamai ir efektyviai daromas poveikis teisės pažeidėjui, užtikrinama teisės pažeidimų prevencija, kuri, įvertinus veikos padarymo aplinkybes, V. J. asmenybę (tiek teigiamai, tiek neigiamai jį apibūdinančius duomenis), švelnesnėmis priemonėmis nebus pasiekta.
19. Atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl naikintina, o Institucijos 2024 m. kovo 26 d. nutarimas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nutartį ir palikti galioti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Raimondos Vizgirdienės 2024 m. kovo 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-51105-2024.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.