Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-07-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-230-1121/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-17
Bylos Nr.
AN2-230-1121/2024
Teisminio proceso Nr.
4-48-3-00012-2024-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Paulius Veršekys
Kategorijos
  • 17.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-230-1121/2024
Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00012-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 17.11.2; 22.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo G. R. (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nutarimo, kuriuo E. L. skundas tenkintas, panaikintas Institucijos 2024 m. sausio 23 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-2355-2024 ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Institucijos 2024 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-2355-2024 E. L. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 4 dalyje už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 4 d., 13.37 val. Elektrėnų sav. vairuojant transporto priemonę, nustatytą 50 km/h greitį viršijo 33 km/h, t. y. važiavo 83 km/h greičiu (įvertinus paklaidą), taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus. E. L. paskirta administracinė nuobauda – 140 Eur.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su minėtu Institucijos nutarimu, E. L. pateikė skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams, prašydamas panaikinti Institucijos 2024 m. sausio 23 d. nutarimą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nutarimu, E. L. skundas tenkintas, panaikintas Institucijos 2024 m. sausio 23 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai

3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2024 m. sausio 23 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-2355-2024. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3.1. Apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje nustatytų įrodymų visumą, sprendžiant, kad E. L. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties požymio -tyčios. Nurodoma, kad apylinkės teismas priėmė nutarimą išsamiai neišnagrinėjęs faktinių ir teisinių aplinkybių, kad kelio ženklas, nurodantis „Balceriškės“ gyvenvietės pradžią pastatytas ne gyvenvietės teritorijoje ir neatitinka kelio ženklams Nr. 550 „Gyvenvietės pradžia“ taikomų reikalavimų.

3.2. Byloje esančios Elektrėnų savivaldybės administracijos pateiktoje išvadoje nurodyta, kad pagal eksploatacinių savybių deklaracijas, kelio ženklinimas, kelio ženklas „Balceriškės“ atitinka teisės aktų reikalavimus. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 straipsnyje nurodyta, kad technines eismo reguliavimo valstybinės reikšmės keliuose priemones, suderinusios su akcine bendrove „Lietuvos automobilių kelių direkcija“, kituose keliuose – su savivaldybės institucija, jos įgaliota įstaiga ar įmone, įrengia kelius prižiūrinčias įmones. Dėl to, Institucijos vertinimu, Institucija negali pateikti tokios informacijos, išvadą teismui pateikė Elektrėnų savivaldybės administracija, t. y. institucija, kuriai pagal įstatymą paskirta kelių ir kelio ženklų (kituose keliuose) priežiūra.

3.3. Priešingai nei nurodo apylinkės teismas, gyvenvietės ribos nustatomos ne pagal gyvenvietės infrastruktūrą, bet vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymų ir kitais poįstatyminiais teisės aktais. Dėl to, kelio ženklas, nurodantis gyvenvietės „Balceriškės“ pradžią, pastatytas nuo gyvenvietės pradžios, t. y. stovi gyvenvietėje.

Žemesnės instancijos teismas

3.4. Apylinkės teismas priimant nutarimą rėmėsi Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 28 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. II-32-552-2010. Vis dėlto, pateiktoje byloje buvo nagrinėjama kita situacija (prieš greitį matuojantį prietaisą apskritai nebuvo gyvenvietės pradžią žyminčio kelio ženklo).

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą E. L. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Institucijos apeliacinio skundo netenkinti. E. L. nurodo, kad kelio ženklo „Balceriškės“ trūkumas yra jo dydis. Minėtas kelio ženklas pagal teisės aktus turėtų būti 50 proc. (1,5 karto) didesnis. Taip pat prie atsiliepimo yra pridėtos kelios nuotraukos, iš kurių, kaip nurodo E. L., matyti, kad šiuo metų laiku (past. – pagal el. laiško siuntimo datą galima suprasti, kad nuotraukos darytos 2024 m. gegužės mėn.) kelio ženklą „Balceriškės“ užstoja medžių šakos, todėl šio kelio ženklo matomumas yra labai prastas (pagal Institucijos nutarimą, administracinio nusižengimo padarymo data yra 2023 m. lapkričio mėn.). Be to, teigiama, kad prieš kelio ženklą „Balceriškės“ leistinas greitis yra 90 km/h, o po minėto ženklo – 50 km/h, t. y. skirtumas yra daugiau nei 30 km/h, nėra laipsniško greičio ribojimo, o minėtas kelio ženklas matomas iš mažiau nei 150 m.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Institucijos apeliacinis skundas atmestinas

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju E. L. veiksmuose nenustatyta tyčia, todėl administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu buvo nutraukta.

