- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-04
- Bylos Nr.
- ATP-480-309/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-01339-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
- Pažeidėjas
- R. G.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nutarties, kuria R. G. prašymas sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą netenkintas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 7 dalį, subendrinta 1000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, už tai, kad 2013 m. spalio 19 d., 8.11 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,28 promilių), bei kad tikrinančiam pareigūnui nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu R. G. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nutartį ir sutrumpinti specialiosios teisės terminą, paskirtą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimu.
Skunde nurodo, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas konstatavo, kad nepaisant to, jog formalios ATPK 329 straipsnyje numatytos sąlygos yra įvykdytos, tačiau mano, kad sutrumpinus specialios teisės atėmimo terminą nebus pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai, dėl R. G. požiūrio į Kelių eismo taisykles ir tai, jog jis padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje. Šias aplinkybes teismas motyvavo tuo, kad R. G. laikotarpyje nuo 2009 metų iki 2013 m. spalio 19 d. pažeidimo padarymo buvo baustas keturis kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Be to, R. G. buvo paskirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Su tokia padaryta teismo išvada nesutinka. Iš nutarties turinio negalima susidaryti nuomonės, koks yra jo požiūris į Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kadangi prašymas yra atmestas, tai sudaro prielaidą manyti, kad teismas mano, jog jis yra potencialus Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, tačiau pasak R. G. tokiai išvadai nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas neanalizavo jo padarytų pažeidimų pobūdžio, kas galėtų jį charakterizuoti kaip nesilaikantį įstatymų ir visuomenės nustatytų normų. Pasak R. G., analizuojant teismo nurodytų laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2013 m. spalio 19 d. jo padarytus pažeidimus matyti, kad per 4 metus padaryti 4 pažeidimai, t.y. per metus vidutiniškai padarytas 1 pažeidimas, todėl nėra pagrindo manyti, kad pažeidimai buvo daromi sistemingai, todėl nėra pagrindo jo asmenybės vertinti neigiamai. Be to, pagal ATPK 36 straipsnį, jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Analizuojant jo padarytus pažeidimus pagal padarymo pobūdį, galima teigti, kad iki specialiosios teisės atėmimo, R. G. nebuvo baustas už administracinius pažeidimus, kurie laikomi itin šiurkštūs ir pavojingi visuomenei. Pagal suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, pažeidėjo asmenybė nepalankiai vertinama tik tuo atveju, jei už praeityje buvo baustas už itin šiurkštų pažeidimą, tačiau šiuo atveju, tokių pažeidimų nenustatyta. Teismas taip pat motyvuoja tuo, kad jis padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, o paskirta nuobauda yra minimali. Pažymi, kad šios aplinkybės jam neužkerta kelio kreiptis prašymu į teismą ATPK 329 straipsnyje nustatyta tvarka. Tuo įstatymo leidėjas skatina elgtis pozityviai, kad būtų galima tikėtis tam tikro teisinio rezultato – specialios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Pažymi, kad tokia teisė numatyta ir asmeniui, kuris padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų. Be to, nurodytu motyvu negalima paneigti konstitucinio principo, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.
Pasak R. G., nors galimybė sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą yra nuobaudą paskyrusio organo (pareigūno) yra teisė, bet ne pareiga. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia organo (pareigūno) nuo pareigos objektyviai ir nešališkai išnagrinėti tokio pobūdžio prašymus ir apsvarstyti visas prašyme nurodytas aplinkybes. Nagrinėdamas administracinių teisės pažeidimų bylas, teismas negali likti vien tik pasyvus stebėtojas. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsniu, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Taigi teismas, nagrinėdamas ne tik skundus dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, bet ir prašymus, turi būti aktyvus, imtis priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato atstovas atsiliepimu į R. G. atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartį. Mano, kad teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą, ir tik tokiomis priemonėmis galima pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
ATPK 329 straipsnyje nustatyta, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą. Iš šios teisės normos analizės matyti, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Svarstant galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis, turi būti įvertintos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą – pagal ATPK 30¹ straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. P-756-91/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011 pažymėjo, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad byloje nėra aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip ypatingai švelninančios R. G. atsakomybę, arba, kad jam skirta būtų aiškiai neproporcinga ir jos sudarytų pagrindą taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas bei sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Aplinkybės, kad R. G. po nuobaudos skyrimo nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų, nuo nuobaudos paskyrimo praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, kad išklausė privalomąjį mokymą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, yra formaliosios ATPK 329 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios negali būti vertinamos kaip jo atsakomybę švelninančios aplinkybės. Tai, kad R. G. praeityje baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir kitus administracinius teisės pažeidimus neigiamai apibūdina jo asmenybę. Aplinkybė, jog R. G. teisė vairuoti reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti nėra išskirtinės, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą (žr., pvz., administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. N1–1378/2007, Nr. N63?940/2010). Tai, kad A. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,28 promilių), akivaizdžiai suvokdamas, jog yra neblaivus, rodo, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė itin didelį pavojų eismo saugumui, jo ir kitų asmenų gyvybei bei sveikatai, ir tai leidžia daryti išvadą, jog pagal savo pobūdį A. G. padarytas pažeidimas yra itin pavojingas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal ATPK 36 straipsnį jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Tačiau, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad praeityje asmens padaryti pažeidimai leidžia daryti išvadas apie jo asmenį, požiūrį į teisės normų laikymąsi ir kt. aplinkybes ir tokiu būdu leidžia charakterizuoti pažeidimą padariusį asmenį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas aplinkybę, kad R. G. praeityje buvo baustas už įvairius administracinius teisės pažeidimus, vertino ne kaip jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, o kaip aplinkybę charakterizuojančią asmenį ir tai nelaikytina procesinių ar materialinių teisės normų pažeidimu.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs R. G. asmenybę, jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, bei kitą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad R. G. sutrumpinus teisės atėmimo vairuoti transporto priemones terminą, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinėms nuobaudoms keliami tikslai, todėl daroma išvada, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nutartis yra teisėta, pagrįsta ir jos keisti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. G. atskirojo skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.