Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini),, nedirbantis, besimokantis Kauno statybos ir paslaugų mokymo centre, teistas :

2002-03-25 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 1 dalį – 3 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 1 metam;2003-02-27 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, paskirta su 2002-03-25 nuosprendžiu subendrinta paskirta bausmė – 3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo; 2003-07-25 nutartimi nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš BK 271 straipsnio 2 dalies (1994-07-17 įst. red.) į BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 272 straipsnio 2 dalis (1994-07-17 įst. red.) į BK 180 straipsnio 1 dalį.; papildoma bausmė-viso turto konfiskavimas panaikinta, nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta iki 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo; 2004-09-15 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, paskirta su 2003-02-27 nuosprendžiu bausmė – 2 metai laisvės atėmimo; 2009-01-27 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 7 MGL dydžio bauda; 2012-01-10 teismo nutartimi bauda pakeista 3 parų areštu;2016-10-10 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 16 MGL (602,56 Eur) dydžio bauda;2016-10-21 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – paskirta su teismo 2016-10-10 baudžiamuoju įsakymu subendrinta bausmė – 20 MGL (753,20 Eur) bauda, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 186 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį,2017-04-21 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymo pagal BK 186 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, bausmes subendrinus BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu-45 parų areštu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie paskirtos bausmės visiško sudėjimo būdu pridėta Kauno apylinkės teismo 2016-10-21 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmė (20 MGL (753,20 Eur) bauda) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 30 parų arešto ir 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda. 2017-11-03 Kauno apylinkės teismo nutartimi nustatyta, kad V. V. Kauno apylinkės teismo 2017-04-21 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir su Kauno apylinkės teismo 2016-10-21 baudžiamuoju įsakymu, pakeistu Kauno apylinkės teismo 2017-08-03 nutartimi, subendrinta galutinė bausmė yra 39 paros arešto, bausmę atliekant areštinėje, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2017-10-16.

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. 2017-04-30 d. būdamas Norvegijos Karalystėje, Sandefijord mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, vardu Džekas įgijo žinomai netikrą dokumentą - Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. 00970817, išduotą V. V., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, pagamintą ne pagal Lietuvos Respublikos vairuotojų pažymėjimų blankų gamybos reikalavimus (2017-06-26 specialisto išvada Nr. 109 (KTS) -72), kurį laikė su savimi ir gabeno iki 2017-05-10 23.30 val., kai buvo sulaikytas Norvegijos pareigūnų Sandefijord mieste, Norvegijos Karalystėje ir 2017-06-13 10.40 val. buvo grąžintas lėktuvo reisu SK745 iš Norvegijos Karalystės per Kopenhagos oro uostą į Lietuvos Respublikos Vilniaus oro uostą, esantį Vilniuje, Rodūnios kelias 2, šį dokumentą Norvegijos Karalystės konvojuojantis pareigūnas perdavė VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus vyresniajam pasieniečiui A. B., t.y. V. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

Iš 2015-11-17 Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės R. P. el. paštu gauto rašto matyti, kad Norvegijos įstatymuose už dokumentų klastojimą numatyta baudžiamoji atsakomybė. Baudžiamas dokumentą suklastojęs asmuo (nesvarbu, ar ketino šiuo dokumentu naudotis), taip pat baudžiama už perdirbto dokumento naudojimą ir suklastoto dokumento įsigijimą (iš kitų asmenų), turint ketinimą juo pasinaudoti, ar pateikti kaip tikrą. Pagalba ir bendrininkavimas (prisidėjimas prie kito asmens vykdomo klastojimo) taip pat yra kriminalinis nusikaltimas. Baudžiamąją atsakomybę numato 2005 m. gegužės 20 d. Baudžiamojo kodekso Nr. 28, 361 skyrius (dokumentų klastojimas), 362 skyrius (ne tokios sunkios klastojimo formos) ir 15 skyrius (pagalba ir bendrininkavimas). 2005 m. gegužės 20 d. Baudžiamasis kodeksas Nr. 28 įsigaliojo 2015 m. spalio 1 d. už nusikaltimus, įvykdytus iki 2015 m. spalio 1 d., baudžiamoji atsakomybė taikoma remiantis 1902 m. gegužės 22 d. baudžiamuoju kodeksu Nr. 10, 18 skyriaus 179-190 a skirsniais. 1902 m. Baudžiamajame kodekse ir 2005 m. Baudžiamajame kodekse numatomos vienodos aplinkybės, kuomet už dokumentų klastojimą taikoma baudžiamoji atsakomybė (b.l. 25-27).

