Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis K. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent, 2019 m. gegužės 25 d. apie 22.40 val., Druskininkų m., Vytauto g. prie namo pažymėto Nr. 17, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (apsvaigęs nuo alkoholio), kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 2,59 promilių neblaivumas (alkoholio koncentracija iškvėptame ore).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę vairavus motorinę transporto priemonę būnant neblaiviam įrodo ir kiti byloje esantys ir teisiamajame posėdyje sutrumpintu įrodymų tyrimu ištirti įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis):

Byloje surinkti įrodymai, įvertinus jų visetą, patvirtina, kad kaltinamasis K. K., vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. 2,59 promilių neblaivumas (alkoholio koncentracija iškvėptame ore). Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Byloje gauti kaltinamojo ir jo motinos J. K. prašymai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti (b. l. 149-150, 157-158). Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik šių sąlygų visuma sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis), viso baudžiamojo proceso metu visiškai pripažino savo kaltę, nurodė visas esmines padarytos nusikalstamos veikos faktines įvykio aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo nusikalstamo elgesio, anksčiau neteistas, jo atžvilgiu nebuvo pradėta ikiteisminių tyrimų, jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (b. l. 164). K. K. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, praeityje keturis kartus baustas administracine tvarka, tačiau už nusižengimus, nesusijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, visas paskirtas nuobaudą įvykdęs (b. l. 167-170), nedirba, nes turi sveikatos problemų, susijusių su periodiškais galvos skausmais, jos svaigimu, jam diagnozuotas vestibulinis sindromas (b. l. 121, 156), psichikos bei priklausomybės ligų registruose neįrašytas ir dėl šių ligų nesigydė (b. l. 126), gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, dėl jo elgesio seniūnija nusiskundimų nėra gavusi, jis gyvena su tėvais, padeda jiems buityje, nuveža pas gydytojus (b. l. 152). Nors kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu kartu padarė ir administracinį nusižengimą, nes padarė eismo įvykį, tačiau šio eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, padaryta žala dėl apgadintos transporto priemonės nėra itin didelė, ją kaltinamasis atlygino draudimo bendrovei (b. l. 155), paskirtą baudą už šį nusižengimą sumokėjo (b. l. 171), pats kaltinamasis savo veiksmus vertina neigiamai, padarė išvadas ir pasižada ateityje nepažeidinėti įstatymų, be to, jis turėdamas 20 metų vairavimo stažą anksčiau Kelių eismo taisyklių vairuojant transporto priemones nėra pažeidęs. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad kaltinamojo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą, visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi ir jis nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laikysis įstatymų, kas atitinka visas BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas.

Pažymėtina, jog be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Byloje yra pateiktas rašytinis laiduotojos J. K. prašymas perduoti jos atsakomybei kaltinamąjį pagal laidavimą (b. l. 157-158). J. K. yra kaltinamojo motina (b. l. 161), šiuo metu niekur nedirba, nes yra senatvės pensininkė (b. l. 160), turinti finansininkės išsilavinimą, ilgą laiką dirbusi buhaltere, gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojama teigiamai, kaip tvarkinga, darbšti, gera mama ir kaimynė, dėl jo elgesio seniūnija nusiskundimų nėra gavusi (b. l. 162), yra neteista (b. l. 165), administracine tvarka nebausta (b. l. 165). Laiduotoja J. K. teismo posėdyje nurodė, kad domisi sūnaus gyvenimu, daug su juo kalba, sūnus jos klauso ir jai nuolat padeda, tariasi su ja įvairiais klausimais. Įvertinus nurodytas aplinkybes, išklausius laiduotojos duotus paaiškinimus teismo posėdyje, tai, kad laiduotoja gerai pažįsta kaltinamąjį, kuris iš esmės gyvena kartu su ja, nuolat su juo bendrauja, domisi jo gyvenimu, turi autoritetą kaltinamojo akyse, teismas sprendžia, kad J. K. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, yra tinkama būti laiduotoja bei verta teismo pasitikėjimo ir kaip turinti autoritetą gali kontroliuoti kaltinamojo elgesį bei daryti jam teigiamą įtaką. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kaltinamojo, taip pat laiduotojos asmenybes savybes, tai, kad padaryta nusikalstama veika nebuvo sistemingas kaltinamojo veikimas, o tik vienkartinis veiksmas, darytina išvada, kad teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas atleidžiant kaltinamąjį K. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laidavimas paskirtinas be užstato, nustatant minimalų įstatymo nustatytą laidavimo terminą. Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis).

