Telšių apylinkės teismo nutartis

Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. A2.13.-950-832/2016

2016 m. lapkričio 3 d.

išnagrinėjęs S. U. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-10-31 teisme gautas S. U. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, kuriuo prašoma sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, paskirto 2016 m. balandžio 11 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-319-853/2016, terminą. Minėtu nutarimu S. U. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 8 dalį ir 126 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę subendrintą nuobaudą – 289,00 € (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą. Iš šios teisės normos analizės matyti, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino (Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-480-309/2014). ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Svarstant galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai (Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-126-116/2013). Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti) (Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis administracinėje byloje ATP-607-116/2014). Visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis, turi būti įvertintos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą – pagal ATPK 30¹ straipsnį (Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-440-116/2014).

Iš prašymo, jo priedų ir administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-319-853/2016 matyti, kad 2016 m. balandžio 11 d. nutarimu S. U. pripažinta padariusi administracinius teisės pažeidimus numatytus ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalyje, paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 289,00 € (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. Prašymo teismui padavimo dieną jau buvo suėję daugiau kaip pusė paskirtos nuobaudos laiko, paskirta bauda sumokėta. S. U. mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą, yra atestuota pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, sveikatos būklė jai leidžia vairuoti transporto priemones, darbdavio yra charakterizuojama teigiamai. Tačiau iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato 2016-10-25 pažymos apie pareiškėjos baustumą Nr. 86-S-38950, matyti, kad S. U. po minėtos administracinės nuobaudos paskyrimo padarė naują administracinės teisės pažeidimą – 2016 m. rugpjūčio 5 d. ji nubausta pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį, kuris numato atsakomybę už viešosios rimties trikdymą.

Kaip žinia, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Tai reiškia, kad administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai paskirta nuobauda neužtikrino ir neįgyvendino administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Tai, kad skirtos administracinės nuobaudos terminu pareiškėja S. U. padarė naują administracinį teisės pažeidimą sutrikdydama viešąją rimtį rodo, kad ji yra nėra linkusi laikytis Valstybėje priimtų įstatymų normų, bendrų gyvenimo taisyklių, o yra linkusi jas pažeidinėti.

Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pareiškėja žinodama, kad jai būtinas vairuotojo pažymėjimas ir toliau nesilaikė visuomenėje priimtų normų, padarė naują administracinį pažeidimą, o prašyme nurodytos aplinkybės, kurios, pažeidėjos manymu, sudaro pagrindą sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą, savaime nėra išskirtinės ir ypatingos aplinkybės, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas, kadangi panašiai gali būti apibūdinama daugelio asmenų situacija.

Aplinkybės, jog S. U. teisė vairuoti yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti bei auginant nepilnametį vaiką, be to, jog nuo vairuotojo pažymėjimo priklauso jos finansinė padėtis, nėra išskirtinės, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl tai, kad S. U., nesilaikydama visuomenėje priimtų elgesio normų bei nustatytų įstatymo reikalavimų, žinodama, kad jai būtinas vairuotojo pažymėjimas, pati pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jos elgesio rezultatas, už kurį atsakinga yra ji pati.

Įvertinęs S. U. asmenybę, jos padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad sutrumpinus teisės atėmimo vairuoti transporto priemones terminą, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinėms nuobaudoms keliami tikslai, todėl pareiškėjos prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsniu,

nutaria:

S. U. prašymą atmesti.

Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo nutarties priėmimo dienos, skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.