Iš Vidaus reikalų ministerijos Centrine duomenų bazėje esančios informacijos matyti, kad Lietuvos Respublikos pilietis V. V. kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną:

1) 2007-01-29 13.19 val. atvyko į LR per Saločių tarptautinį PKP Šiaulių rinktinės Pasvalio užkardą;

2) 2007-03-05 02.49 val. išvyko iš LR per Lazdijų tarptautinį PKP, Lazdijų rinktinės Akmenių užkardą;

3) 2007 03-19 00.45 val. atvyko į LR per Kalvarijos tarptautinį PKP, Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardą;

4) 2007-05-12 17.11 val. išvyko iš LR per Vilniaus oro uosto PKP, Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardą;

5) 2008-12-07 16.55 val. išvyko iš LR per Kauno oro uosto PKP, Vilniaus rinktinės Kauno oro uosto užkardą.

6) 2016-08-25 00.07 val. atvyko į LR per Vilniaus oro uosto PKP, Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardą;

7) 2017-06-13 10.53 val. atvyko į LR per Vilniaus oro uosto PKP, Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardą (b.l. 108).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Šios veikos objektyvieji požymiai baudžiamajame įstatyme išvardyti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio dispozicijoje įvardytų alternatyvių veiksmų. Atskleidžiant BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, svarbu nustatyti kaltinamo asmens veiksmų apimtį, konkrečiai įvardyti, kuo šie veiksmai pasireiškė suklastojant bei panaudojant kaltinime nurodytus dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-229/2010).

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. V. įgijo ir laikė žinomai netikrą dokumentą - vairuotojo pažymėjimą Nr. 00970817. Dokumento suklastojimu laikomi tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento tikrumas ir jo turinio teisingumas, tačiau jame nebūtinai visa informacija turi būti melaginga, svarbu, kad šios informacijos dalis neatitiktų tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-229/2010). Šioje baudžiamojoje byloje remiantis 2017-06-26 VSAT prie LR VRM Kriminalinių procesų kontrolės organizavimo valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto išvada, nustatyta, kad kaltinamojo V. V. turėtas vairuotojo pažymėjimas Nr. 00970817 yra netikras, pagamintas ne pagal Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo blankų gamybos reikalavimus, t.y. dokumentas nebuvo išduotas teisės aktų nustatyta tvarka.

Kadangi nusikaltimo sudėtis formalioji, baigtumui pakanka tik pačios veikos atlikimo. Subjektyviajam šio nusikaltimo požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia. Tam, kad asmuo būtų nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog jis suprato, kad laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja suklastotą dokumentą, ir norėjo tokį dokumentą laikyti, gabenti, siųsti, panaudoti ar realizuoti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2012, 2K-229/2010, 2K-87/ 2009). Ši aplinkybė nustatyta kaltinamajam paaiškinus apie minėto dokumento įgijimo aplinkybes, t.y. jis, žinodamas, jog nėra išlaikęs Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka vairuotojo egzamino, jam valstybės įgaliota institucija nėra davusi vairuotojo pažymėjimo, todėl jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo netikrą vairuotojo pažymėjimą.