BK 67 straipsnyje numatyta, kad nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui teismas gali skirti vieną ar kelias šio straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose nurodytas baudžiamojo poveikio priemones. Prokuroras prašo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise dvejiems metams, turto – transporto priemonės – konfiskavimą bei 7 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių <...> transporto priemones <...>) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką, taip pat gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis K. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jam suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones su jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis, ignoruodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, sėsdamas už vairo suprato, jog yra neblaivus ir sąmoningai taip elgėsi, vairuodamas neblaivus padarė eismo įvykį, kurios metu apgadino kitą transporto priemonę, todėl atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, siekiant apginti visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam K. K. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones – dvejiems metams, automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas bei 7 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68, 71 straipsniai, 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas analogiško pobūdžio bylose yra būtinas (Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-267-478/2017, 2017 m. birželio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-448-593/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-385-211/2017), išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė kaltinamojo padarytam pažeidimui ar jo asmenybei, nenustatyta. Teismo vertinimu turto konfiskavimo taikymas atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo kaltinamojo teisių ir interesų akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Kaip jau minėta, kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, negalvodamas apie galinčias kilti pasekmes, jis vairuodamas automobilį neblaivus padarė eismo įvykį ir tik atsitiktinai išvengė sunkesnių padarinių, todėl siekiant užkirsti kelią pakartotiniam tokio pobūdžio visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, šiuo atveju yra būtina konfiskuoti transporto priemonę (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Be to, įvertinus tai, kad kalinamajam 2019 m. gegužės 26 d. paskyrus kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, kaltinamajam realiai buvo suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo pradžios – 2019 m. gegužės 26 d.

Kaltinamajam K. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Siekiant užtikrinti galimai konfiskuotino turto apsaugą, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Druskininkuose) prokuroro 2019 m. gegužės 31 d. nutarimu nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. laikinai apribotos K. K. nuosavybės teisės į automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. duomenys neskelbtini) (b. l. 103). Šiuo nuosprendžiu automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, todėl 2019 m. gegužės 31 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui taikytinas iki šio automobilio faktinio konfiskavimo ir konfiskavus automobilį panaikintinas.

Prokuroras prašo pripažinti proceso išlaidomis išlaidas už automobilio nugabenimą į saugojimo aikštelę bei už šio automobilio saugojimą ir jas priteisti iš kaltinamojo. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 5, 6 dalys). Bylos medžiaga nustatyta, kad automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią Ūdrijos kelias 24, Užubalių k., Alytaus r., ir iki šiol joje yra saugomas (b. l. 29). Alytaus apskrities VPK pažyma apie patirtas proceso išlaidas, Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo sutartis Nr. 52-ST2-39, šios sutarties 1 priedas (b. l. 38-50) patvirtina, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų policijai atsirado pareiga MB „Užubalis“ sumokėti 60,50 Eur už automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinį nuvežimą bei 84,70 Eur už minėto automobilio saugojimo paslaugas, kurios skaičiuojamos po 1,21 Eur už parą nuo pirmos automobilio saugojimo dienos, t. y. 2019 m. gegužės 25 d. iki nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. 2019 m. rugpjūčio 2 d. (1,21 Eur x 70 dienų), iš viso 145,20 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės prokuroro prašymas tenkintinas ir proceso išlaidomis pripažintinos 145,20 Eur priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidos, kurios priteistinos iš kaltinamojo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilio užvedimo raktelis, saugomas kartu su automobiliu automobilių saugojimo aikštelėje, perduotinas transporto priemonės konfiskavimą vykdančiai institucijai, Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. AYAS 01 11277761 liudijimas, saugomas prie bylos pakete Nr. 1, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

K. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį pagal laidavimą J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą K. K. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 6 ir 7 punktais, 68, 71 straipsniais, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, paskirti K. K. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 26 d.

2) per tris mėnesius sumokėti 7 MGL (350,00 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) sąskaita Nr. LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas),

3) konfiskuoti K. K. priklausančią transporto priemonę – automobilį „Ford Mondeo?“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą automobilių saugojimo aikštelėje, adresu Ūdrijos kelias 24, Užubalių k., Alytaus r.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Druskininkuose) prokuroro 2019 m. gegužės 31 d. nutarimu paskirtą laikiną K. K. nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „Ford Mondeo?“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki šio automobilio faktinio konfiskavimo ir konfiskavus automobilį panaikinti.

Priteisti iš K. K. 145,20 Eur (vieno šimto keturiasdešimt penkių eurų 20 ct) proceso išlaidas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio užvedimo raktelį, saugomą kartu su automobiliu automobilių saugojimo aikštelėje, perduoti transporto priemonės konfiskavimą vykdančiai institucijai, Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. AYAS 01 11277761 liudijimą, saugomą prie bylos pakete Nr. 1, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti K. K., kad jei laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai J. K., kad ji turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikaltimus, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.