Žemesnės instancijos teismas

6. Nagrinėjamu atveju Institucija 2024 m. sausio 23 d. nutarimu nustatė, kad E. L. 2023 m. lapkričio 4 d., 13.37 val. Elektrėnų sav. vairuojant transporto priemonę, nustatytą 50 km/h greitį viršijo 33 km/h, t. y. važiavo 83 km/h greičiu (įvertinus paklaidą), todėl E. L. taikė administracinę atsakomybę pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį. Pirmosios instancijos teismas su tokiu Institucijos nutarimu nesutiko ir 2024 m. gegužės 15 d. nutarimu panaikino Institucijos nutarimą, o E. L. pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį pradėtą administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė konstatavęs, kad nenustatytas E. L. veiksmuose minėto administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis požymis kaltė. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis neturi pagrindo nesutikti.

7. ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2024 m. sausio 23 d. nutarimą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju byloje nekyla ginčas dėl to, kad 2023 m. lapkričio 4 d., 13.37 val., Elektrėnų sav. E. L. vairavo transporto priemonę 83 km/h greičiu (įvertinus paklaidą), tačiau šioje byloje ginčas kyla dėl kelio ženklo „Balceriškės“, t. y. ar minėtas kelio ženklas žymi gyvenvietės pradžią (atitinkamai su tuo yra susiję ir greičio ribojimai) ir, ar šio kelio ženklo raidžių aukštis atitinka teisės aktų reikalavimus, kas yra tiesiogiai susiję, vertinant E. L. kaltės klausimą.

8. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

9. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Remiantis šiuo reglamentavimu, darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas yra grindžiamas subjektyviu elementu – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas nagrinėjant bylą yra pareigūno, šiuo atveju teismo, išimtinė teisė. Kiti teismo proceso dalyviai gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ANK normų pažeidimas, jeigu nutarimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Žemesnės instancijos teismas

10. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 21 punkte numatyta, kad gyvenvietė – namų pristatyta teritorija, kurios pradžioje keliai pažymėti ženklais „Gyvenvietės pradžia“, o pabaigoje – „Gyvenvietės pabaiga“. Remiantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 „Dėl kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 191 punktu, ženklas Nr. 550 „Gyvenvietės pradžia“ įrengiamas prieš gyvenvietes, kuriose reikia, kad galiotų Kelių eismo taisyklių reikalavimai, nustatantys eismo tvarką gyvenvietėse. Ženklas įrengiamas toje vietoje, kurioje prasideda pastatais apstatyta teritorija, ir turi būti įrengtas visuose į teritoriją, kurioje galioja Kelių eismo taisyklių reikalavimai, nustatantys eismo tvarką gyvenvietėse, vedančiuose keliuose.

11. Vadovaujantis Taisyklių 153 punktu, nurodomieji ženklai Nr. 550 (past. – „Gyvenvietės pradžia“) ir 551 yra individualiai projektuojami ženklai. Individualiai projektuojamų ženklų komponavimo reikalavimai pateikti IX skyriuje. Informaciniai ženklai Nr. 601–609, 612–618, 620–624 (625, 626 – kai juose nurodomi gyvenviečių pavadinimai), 628, 629 (550, 551 – nurodomieji ženklai) yra individualiai projektuojami ženklai (Taisyklių 204 punktas). Taisyklių 205 punktas numato, kad individualiai projektuojamų ženklų (išskyrus ženklą Nr. 609) dydis nustatomas bei užrašai ir simboliai juose komponuojami atsižvelgiant į didžiųjų raidžių aukštį H, kuris priklauso nuo ženklo įrengimo vietos. Taisyklių 207 punktas numato, kad individualiai projektuojamuose ženkluose naudojamų raidžių aukštis turi atitikti 10 lentelės reikalavimus. Taisyklėse esančioje 10 lentelėje „Individualiai projektuojamuose ženkluose naudojamų raidžių aukštis“ yra numatyta, kad kituose keliuose raidės aukštis turi būti 150 mm. Be to, Taisyklių 11 lentelėje „Raidžių ir skaitmenų užimamų plotelių dydžiai“ numatyta, koks turi būti didžiųjų raidžių ir skaitmenų plotelio plotis (mm), atsižvelgiant į didžiosios raidės aukštį H (mm).

12. Iš cituojamo reglamentavimo akivaizdu, kad ženklas Nr. 550 „Gyvenvietės pradžia“ įrengiamas ne pačiose gyvenvietėse, bet prieš gyvenvietes. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad E. L. į gyvenvietę įvažiavo ne iš kitos gyvenvietės teritorijos, t. y. iki ženklo kelyje nebuvo greičio ribojimo. Vadinasi, atitinkamam kelio ženklui turi būti taikomas Taisyklių 10 lentelės raidžių aukščio reikalavimas, taikomas kitiems keliams – 150 mm.

13. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 21 punkte „gyvenvietės“ sąvoka apibrėžiama kumuliatyviais požymiais: 1) tai teritorija, kurios pradžioje keliai pažymėti ženklais „Gyvenvietės pradžia“, o pabaigoje – „Gyvenvietės pabaiga“; 2) tai namų pristatyta teritorija. Abu šie požymiai yra būtini. Nagrinėjamu atveju sutinkama su apylinkės teismo išvada, kad kelio ženklo „Balceriškės“ įrengimo vietoje pastatų ar gyvenamųjų namų nėra, t. y. iš minėtos kelio teritorijos (apart ženklo) nėra neginčijamai aišku, kad būtent šioje konkrečioje vietoje prasideda gyvenvietė ir su tuo yra susiję važiavimo greičio ribojimai.

14. Nors administracinio nusižengimo byloje yra gauta Elektrėnų savivaldybės administracijos išvada dėl kelio ženklo „Balceriškės“ atitikties teisės aktų reikalavimams, kuria kaip pagrindiniu įrodymu remiamasi ir Institucijos apeliaciniame skunde, atitinkama išvada vertintina kritiškai. Minėtoje išvadoje iš esmės yra nurodyta, kad kelio ženklas, žymintis gyvenvietės pradžią (Nr. 550) yra individualiai projektuojamas ženklas, remiantis Taisyklių 191 ir 204 punktais. Taip pat nurodyta, kad minėtą kelio ženklą gamino UAB „Z.“ pagal pateiktą užsakymą. Į šią įmonę buvo kreiptasi ir dėl kelio ženklo „Balceriškės“ (Nr. 550 „Gyvenvietės pradžia“) pagaminimo ir atsižvelgiant į įmonės turimą kvalifikaciją gaminti kelio ženklus, laikoma, kad minėtas kelio ženklas atitinka Taisyklių reikalavimus. Šį faktą patvirtina ir eksploatacinių savybių deklaracijos, kurias išduoda UAB „Z.“, pagaminusi kelio ženklus (b. l. 56–62). Iš eksploatacinių savybių charakteristikos matyti, kad pagaminto kelio ženklo raidės aukštis, plotis nėra nurodytas, deklaracijoje nurodomos tik esminės charakteristikos, kaip pavyzdžiui, vėjo apkrova, ženklo skydo laikinieji įlinkiai, vertikalioji sutelktoji apkrova, dinaminė sniego apkrova ir pan. (b. l. 60–62). Teismo vertinimu, minėta išvada yra formalaus pobūdžio, ir neturi esminės reikšmės šio konkretaus ginčo sprendimui. Šios išvados esminė argumentacija, kad kelio ženklo pagaminimas buvo užsakytas įmonei, kurios pagrindinė veiklos sritis yra kelio ženklų gamyba, todėl pagaminami kelio ženklai atitinka teisės aktų reikalavimus. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad kelio ženklo „Balceriškės“ raidės „B“ aukštis yra 10 cm (100 mm), o plotis 7 cm (70 mm). Nors teismas sutinka su Institucijos pozicija tuo aspektu, kad kelio ženklas Nr. 550 „Gyvenvietės pradžia“ yra individualiai projektuojamas ženklas, vis dėlto, Taisyklių 10 ir 11 lentelės aiškiai numato, koks turi būti atitinkamų kelio ženklų raidžių aukštis ir plotis, t. y. pagal Taisyklių 10 lentelę, ne gyvenvietėje, kituose keliuose, raidės aukštis turi būti 150 mm, o pagal Taisyklių 11 lentelę, didžiųjų raidžių plotelio plotis, atsižvelgiant į raidės aukštį – 153 mm (past. – kadangi atskirų didžiųjų raidžių plotelio plotis yra skirtingas, šis matmuo nurodytas remiantis raide „B“).

15. Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančios užfiksuotos administracinio nusižengimo nuotraukos matyti, kad E. L. viršijo greitį lenkdamas kitą automobilį (b. l. 20). Kaip jau minėta, šios aplinkybės E. L. neginčija, tačiau dėl to, kad kelio ženklo „Balceriškės“ raidės yra mažesnės nei numatyta teisės aktuose, neatmestina, kad pastarasis objektyviai galėjo nepastebėti minėto kelio ženklo, žyminčio gyvenvietės pradžią. Be to, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad iš viešai prieinamų žemėlapio duomenų matyti, kad minėtas ženklas įrengtas už žiedo esančios įkalnės, darančios nedidelio laipsnio vingį, kas dar labiau apsunkina atitinkamo ženklo matomumą. Neatmestini ir atsiliepime pateikti argumentai dėl šiltuoju sezono metu ženklą galimai užstojančių ir jo matomumą mažinančių pakelės medžio šakų.

16. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančių in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-78-788/2016, 2AT-10-693/2018, 2AT-9-976/2020). Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis), būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis). Taigi, nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas pagrįstai pripažino E. L. veiksmuose nesant administracinio nusižengimo sudėties subjektyviosios pusės požymio – kaltės (tyčios) ir administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 416 straipsnio 4 dalies pagrįstai nutraukė.

17. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Dėl to Institucijos apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo G. R. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nutarimą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Paulius Veršekys