Nors kaltinamasis V. V. ir nurodė, kad tokį vairuotojo pažymėjimą jam pažįstamas asmuo įteikė gimtadienio proga ir jis tai suprato kaip pokštą, tačiau tokie V. V. parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. V. anksčiau jau buvo teistas už žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimą, todėl gavęs iš pažįstamo asmens vairuotojo pažymėjimą su jame įklijuota V. V. fotonuotrauka bei jo asmeniniais duomenimis, aiškiai ir nedviprasmiškai suprato, kad tai-suklastotas dokumentas. Be to, nors teisminio bylos nagrinėjimo metu V. V. nurodė, kad jam būnant Norvegijos karalystėje, jis automobilio su suklastotu vairuotojo pažymėjimu nevairavo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad 2017-05-10 23.30 val. Sandefijordo mieste jį sulaikė Norvegijos pareigūnai dėl to, kad jis užmiršo susimokėti už kurą (išvažiavo su draugais iš degalinės nesusimokėjęs). Už tai apie vieną` mėnesį teko sėdėti Norvegijos kalėjime. Įgyto vairuotojo pažymėjimo nepateikė pasieniečiams, nes žinojo, kad jis netikras (b.l. 41-43).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes laikytina, kad kaltinamojo tiesioginė tyčia, padarius BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis V. V. kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu prisipažino (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė, būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnyje nurodyta, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Šio įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse – bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę, taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgia į V. V. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (padarytas vienas apysunkis nusikaltimas), kaltės formą (tiesioginė tyčia), motyvus ir tikslus (savanaudiškumas, siekiant neteisėtai naudotis teise, kuri jam nėra įstatymų nustatyta tvarka suteikta), jo stadiją (nusikaltimas baigtas), kaltinamojo asmenybę (anksčiau teistas septynis kartus, baustas administracine tvarka, nedirbantis, jo žodžiais besimokantis Kauno statybos ir paslaugų mokymo centre).

Teismas atkreipia dėmesį į V. V. charakterizuojančią medžiagą, t.y. kad jis anksčiau teistas septynis kartus už tyčinius nusikaltimus, iš jų šešis-jau būdamas pilnametis, kiekvieną kartą teismas jam skirdavo pakankamai švelnias bausmes-baudas bei areštą. Tačiau V. V., nežiūrint į tai, ir toliau pažeidinėja įstatymus, daro nusikalstamas veikas. Todėl, teismo nuomone, bausmės tikslams pasiekti–sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas, kaltinamąjį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis), jam gali būti skiriam tik griežčiausia BK 300 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatyta bausmės rūšis–terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 straipsnis). kurios trukmė nustatytina mažesnė nei sankcijoje už nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir kaltinamajam V. V. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai teisiamam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas nutarimu Nr. 25 pasisakė, jog atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimas nėra kliūtis taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, jei yra nustatytos BK 75 str. numatytos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir teismas pripažins, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs visas bylos aplinkybes yra tos nuomonės, kad kaltinamajam V. V. gali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos, atidedant bausmės vykdymą. Teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismo nuomone, realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius ir nepasitarnautų jo resocializacijai, o laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą ir BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus bus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. To pačio įstatymo 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. V. anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, todėl jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė-įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kaltinamajam V. V. ikiteisminio tyrimo metu skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento-asmens tapatybės kortelės paėmimas paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos, asmens tapatybės kortelė grąžintina V. V..

Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. 00970817, išduotas V. V. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VSAT prie LR VRM kriminalinių procesų kontrolės organizavimo valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. V. galutinę bausmę-laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant V. V. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 23 va. iki 7 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu.

Skirti V. V. baudžiamojo poveikio priemonę-10 (dešimties) MGL, t.y. 376,60 ? (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 euro centų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, paskirtą įmoką sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (įmoka turi būti sumokėta į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu V. V. parinktas kardomąsias priemones–rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento-asmens tapatybės kortelės paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, asmens tapatybės kortelę Nr. 14441304 grąžinti V. V..

Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. 00970817, išduotą V. V. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VSAT prie LR VRM kriminalinių procesų kontrolės organizavimo valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriui.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.